Vilniaus jaunimo CV | Kipras Chlebinskas

Vilniaus jaunimo CV rubrikoje siūlome susipažinti su teatro solistu Kipras Chlebinskas! ❤️🎭

Papasakok apie save ir vystomą veiklą.

Esu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, šoku baleto trupėje, o teatro scenoje esu jau 10 metų. Baleto trupė yra savotiška institucija, turinti savo atskirą mikro klimatą ir kiek kitokius gyvavimo dėsnius. Artisto veikla susideda iš nuolatinių repeticijų ir spektaklių. Sunku tai įvardinti „kūryba”, greičiau disciplinuotu sportiniu fabriku. Retas artistas turi galimybę saviraiškai, galbūt todėl taip norisi užsiimti kita veikla. Norėčiau kurti choreografiją, tačiau šiuo metu turiu tam per mažai drąsos. Dėstau baletą suaugusiems neprofesionalams, kas tikrai suteikia džiaugsmo. Gera dalintis patirtimi.
Teatras duoda labai daug, tačiau reikia ir visą save ten palikt, kitaip ten apskritai nėra prasmės būti. Po kurio laiko monotonija ir stagnacija pradeda varginti, adrenalino ir plojimų gaunamų scenoje nebepakanka. Man gyventi nuo spektaklio iki spektaklio, tik taip save realizuoti, būti priklausomam nuo teatro mechanizmo, pasidarė sunku. Tuomet atėjo metas išeiti iš tos komforto zonos, taip ir atsidūriau VU TSPMI. Tokie pokyčiai mane veikia teigiamai, gera gauti naujos informacijos. Aplinka tinkama motyvacijai ir jaunystei palaikyti. Žinoma, derinant teatrą, dėstymą ir universitetą, sunku tinkamai planuoti laiką, bet to juk irgi išmokstama.

Kaip ir kodėl nusprendei užsiimti būtent šia veikla? 📚

Vaikystėje mane klastingai sužavėjo visa teatro kuriama iliuzija ir pasaka, kurią mačiau scenoje ir repeticijų salėse. Esu vaikas, užaugęs teatro užkulisiuose. Tuomet net nenumaniau, kiek tai reikalauja darbo. Vis dėlto, nesigailiu savo sprendimo, šokti yra nepaprastai malonu. Ypač dabar, kai po beveik 20 metų profesionalios šokio veiklos, pagaliau suprantu, kaip tai daryti laisvai ir lengvai. Nebuvau maištaujantis vaikas. Manau, būtent šokis galėjo būti ta erdvė, kur galėjau išlieti visas emocijas.

Kodėl savo veiklą plėtoji Vilniuje? 🏙

Esu vilnietis ir prisirišęs prie šio miesto, čia mano namai, istorija, sava kultūra ir tradicijos. Tačiau Vilniuje gyvenimo nesieju su vienu rajonu, pastaraisiais metais teko nemažai migruoti tarp jų, toks savotiškas kaliavimas ir galimybė geriau pažinti savo miestą. Užsienis skamba viliojančiai, tačiau ryžto, o gal ir noro, kurti gyvenimą svetur dar neradau. Galbūt prisideda ir tai, kad Vilnių jau buvau palikęs – keletą metų studijavau baleto koledže kaimyninėje Baltarusijoje. Minskas, didingų prospektų ir monumentų miestas, dažną žavi savo švara ir erdvėmis. Tačiau pilkuma ir nesibaigiantis monolitas nesuviliojo, tad neabejodamas grįžau į kompaktišką ir jaukų Vilnių. Toks jausmas jog miestas prisitaiko prie mano poreikių, tad nenorėčiau savo veiklos plėtoti kitur.

Kaip manai, ar Vilnius draugiškas jaunimui?

Manau, Vilnius draugiškas tiek, kiek tam leidžiasi įstatymai ir patys miestiečiai. Kiek pats matau, skirtingi žmones šį miestą atranda skirtingai. Pamato ir panaudoja jį pagal savo skonį ir poreikius.

Ko palinkėtum vilniečiams ir miesto svečiams? 🌼

Pasiklysti, atrasti gal jau pažįstamas vietas, kartais išėjus iš namų pasukti į kitą pusę, nei įprastai, tiesiog būti atviriems.