Skaitome namuose. Reikšmingiausių lietuviškų knygų šimtukas!

Vilniaus centrinė biblioteka parengė knygų rekomendacijas su nuorodomis, kaip jas rasti internete pagal knygą „1001 knyga, kurią privalai perskaityti per gyvenimą“.  O šiandien biblioteka siūlo rinktis iš knygų, kurios pateko į literatūros ekspertų sudarytą šimtmečio lietuvių literatūros kūrinių šimtuką. Sąrašą būtinai papildysime naujais leidiniais.

Antanas Škėma „Balta drobulė“

„Balta drobulė“ nėra vientisas pasakojimas. Tai vieno herojaus pasąmonės srautas. Tas herojus – Antanas Garšva, dirbantis liftininku viename Niujorko viešbutyje. Iš pažiūros jis – tvarkingas darbuotojas, bet viduje verda jausmai ir egzistenciniai klausimai. Darbas ir uniforma jį bukina, širdyje – kūrybinės kančios, galvoje – suirutė. Regis, jis tuoj išprotės…

Ši knyga – pirmasis lietuviškas avangardinis romanas, kuriame nėra aiškios intrigos ar siužeto. Veiksmas vystosi pasąmonės srautu, chaotiškai, šokinėja laike – įtraukia mus į dabarties įvykius ir praeities apmąstymus. Tik pasirodžiusi, „Balta drobulė“ tapo novatoriškiausia grožinės literatūros knyga, kada nors parašyta lietuviškai.

Antanas Škėma (1910-1961) – aktorius, režisierius, rašytojas. Mėgo laužyti nusistovėjusias taisykles ir normas, iki šių dienų laikomas vienu svarbiausių XX a. Lietuvos rašytojų.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt;

– „Vyturio“ bibliotekoje;

– Spotify (lietuvių k., audio formatu).

Sigitas Parulskis „Trys sekundės dangaus“

Romanas „Trys sekundės dangaus“ – apie kartą, kurią nuo pasaulio skiria trijų sekundžių tarpas. Laike pasiklydusią, niekuo netikinčią nepritapėlių kartą. Tai autentiškas, skaudus, kandus, erzinantis, šventvagiškas ir makabriškas pasakojimas. Negailestingam autoriui užkliūva viskas: meilė, mirtis, tikėjimas, vyrai ir moterys, revoliucija, didvyriškumas, graikų mitai. Nėra temos, kurios jis nesumaltų į miltus.

Jo varomoji jėga – pyktis ir abejonė, alkoholis ir moterys. Bet ir tai nuvilia. Nuvilia ir bejėgis Dievas, ir mulkiai Homo sapiens, ir pats pasakojimas. Nėra už ko užsikabinti. Kas belieka? Abejoti, ieškoti ir pykti, bandyti mylėti. Būti gyvam. Nes trys sekundės dangaus priklauso kiekvienam.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt;

– „Vyturio“ bibliotekoje.

Icchokas Meras „Lygiosios trunka akimriką“

„Lygiosios trunka akimirką“ vaizduoja karo metų Vilniaus getą, tačiau autoriui rūpi ne istorinė autentika, o situacijų visuotinumas ir universalioji pasirinkimų prasmė.

Romano veiksmas plėtojamas trijuose lygmenyse, apimdamas šachmatų partiją, jaunuolių Izaoko ir Esteros meilę bei šešis pasakojimus apie šeimos patriarcho Abraomo Lipmano vaikų likimus.

Nemokamai skaityti galite:

– „Vyturio“ bibliotekoje

Kazys Boruta „Baltaragio malūnas“

Tai meistriškiausias rašytojo Kazio Borutos (1905–1965) kūrinys, skaitytoją žavintis atgaivintu tautosakos pasauliu bei mitologiniu mąstymu, žanro novatoriškumu ir poetine įtaiga. Vienas originaliausių XX a. lietuvių literatūros romanų, lydimas neblėstančio populiarumo: savaip interpretuotas teatro, kino, baleto, muzikos mene, išverstas į daugelį pasaulio kalbų ir įvairių tautų atstovams padedąs pažinti Lietuvą.

