Svarbi informacija
Daugiau dėmesio istorijos įvairovei mokyklose ir muziejuose
Istorijos vidurinio ugdymo programos atnaujinimas, tikintis labiau akcentuoti lokalios, asmeninės, gyvosios bei aktualios, atspindinčios šiuolaikinės visuomenės poreikius, istorijos reikšmę, paskatino Lietuvos nacionalinį muziejų bei Švietimo tyrimų ir inovacijų institutą įgyvendinti bendrą projektą „Daugiau istorijos: dėmesys įvairovei“.
„Labai svarbu sužadinti mokinių norą tyrinėti vietos istoriją, o per ją pažinti ir visos šalies istoriją“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė ir pabrėžia, kad Lietuvos nacionalinis muziejus siekia tapti atvira erdve istorijos pasakojimų daugiabalsiškumui, kad kiekvienas moksleivis galėtų kurti asmeninį santykį su praeitimi, o kartu – ir projektuotų ateitį.
Projektas įgyvendinamas drauge su Britų taryba Lietuvoje bei gausiu būriu partnerių. „Džiaugiamės plačiu įvairių partnerių-organizacijų įsitraukimu rengiant šią iniciatyvą, dėliojant jos atskaitos taškus ir siekinius. Britų tarybai, Jungtinės Karalystės kultūros ir švietimo sklaidos organizacijai, šis projektas svarbus kaip būdas plėtoti dialogą tarp skirtingų regionų, kultūrų, kalbinių grupių gyventojų“, – sako Marija Vyšniauskaitė, Britų tarybos Lietuvoje direktorė, įsitikinusi, kad ši iniciatyva praturtins šalies švietimo ir kultūros lauką bei suteiks mokytojams ir muziejų edukatoriams papildomų įrankių ugdymo procese.
Projekto metu bus siekiama nustatyti, koks Lietuvos istorijos vaizdinys vyrauja lietuviakalbėse ir nelietuviakalbėse mokyklose, kokiuose istoriniuose pasakojimuose mokiniai save atpažįsta, per kokias istorines asmenybes ir įvykius jie save suvokia ir mato Lietuvos istorijoje. Dalyvaujančių savivaldybių istorijos mokytojams ir muziejų edukatoriams vyks tarpiniai mokymai, mokiniai dalyvaus praktiniuose susitikimuose ir integracinėse stovyklose, kurių metu rengs ir pristatys projektus, kurs turistinius maršrutus. Projektą vainikuos daugiatapatybiniam Lietuvos istorijos pažinimui skirta metodinė atmintinė istorijos mokytojams ir muziejų edukatoriams.
Pirmas renginys – konferencija apie nelietuviakalbius Lietuvos istorijoje
Pirmasis bendro projekto renginys numatomas jau šią savaitę – Signatarų namuose vyksiančios konferencijos dalyviai bus kviečiami diskutuoti tema „Ar matome nelietuviakalbius Lietuvos istorijoje ir jos kūrime?“. Konferencija skirta vieno iš pagrindinių Vasario 16-osios Akto autorių, aktyvaus žmogaus teisių ir lygių galimybių šalininko, signataro, teisininko Stanisławo Narutowicziaus 160-osioms gimimo metinėms paminėti.
„Signataro Stanisławo Narutowicziaus gimimo metinės – tai puiki proga svarstyti, koks yra Lietuvos istorijos vaizdinys: daugiabalsis choras ar šauksmas tyruose?“ – teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius dr. Alfredas Bumblauskas, vienas iš konferencijos pranešėjų ir diskusijos dalyvių, ir priduria, kad svarbu į šį svarstymą įtraukti ir jaunąją kartą.
Ši konferencija – tai įžanga į visus metus truksiantį projektą, orientuotą į daugiatapatybinį Lietuvos istorijos pažinimą, siekiant stiprinti glaudesnį ir aktyvesnį įvairių mokyklų moksleivių, mokytojų, muziejų edukatorių ir akademinės srities mokslininkų bendradarbiavimą.
Konferencija „Ar matome nelietuviakalbius Lietuvos istorijoje ir jos kūrime?“ vyks rugsėjo 15 d., pradžia 13.00 val., Signatarų namų renginių salėje. Renginys yra viešas ir nemokamas. Kviečiami visi besidomintys daugiakultūre Lietuvos istorine atmintimi, šiuolaikinės kultūros aktualijomis ir valstybės ateitimi.
Daugiau informacijos apie konferenciją ir registracija: https://lnm.lt/renginiai/konferencija-ar-matome-nelietuviakalbius-lietuvos-istorijoje-ir-jos-kurime/