Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Vilniuje startuoja suvirintojo modulinės profesinio mokymo programos grupė

SUŽINOK GREITAI:

Programos valstybinis kodas: M44071501

Programos trukmė: 2 metai

Suteikiama kvalifikacija: suvirintojas

Lietuvos kvalifikacijų lygis: IV

Būtinas minimalus išsilavinimas: baigta vidurinio ugdymo programa

Mokymų pradžia: 2018 m. rugsėjo 1 d.

Programos paskirtis – parengti kvalifikuotą suvirintoją, gebantį:

  • dirbti inžinerinės pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose
  • atlikti suvirinimo darbus statybose gaminant bei montuojant įvairias konstrukcijas, inžinerinius tinklus
  • atlikti suvirinimo darbus energetikos sektoriuje gaminant ir montuojant įvairius vamzdynus, katilus, slėginius indus bei talpyklas
  • dirbti naujų gaminių suvirinimo ir naudotų gaminių remonto darbus žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose Lietuvos ir Europos Sąjungos ūkio sektoriuose.

    Mokymas vykdomas Suvirinimo sektoriniame praktinio mokymo centre (virtualus turas: www.panoramos.net), kuriame sukomplektuota unikali įranga ir sukurtos sąlygos, leidžiančios parengti aukštos kvalifikacijos suvirinimo specialistus, gebančius kokybiškai ir teisingai atlikti darbus visais suvirinimo procesais, savo darbe pritaikant modernias suvirinimo technologijas, naudojamas šiandienos gamyboje.

    Praktika organizuojama realiose darbo vietose – reikšmingiausiose šalies suvirinimo, metalo apdirbimo, inžinerinės pramonės įmonėse.

    Šios programos, modernios mokymo aplinkos ir profesionalių dėstytojų dėka, ruošiami suvirinimo specialistai, gebantys kokybiškai ir teisingai atlikti darbus visais suvirinimo procesais – MMA (elektrodais), TIG (argonu), MIG / MAG (pusautomačiais) ir dujomis, savo darbe pritaikant modernias suvirinimo technologijas.

    Suvirinimo procesai programoje:

