Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Vilniaus progresyvumą įvertino užsienio ekspertai: išsiskiria iš kitų Baltijos šalių

Mūsų šalies sostinėje spalio 16–18 dienomis vyko  ekspertų ir visų „cities.multimodal“ projekto partnerių susitikimas bei mokymai darnaus mobilumo tema. Tris dienas dirbę Europos miestų darnaus judumo specialistai ir ekspertai susipažino su  Vilniaus miesto darnaus judumo planu, Antakalnio rajono darnaus judumo ir multimodalumo galimybių analize bei sprendimais ir pateikė savo siūlymus.

Miesto multimodalumas yra savybė, kuri nusako, kiek mieste patogu ir įmanoma judėti naudojant įvairias transporto priemones, jas tarpusavyje keičiant. Pavyzdžiui, miesto gyventojas iš miegamojo rajono automobiliu atvažiuoja iki mieste esančios multimodalinės aikštelės, kurioje turi galimybę persėsti ant dviračio, stoti ant elektrinio paspirtuko ar sėsti į viešąjį transportą. Išlipęs centre, gyventojas atsiduria prie multimodalinės stotelės, kur ir vėl gali sėsti ant dviračio ar stoti ant paspirtuko ir judėti link savo galutinio kelionės tikslo. Kol daugelis šalių diskutuoja, ar tokia judėjimo mieste idėja nėra utopinė, Vilnius jau daug nuveikė ją įgyvendinant.

Tokių iniciatyvų plėtrą Baltijos šalyse skatina projektas „cities.multimodal“ (miestų transporto sistemos – link netaršaus mobilumo), kuriame dalyvauja ir Vilnius. Šio Projekto tikslas – keisti žmonių požiūrį į transportą ir jo naudojimo būdus. Projekto vykdytojai tikisi, kad anksčiau ar vėliau žmonės pradės naudotis multimodalinėmis priemonėmis, o tai ilgainiui padės mažinti CO2 emisiją, kuri yra viso pasaulio susirūpinimo objektas.


Projektas patogesniems ir švaresniems miestams kurti

„Daugumą projekto partnerių žinome iš ankstesnių projektų, pavyzdžiui, judėjimo dviračiais populiarinimo projekto. Tačiau ilgainiui nusprendėme, kad nereikėtų koncentruotis tik į vieną transporto priemonę, reikia sujungti įvairias judumo priemones į darnią mobilaus judėjimo sistemą, o ji ir yra kuriama „cities.multimodal“ projekte. Per didelės CO2 emisijos tvarius sprendimo būdus turime pradėti ieškoti ir juos kurti bei taikyti ne globaliai, o lokaliai – savo miestuose. Siekiame sukurti sistemas, kurias vėliau galėtų taikyti ir kiti Baltijos regiono ir visos Europos miestai. Apie multimodalumą pasakojame viso pasaulio žmonėms, nes tema, apie kurią diskutuojame, svarbi visam pasauliui“, – sako Steffen Nozon, projekto „cities.multimodal“ pagrindinio partnerio – Vokietijos Rostoko miesto – senatoriaus administracijos atstovas ir mobilumo koordinatorius.

Nors miestų multimodalumas didinamas po truputį ir dažnu atveju egzistuoja tik idėjiniame lygmenyje, Vilnius jau laikomas vienu iš aptariamoje srityje ypač drąsiai žengiančių miestų Baltijos šalyse.

„Mes labai norėjome įtraukti Vilnių į šį projektą, nes jis – ambicingas ir fantastiškas miestas. Čia per trumpą laikotarpį yra padaryta daug gerų dalykų – modernūs troleibusai, paspirtukai, dviračių ar mašinų dalinimosi paslaugos. Vilnius vienas iš stipriausių mūsų projekto partnerių“, – sako S. Nozon.


