Svarbi informacija
Rekomendacijos Vilniui ‒ kaip vystyti kūrybinių centrų ekosistemą mieste
Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2017 m. pradžios dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo programos Interreg Europe finansuojamame projekte ,,URBAN MANUFACTURING. Bendradarbiavimas su kūrybinėmis laboratorijomis ir centrais, skatinant kūrybines inovacijas“.
Šio projekto tikslas – išanalizuoti būdus, kaip kūrybinių industrijų sektoriaus įmonės gali sėkmingiau komercializuoti savo produktus ir paslaugas, pasinaudoti atviromis laboratorijomis ir kūrybiniais centrais. Projektui vadovauja Birmingemo Universitetas (Jungtinė Karalystė). Vilnius, kaip ir kiti miestai – Lisabona (Portugalija), Lacijo regionas (Italija), Fomento San Sebastijanas (Ispanija), Zagrebas (Kroatija), Bratislava (Slovakija), Kranis (Slovėnija), ‒ dalyvauja partnerio teisėmis.
Vilniuje lapkričio 22 d. vyko projekto viešinimo renginys, kurio metu buvo pristatyta projekto ,,URBAN MANUFACTURING. Bendradarbiavimas su kūrybinėmis laboratorijomis ir centrais, skatinant kūrybines inovacijas“ vykdytos veiklos, Vilniuje organizuotas mokomasis vizitas, tarptautinių ir Lietuvos ekspertų įžvalgos bei rekomendacijos Vilniaus miesto kūrybinių erdvių ekosistemos vystymui. Renginyje dalyvavo Vilniaus kūrybinių centrų ir inovacijų laboratorijų, meno inkubatorių, bendruomenių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai. Renginys vyko 2018 m. visuomenei atvertame kultūros paveldo objekte – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastate.
Renginio dalyvius pasveikino kunigas Algirdas Toliatas pasidalindamas naujos kūrybinės ir socialinės erdvės vizija Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastate, kuri šiemet po 250 m. buvo atverta visuomenei. Šioje erdvėje jau vyksta renginiai, konferencijos, koncertai, parodos. Šį mėnesį pradėjo veikti kūrybinės dirbtuvės ir skaitykla. Ateityje planuojama vis daugiau veiklų bendruomenės nariams.
Projekto ,,URBAN MANUFACTURING. Bendradarbiavimas su kūrybinėmis laboratorijomis ir centrais, skatinant kūrybines inovacijas“ vadovė Veronika Jeruševičiūtė pristatė, kad rugsėjo 5-6 d. Vilniuje vyko tarptautinis projekto partnerių susitikimas, buvo aplankyta ,,Tech Park Sapiegos“, ,,Miesto laboratorijoja“, ,,M-Lab“ (Meškėnų laboratorija), VGTU ,,Linkmenų fabrikas“, ,,Loftas“, Užupio meno inkubatorius, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos dirbtuvės vaikams ,,Pats Sau“. Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai analizavo ir parengė rekomendacijas miesto kūrybinių erdvių vystymui ir veiklos gerinimui, nubrėžtos gairės veiksmų planui parengti.
Renginio dalyviams buvo pristatyti rugsėjo 5-6 d. vykusio vizito tarptautinių projekto partnerių ir Europos Komisijos ekspertų siūlymai ir rekomendacijos. Ekspertų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės pastangomis, Vilniaus miestas per pastarąjį dešimtmetį padarė didžiulį šuolį kultūrinių industrijų ir kūrybinių erdvių vystymo srityje. Vilniuje veikia gerai išplėtota, efektyvi, įvairių specializacijų kūrybinių erdvių sistema. Pagrindinė įžvalga ‒ ekosistemos dalyviai mažai komunikuoja tarpusavyje ir su išorės vartotojais, turi neišnaudoto potencialo į kūrybinius procesus įtraukti mokslo, inovacijų ir verslo, ypač ‒ bendruomenių atstovus. Ekosistemos efektyvumą padidintų šios priemonės: kūrybinių dirbtuvių žemėlapio sudarymas, platformos, skirtos apjungti kūrybines dirbtuves tarpusavyje ir komunikuoti su vartotojais, sukūrimas, nuolatinės bendradarbiavimo renginių programos sudarymas ir finansavimas, dirbtuvių atvėrimas bendruomenėms, platesnei visuomenei. Vilniaus miesto savivaldybė esamų ir galimų priemonių pagalba gali skatinti kūrybinių erdvių ekosistemos vystymą mieste, projekto rėmuose yra numatyta parengti miesto veiksmų planą.
