Skaičiuojama, kad Vilniuje vis dar yra apie 60 gyvenamos paskirties būstų, kurie šildomi anglimi, apie 500 būstų šildymui naudoja anglį ir biomasę, dar 10844 būstų šildomi biomase.

Deginant akmens anglis sename, energetiškai neefektyviame katile, jos ne tik skleidžia blogą kvapą, teršia orą, bet ir kenkia patiems namo gyventojams. Kadangi kietosios dalelės patenka į vidaus patalpas, kuriose dažnai nėra geros vėdinimo sistemos, taršos koncentracija tampa dar didesnė nei lauke. Tyrimais įrodyta, kad žmonių, ypač vaikų, susirgimo kvėpavimo takų ligomis tikimybė gali padidėti kelis kartus, jei aplinkoje yra padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija.

Nekokybiškai degant kurui per kaminą su dūmais taip pat išmetama nemažai kenksmingų nevisiško degimo produktų. Pagrindinis jų – anglies monoksidas, vadinamas smalkėmis, yra labai pavojingas žmogaus sveikatai. Kietąsias daleles, išeinančias su dūmais, sudaro kuro masėje buvusios peleningos medžiagos ir nevisai sudegusios anglies dalelės – suodžiai. Kartu su smalkėmis ir suodžiais išmetami ir kiti neoksiduoti angliavandeniliai, kurių dalis yra kancerogenai – medžiagos, galinčios sukelti vėžinius susirgimus.

Be to, taršūs šildymo įrenginiai yra ir anglies dioksido emisijų šaltinis. Dėl sparčiai didėjančios anglies dioksido koncentracijos Žemės atmosferoje kyla vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra. Nesiimant atitinkamų priemonių, šio proceso pasekmės civilizacijai gali būti pražūtingos, todėl didžiausios pasaulio valstybės nuolat ieško sutarimo dėl anglies dioksido išmetimo į atmosferą ribojimo. Pagrindinis šios problemos sprendimo kelias – tai perėjimas prie atsinaujinančios energijos.

Kadangi alternatyvų tokiems taršiems šildymo būdams šiai dienai yra apstu, norėdami apsaugoti tiek pačių gyventojų sveikatą, tiek tausoti gamtą, nusprendėme, kad veikiau investuosime į šildymo įrenginių keitimą, nei į gydymo išlaidas ar padarinių aplinkai mažinimą.

Dalinis finansavimas skiriamas fiziniams asmenims, norintiems pasikeisti taršius šildymo katilus, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

• Asmuo šildymo įrenginius keičia savo nuosavybės teise valdomame objekte, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas gyvenamajame name ir jam suteiktas unikalus numeris ir kurio statyba teisės aktų nustatyta tvarka baigta ir jis yra įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne trumpiau kaip 5 metus;
• Asmeniui skirta APVA kompensacinė išmoka pagal galiojančias Klimato kaitos programos patvirtintas priemones;
• Objekte, kuriame įgyvendinamas projektas, neturi būti vykdoma ūkinė-komercinė veikla. Jei nustatoma, kad fizinis asmuo, siekiantis gauti dalinį finansavimą, vykdo ūkinę-komercinę veiklą, finansavimas neskiriamas, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo, siekiantis gauti dalinį finansavimą, gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ūkinė-komercinė veikla nurodytame name nevykdoma;
• Atvejais, kai asmuo siekia prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, objektas, kurį ketinama prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, turi būti Savivaldybės specialiuoju šilumos ūkio planu nustatytose centrinės šilumos tiekimo arba konkurencinėje zonose;
• Objektas, kuriame įgyvendinamas projektas, šilumos gamybai turi naudoti iškastinio kuro technologijas (krosnys kūrenamos akmens anglimi, durpių briketais) ir (ar) valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše turi būti nurodytas šildymo būdas ne iš centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

Taip pat fizinis asmuo turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

• Fiziniai asmenys, siekiantys gauti dalinį finansavimą, turi objektą prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, taip pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius;
• Fizinis asmuo, siekiantis gauti dalinį finansavimą, turi objekte pakeisti iškastiniu kuru kūrenamą šilumos gamybos įrenginį į šilumos siurblį (žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo, oras-oras). Fizinis asmuo, siekiantis gauti dalinį finansavimą, senąjį iškastiniu kuru kūrenamą šilumos gamybos įrenginį privalo išmontuoti ir priduoti atliekų tvarkytojams iki dalinio finansavimo prašymo pateikimo dienos.

