Netinkamas genėjimas gali sunaikinti medį

Vilniaus miesto parkų arboristas Renaldas Žilinskas pastebi, kad mieste nėra galimybės kontroliuoti mažo intensyvumo genėjimų. Gyventojai darbus neretai atlieka savavališkai, raštu nepranešę Savivaldybės administracijai. Dažnai pasitaiko, kad aptinkamas nekokybiškai atliktų darbų rezultatas, kai medžio lajos balansas jau būna pažeistas.

Medžių priežiūrą turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai, turintys tai patvirtinantį pažymėjimą ar sertifikatą. Jeigu techninį darbą atlieka nekvalifikuoti darbuotojai, rekomenduojama, kad jų darbo vietoje būtų ir darbui vadovautų medžių priežiūros darbuotojo kvalifikaciją turintis darbuotojas. Be augalo, specialistas dar turi įvertinti aplinką, kurioje medis auga: gruntinius vandenis, oro užterštumą, šviesos kiekį, dirvožemio, šaknų būklę.

Neintensyvus medžių genėjimas, kai pašalinama iki 30 proc. šakų, turi būti atliekamas pagal Medžių priežiūros rekomendacijas. Nors ši priežiūra vadinta neintensyvia, tokie darbai medžiams gali daryti ne tik teigiamą, bet ir reikšmingą neigiamą poveikį – nekokybiškai atlikti genėjimo darbai medžius gali net pražudyti. Medžių priežiūros darbus reguliuoja Želdynų įstatymas.

Medžių genėjimo tvarka, kai atliekami smulkūs genėjimo darbai, Vilniaus mieste yra palyginti paprasta. Jeigu genėjimas neintensyvus, tokiems darbams atlikti Savivaldybės sprendimas nereikalingas, reikia tik besikreipiančio asmens užsakymo juos atlikti. Suinteresuotam asmeniui pakanka užpildyti prašymą ir pateikti jį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Anot R. Žilinsko, medžiai genimi ištisus metus, su tam tikrais apribojimais. Nedirbama, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau -5 °C arba pakyla aukščiau +25 °C. Švelniomis žiemomis medžius tikrai galima genėti. Žiemos arba ankstyvo pavasario genėjimo pranašumas – kol nėra lapų, labai gerai matyti medžių lajos struktūra.

Genint ypač svarbi pjovimo technika, įrankiai. Medžiams genėti netinka įrankiai, naudojami medžio apdirbimui. Turi būti naudojami profesionalūs, aštrūs, lygius pjūvius atliekantys įrankiai: sekatoriai, rankiniai pjūkleliai, teleskopiniai pjūklai ir kt. Naudojami tiek benzininiai, tiek elektriniai mechanizmai. Intensyviausiu paukščių perėjimo metu (nuo kovo 15 iki rugpjūčio 31 d.) rekomenduojama naudoti tik rankinius ir akumuliatorinius grandininius pjūklus. Netaisyklingas ir netinkamai atliktas genėjimas padidina tikimybę, kad pjūvių vietose atsiras plyšimai, skylimai, gyvos žievės sužalojimai ir gilyn išplis puvinys.

Kai kurios medžių rūšys, pavyzdžiui, kaštonai, beržai, gluosniai, tuopos, turi silpnesnę gynybinę sistemą, todėl pjūviai turėtų būti nedideli. Prieš priimdami sprendimą dėl genėjimo medžio priežiūros darbuotojai turėtų įvertinti įvairialypius medžių skirtumus ir suvokti medžio gynybos sistemos reakciją įvairiose situacijose. Klevus, beržus, skroblus, riešutmedžius, guobinius rekomenduojama genėti išsprogus lapams arba numetus lapus (birželio–sausio mėnesiais).

Daugiau apie medžių genėjimo tvarką sostinėje >> https://vilnius.lt/lt/2021/12/06/keiciasi-medziu-genejimo-ir-salinimo-tvarka-sostineje/

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt