Dėl Siesikų gatvės statybų

Teritorija Siesikų gatvėje, kurioje šiuo metu vyksta „Žvėryno terasų“ statybos, iki šiol buvo naudota sandėliavimui. Sandėlių kompleksas su aplink jį išsirikiavusiais sunkvežimiais akivaizdžiai matyti tiek 2009 metų, tiek 2015 metų ortofotografijose:

Akivaizdu, kad miesto centre, greta gyvenamų teritorijų, tęsti sandėliavimo veiklą, taip pritraukiant sunkiojo transporto srautus, netikslinga, todėl jau 2007 metais patvirtintame miesto bendrajame plane buvo numatyta teritorijos konversija – tai taršios ar neefektyvios pramonės, komunalinių įmonių, kitų neefektyviai panaudotų užstatytų teritorijų naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai. Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad skatinamas konversijos daugiafunkciškumas, naujai panaudojant teritorijas tiek gyvenamajai funkcijai, tiek naujoms modernios ekonomikos darbo vietoms sukurti. Skatinama konversija, didinanti miesto funkcinės ir fizinės struktūros integralumą, sudaranti sąlygas taršos mažinimui, kurianti palankią investicijoms aplinką, padedanti tolygiau išdėstyti gyvenamąsias teritorijas ir darbo vietas mieste, sukurianti sąlygas aplinkos, užstatymo, susisiekimo sistemos ir inžinerinės įrangos atnaujinimui užstatytoje miesto teritorijoje. Teritorija Siesikų g. 14 atitiko visus šiuo kriterijus.

Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje nustatytos galimos tokios konversijos apimtys – teritorija priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų  nurodyta, kad tai – mišrios teritorijos, kuriose dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Taip pat nustatyti pagrindiniai ten galimo užstatymo reglamentai – pastatų aukštis ≤ 5 a. (leidžiama iki 20% gyvenamosios teritorijos aukštingumo numatyti nuo 6 iki 9 aukštų); užstatymo intensyvumas gyvenamosios paskirties sklypams <1,2 (kai aukštingumas <9 a., UI<1,6) (negyvenamosios paskirties <2,5). Teritorija priskirta ŠV1.1.2 rajonui, kuriam minėtoje lentelėje papildomai nurodoma, jog taikomi papildomi reglamentai, nurodyti brėžinyje „Gamtinio karkaso ir želdynų reglamentas“.

Bendrojo plano brėžinyje Nr.3.1 „Gyvenamosios teritorijos“ teritorija Siesikų g. 14 taip pat nurodyta kaip intensyvaus užstatymo gyvenamoji teritorija.

Bendro plano brėžinyje Nr. 5.1 – „Gamtos vertybių, želdynų ir viešų erdvių sistemos“ teritorija nepriskirta nei gamtos vertybėms, nei želdynams, nei miesto viešų erdvių sistemai.

Bendro plano brėžinyje Nr. 5.3 „Miesto ir apylinkių gamtinio karkaso schema“, teritorija nenurodyta kaip gamtinio karkaso dalis.

Bendro plano brėžinyje Nr. 5.2 „Gamtinio karkaso ir želdynų reglamentai probleminėse teritorijose“, teritorija Siesikų g 14 nurodyta kaip patenkanti į zoną Nr 1 Neries pakrantės, pašlaitės ir paslėniai pagrindinėje miesto dalyje. Šiai zonai minėtame brėžinyje nustatyti tokie tvarkymo tikslai: integruotumo didinimas tarp gamtinių (pakrantės, šlaitai) ir urbanizuotų elementų, viešojo naudojimo prioriteto stiprinimas, šlaitų ir pakrantės vizualinė apsauga.

Taip pat numatytos tvarkymo priemonės: pašlaitėse ir paslėniuose, kur įmanoma, įrengiama linijinė poilsio infrastruktūra – takai, aikštės, laiptai, užstatymo pakraščiuose įrengiami želdynai, per kuriuos urbanizuotos teritorijos jungiamos su natūraliomis gamtinėmis. Pakrantėse, kur palaipsniui įtvirtinami miesto žaliosios ašies ir pagrindinės jungties prioritetai, poilsio infrastruktūra ypač tanki, papildyta dviratininkų takais. Ši jungtis susieja atskirus pakrantės parkus, šoninėmis jungtimis su ja susiejami vietiniai gyv. kvartalų želdynai; visais būdais (net ir griovimu) stabdoma užstatymo invazija, rekultivuojamas pažeistas reljefas, kompleksiškai tvarkomi želdynai.