Pagal APVA taikomas priemones, į kompensacinę išmoką taršiam šildymo įrenginiui pakeisti gali pretenduoti fiziniai asmenys nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą. Pagal Statybos techninį reglamentą, sodo namai yra negyvenamosios paskirties pastatai, tad sodo namų savininkai negali kreiptis į APVA dėl kompensacijos ir gauti papildomo finansavimo iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Vilniaus miesto savivaldybė dalinę 15 proc. kompensaciją teikia prisijungimui prie centralizuotų šilumos tinklų arba įrenginių, naudojančių atsinaujinančių energijos išteklių diegimui:

• šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra geoterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (žemė–vanduo);
• šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra hidroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (vanduo–vanduo);
• šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (oras–vanduo);
• šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – oras (oras–oras).

Biokuro katilų diegimui Vilniaus miesto savivaldybė papildomo finansavimo neskiria.

Finansavimas skiriamas asmenims, kuriems APVA kompensacinė išmoka išmokėta ne anksčiau negu kitą dieną po Dalinio finansavimo tvarkos aprašo įsigaliojimo dienos, tai yra po 2022-06-08. Terminas iki kada galima pasinaudoti papildomo finansavimo galimybėmis nėra nustatytas.

Ne, pirmiausiai fiziniam asmeniui turi būti skirta APVA kompensacinė išmoka.

Ne, pirmiausiai fizinis asmuo turi būtį įgyvendinęs projektą ir jam jau turi būti skirta APVA kompensacinė išmoka.

Apie priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (t. y. šilumos siurblių: oras-oras, oras-vanduo, žemė-vanduo, vanduo-vanduo; biokuro katilų) panaudojimas fizinių asmenų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius)“ skaitykite čia. Priemone pasinaudoti galima nuo 2022 m. birželio 15 d. 8.00 val. iki liepos 15 d. 17.00 val.

Apie priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui“ daugiau skaitykite čia. Priemone pasinaudoti galima kol pakanka lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. 12.00 val.

Kvietimas dėl prisijungimo prie centralizuotų šilumos tinklų kol kas nėra paskelbtas.

Prašymas Savivaldybės administracijos Energetikos skyriui teikiamas elektroniniu būdu, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba kreipiantis asmeniškai arba per atstovą.

Elektroninė paslaugos užsakymo forma dar nėra sukurta, tačiau jau yra pakeliui, tad ateityje prašymus bus galima teikti ir šiuo būdu.

Kartu su prašymu nagrinėjimui pateikiami šie dokumentai:

• APVA pateikto projekto išlaidų kompensavimo prašymo kopija;
• Banko pavedimo kopija, patvirtinanti apie APVA pervestą kompensacinę išmoką;
• Fizinio asmens įgaliojimas dėl dokumentų iš valstybės įstaigų gavimo (kai prašymą teikia ne fizinis asmuo);
• Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos šilumos įrenginių būklės patikrinimo dokumentas (kai namas prijungiamas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos).

Kviečiame susisiekti su Savivaldybės Energetikos skyriaus darbuotojais telefonu arba elektroniniu paštu.
Kontaktiniai asmenys:

• Kęstutis Karosas, [email protected], (8 5) 211 2178;
• Šarūnas Laukys, [email protected], (8 5) 211 2884;
• Neringa Radzevičienė, [email protected], (8 5) 211 2325;
• Eva Grigorjeva, [email protected], (8 5) 211 2456.