Vilnius – Baltijos šalių partnerystės lyderis

„Baltijos regione žinomos senos bendradarbiavimo daugeliu klausimų tradicijos. Siekdami dar sparčiau judėti į priekį turime tas tradicijas tęsti, dalindamiesi patirtimi ir gerosiomis praktikomis. Vilnius labai geras multimodalumo planavimo pavyzdys, nes šiame mieste  judėjimas planuojamas  strategiškai. Kiti iš Vilniaus galėtų labai daug pasimokyti, nes Vilnius daro dalykus, kurie Baltijos šalims neįprasti, tačiau labai reikalingi“, – sako Esther Kreutz, aptariamo projekto ir Baltijos miestų sąjungos  bendradarbiavimo koordinatorė.

Vilniuje ir kituose partnerių miestuose surinkti mulitmodalumo sistemų plėtojimo gerųjų praktikų pavyzdžiai projektui bus pristatyti kituose Europos miestuose. Anot ekspertų, konkrečių modelių, kuriuos būtų galima tiesiog perkelti į kitus miestus, sukurti greičiausiai nepavyks – tam reikia daugiau laiko. Tačiau idėjomis, gerosiomis praktikomis iš Vilniaus ir kitų Baltijos šalių miestų būtinai bus pasidalyta.

„Mano nuomone, idealus viso šio projekto rezultatas būtų toks, kad žmonės pradėtų mažiau naudotis bent jau savo automobiliais. Ir kad miestai sukurtų tokią sistemą, kuri leistų patogiai bei maloniai  judėti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad miestai taps multimoduliškesni. Jei tvariai judėti nepatogu, kaip galime tikėtis, kad toks judėjimas patiks vilniečiams? Taip, toks tikslas tikrai ambicingas ir gali būti, kad jo tik šiuo projektu nepasieksime, tačiau prie jo įgyvendinimo ženkliai prisidedame“, – sako Esther Kreutz.


Užsienio ekspertai padeda įgyvendinti ambicingus pokyčius

Vienas iš šio projekto rezultatų – siūlymai dėl Vilniaus Antakalnio mikrorajono darnaus judumo ir multimodalumo. Artimiausiu metu projekto rezultatai bus pristatyti miestiečiams, tame tarpe įtraukiant Antakalnio bendruomenę į kai kurių kūrybinių sprendimų paiešką. Pasak rengėjų atstovės dr. Kristinos Gaučės – siekiant, kad aikštelės būtų populiarios visų pirma gyventojų tarpe – yra labai svarbu ne tik  pristatyti siūlomų sprendinių naudą miestiečiams, tačiau ir aptarti galimas kliūtis (pvz. ribotas aikštelių pasiekiamumas) ir galimybes jų išvengti  ankstyvoje stadijoje. Planuojama, kad dvi kombinuotų kelionių aikštelės Antakalnyje (prie Šilo stotelės ir šalia žiedinės sankryžos prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios) turėtų būti atidarytos jau 2020 metų pavasarį. Šiose aikštelėse bus galima saugiai palikti savo transporto priemonę, jei reikia – įkrauti dviratį arba paspirtuką, pasinaudoti dalinimosi automobiliu ar dviračiu paslauga.

Taip pat bus sutvarkyta šalia šių stotelių esanti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, kuri užtikrins patogų ir saugų patekimą ir išvykimą Antakalnio mikrorajone. Jei minėtų aikštelių įrengimas pasiteisins, planuojama įrengti ne tik stoteles, bet ir didesnes aikšteles, kuriose gyventojai turės galimybę naudotis ne tik dviračiais ar paspirtukais, bet ir automobilių laikymo, krovimo, dalijimosi paslaugomis.

„Tai nėra didelių investicijų projektas. Tiesiog turime įvairių veiklų, minčių ir idėjų, kurios gali padėti padidinti miestų multimodalumą. Galiausiai, projektu siekiame apie multimodalumą kalbėti plačiai – vykdome įvairias kampanijas, didiname žinomumą, ryškiname nemobilių miestų problemą. Taigi, projekto tikslas nėra kažkokią sistemą perkelti į skirtingus miestus. Tai, greičiau, idėjų visuma, kurią kuriame visi kartu“, – sako Esther Kreutz.