  • Rankinis lankinis suvirinimas lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais (MMA). Elektrodas – vielos strypas, padengtas glaistu. Suvirinimo metu viela lydosi ir lydo medžiagą, kurią reikia suvirinti, o glaistas dega ir išskiria dūmus, kurie apsaugo išsilydžiusį metalą nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Suvirinimui elektrodais naudojami elektriniai suvirinimo aparatai (inverteriniai, lygintuvai, transformatoriai, generatoriai). Tai – paprasčiausias, seniausias, populiariausias ir universaliausias suvirinimo būdas, naudojamas beveik visiems įvairių konstrukcijų metalams, taip pat įvairiose sąlygose dirbančioms detalėms.
  • Lankinis suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje (TIG). Suvirinimo TIG proceso esmė yra panaši kaip suvirinant glaistytu elektrodu, tik skirtumas tas, kad pats elektrodas šiame procese nesilydo. Jis yra pagamintas iš volframo. Kad susidarytų siūlės metalas, į lanką įkišamas pridėtinis strypas TIG (tungsten inert gas) procesas suformuoja (suvirinimo) lanką tarp volframinio elektrodo ir suvirinamo gaminio. TIG proceso metu lankas tarp nelydaus volframinio elektrodo ir suvirinamos detalės lydo suvirinamą detalę, kur susidaro suvirinimo vonelė. Lankas ir elektrodas yra apsaugomi inertinių dujų (argono) pagalba, kurios išeina iš suvirinimo degiklio. Pridėtinė viela paduodama į suvirinimo vonelę iš šalies. TIG suvirinimui naudojami specializuoti suvirinimo aparatai, kurie yra skirti tam procesui. TIG suvirinimas pasižymi labai aukšta suvirinimo kokybe, ten kur reikia kruopštumo, suvirinamos atsakingos konstrukcijos (tokios, kurios nuolat būna aukštoje temperatūroje, dirba dideliais apkrovimais). Naudojamas, kai suvirinamos specifinės medžiagos, aliuminio konstrukcijos (suvirinimas sudėtingesnis).
  • Lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje (MIG / MAG). Suvirinimo pusautomačiai – moksliškai vadinami aparatai suvirinimui lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, o liaudiškai tiesiog „kempai“. Tikėtina, kad pavadinimas kilo suomių firmos „Kemppi“ pusautomačių, kurie į Lietuvą atkeliavo dar sovietiniais laikais. Tokia suvirinimo technologija yra pusiau automatinė, taikoma ten, kur yra didelis darbo tempas, paprastesniems metalams, didelėms konstrukcijoms suvirinti, kur akcentuojama ne tik suvirinimo kokybė, bet ir suvirinimo greitis. Su pusatomačiais dirba laivų statyklos, automobilių gamintojai, aparatai reikalingi statybose, baldų gamyboje, automobilių montavimo, serviso darbuose, suvirinant vamzdynus, atliekant montavimo darbus, gaminant katilus, užvirinant plieninio liejinio defektus. Lengvai galima suvirinti plonus metalo gaminius iki 0,5 mm storio. Pusiau automatinis suvirinimo būdas plačiai naudojamas atliekant montažinius, statybinius ir remontinius darbus.
  • Dujinis suvirinimas (suvirinama degiųjų dujų ir deguonies mišinio liepsna). Rankiniu būdu atliekamas deguonies-acetileno suvirinimas yra vienas seniausių suvirinimo metodų. Proceso metu metalas įkaitinamas deguonies-acetileno liepsna ir sujungiamas pasitelkiant sąlyčio ploto lydymą. Papildoma medžiaga (suvirinimo viela) yra būtina sujungimui formuojant suvirinimo siūlę. Acetilenas naudojamas kaip degiosios dujos. Dujiniam suvirinimui reikalingos degiosios dujos tokios kaip acetilenas propanas ir kt. bei degimą skatinantis deguonis bei dujinio suvirinimo degiklis. Patogus dujinis suvirinimas acetileno liepsnos/deguonies pagalba automobilių pramonėje, skirtas visų pirma montažui ir techniniam aptarnavimui atlikti. Autogeninio suvirinimo privalumas – reguliuojama liepsna, kuri gali prisitaikyti prie reikiamų sąlygų. Dujinio suvirinimo dėka galima suvirinti juoduosius ir spalvotuosius metalus.

Metalų pjaustymo būdai programoje:

  • Deguoninis liepsninis pjovimo būdas. Dujinis pjovimas deguonimi, naudojant degiklį arba pjaustymas ugnimi yra seniausias pjovimo būdas, tinkantis mažaangliam plienui pjaustyti. Šis metodas nėra sudėtingas, o reikalinga įranga ir medžiagos yra nebrangios. Dujinio pjovimo deguonimi degiklis pjauna palyginti storas plokštes, apribojant tiekiamą deguonį. Kartais taikant šį metodą degikliu yra pjaunami net 900 mm ar net 1200 mm storio plieno lakštai.
  • Plazminis pjovimo būdas. Plazminis pjovimas puikiai tinka mažaanglio plieno lakštams pjauti. Tai daug greitesnis procesas nei dujinis pjovimas deguonimi, tačiau naudojant šį metodą šiek tiek nukenčia kraštų kokybė. Dėl to plazminis pjovimas yra painus procesas. Plazminio pjovimo įranga, palyginti su dujinio pjovimo deguonimi degikliu, yra brangi, nes jai reikalingas maitinimas, vandens aušintuvas, dujų reguliatorius, degiklio laidai, jungiamosios žarnos su kabeliais bei pats degiklis. Tačiau padidėjęs darbo produktyvumas greitai atperka už sistemą sumokėtus pinigus.
  • Metalų pjaustymas pritaikomas visose gamybos srityse kur atliekamas suvirinimas. Pjaustymo metu pasiruošiamos detalės, kurios vėliau suvirinamos.

    Daugiau informacijos https://www.kurstoti.lt/s/7987/priemimas-2018-suvirintojo-kvalifikacija