Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Kviečiame į S. Paukščio fotografijų parodą!

Rugsėjo 2 d., 18 val., galerijoje „Galera“, Užupio 2 , atidaroma Sauliaus Paukščio paroda „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė – žydų bendruomenės pėdsakai“.

Parodoje , fotografijose – kitados Vilniuje gyvenusios ir vėliau išnaikintos žydų bendruomenės pėdsakai. Fotografijos atspaustos senovine Van Dyke brown technologija labiau panašios į grafinius atspaudus, tie vaizdai tarsi savotiška laiko mašina – sukuria  laiko kilpos efektą – tarsi gražina vaizdą beveik šimtmetį atgalios.

 

„Vilnius – Lietuvos Jeruzalė – žydų bendruomenės pėdsakai“
Šimtus metų Vilniuje gyvenusi ir klestėjusi žydų bendruomenė buvo išblaškyta, sunaikinta per kelis karo metus ir galutinai sugniuždyta per kelis pokario dešimtmečius. Bendruomenės infrastruktūra buvo išdraskyta, ištisi kvartalai buvo išgriauti, visa žydų bendruomenės gyvenimo struktūra buvo sunaikinta. Žydų gyvenimas,papročiai, amatai, viskas, kas deliojosi, konstravosi , kas gludinosi šimtus metų buvo praktiškai nušluota nuo žemės paviršiaus .
Tačiau nepaisant apokaliptinės tragedijos, šimtmečius miesto gyvenimą kūrusi ir įtakojusi bendruomenė paliko daugybę pėdsakų , išlikusių pastatų fragmentus ir puošybos detales, ir mažosios architektūros elementus, liudijančius kažkada čia kunkuliavusį gyvenimą. Išlikusios zydų namų durys,parduotuvių langinės, pastatų dekoro elementai, grindinio fragmentai, maldos namai, kepyklos, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės – visa tai šiuo metu gyvena visai kitus gyvenimus. Kiekvienas toks pėdsakas, kiekvieną detalė tarsi atskira istorija – apie žmonių gyvenimus ir likimus. Tai primena mums , kad visai neseniai Vilniuje gyveno, šimtamečių tradicijų laikėsi ir Miesto, bei Lietuvos istoriją kūrė unikali sandara – Vilniaus – Lietuvos Jėruzalės žydų bendruomenė. Šioje parodoje – dingusios Vilniaus žydų bendruomenės pėdsakai.
Vilniaus, vadinamo Lietuvos Jeruzale, svarba pasaulio žydų istorijoje yra išskirtinė. Čia žydų bendruomenė susikūrė XVI a. Iš 1633 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos galutinai suformuoto Vilniaus žydų kvartalo yra išlikusi tik nedidelė dalis – Gaono, M. Antokolskio, Stiklių, Žydų gatvės. Šalia veikiančios sinagogos (Pylimo g. 39) yra likę buvusių sinagogų ir maldos namų pastatų, pvz.: Gėlių g. 6, Lapų g. 6, Aguonų g. 5 (kieme). Vilnius garsėjo kaip žydų knygų spaustuvių centras, viena žymiausių buvo Romų spaustuvė (1799–1940), kurios yra išlikę keletas pastatų: Šiaulių g. 2, 3, 4, Šv. Dvasios g. 2. Iš pasaulietinių mokyklų tinklo yra išlikę buvusiosios realinės gimnazijos (Rūdninkų g. 8), Sofjos Gurevič mergaičių gimnazijos (Aguonų g. 5), mokyklos „Ort“ (Islandijos g. 3), amatų mokyklos „Pagalba per darbą“ (Subačiaus g. 17) pastatai. Taip pat yra likę žydų ligoninių pastatų Kauno, Kęstučio ir Ligoninės gatvėse, žydų atgimimo draugijos „Meficei haskala“ bibliotekos pastatas (Žemaitijos g. 4). Vilniaus žydų istorijai reikšmingas yra ir Naujamiesčio rajonas, kuriame buvo žydų teatras (Naugarduko g. 10), berniukų mokykla „Tušija“ ( Šopeno g. 8) ir kt.
Vilniaus senamiesčio gatvelėse galima rasti buvusių įvairių amatų dirbtuvių, parduotuvių, kavinaičių ir nedidelių manufaktūrų pastatų ir patalpų. Čia taip pat tradiciškai dirbo žydai, tai žymi reklaminių užrašų likučiai. Žydų gyventuose senamiesčio kiemuose, galima rasti ir mažosios architektūros charakteringų detalių, architektūrinių elementų, dekoro detalių.
Visa tai liudija daugelio kartų žydų gyvenimus, primena apie tuos žmones, kurie prievarta buvo išvaryti iš namų ir nebegrįžo. 1941 m. po sovietinės prasidėjus nacistinei okupacijai tik nedaug Lietuvos žydų suspėjo pasitraukti, tuo tarpu didžioji dalis likusiųjų buvo išžudyti per Holokaustą. O per sovietmetį žydiškos kultūros ir tapatybės pėdsakai dar labiau sunyko. Tačiau žydai niekada nenustojo būti viena ryškiausių lietuviškosios mozaikos spalvų, žydų bendruomenė buvo, ir tebera Lietuvos dalimi .