Papildomai: intensyvus želdinimas Želvos g. – Deltuvos g. aplinkoje, stiprinant žalią vizualinę jungtį tarp Paribio g. šlaitų ir Šeškinės šlaitų (per Ukmergės g. raguvą). Ypač saugomi ryškūs reljefo dariniai (raguvos, atragiai) paslėniuose ir erozinių kalvynų papėdėje. Nustatyta planavimo seka: parengiami zonų tvarkymo specialieji planai (išskiriant gamtiniu ir urbanistiniu požiūriu vienarūšėmis atkarpomis), atskirų želdynų (jungčių, parkų) detalieji planai, techniniai įrengimo projektai. Nustatyti apribojimai: nedidinamas gyvenamųjų, verslo ir pramonės zonų užstatymo intensyvumas. Galimi tik pakrantės parkų aptarnavimo pastatai (1-2 aukštų), upės uosto aptarnavimo pastatas (1-2 aukštų).

Kompleksiškai vertinant, minėtos tvarkymo priemonės ir apribojimai negali būti taikomi visoje BP brėžinyje NR 5.3 pažymėtoje zonoje, nes į ją , be teritorijos Siesikų g.14 patenka ne tik jau šiuo metu intensyviai urbanizuotos bet ir savivaldybės ir valstybės strateginiuose dokumentuose numatomos urbanizuoti teritorijos – šiuo metu mažaaukščiais gyvenamaisiais namais užstatyti kvartalai, „Akropolio“ prekybos centras su prieigomis, planuojamas daugiafunkcio komplekso (buvęs nacionalinio stadiono) projektas. Iš apribojimų formuluotės akivaizdu, kad ji taikytina artimiausiose upės prieigose, ten planuojant poilsio ir rekreacinę infrastruktūrą, bet ne ant viršutinės šlaito terasos, kuri jau šiuo metu intensyviai urbanizuota ir tikrai netinkama „pakrantės parkų“ ar „upės uostų“ pastatams. Apribojimų teiginys nedidinamas gyvenamųjų, verslo ir pramonės zonų užstatymo intensyvumas užkerta kelią kitose bendrojo plano dalyse numatytai teritorijos konversijai, pritaikant ją gyvenamajai funkcijai bei savivaldybės ir valstybės strateginių planų realizavimui vystant daugiafunkcio komplekso projektą.

Akivaizdu, kad tai bendrojo plano sprendinių vidinė prieštara, atsiradusi dėl dokumento strateginio pobūdžio, pakankamai grubaus sprendinių mastelio, nenagrinėjančio konkrečių sklypų. Todėl net bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstiniame reglamente Nr.10 nustatyta, kad BP sprendiniai parengti ir vertinami mastelyje 1:25000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami. BP sprendiniai – funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos tikslinami pagal specifinius teritorijų požymius.  Apie tai teigia ir BP brėžinyje Nr.5.2 nustatyta planavimo seka, numatanti teritorijų specialiųjų planų, tiksliau reglamentuojančių atskiras zonų dalis bei galimas veiklas jose, parengimą. Deja, bet dėl lėšų stygiaus ir skirtingų miesto plėtojimo prioritetų šie specialieji planai liko neparengti, o šiuo metu rengiamas bendrojo plano pakeitimo tiksluose nurodytas tikslesnis teritorijų plėtros galimybių reglamentavimas bei vidinių galiojančio dokumento prieštarų panaikinimas.

Ši vidinė bendrojo plano sprendinių prieštara buvo nustatyta jau 2012 metais, atliekant bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną, bei Vilniaus miesto tarybos 2014-03-05 sprendimu Nr. 1-1706 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007-2012 metais ataskaitos pagrindinėse rekomendacijose toliau įgyvendinant BP sprendinius, p.7.5.8 teigiama: siekiant, kad dėl lėšų stokos neparengus BP sprendinius detalizuojančių dokumentų ir institucijoms skirtingai traktuojant BP sprendinius, nebūtų dirbtinai trukdoma darnią miesto plėtrą užtikrinančioms viešoms ir privačioms investicijoms nustatyti, kad: 7.5.8.4 Vilniaus miesto BP „pagrindinis brėžinys“ yra suvestinis ir apibendrinantis visų atskirų temų grafines išraiškas brėžinys. Tuo būdu laikytina, kad Siesikų g. 14 teritorijoje BP pagrindiniame brėžinyje numatyti reglamentai yra taikytini teritorijos konversijos atveju.

