Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Skaitome namuose. Psichologija

Šį kartą Vilniaus centrinė biblioteka rekomendacijas paruošė psichologijos knygų mėgėjams. Tai neurologiniai tyrimai, atskleidžiantys įdomių faktų apie mūsų mąstymą, literatūra, kurioje mėginama rasti atsakymus į klausimus, kaip rasti vidinę ramybę ir pusiausvyrą su supančiu pasauliu, kalbančios apie pozityvaus mąstymo galią bei literatūra skirta sąmoningos tėvystės puoselėjimui. Skaitykite į sveikatą!

 

Robert Wright „Kodėl budizmas yra pagrįstas“

Gamta sukūrė mus ne tam, kad būtume ramūs ir laimingi, o kad išliktume gyvi ir kad išliktų mūsų rūšis. Užtai mūsų smegenys puikiai prisitaikiusios nuolat jausti nerimą, pyktį ir mums taip lengva būti liūdniems ir godiems.

Šie natūraliosios atrankos būdu išsivystę polinkiai trukdo aiškiai suprasti pasaulį ir save pačius, o tai – pagrindinė kasdienio nepasitenkinimo ir kančios priežastis. Prie šio teiginio buvo priėję jau ankstyvieji budizmo mąstytojai, o dabar jį naujais tyrimais patvirtina mūsų laikų mokslininkai. Budizmas, skirtingai nei evoliucinė psichologija, ne tik konstatuoja žmogaus egzistencinę padėtį, bet ir pasiūlo sprendimą. Tai meditacija, arba savistaba.

Robertas Wrightas (gim. 1957) – amerikiečių autorius. Viena žymiausių knygų – „Moralus gyvūnas“ (The Moral Animal, 1994), kurioje kasdienis žmonių elgesys analizuojamas atskleidžiant natūraliosios atrankos suformuotus psichologinius mechanizmus. Ši knyga įkvėpė ir kultinį filmą „Matrica”, pasakojantį apie staiga ateinantį suvokimą, kad iki tol buvęs gyvenimas – iliuzinis, ir apie esminį gyvenimo sprendimą pasirinkti aiškumą. Dabar filmas, kaip ir pasakymas „praryti raudonąją piliulę”, Vakaruose jau yra tapęs budistinio atsivertimo metafora.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

 

Susan Cain „Tyla. Introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs“

Mažiausiai trečdalis žmonių kuriuos pažįstame yra introvertai. Žmonės, kurie labiau mėgsta klausyti, nei šnekėti; jie inovatyvūs ir kūrybingi, bet negali pakęsti savireklamos; jie mieliau dirba vieni, nei komandoje. Nors neretai tokių žmonių net nepastebime, kaip tik introvertams turėtume būti dėkingi už daugelį nuostabiausių visuomenės laimėjimų.

Nemenka dalis didžiausių mūsų idėjų, meno kūrinių, išradimų – ir evoliucijos teorija, ir Van Gogho saulėgrąžos, ir asmeniniai kompiuteriai – atsirado tylių ir intelektualių žmonių, mokančių įsiklausyti į savo vidinį pasaulį ir iškelti jame glūdinčius turtus, pastangomis. Be introvertų pasaulyje nebūtų: reliatyvumo teorijos, Prousto „Prarasto laiko beieškant“, Chopino noktiurnų, filmo „Šindlerio sąrašas“, Piterio Peno, Google, Hario Poterio ir daubybės kitų kūrinių.

Remdamasi stropiai sukauptais tyrinėjimų duomenimisSusan Cain supažindina mus su introvertų pasauliu: tyliu, giliu ir dažnai stipriai nuvertinamu. Autorė kelia klausimus kodėl šiais laikais verslo  pasaulyje priverstinis bendradarbiavimas yra keliamas aukščiau inovacijų, kodėl taip dažnai yra nuvertinamos introvertų lyderystės savybės. Kodėl atviro plano biurai tapo norma, nors pusei darbuotojų tai mažina darbingumą ir kelia stresą. Persmelkta  nepaprastos įžvalgos, be galo įdomi skaityti, „Tyla“ yra nepakeičiamas šaltinis kiekvienam, kas nori suprasti introvertiškosios žmonijos dalies reikmes.

Susan Cain − knygos, žaibiškai tapusios The New York Times skaitomiausiu leidiniu, jau išverstu į trisdešimt kalbų, autorė. Jos mintys apie introversiją ir drovumą pasirodė The New York Times, The New Yorker, O, The Oprah Magazine; Time.com ir PsychologyToday.com. Introversijos temomis S. Cain kalbėjo MicrosoftGoogle, JAV iždo darbuotojams ir konferencijoje TED 2012, kurią internete pažiūrėjo 3 milijonai žiūrovų.