Ryga turi ko pasimokyti iš Vilniaus

Apie Vilniaus progresą pozityviai kalba ir Nika Kotoviča, projekto dalyvė iš Rygos: „Man buvo labai svarbu atvykti į Vilnių ir pasižiūrėti, ką jūs, kaip miestas darote aptariamo projekto veiklomis. Mūsų sostinių situacija labai panaši: dydis, žmonės, transportas, judėjimo būdai, mūsų istorija, daug sovietinės šiandien jau pasenusios infrastruktūros. Tačiau multimodalumo prasme Vilnius yra gerokai labiau pažengęs. Jūs turite ir automobilių dalinimosi paslaugą ir net kelis jos operatorius. Turite dviračių ir elektrinių paspirtukų dalinimosi paslaugas. Manau, kad Vilnius turi viską, ko reikia norint tapti multimodaliniu miestu.“

Anot ekspertės, Vilniaus situacija geresnė nei Rygos, tačiau jei reikėtų sugalvoti vieną patarimą Vilniui, ji siūlytų daugiau dėmesio skirti viešajam transportui: „Girdėjau, kad Vilniuje yra tam tikrų rajonų, kuriuos pasiekia viešasis transportas, tačiau tai vyksta per retai. Rygoje 47 proc. visų miesto kelionių vyksta viešuoju transportu. Vilniuje šis procentas nesiekia 30 proc. Tokiose srityse beveik 20 proc. yra tikrai didelis skirtumas. O juk viešasis transportas laikomas tvaresniu ir ekologiškesniu nei automobiliai, todėl į tai ir būtina kreipti daugiau dėmesio. Viešasis transportas turi būti ekologiškesnis – mieste turėtų atsirasti daugiau troleibusų ir elektrinių autobusų. Būtent tai stengiamės  įgyvendinti  Rygoje.“

Pasak ekspertės, visko įgyvendinti ar keisti neverta vienu kartu, nes visuomenei reikia laiko permąstyti savo įpročius ir vertybes. „Pasižiūrėkite, kiek Europoje ir pasaulyje yra dalykų, kurie prieš 20 metų atrodė geri ir būtini, bet paaiškėjo, kad jie ne tokie naudingi. Pavyzdžiui, Vankuveryje (Kanada) yra griaunamos didžiulės transporto sistemos, kurias kažkada  patys entuziastingai jas kūrė: kelių lygių viadukai, magistralės, žiedai ir kt. miesto keliai. Taigi tai, apie ką kalbame, vykdydami aptariamo projekto veiklas, manau, po 20 metų mums atrodys kaip visiškai normalus ir būtinas būdas judėti mieste ir nebeįsivaizduosime, kaip galėjome judėti kitaip. Šiandien multimodalumas galbūt atrodo kaip pasaka, bet vienaip ar kitaip po truputį judame link užsibrėžto tikslo įgyvendinimo. Esame multimodalumo pradininkai, kurie jau supratome, arba pradedame suprasti, kaip kurti žmonėms draugiškus miestus“, – apibendrina Nika Kotoviča.

 

Daugiau apie projektą skaitykite čia – https://www.cities-multimodal.eu/

Pagrindinė informacija apie „cities.multimodal“ projektą:

Finansuotojas – Interreg Baltijos jūros regiono programa

Projekto partneriai – 17 institucijų iš 8 ES valstybių ir Pskovo miesto administracija (Rusija).

Pagrindinis projekto partneris – Hanzos lygos Rostoko miesto Senatoriaus administracija.

Projekto pabaiga – 2020 m. rugsėjo 30 d.

Visas projekto biudžetas – 3,8 mln eurų (ERPF parama – 2,9 mln eurų).