Romanas „Baltaragio malūnas“ sukurtas Antrojo pasaulinio karo metu, išleistas tuoj po karo – 1945 m., bet pokariu išimtas iš literatūros apyvartos: autorius kalėjo sovietų lageryje, o jo kūrinys – spec. fonde. Nuo 1962 m. egzistavo naujas romano variantas, Borutos perdirbtas, pritaikytas prie realizmo estetikos. Tik 2005 m. į viešumą sugrįžo pirmoji knygos redakcija – įteisintas tikrasis „Baltaragio malūno“ tekstas.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt;

– Ugdymo plėtotės centro skaitmeninėje bibliotekoje;

– „Vyturio“ bibliotekoje;

– Spotify (lietuvių k., audio formatu).

Undinė Radzevičiūtė „Žuvys ir drakonai“

Kiniško stiliaus daiktą ar interjerą Europoje rasti nesunku, taip pat nesunku rasti knygų apie Kiniją, o tikras literatūrinis chinoiserie pasitaiko labai retai. Naujas Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“ – apie daugelį dalykų.

Apie XVIII amžiaus europiečio svajonę pakeisti „tvarką“ visame pasaulyje, net ir Kinijoje.
Apie XVIII amžiaus prancūzų meilę kiniškiems dalykams ir viso „Senojo Pasaulio“ neapykantą prancūzams.
Apie didėjančią Rytų ir Vakarų „difuziją“.
Apie šiuolaikinį žmogų, norintį pabėgti į nebeegzistuojančią Kiniją.
Ir apie Rytus, kurie visada su mumis, nesvarbu, į kurią pusę žiūrėtume.

Knyga „Žuvys ir drakonai“, kaip ir kiti Radzevičiūtės kūriniai – visiškai nutolusi nuo lietuvių literatūros tradicijos. Tai tarsi atskira kategorija, kurioje intelektinis iššūkis jungiamas su rafinuotu ir nerafinuotu humoru, o herojai kalbasi taip, lyg kapotųsi kardais.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt.

Balys Sruoga „Dievų miškas“

Balys Sruoga (1896-1947) – lietuvių literatūros klasikas. Be jo neįmanoma įsivaizduoti XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrinio gyvenimo. Rašytojo atsiminimų knyga Dievų miškas vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą.

Ši knyga parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos 2005 m. leidimą. Kūrinio tekstas nekupiūruotas. Leidime palikta asmenvardžių ir vietovardžių rašyba su šiokiais tokiais netikslumais, kurių būta pirmame kūrinio rankraštyje.

Nemokamai skaityti galite:

– „Vyturio“ bibliotekoje.

Rimantas Kmita „Pietinia kronikas“

Šiauliai. Vieno vaikino istorija iškart po nepriklausomybės. Kožos ir treningai, meilė ir pinigai, laukinis kapitalizmas ir regbis. Juokas pro ašaras…i viskas – originals.

Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, rašytojas – pirmuoju savo romanu „Pietinia kronikas“ stato Šiauliams paminklą. Tai knyga apie Šiaulius, parašyta Šiaulių šneka. Apie bachūrą iš Pietinio rajono anais laukiniais laikais.

„Pietinia kronikas“ – romanas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Laiko mašina, be atsikalbinėjimų panardinanti į netolimą istoriją – XX a. pabaigą. Skaitytojas neturi kur trauktis. Atsivertęs knygą, jis jau yra ano meto Šiauliuose, mato jaunus BIX, GIN‘ GAS, treningus ir kambarį su „Rembo“ plakatu ant sienos, važiuoja su tašėmis į Latviją, žaidžia regbį, įsimyli ir nusivilia. Bet tai dar ne viskas. Jis ne tik mato, patiria, bet ir girdi. Nes Šiaulių šneka liejasi laisvai.

Nemokamai skaityti galite:

– portale ibiblioteka.lt;

– Spotify (lietuvių k., audio formatu).