Suvienijusi įvairovę. Vasaros koncertų cikle Vilniaus arkikatedroje – visų Europos Sąjungos šalių vargonų muzika

Jau šį ketvirtadienį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pradžią skelbia kasmetinis vargonų muzikos ciklas „Vox organi Cathedralis“ (Katedros vargonų balsas). Birželio 6 – rugpjūčio 29 d., ketvirtadienio pietų pertraukos metu (nuo 12 val.) kviesime klausytojus pasigėrėti centrinės Vilniaus šventovės architektūra, puikia akustika ir vienų didžiausių vargonų Lietuvoje skambesiu, kurį tradiciškai palydi Arkikatedros dvasininkų apmąstymai.

Trumpi vidudienio rečitaliai darbo dienomis vyksta daugelyje Europos miestų: „Concert du Midi“ Tulūzos šv. Petro bažnyčioje, „Concerto di mezzogiorno“ Mesinos katedroje, „Orgelpräsentationen“ Vienos Pranciškonų bažnyčioje, „Orgelpunkt12“ Pasau katedroje, „Concerto piccolo“ Rygos katedroje ir kt. – šie renginiai labai populiarūs tarp vietos gyventojų ir turistų. Nacionalinės vargonininkų asociacijos organizuojami „Vox organi Cathedralis“ koncertai Vilniaus arkikatedroje yra teminiai, atsigręžiantys į reikšmingus istorijos įvykius ir asmenybes, sugretinantys viduramžių muziką, klasikinį vargoninį repertuarą ir šiuolaikinę kūrybą. Valstybės atkūrimo šimtmetis, Vilniaus arkikatedros vargonų 50-metis, „Katalikų bažnyčios kronikos“ leidybos 50-metis, Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų sukaktis – tai tik dalis progų, kurias vargonininkai paminėjo kryptingai sudėliotomis programomis. Šių metų „Vox organi Cathedralis“ ciklas dedikuojamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui.

Nors Europa vadinama vargonų meno lopšiu, vargonų kultūra skirtingose ją sudarančiose valstybėse yra nevienalytė ir labai įvairi. Šalys turi unikalų požiūrį į instrumentą, savas tradicijas ir savitą repertuarą. Europoje vargonai yra ne tik muzikos instrumentas, bet ir dalis kultūrinio paveldo bei identiteto, svarbus religinių apeigų, ypač katalikiškose ir protestantiškose bažnyčiose, elementas. Vargonų kultūra atspindi įvairias muzikos, architektūros ir istorijos sąsajas, kurių šaknys siekia seniausius laikus. Daugybė Europos bažnyčių, katedrų ir kitų sakralinių pastatų garsėja ne tik kvapą gniaužiančiais architektūriniais sprendimais, bet ir įspūdingais vargonais: instrumentai dažniausiai integruojami į pastatų dizainą ir atspindi tam tikrą laikotarpio ar regiono estetiką. Visų šių aplinkybių dėka vargonai tapo svarbia ir nepakeičiama Europos žemyno kultūros dalimi, kuri turi ilgalaikį poveikį tiek muzikos raidai, tiek bendros Europos kultūrinės tapatybės formavimuisi.

Siekdami paskatinti kuo daugiau žmonių pažinti įvairiaspalvę Europos vargonų muziką ir sustiprinti europinės bendrystės jausmą, kuris išreikštas ir ES šūkyje „Suvienijusi įvairovę“, Lietuvos narystės ES 20-mečio proga vargonininkai parengė programą, kurioje – visų 27 dabartinių ES šalių: Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos autorių kūriniai. Skambės pasaulinė vargonų klasika – W. A. Mozartas, F. Mendelssohnas, F. Lisztas, N. Lemmensas, Ch. Tournemire‘as, reikšmingi P. Ebeno (Čekija), A. Kalējso (Latvija), A. Pärto (Estija), M. Sawa‘os (Lenkija), J. Tamulionio opusai. Kompozitorių J. Guridi‘io (Baskija/Ispanija), S. Premrlo (Slovėnija), Š. Nemeth-Šamorinskio (Slovakija), L. Alexandros (Rumunija), D. Tabakovos (Bulgarija), E. Ypsilanti (Graikija), A. Antoniadeso (Kipras) kūriniai vargonams Lietuvoje bus atlikti pirmą kartą – iš viso nuskambės 12 premjerų.

Vargonuos Agnė Caldara (Vokietija), Diana Encienė, Laura Gedgaudaitė-Domarkienė, Indrė Gerikaitė, Evelina Grinevič-Trenkamp, Jurgita Kazakevičiūtė, Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, Vidas Pinkevičius, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Gražina Trekur ir Balys Vaitkus.

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

PROGRAMA

Birželio 6 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje