Svarbi informacija
Šv. Kotrynos bažnyčia kviečia į ypatingą, akustiškai negirdėtą, koncertą!
Lapkričio 5 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje skambės išskirtinis koncertas – „Erdviniai baroko muzikos dialogai“, skirtas specialiai šios bažnyčios erdvei ir istorijai.
Jei bent kartą lankėtės Šv. Kotrynos bažnyčios renginių salės koncerte ar ekskursijoje turbūt pastebėjote joje esantį balkoną skirtą didiesiems bažnyčios vargonams ir visiškai unikalius, retai kur sutinkamus balkonėlius abiejose bažnyčios pusėse, kurie jau senokai nenaudojami pagal tikrąją jų paskirtį. Šie du užapvalintos formos balkonai, iškilę kiek aukščiau klausytojų, buvo specialiai sukurti bažnyčioje grojusiems ir dainavusiems muzikantams. Lapkričio 5 d. pirmą kartą po keleto šimtmečių šie architektūriniai elementai bus panaudoti pagal tikrąją jų paskirtį! Specialiai Šv. Kotrynos bažnyčios erdvei skirtą programą sukūrė ir publikai pristatys tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, vadovaujamas Rodrigo Calveyros.
Muzikavimo tradicija, kai atlikėjų grupės išdėstomos skirtingose bažnyčios pusėse, susiformavo Renesanso ir Baroko sandūroje Venecijos San Marko bazilikoje. Pati šios bazilikos architektūra su balkonais šonuose padiktavo naujo, polichorinio stiliaus atsiradimą. Šio stiliaus kūrinius atlikdavo keli chorai vienu metu, dainuodami pakaitomis ir kartu, imituodami vienas kitą, atsakydami vienas kitam, sukurdami aido ir stereogarso efektus. Chorus sudarydavo ne vien dainininkų balsai. Juos dažnai papildydavo ar pakeisdavo pučiamieji instrumentai, artimiausi balsui – kornetai ir barokiniai trombonai.
Akivaizdu, kad Šv. Kotrynos bažnyčia statyta atsižvelgiant į šią muzikavimo tradiciją ir siekiant ją pratęsti. Kaip teigia „Canto Fiorito“ meno vadovas ir programos sumanytojas, „Visų senosios muzikos atlikėjų svajonė groti Venecijos San Marco bazilikoje arba kitose bažnyčiose, kuriose įmanomi panašūs erdviniai sprendimai. Labai laukiame šios patirties – tai bus ir istorijos atgaivinimas, ir eksperimentas, nes Šv. Kotrynos bažnyčios architektūrinės ypatybės tarsi prašosi išmėginti ne vien muzikantams skirtus balkonus, bet ir kitas bažnyčios erdves. Labai džiaugiuosi, kad „Canto Fiorito“ dainininkus šiame koncerte papildys aukščiausios tarptautinės klasės istorinių pučiamųjų instrumentų – kornetų ir barokinių trombonų komanda, tik ką grojusi premjeras Paryžiaus Eliziejaus laukų teatre ir prestižinėje Ženevos „Victoria Hall“ salėje, atlikėjai, muzikuojantys su daugeliu svarbiausių senosios muzikos ansamblių Europoje. Jie padės atskleisti venecijietiško muzikavimo tradicijos puošnumą ir spindesį“.
Ansamblio prodiuserė ir dainininkė Renata Dubinskaitė papildo: „Šv. Kotrynos bažnyčios muzikantų balkonėliai išties ypatingi. Dažniausiai tenka matyti bažnyčių balkonus jau antro aukšto lygyje, o čia jie kur kas arčiau klausytojų. Nepaprastai smalsu išgirsti, kokį akustinį efektą tai sukurs, kaip muzikantai girdės vieni kitus, ir kaip muzikantus girdės publika. Taip pat ketiname išbandyti koplyčią, didijį balkoną, virš scenos esančias erdves antrame aukšte ir kitas akustines šios nuostabios bažnyčios galimybes. Atlikėjams tai bus nemažas iššūkis, bet jis turėtų tikrai pasitarnauti muzikai, kuri buvo sukurta numatant erdvinius efektus. Įsivaizduokite geriausią „stereo“ ar „surround“ technologiją, bet prie jos dar pridėkite gyvo garso galią, jo energiją, kurios niekada nepakeis skaitmeninis garsas – toks turėtų būti šios muzikos efektas“.
Ateikite patirti naują, akustiškai negirdėtą, Vilniaus architektūrinio baroko paveldo erdvinį skambesį! Renginio bilietus platina www.bilietai.lt.
Renginį organizuoja Vilniaus kultūros ir švietimo centras Vilniaus mokytojų namai. Renginį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Renginio partneriai – Lietuvos nacionalinė filharmonija, Park hotel Vilnius. Koncertas yra Vilnius 700 renginių programos dalis.
Apie polichorinio muzikavimo tradiciją plačiau: Šio stiliaus pradininku laikomas Adrianas Willaertas, jį ypač išplėtojo broliai Andrea ir Giovanni Gabrieli bei Claudio Monteverdi. Tačiau stiliaus naujiena netruko paplisti po visą Europą, nes Italija diktavo muzikos madas visam žemynui – italų muzikos meistrai buvo kviečiami dirbti skirtingų Europos kraštų dvaruose, įskaitant ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, daugelis kitų šalių kompozitorių mokėsi Italijoje ir iš čia į savo šalis atsivežė muzikos naujienas. Erdviniai muzikos efektai, tokie kaip atsakymas (risposta) ar aidas (echo), peržengė polichorinio stiliaus ribas ir buvo plačiai taikomi muzikoje visą baroko epochą.