Susan Cain pasirodė per televiziją, radiją, tokiose laidose ir programose kaip CBS This Morning, NPR All Things Considered, NPR Diane Rehm. Su jos knyga supažindino Time, The Atlantic, Wired, Fast Company, Real Simple, Fortune, Forbes, USA Today, The Washington Post, CNN, Slate.com, daugelis kitų leidinių ir internetinių svetainių.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

 

Héctor García, Francesc Mirrales „Ikigai: japonų ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptis“

Ikigai – tai su dideliu polėkiu daryti tai, kas teikia pasitenkinimą, džiaugsmą ir suteikia gyvenimui prasmės.

Anot japonų, visi turime savo ikigai – tikslą, dėl ko gyvename. Kai kurie jį jau atradę, kiti turi jį kažkur giliai ir savo ikigai dar tebeieško. Okinavoje, Japonijos saloje, gyvena daugiausia ilgaamžių pasaulyje. Héctoras García (Kirai) ir Francescas Mirralesas Ogimio miestelyje apklausė daugybę vyresnio amžiaus japonų, domėjosi, su džiaugsmo kupina širdimi ir kas lemia šimtamečių japonų neblėstantį optimizmą ir gyvybingumą.

Susipažinkite su japonų gyvenimo filosofijos paslaptimis:

  • Kaip suvokti ir atrasti savo ikigai.
  • Kas suteikia prasmės nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą?
  • Kaip palaikyti sveiką sielą, protą, kūną?

Tik būdamas užsiėmęs trokši gyventi amžinai.

JAPONŲ PATARLĖ

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

 

Norman Doidge „Save keičiančios smegenys“

Susipažinkite su devyniasdešimtmečiu daktaru, kuris vis dar praktikuoja mediciną, ir su insulto auka, kuri vėl išmoko judėti ir kalbėti, su moterimi, turinčia tik pusę smegenų, bet sugebėjusia „persiprogramuoti“ ir jaustis visaverte. Šių žmonių gyvenimus visiškai pakeitė nuostabus atradimas, kad pozityviai mąstant smegenys gali pačios „pasitaisyti“.

Kanados mokslininkas, psichiatras, psichoanalitikas, Toronto ir Niujorko universitetų bendradarbis Normanas Doidge’as bestseleriu tapusioje knygoje „Save keičiančios smegenys“ (The Brain That Changes Itself, 2007) išsamiai aprašo revoliucinį atradimą, teigiantį, kad žmogaus smegenys pasižymi gebėjimu keistis. Šios fundamentalios smegenų savybės, kurią imta vadinti neuroplastiškumu, atradimas radikaliai pakeitė ne tik medicinos mokslą, bet ir požiūrį į žmogaus smegenis kaip į nuolat kintantį ir galintį atsinaujinti neuronų tinklą.

Meilė, seksas, sielvartas, santykiai, mokymasis, priklausomybės, kultūra, technologijos ir psichoterapija gali keisti mūsų smegenis. Turėdami tokias plastiškas ir visą gyvenimą besimokančias smegenis esame savitos, unikalios asmenybės.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

 

Asta Ivaškevičiūtė „Laisvė būti savimi. Kaip pasiekti pilnatvę, džiaugsmą ir laimę“

Šiandieniame pasaulyje vis daugiau patarimų moterims, kurios siekia laimės, nori būti sveikos ir gyvybingos, trokšta džiaugsmo, savirealizacijos ir malonumo, ieško kelio į save ir bendrystės su kitais, tačiau… Vieni pataria dainuoti, kiti šokti, vieni moko pykčio, kiti — pozityvumo… Kuo pasikliauti? Ką rinktis?

Šios knygos autorė sustabdo: užteks spausti save. Mums nieko nebereikia keisti. Nebeieškokime atsakymų kituose, nes jie — kiekvienoje iš mūsų. Išsivaduokime iš baimių ir nuostatų, pagaliau pradėkime tyrinėti ir pažinti pačios save. Leiskime sau būti savimi. To pakanka.

Asta Ivaškevičiūtė – lektorė, susitikimų moterims vadovė, viena iš VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija“ kūrėjų. Kaip ir daugelis mūsų, Asta sukosi kasdienybės rate – karjera, namai, draugai, atostogos… Kol kartą suprato nesijaučianti nei laisva, nei laiminga, nei gyvenanti visavertį gyvenimą. Įkvėpė ir… viską pakeitė! Per beveik dešimt metų trunkančią transformacijos kelionę Asta studijavo vedas, išbandė įvairius gyvenimo stilius, technikas ir metodus. Visa tai, ką patyrė ir sužinojo, sudėjo į šią knygą, kad pasidalintų su Tavimi.

