Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą

Lietuvos nacionalinis muziejus, siekdamas supažindinti visuomenę su 1863-1864 metų sukilimu ir jo dalyviais, kviečia į ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, kurių metu istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų.

Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų – nuo lapkričio 30 d. iki balandžio 5 d. – supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei sukilimo vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – asmenybėmis. Istorikai, gilinęsi į archyvinę medžiagą, aptars, ką byloja sukilėlių tardymo dokumentai ir kaip juos vertinti, kaip pilietinis visuomenės pasipriešinimas atsispindi Lietuvos dailininkų paveiksluose.

„Naujo ciklo ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus nusprendėme paskirti 1863-1864 metų sukilimui ir jo dalyviams, nes šiemet sausio mėnesį Gedimino kalne atsitiktinai aptikus pirmuosius sukilėlių palaidojimus ši tema nesitraukia iš viešosios erdvės, kelia didelį visuomenės susidomėjimą“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.

Tai, kad ant Gedimino kalno galėtų būti palaidoti 1863-1864 metų sukilimo dalyviai ir garsieji jų vadai – Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas ir Boleslovas Kolyška, istorikai žinojo, bet su tuo susijusių archeologinių tyrimų nepriklausomoje Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta.

Iš išlikusių karo teismo nuosprendžių yra žinoma, kad egzekucija sušaudant arba pakariant buvo įvykdyta 21 sukilėliui, tad vasarą archeologai grįžo ant Gedimino kalno tęsti pradėtų darbų. Su kiekviena archeologinių tyrinėjimų diena specialistų iškelta prielaida panėšėjo į tikrovę: nuvalę žemes ir kalkių sluoksnį archeologai atrasdavo vis daugiau palaikų.

Stulbinantį radinį vienoje iš kapo duobių Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai aptiko liepos pabaigoje. Prie vieno asmens palaikų buvo rastas medalikėlis, o ant dešinės rankos – vestuvinis žiedas su inicialais, nurodančiais du vardus – Zigmantas ir Apolonija – ir vestuvių data – 1862 m.

Vienuolika ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų pasibaigs aktualiausiu pranešimu – bus pristatyti Gedimino kalne rastų palaikų tyrimai. Antropologai jau pradėjo palaikų identifikavimo darbus, su jų rezultatais supažindinsime ir ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų dalyvius.

Į pirmąjį vakarą pavadinimu „Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?“ dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė pakvies jau šį ketvirtadienį, lapkričio 30 d. Vakaro metu istorikė pateiks žinias iš Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve Maskvoje saugomų brėžinių ir kariškių susirašinėjimo apie tvirtovės statybas ant Gedimino kalno, vykusias 1831 m., tvirtovės įrenginius, kalno šlaitų būklę XIX a.-XX a. pirmoje pusėje. Bus rodoma vaizdinė medžiaga, kaip pakito kalno aikštelės perimetras, palyginti su tuo, kokia ji buvo XIX a. viduryje.

Paskaitų ciklas vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3). Renginių pradžia 17.30 val., bilieto kaina 0,60 Eur. Programą galima rasti adresu http://www.lnm.lt/ketvirtadienio-kulturos-istorijos-vakarai-2017-2018/.


Programa atsisiųsti

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/lnmuziejus/ ir internetiniame puslapyje http://www.lnm.lt/