Interaktyvi žmogiškumo pamoka: Vilniaus mokykloje pristatyta tarpukario Č. Sugiharos ir J. Zwartendijko istorija

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje mokiniams pristatytas interaktyvus pasakojimas „Kilnieji sukčiai“ (aut. Agnė Žagrakalytė) ir juo paremtas simuliacijos žaidimas. Devintos klasės moksleiviai nusikėlė į tarpukario laikotarpį ir susipažino su jo didvyriais – Čiune Sugihara ir Janu Zwartendijku, išgelbėjusiais daugybę žydų. Ši novatoriška pamoka, kurią surengė „Kultūrinės ir organizacinės idėjos“, pranoksta tradicinį ugdymą ir sužadina istorinį sąmoningumą ir mokinių kritinį mąstymą.

Tarpukario herojai Čiunė Sugihara ir Janas Zwartendijkas

Pamokos metu mokiniai klausėsi apie sudėtingą tarpukario laikotarpį, pažvelgė į socialinius, ekonominius ir politinius to meto iššūkius. Itin didelis dėmesys skirtas to laikotarpio didvyriams – Japonijos vicekonsului Čiunei Sugiharai ir Nyderlandų diplomatui Janui Zwartendijkui, kurių žygdarbiai aprašomi interaktyviame pasakojime „Kilnieji sukčiai“.

Augant antisemitizmo bangai, diplomatai ėmėsi ypatingų priemonių siekdami išgelbėti žydų gyvybes. Nepaisydamas oficialių nurodymų Č. Sugihara žydų pabėgėliams išdavė tūkstančius tranzitinių vizų, leidžiančių išvengti persekiojimo. J. Zwartendijkas išrašė „Kiurasao vizas“ taip suteikdamas jiems leidimą prisiglausti Karibų jūros regione. Bendros šių diplomatų pastangos tapo vilties švyturiu daugeliui, susidūrusių su Holokausto baisumais.

Interaktyvios pamokos metu – išgyventos žydų istorijos

Gimnazijoje suorganizuotoje pamokoje kritinis mąstymas buvo ugdomas pasitelkus simuliacijos žaidimą. Mokiniams pristatytos šešios „Kilnieji sukčiai“ situacijos, iškeltas moralinis klausimas ir pateiktos kelios galimos išeitys. Pasinerdami į iššūkius, su kuriais susiduria personažai, mokiniai turėjo unikalią galimybę įsitraukti į istorines dilemas ir priimti etinius sprendimus kontroliuojamoje, edukacinėje aplinkoje.

Mokiniai įsikūnijo į pasakojimo veikėjus – Čiunę Sugiharą, Janą Zwartendijką, žydų šeimos tėtį, Č. Sugiharos tarnaitę bei Žadeikių kaimo ūkininką.

Kiekvienos situacijos pabaigoje mokiniai diskutavo, ko verta žmogaus gyvybė, kas gali nulemti pasirinkimą išgelbėti žmogų ar ne, kuris poelgis yra teisingiausias. Ši pamokos veikla paskatino mokinius susimąstyti apie sudėtingus pasirinkimus ir apsvarstyti veikėjų veiksmų pasekmes.

Interaktyvioji pamoka ne tik supažindino mokinius su tarpukario laikotarpiu, bet ir paskatino susimąstyti apie atjautos, drąsos ir moralinių sprendimų svarbą savo gyvenime. Tokios pamokos prisideda prie empatiškesnės ir labiau informuotos ateities kartos, skatinančios gilų individualių veiksmų galios įvertinimą ištikus nelaimei.