Sopote pristatyta lietuvių menininko Andriaus Labašausko skulptūra „Landsort Deep“

Rugpjūčio 28 d. Lenkijos kurortiniame mieste Sopote atidengta lietuvių menininko Andriaus Labašausko skulptūra „Landsort Deep“ (Landsorto įduba). Įgyvendinti savo sumanymą menininkas buvo pakviestas po to, kai 2023 m. laimėjo tarptautinį meninį konkursą „Baltic Horizons“. Konkurso organizatoriai – Sopoto miesto savivaldybė, „ERGO Hestia“ ir fondo „Hestia Artistic Journey“.

Konkursas „Baltic Horizons“ yra projekto „Sopotas – skulptūrų miestas“ dalis. Šiuo projektu siekiama tęsti Sopoto kaip meną plėtojančio miesto tradicijas, atkreipti dėmesį į klimato pokyčius Baltijos jūros baseine ir sukurti Baltijos regiono partnerių socialinio bei meninio dialogo platformą. Projektą inicijavo valstybinė meno galerija Sopote, pakviesdama tapti partneriais Baltijos jūros šalių meno institucijas. Į projektą įsitraukė keturios institucijos: Espo modernaus meno muziejus (EMMA, Suomija), meno muziejus „Rīgas birža“ (Latvija), Nacionalinio muziejaus Gdanske Modernaus meno padalinys (Lenkija) ir Šiuolaikinio meno centras (Lietuva).

Projekto partneriai prisidėjo rengiant konkurso nuostatas, taip pat įsipareigojo pasiūlyti po tris šiuolaikinio meno kūrėjus, įgyvendinančius meno projektus viešosiose erdvėse.  Šis išskirtinis konkursas sudarė sąlygas sukurti tikrai įvietinto meno kūrinius: visi menininkai prieš pateikdami pasiūlymus lankėsi Sopote, buvo supažindinti su miesto istorija, vertybėmis, šiandienos džiaugsmais ir rūpesčiais, o konkurso nugalėtojui buvo skirta rezidencija Sopote. „Tai – šiuolaikiškas, labai profesionalus ir demokratinės visuomenės principus atitinkantis būdas pasitelkiant įvietintą meną keisti viešąsias erdves. Labai džiaugiamės, kad konkursą laimėjo būtent Lietuvos atstovas Andrius Labašauskas. Jo darbas įsitaisė išpuoselėtame istoriniame Sopoto miesto parke“, – pasakoja ŠMC padalinio Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė.

Andriaus Labašausko sukurta sėdima skulptūra „Landsort Deep“ yra kritinė refleksija apie klimato krizę. „Landsorto įduba yra giliausia ir labiausiai užteršta teritorija Baltijos jūroje. Joje apstu kietųjų metalų, įvairių cheminių junginių, žmogaus palikto šlamšto. Kuriant skulptūros dizainą sumažinau Landsorto įdubos formą ir gylį iki aprėpiamo mastelio, trimatį vietovės žemėlapį išverčiau į priešingą pusę tarsi silikoninę kepimo formą ir iš gylio gavęs aukštį turėjau savotišką trimatį lekalą skirtingų matmenų ir dydžio marmuro luitams išdėlioti. Vienoje pusėje marmuro luitai iškilę labiau, kitoje skulptūros pusėje jie žemesni. Marmuro medžiaga vizualiai primena tirpstančius ledynus ar ledo luitus, tad sukuria sąsają su klimato krizės pasekmėmis“, – apie kūrinyje apmąstomą teritoriją pasakoja A. Labašauskas. Šiuo funkcionaliu kūriniu menininkas neigiamą reiškinį metaforiškai paverčia teigiamu: Sopoto miesto gyventojų ir svečių susitikimo vieta, kurioje jie gali pasimatyti ir keistis įžvalgomis.

Skulptūrai yra pritaikyta išmani apšvietimo sistema, leidžianti objektą apžiūrėti ir tamsoje. „Išmanioji apšvietimo sistema veikia kaip savotiškas Baltijos jūros temperatūros stebėjimo prietaisas, turintis tris reikšmes. Jeigu Baltijos jūros temperatūra dieną yra aukštesnė nei pastarųjų 20 metų matavimų vidurkis, vakare marmuro blokai apšviečiami raudonai, o jeigu žemesnė – mėlynai. Jeigu dienos temperatūra sutampa su 20 metų stebėjimo vidurkiu, marmuras apšviečiamas neutralia balta, reiškiančia, jog gyvename stabilioje aplinkoje ir temperatūros pokyčių nefiksuojama“, – apie integralia skulptūros dalimi tapusias šviesų reikšmes pasakoja menininkas.

Už galimybę įgyvendinti savo sumanymą menininkas yra dėkingas „ERGO Hestia“ komandai, Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasai Rimickaitei, Lietuvos garbės konsului Gdanske Josifui Poltrokui, Šiuolaikinio meno centrui, Gintautei Žemaitytei ir Kęstučiui Kuizinui, Sopoto Okeaonologijos instituto komandai, taip pat – Albertui Mickėnui ir Technariumui už kodus ir kontrolės dėžutę, visokeriopą palaikymą ir pagalbą sunkiausiomis akimirkomis.