Vilniaus Savanorių centras: savanorystė atvira visiems

Savanorystė jau nebėra tapatinama tik su nemokamu darbu, „Maisto Banko“ ar „Darom“ akcijomis. Didmiesčių gyventojai jau neblogai žino, kad savanoriška veikla šiandien yra labai plati, aprėpianti įvairias sritis ir atliepianti įvairius poreikius. Tačiau mažesniuose miesteliuose savanorystė vis dar yra apraizgyta stereotipais ir klausimais „kas man iš to?“ Norėdami suteikti daugiau aiškumo ir parodyti kokios didelės galimybės užsiimti savanoriška veikla yra ir mažesniuose miestuose, Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centro darbuotojai Paulius Bukelis ir Indrė Daukšatė vyko į Dzūkijos kraštą – Lazdijus.

Pakviesti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorės Loretos Kolkienės VNU ir savanorystės centro darbuotojai apsilankė Lazdijų jaunimo centre. Į susitikimą susirinko labiausiai suinteresuoti savanoriška veikla jaunuoliai.

Renginys buvo pakankamai neformalus: daugiau dalintasi asmenine patirtimi, o ne teorija. Buvo atsakyta į klausimus, kas yra savanoriška veikla, kas gali tapti savanoriu, kokia yra trumpalaikė, ilgalaikė ir tarptautinė savanorystė bei kokie pirmieji veiksmai norint savanoriauti Lietuvoje ir užsienyje. Indrė ir Paulius akcentavo, kad savanoriaujant svarbiausia tikėti savanorystės idėja, o taip pat norėti ir galėti padėti kitiems, turėti laiko, prisiimti atsakomybę ir įsipareigojimus bei suprasti, kad savanorystė yra neatlygintina veikla.

Be to, kad savanoriška veikla yra naudinga visuomenei, ji teikia daug naudos ir pačiam savanoriui. VNU ir Savanorystės centro darbuotojai pabrėžė galimybę padėti kitiems, susirasti naujų draugų ir bendraminčių, panaudoti savo sugebėjimus ir įgyti naujų įgūdžių bei patirties, kurie gali būti panaudoti ateities karjeroje.

Išklausę savanoriškos veiklos privalumus Lazdijų jaunimas susidomėjo šia galimybę, tad kilo klausimas: o kurgi galima savanoriauti? Indrė ir Paulius patikino, kad vietų yra daugiau nei gali atrodyti, tad kartais nereikia pabijoti klausti ir belstis į tas duris kur atrodo įdomu. O savanoriauti galima įvairiose srityse: socialiniuose projektuoe, tokiuose kaip, pavyzdžiui, senelių namai, jaunimo ir vaikų dienos centrai, neįgaliųjų organizacijose, gyvūnų prieglaudose ir kt., taip pat sveikatos srityje (ligoninėse, slaugos įstaigose, hospisuose), kultūros srityje (renginiuose, festivaliuose, konferencijose ir t.t), sporto srityje (maratonuose, sporto varžybose, olimpiadose). Taigi vietų yra išties nemažai, tačiau VNU ir savanorystės centro darbuotojai pabrėžė, kad kai kurioms savanorystėms reikia specialiai ruoštis, praeiti tam tikrus mokymus ir gebėti prisiimti atsakomybę. Visgi tai neturėtų atgrasyti, svarbiausia yra žengti pirmąjį žingsnį.

„Vasara – puikus metas išbandyti savanoriškas veiklas ir tuo pačiu save. Tad drąsiai leiskitės į šį nuotykį“, – baigdami susitikimą drąsino jaunuolius Paulus ir Indrė.