Kai mes neleidžiame sau save mylėti, norime tą jausmą patirti, gauti iš kitų.
Kai mes neleidžiame sau savęs palaikyti, siekiame palaikymo sulaukti iš kitų.
Kai mes sau nepatinkame, stengiamės patikti kitiems.
Kai mes neleidžiame sau savimi rūpintis, trokštame patirti kitų rūpestį.

O dėsnis paprastas – ko neduodame sau, negauname ir iš kitų. Ir dėl labai paprastos priežasties, kurią jau aiškinau, bet dar kalbėsiu, kad iki galo įsisąmonintum ir suprastum. Visi jausmai, visi pojūčiai, potyriai yra ne išorėje, o kiekvieno mūsų viduje. Visi jausmai, kurie kyla, yra mūsų, mumyse. Todėl niekas negali ateiti ir duoti jausmo, kurį mes sau uždraudėme patirti. Niekada niekas nemylės mūsų taip stipriai, kad kompensuotų mūsų nemeilės sau jausmą.

Santykis su žmonėmis, su visomis gyvomis būtybėmis, net santykis su Dievu, pirmiausia prasideda nuo santykio su savimi. Kai santykis su savimi yra iškreiptas, nenormalus, tuomet santykiai su visas kitais yra tokie patys – neharmoningi. Nesukūrę harmoningo, atviro santykio su savimi, su kitais
žmonėmis ryšius mezgame siekdami kompensuoti jaučiamą trūkumą arba norėdami pasislėpti nuo savęs ir savo problemų. Kartą draugė manęs paklausė, kaip gyvenu. Atsakiau:
– Jaučiuosi tarsi brisčiau per vandenį savo tikslo link. Kartais prieinu priešinga kryptimi tekančią srovę, ir kiekvienas įprastas veiksmas tampa sunkus. Atrodo, tarsi viskas taip pat kaip ir vakar, tačiau šiandien paprastiems dalykams, kasdienėms praktikoms atlikti reikia daugiau valios pastangų. Susidūrusi su
pasipriešinimu tiesiog brendu toliau. Kad ir mažais žingsneliais, judu į priekį. Ir staiga pasipriešinimas baigiasi. Vakar buvo sunku, o šiandien atsibudau ir viskas tyra, gryna, lengva, švyti.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

 

Erling Kagge „Tyla triukšmo amžiuje“

Kas yra tyla? Kur ji? Kodėl dabar ji svarbesnė nei bet kada anksčiau? Trys klausimai – trisdešimt trys bandymai atsakyti.

Atsiriboti nuo išorinio pasaulio nereiškia atsukti nugarą aplinkai, atvirkščiai: tai reiškia matyti pasaulį aiškiau, išlaikyti kryptį ir stengtis mylėti pasaulį.

Erlingas Kagge yra leidėjas, septynių knygų autorius, straipsnių bendraautoris, skaito paskaitas ir veda seminarus. Taip pat ir keliautojas, tyrinėtojas, nuotykių ieškotojas.

Antarktida – tai pati ramiausia vieta, kokioje esu buvęs. Vienui vienas pasiekiau Pietų ašigalį, ir tame monotoniškame, plyname kraštovaizdyje nebuvo jokių žmogaus keliamų garsų, išskyrus tuos, kuriuos kėliau pats. Vienui vienas ant ledo, tolimoje, didelėje, baltoje neapibrėžtoje erdvėje galėjau pajusti ir išgirsti tylą.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

 

Oliver Sacks „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“

Ši žymaus britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso knyga, netikėtai tapusi tarptautiniu bestseleriu, laikoma neurologijos mokslo klasika.

Joje pasakojamos keistame ir painiame neurologinių sutrikimų pasauly pasiklydusių pacientų istorijos. Čia sutiksime žmones, patyrusius percepcinių ir intelektinių pokyčių, individus, kurie nevalingai kalba nešvankybes arba kurių galūnės jiems patiems tapo svetimos, matysime sudėtingas asmenybes, į kurias žiūrima kaip į protiškai atsilikusius ligonius, nors iš tiesų jos turi nepaprastų meninių ar matematinių gebėjimų.

Tai pasakojimai apie tikrąjį žmogiškumą, empatijos pratybos, padedančios suvokti, kokiose skirtingose realybėse gali gyventi žmonės. Šios knygos istorijos inspiravo meno kūrėjus – pagal jas statomos operos ir spektakliai, kuriami personažai.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

 

Kankyo Tannier „Gydanti tyla“

Prancūzė dzenbudistė vienuolė Kankyo Tannier šioje knygoje dalinasi sukaupta patirtimi apie tylos svarbą mūsų gyvenime. Sugebėjimas atrasti tylos minutę nesibaigiančioje rutinoje mažina stresą, gerina gyvenimo kokybę ir savijautą. Nors esame nuolatos apsupti garsų ir vaizdų, trumpam sugrįžti į save nėra taip sudėtinga, kaip galėtų atrodyti. Kankyo Tannier patarimai pagrįsti kasdieniu gyvenimu, todėl lengvai įgyvendinami, o jos aprašyti pratimai – lengvai atliekami. Autorė siekia išmokyti ramybės IŠGYVENANT situacijas, o ne jų vengiant. Kitaip tariant, surasti laiko tylai toje realybėje, kurioje šiuo metu gyvenate. Pamažu taikant aprašytus metodus atsivers durys į kitokį gyvenimą, pasaulis taps geresnis jums patiems ir aplinkiniams.