Rengiant teritorijos Siesikų g. 14 konversijos projektinius pasiūlymus buvo atlikta planuojamo užstatymo poveikio urbanistinei struktūrai, kraštovaizdžiui analizės, nustatytas infrastruktūros plėtojimo poreikis. Šių analizių metu ieškota optimaliausių užstatymo struktūros formavimo, tinkamiausios urbanistinės struktūros tipologijos, užstatymo aukštingumo variantų, vertintas užstatymo poveikis miesto panoramoms, nustatyti optimaliausi planuojamos teritorijos funkciniai ryšiai su aplinka, taip pat įvardinti kartu su kvartalo statyba būtini infrastruktūros plėtojimo ir viešų erdvių tvarkymo darbai.

Projektuotojai pasiūlė kintančio aukštingumo kvartalo projektą, nesuformuojant uždaro perimetrinio kvartalo, paliekant didesnes erdves tarp pastatų. Terasinis užstatymas laipsniškai žemėja nuo 9 aukštų kvartalo šiaurinėje dalyje iki 3-4 aukštų greta esamo mažaaukščių namų kvartalo. Vertinant projektą pasitelkti ir išorės ekspertai – projektą vertino Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba: http://www.architektusajunga.lt/architekturos-urbanistikos-ekspertu-tarybos/vilniaus-auet-posedis-daugiabuciu-gyvenamuju-namu-grupe-siesiku-g-14-pp-ir-daugiabucio-gyvenamojo-namo-sodu-g-6-pp/ Ekspertų tarybos vertinimo protokole –http://old.architektusajunga.lt/uploads/File/Arch-ekspertu-tarybos/2017/03_02/protokolas_2017-03-02_VAUET.pdf teigiama, kad daugiabučių gyvenamųjų namų grupės Siesikų g. 14, Vilniuje, projektiniams pasiūlymams visi posėdyje dalyvavę Ekspertai iš esmės pritarė. Teigiamai vertinamas pasirinktas užstatymo tipas, pastatų aukštingumas miesto bendrojo plano kontekste bei sklypo konversija iš sandėlių ūkio į gyvenamąją. Konstatuota, kad šio kvartalo statyba neturės neigiamo poveikio gamtiniam karkasui. Protokole rekomenduojama tolesnėje projektavimo eigoje paįvairinti ekraninio namo tipologiją, pagalvoti apie namų terasų pirmuosiuose aukštuose intensyvesnį panaudojimą. Ypatingą dėmesį skirti susisiekimo komunikacijų, t.y. privažiavimo ir saugaus pėsčiųjų praėjimo sprendimui.

Projektinių pasiūlymų viešo pristatymo metu buvo išsakytos gyventojų pastabos, į daugelį iš jų projektuotojams pavyko atsižvelgti. Projekte numatytas aplinkinės infrastruktūros plėtojimas – numatyta rekonstruoti Siesikų gatvę ir skersgatvį tarp Siesikų ir Deltuvos gatvių, įrengiant naują dangą, lietaus surinkimą, gatvių apšvietimą, Siesikų gatvėje ties naujuoju kvartalu numatyta nutraukti abipusį transporto eismą ir taip panaikinti tranzitinį eismą miesto link. Išvažiavimas iš kvartalo numatytas per naujai statomą žiedinę sankryžą. Projekte numatyta atnaujinti esamus ir pastatyti naujus pėsčiųjų takus, pritaikytus neįgaliesiems, pastatyti naujus laiptus ant Ozo gatvės viaduko. Lietaus nuotekų surinkimą nuo viso kvartalo, rekonstruojamos Siesikų gatvės, ir skersgatvio tarp Siesikų ir Deltuvos gatvių numatyta organizuoti į lietaus nuotekų magistralę, esančią Ukmergės gatvėje.

Kompleksiškai vertindama teritorijų planavimo dokumentų, pirmiausia Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, atliktų studijų ir analizių rezultatus, ekspertinio vertinimo rekomendacijas Vilniaus miesto savivaldybė suderino kvartalo projektinius pasiūlymus ir išdavė leidimą statybai.

Apgailestaujame, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, neatsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus, ekspertinio vertinimo rezultatus bei kvartalo aplinkoje numatytas kompensacines priemones, biurokratiškai paraidžiui traktuodama Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, nevertindama jų kompleksiškai, kvestionuoja išduoto leidimo statybai teisėtumą. Vilniaus miesto savivaldybė visomis teisinėmis priemonės gins savo sprendimus, kurie skatina miesto atsinaujinimą, netinkamai naudojamų teritorijų konversiją, bei sudaro sąlygas panaudoti privačias investicijas darniai miesto plėtrai.