📩Kaip ir kodėl nusprendei užsiimti būtent šiomis veiklomis?

Polinkis filosofijai ir poezijai atsirado nuo paauglystės, tačiau tik neseniai supratau, kad daugiau stebėjau gyvenimą nei veikiau jame, tad filosofija natūraliai padeda brandinti įžvalgas, o poezija – jas atskleisti eilėmis 🖋. Kadangi mano giminėje gausu mokytojų – nėra sunku vesti šviečiamojo pobūdžio diskusijas JKL rėmuose, siekiant savo užsidegimu prisidėti prie jaunų žmonių įsitraukimo į anksčiau gal net ir svetimą pasirodžiusį lauką. Atrodytų, kad esporto komentavimas neturi nieko bendro su diskusijų vedimu JKL ar poezija, tačiau man tai dar vienas būdas išreikšti kūrybiškumą per kalbą 🗣. Į esporto komentavimą atvedė palankios aplinkybės: kiek daugiau nei prieš ketverius metus socialinėse medijose radau skelbimą, kad yra ieškomas esporto komentatorius. Kadangi domėjausi tuomet nauja bei Lietuvoje mažai žinoma veikla, kilo noras sudalyvauti šiame konkurse. Mano laimei, buvau priimtas dirbti į TV3. Darbas esporto komentatoriumi pareikalavo susikurti naują žodyną, kurį galėčiau vartoti komentuodamas – tuo metu lietuvių kalboje dar nebuvo terminų, tokių kaip dūminės užsklandos siena (angl. smoke grenade) ar akinamoji granata (angl. flashbang).

📩Kodėl savo veiklas plėtoji Vilniuje?

Kadangi esu gimęs ir augęs Vilniuje – būtų save sunku įsivaizduoti kitur. Tai miestas , kuriame kiekvienas kampas atrodo savas, tad čia vystyti savo veiklas yra natūralu.

📩Kaip manai, ar Vilnius draugiškas jaunimui?

Žinoma. Vilniuje yra begalė užklasinių veiklų pasirinkimų, kur jaunas žmogus gali jaustis tikrai patogiai – sporto aikštynų, stadionų🏟, gamtos kampelių, kavinaičių☕️. Vilniaus verslas gerbia jauną žmogų, suteikia galimybę jam atsiskleisti, noriai duoda šansą atlikti praktiką ar įsidarbinti. Kalbant apie socialinę erdvę, mano supratimu amžius nėra itin svarbus faktorius. Jei elgsiesi draugiškai su kitais, tikiu, kad gausi tokį patį atsaką.

📩Ar turi Vilniuje savo mėgstamiausią vietą, jeigu taip, kokia?

Taip. Tai Bekešo kalnas. Vienintelis Vilniaus taškas, kuriame susijungia trys miesto elementai – gamta, miesčioniška prabanga bei rajono paprastumas. Tokia reiškinių samplaika vienoje vietoje skamba kiek keistai, tad reikia paaiškinimo. Bekešo kalnas – tai Vilniaus garsų ir vizualų mozaika, slypinti gamtos pašonėje. Atsisėdus šioje vietoje, pažvelgus tiesiai ar atlenkus galvą į viršų gali grožėtis žydinčiais, urbanizacijos nepaliestais medžiais. Kairėje atsiveria Vilniaus panorama – Užupis, o dešinėje girdisi spardomo kamuolio bei šūkaujančių vaikų ar vyrukų garsai ⚽️. Bekešą gražiai aprašo Kunčinas „Tūloj“ ir tas aprašymas turėjo nemažai įtakos mano susidomėjimui šia vieta.

📩Ko palinkėtum vilniečiams ir miesto svečiams?

Vilniečiams palinkėčiau mažiau priešiškumo ir rietenų – politinė diskusija yra sveika tol, kol ji išlieka civilizuota. Iš politinės arenos nevalia daryti teatro, verčiau palikti šį reikalą aktoriams bei režisieriams. O miesto svečiams palinkėčiau aplankyti platesnį Vilnių, ne tik jo centrą. Šiame mieste (ypač jo mikrorajonuose) slypi tiek daug įdomių kampelių ar gražių gamtos atodangų 🏞. Manau, kad ne kiekvienoje Europos sostinėje vaikščiodamas gyvenamojo rajono gatvėmis gali netyčia užkliūti į mišką. Jei nėra laiko aplankyti visus mikrorajonus, ežerus ar miškus, tuomet reikia nepraleisti bent Užupio. Toje vietoje slepiasi kiek kita, kupina magijos, Vilniaus pusė.