Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ mini penkioliktąjį gimtadienį

Rugsėjo 22 dieną Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ švenčia penkioliktąją gyvavimo sukaktį. 2006 metais režisieriaus Aido Giniočio ir tuometinių jo studentų kurso įsteigta teatro laboratorija per šį laiką išaugo į vieną geriausiai žinomų Lietuvos nepriklausomų teatrų, nuo 2017 metų dusyk pelniusį Vilniaus miesto teatro vardą, sukūrusį beveik trisdešimt spektaklių ir tapusį kūrybiniais namais trims aktorių kartoms.

Teatro „Atviras ratas“ pradžia – to paties pavadinimo autobiografinės improvizacijos, kurių pagrindu 2004 metais tapo tuometinių studentų vaikystės ir jaunystės istorijos, pasakojamos sėdint žiūrovų rate. Režisieriaus Aido Giniočio metodu, taip pat gavusiu „Atviro rato“ vardą ir tapusiu teatro vizitine kortele, sukurtas spektaklis biografijų pasakojimui suteikė savitą kalbėjimo stilių, improvizacijos bei vaidybos taisykles, kurios greitai sulaukė žiūrovų pripažinimo ir kritikų įvertinimo – 2005 metais autobiografinės improvizacijos apdovanotos Auksiniu scenos kryžiumi.

Teatrinis žvilgsnis į asmeninę ir kolektyvinę istoriją per autentiškų bei itin asmeniškų išgyvenimų prizmę teatrui išliko artimas ir vėliau – 2011 metais dienos šviesą išvydo tuo pačiu metodu sukurtos biografinės improvizacijos „Lietaus žemė“ (rež. A. Giniotis), tarpukario ir pokario įvykius įamžinančios per kiekvieną iš aktorių palietusias anuomet gyvenusių žmonių gyvenimo istorijas. Trilogiją 2020-aisiais metais užbaigė trečiasis režisieriaus darbas „Juoda–balta“ – sovietmečiu gimusios ir augusios, Sąjūdžio laikotarpį patyrusios kartos biografinės istorijos, koduojančios epochos lūžį patyrusių žmonių pasirinkimus ir išgyvenimus.

„Spektakliai „Lietaus žemė“ ir „Juoda–balta“, sukurti „Atviro rato“ metodu, tęsia ir išsaugo atviraratišką tradiciją, įtraukdami ir jaunesnes aktorių kartas, kolegų kūrybiniai darbai skatina bei puoselėja kiekvieno mūsų individualų ir komandinį tobulėjimą, o gausėjantis žiūrovų būrys plečia ir didina teatrą mylinčių žmonių ratą“, – sako teatro vadovė režisierė Ieva Stundžytė.

A. Giniotis „Atviro rato“ įkūrimą vadina vienu didžiausių savo gyvenimo kūrybinių įvykių. „Drauge su Lietuvos teatro legenda, profesoriumi Vladu Bagdonu surinkome žmones į vaidybos kursą, vėliau tapusį žinomą „Atviro rato“ vardu. Praėjo daugiau nei 15 metų, per kuriuos buvo visko – netekčių, pasitraukimų, neteisybių… Bet tai – niekis, palyginus su ta laime, kurią patyriau kurdamas „Atvirame rate“, – atsimena kūrėjas.

Šiuo metu „Atvirame rate“ su trijų skirtingų kartų aktoriais aktyviai dirba trys režisieriai, vieni iš teatro įkūrėjų – Aidas Giniotis, Ieva Stundžytė ir Justas Tertelis. Kūrybinė bendrystė nuo pat pirmųjų teatro metų iki šių dienų išliko vienu svarbiausių ir išskirtiniausių „Atviro rato“ bruožų – tiek žiūrovą, tiek bendramintį kūrėją teatro komanda įtraukia bei skatina augti kartu. Nemažai teatre pastatytų spektaklių remiasi ir čia kuriančių menininkų dramaturgija – Ievos Stundžytės, Justo Tertelio, Marijos Korenkaitės pjesėmis.

Prieš trejus metus „Atviras ratas“ žiūrovams atvėrė ir naują erdvę Vilniaus senamiestyje – Ašmenos g. Įsikūrusią studiją, atvirą eksperimentiniams renginiams. Per šį laiką „Atviro rato“ studijoje gimė poezijos ciklas „Po arkomis“ ir gyvos muzikos ciklas „Po kilimu“, rengti koncertai bei pjesių skaitymai, be to, jauki skliautuota senamiesčio erdvė tapo ir bendradarbiavimo su kitomis nepriklausomomis scenos menų organizacijomis, pavyzdžiui, klaipėdiečių Apeirono teatru, vieta.