Ši knyga yra apie tai, kaip iš naujo išmokti klausytis. Klausyti tylos, ramumos audroje ir slenkančio laiko. Iš naujo mokytis ragauti: akimirkos skonį, patiekalo aromatą ir ugnies šilumą. Iš naujo mokytis jausti: rankų prisilietimą, plakančią širdį, sustojantį laiką. Iš naujo mokytis suprasti kitą žmogų. Išjunkite jus supantį triukšmą ir atraskite ramybę bei komfortą, kurių taip reikia mūsų skubančiame pasaulyje.

Autorė Kankyo Tannier laikoma šiuolaikinio budizmo atstove. Ji ne tik praktikuoja senuosius dzeno metodus, moko meditacijos, užsiima terapija, dalyvauja konferencijose, skaito pranešimus TEDX, bet ir turi savo tinklaraštį, rašo straipsnius į prancūziškąjį „Hufngon Post”, taip pat yra atsakinga už Elzaso vienuolyno bei dar kelių budistų bendrijų socialinius tinklus.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

 

Aušra Kurienė „Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“

Japonai leidžia viską, o prancūzai – nieko. Kokia auklėjimo teorija keroja Jūsų gyvenime?

35 metus konsultuojanti psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė knygoje kalba apie lietuvių patirtį, pritaikomą auginant mūsų vaikus.

Žemėlapis, kad nepasiklystumėt, o nuklydę rastumėt kelią.

Ar tenkinti visus dvimečio „noriu“? Leisti ar neleisti į darželį?

Ar mažajam viskas gerai, jei jis dėvi betmeno kostiumą ir nenori mokytis skaičiuoti?

Ar leisti vaikui bijoti? Ar išgyvens jis mokykloje?

Kūdikio laukimas ir rožinės svajonių pilys – Tėvo vaidmuo – Mažieji skundikai – Naujas didelis pasaulis mokykla – Pirmoji meilė – Santykio kūrimo magija – Netekties, emigracijos, skyrybų vaikai ir kt.

Mes, tėvai, nesame techninis vaikų aptarnavimo personalas, mes auginame žmogų, kuriam reikia ne tik maisto ir būsto, bet ir žmogiško santykio – meilės, dėmesio, užuojautos, bendravimo. Tik nuolatinis ryšys, kai apsikeičiame žodžiais, veiksmais ir jausmais, gimdo jautrumą, o šioje terpėje auga žmogus.

Išmoksite užauginti žmogų, o ne sukurti nepriekaištingai funkcionuojantį aparatą.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

 

Meg Meeker „10 laimingų mamų įpročių“

Nors ir labai skirtingos, visos mamos turi kai ką bendra – motinystę su visais jos teikiamais džiaugsmais ir rūpesčiais.

Tradiciškai manoma, kad mamos turi mokėti ir daryti viską: užauginti vaikus superžvaigždes, puikiai atrodyti, kopti karjeros laiptais, gerai uždirbti, rūpintis nepriekaištinga namų švara ir jaukumu, būti tobulomis žmonomis. Ką jau kalbėti apie vienišas mamas, kurios patiria dar didesnį spaudimą ir dar šykštesnę paramą iš šalies.

Dr. Megė Myker (Meg Meeker), naudodamasi per 25-erius savo kaip vaikų ir suaugusiųjų gydytojos darbo metus sukauptomis žiniomis ir taikydama jas praktikoje – pati užauginusi keturis vaikus, knygoje „10 laimingų mamų įpročių“ atskleidžia, kodėl moterys kenčia nuo nuolat didėjančio spaudimo visur siekti tobulybės ir kaip tai atsiliepia jų emocinei, fizinei, protinei bei dvasinei sveikatai. Ši gyvenimiškų situacijų, naudingų pratimų ir patarimų kupina knyga supažindina su 10 pačių pozityviausių ir efektyviausių sveikų ir laimingų mamų įpročių, įskaitant šiuos:

  • Draugauti su žmonėmis, kurie žino, kas yra tikra draugystė;
  • Žinoti, ką galima (ir ko negalima) nusipirkti už pinigus;
  • Mažinti krūvį – dažniau daryti mažiau;
  • Atrasti tikėjimą ir išmokti juo pasitikėti;
  • Skirti laiko sau.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.