Projekto ekspertės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentės dr. Viktorijos Žilinskaitės-Vytienės apžvalgoje apie Vilniaus miesto techninės ir meninės kūrybos erdves teigiama, kad Vilniaus miesto techninės ir meninės kūrybos erdvės nukreiptos į visas tikslines grupes, galinčias prisidėti prie inovacijų kūrimo. Aktyviai veiklą vykdo dauguma moksleiviams, studentams, kūrėjams ir inovatyviems verslams skirtų erdvių. Bendruomenei skirtų erdvių aktyvumas nėra tolygus – dalis veiklą vykdo aktyviai (e.g. ,,Loftas“, ,,Beepart“), dalis – greičiausiai dėl naujumo – dar fokusuoja savo veiklos tikslus (e.g. ,,Miesto laboratorija“). Rekomenduojama savivaldybei dalyvauti ES projektuose, kurių tikslas būtų skatinti miestų techninės ir meninės kūrybos erdvių bendradarbiavimą ir tinklaveiką tiek lokaliai, tiek užsienyje. Dalyvauti projektuose, įtraukiančiuose inovacijas kuriančias organizacijas į miesto problemų sprendimą. Skatinti kūrybines erdves prisidėti prie miesto problemų inovatyvių sprendimų paieškos ir tarpusavio bendradarbiavimo (įtraukiant į finansavimo ar paramos sąlygas).
Projekto ekspertė, Nacionalinės kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė pristatė, kad projekto metu numatoma parengti Vilniaus miesto veiksmų planą, kuris skirtas fiksuoti ir paremti politikos pokyčių įgyvendinimą. Pirma, susisteminti ir įvertinti, kokia sinergija galima savivaldybės ir valstybės dokumentuose dėl kūrybinių centrų finansavimo. Antra, įvertinti Vilniaus miesto ir ES paramos priemonių kompleksus nacionalinės inovacijų politikos kontekste. Trečia, nustatyti sėkmingai veikiančių kūrybinių centrų modelius ir išsidėstymą Vilniuje, atsižvelgiant į augančio mieto bendruomenių poreikius. Taip pat reikalinga apžvelgti komunikaciją tarp Vilniaus kultūros įstaigų ir kūrybinių erdvių, Vilniaus kultūros sektoriaus ir Vilniaus savivaldybės administracijos, kokios priemonės reikalingos paskatinti politikos pokyčius. Rengiant miesto veiksmų planą yra galimybė pasinaudoti gerąja užsienio projekto partnerių patirtimi.
Renginį ir diskusiją moderavusi projekto ekspertė, VšĮ Ateities visuomenės instituto direktorė dr. Erika Furman atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad atvykę pagal šį projektą užsienio ekspertai akcentavo, jog mieste yra daug kūrybinių erdvių, skirtų studentams, menininkams, tad labai svarbu vystyti erdves bendruomenėms. Savičiaus gatvėje atsigavusi bažnyčios pastato erdvė yra vienas iš pavyzdžių.
Diskusiją vainikavo M. K. Čiurlionio namų direktoriaus Roko Zubovo pasisakymas apie M. K. Čiurlionio namuose vykstančias kūrybines ir bendruomenines veiklas. R. Zubovas priminė lietuviškų bendruomenių būrimosi istoriją ir jų įtaką nacionaliniam identitetui, kultūrai, kūrybiškumo skatinimui perimant geruosius užsienio šalių pavyzdžius.
