Svarbi informacija
Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai – renginys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre
2023m. sausio 26 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas, vykdantys projektą „Holokausto vardai gyvi“ ir Tauras Budzys, Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis architektas.
,,Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, pabrėžiame, kaip svarbu visoms tautoms gyventi santarvėje ir taikoje, o ypač skaudu matyti ir girdėti, kas vyksta šiandien Ukrainoje. Prisimindami šiuos skaudžius įvykius, šiandien pagerbiame Holokausto aukų atminimą ir kiekvieną dieną siekiame, kad tai niekada nepasikartotų, puoselėjame istorines ir humanistines vertybes“, – renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.Arūnas Bubnys.
Holokaustas – masinis žydų tautos naikinimas ir bene didžiausia XX amžiaus Lietuvos tragedija. Nacių Vokietijos okupuotoje Lietuvoje 1941-1944 m. faktiškai buvo sunaikinta beveik visa iki tol buvusi gausi žydų tautinė mažuma Lietuvoje, nužudyta apie 80 proc. mūsų šalies žydų (150-160 tūkst. žmonių).
Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta. Naciai ir jų kolaborantai sunaikino beveik visą savo istorija ir kultūra garsią Lietuvos žydų bendruomenę fiziškai, o sovietai tęsė dvasinį naikinimą: nutylėdavo Holokausto aukų tautybę, kurstė antisemitinę propagandą, naikino senąsias žydų kapines ir kultūros paveldą. Įgyvendinant projektą ,,Holokausto aukų vardai gyvi“ siekiama pateikti Holokausto įvykių aplinkybes, įvardinti ir įamžinti Holokausto metais sunaikintų Lietuvos žydų piliečių ir bendruomenių atminimą. Taip pat siekiama natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo.
Žudynės vyko visoje Lietuvoje. Masinių kapaviečių vietas nustatė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su archyvais, muziejais siekia nustatyti nužudytųjų vardus. Atliekami išsamūs istoriniai tyrimai. Informaciniuose stenduose pateikiama konkreti tos vietos Holokausto istorija, aukų gyvenimo nuotraukos, dokumentai, stenduose instaliuotas QR kodas suteikia galimybę prisijungti prie duomenų bazėje esančių aukų sąrašo. Projektas tęstinis, įgyvendinamas nuo 2017 m., toliau planuojama įgyvendinti ir kitose žinomose masinių žydų žudynių vietose, kurių yra apie 270. Įgyvendinant projektą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos vyriausybės kancelerija, įrengė 14 informacinių stendų masinėse žydų žudynių vietose, taip pat jų gyvenamosiose vietose:Plungės, Ukmergės, Lazdijų, Trakų, Širvintų, Raseinių ir kitose Lietuvos vietose.Pažymėtina ir tai, kad vien 2022 metais buvo pastayti 7 informaciniai stendai, įprasminantys Holokausto aukų atminimą. Išsami informacija apie Holokausto aukų atminimą yra www.genocid.lt .
,,Šio svarbaus „Holokausto vardai gyvi“ įprojekto gyvendinimas – tai galimybė vietos gyventojams ir besilankantiems svečiams geriau pažinti Lietuvos žydų istoriją: susipažinti, prisiminti, suprasti ir išmokti, pagerbti ir liudyti…Projekto įgyvendinimas skatina Lietuvos visuomenę puoselėti istorinę atmintį, ugdyti pilietiškumą, aktyvina edukacinius procesus, supažindina plačiąją visuomenę su nacių okupuotos Lietuvosistorija, taip pat kas svarbiausia – prisideda prie Holokausto aukų atminimo įamžinimo ir pagerbimo“, – savo pranešime akcentavo LGGRTC Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Petronėlė Gudelytė.
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kitos su Holokaustu sietinos dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui nėra tik formalios datos. Centro darbuotai jau nuo pat įstaigos įsikūrimo vykdo istorinius tyrimus, dalis kurių yra skirti ir Holokausto Lietuvoje temai.
LGGRTC istorikas dr. Alfredas Rukšėnas liudija, kad, apmąstant Holokausto tragediją, sušvelnina buvimas žmonių, kurie nepabijojo gelbėti savo bendrapiliečių žydų. Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvoje būta 921 asmens, prisidėjusio prie žydų gelbėjimo tuo metu, kai Lietuvą valdė nacių režimas. Greta žydų reiktų prisiminti ir romus, kuriuos Lietuvoje imta areštuoti 1942 m. vasarą–rudenį. Žmonės daugiausia buvo žudomi Pravieniškių stovykloje, kitos romų žudynių vietos – Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų–Porubankos, taip pat Kauno IX forte, Paneriuose. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, buvo nužudyta apie trečdalis romų bendruomenės, arba 200–500 Lietuvos romų. Kita dalis bendruomenės – apie 1 000 romų – buvo deportuoti priverstiniams darbams į Vakarų Europą.
Renginyje kalbėjo ir įspūdžiais dalijosi vilnietis architektas Tauras Budzys.Jis ne pirmus metus keliauja po Lietuvą ir vykdantis savo paties inicijuotą projektą, kurio tikslas – specialiu ženklu pažymėti Pasaulio tautų teisuolio vardą gavusių žmonių antkapius. Šiuo metu Lietuvoje T. Budzio iniciatyva Pasaulio tautų teisuolio vardą gavusių žmonių atminimui pastatyti 323 antkapiai. Pasak garsaus kūrėjo, šiemet jis planuoja įamžinti 50 Pasaulio tautų teisuolių vardus.
Nuotraukos Roko Miknevičiaus/LGGRTC
