Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

„Vilniaus vandenys“ gresiančią milijoninę baudą skųs teismui: bendrovė ją suvokia tik kaip aplinkosaugininkų norą pasipelnyti

 

Aplinkosaugininkams bendrovei „Vilniaus vandenys“ grasinant milijonine bauda už laiku nesumokėtus viršnormatyvinės taršos mokesčius, su šiais kaltinimais bendrovė kategoriškai nesutinka ir šiandien sulaukusi nepalankaus galutinio aplinkosaugininkų sprendimo, ruošiasi jį skųsti teismui. Bendrovė aplinkosaugininkų ketinimus atgaline tvarka užkrauti jai keliasdešimt kartų didesnę nei įprasta mokesčių naštą vadina nepagrįstais ir suvokiamais tik kaip norą pasipelnyti vandentvarkininkų sąskaita.

Šių metų pradžioje Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos bendrovei „Vilniaus vandenys“ atsiuntė atlikto neplaninio mokestinio patikrinimo akto projektą, kuriame teigiama, kad bendrovė galimai pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Bendrovei „Vilniaus vandenys“ priskaičiuota  nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių už daugiau nei 7,5 mln. eurų. Reikalaujama atgaline tvarka, už praėjusius 5 metus sumokėti 50 kartų padidintą taršos mokestį už nuotekose aptiktus ftalatus ir fenolius. Šiandien bendrovė „Vilniaus vandenys“ sulaukė galutinio Aplinkos apsaugos departamento sprendimo dėl atlikto mokestinio patikrinimo rezultatų ir gresiančių mokestinių prievolių bendrovei.

„Kaip jau ne kartą teigėme, bendrovei metami kaltinimai nedeklaravus ar nuslėpus taršos mokesčius, yra absurdiški. Juos vertiname tik kaip Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų nesugebėjimą konstruktyviai spręsti šalies aplinkosaugos problemų, atsakomybės naštą perkeliant vandentvarkos įmonėms“, – sako „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Vadovo teigimu, aplinkosaugininkų sprendimas dėl mokestinio patikrinimo rezultatų  bus skundžiamas teismui ir neabejojama, kad bendrovei savo nekaltumą pavyks nesunkiai įrodyti ir mokestinės naštos išvengti.

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, bendrovė jau ne kartą viešai išsakė savo nuomonę dėl jai metamų kaltinimų ir su elementaria logika prasilenkiančių aplinkosaugininkų veiksmų.

Tiek Aplinkos ministerija, tiek ir ministerijai pavaldžios įstaigos iki mokestinio bendrovės patikrinimo laikėsi pozicijos, jog šalies miestų nuotekų valymo įrenginiai neturi galimybių valyti ftalatus ir fenolius todėl nėra reikalavimo ar praktikos  miestų nuotekų valyklas pritaikyti valyti specifinius teršalus. Apie ftalatų ir fenolių susidarymą ir išleidimą į aplinką kontroliuojančios institucijos nuo pat 2012 m. žinojo: stebėjo jų koncentraciją, bet iki 2019 m. nelaikė tai pažeidimu ir nereikalavo šių teršalų įtraukti į vandentvarkos bendrovių taršos leidimus (TIPK), kad bendrovės valstybei mokėtų proporcingus mokesčius.

Pagrindinis reikalavimas ir principas, kurio turėjo būti ir vandentvarkos įmonės jo laikėsi – negalėjo būti viršijamos didžiausios leistinos teršalų koncentracijos, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai. Per visą vertinamą veiklos laikotarpį  – t. y. 2014 – 2018 m. nebuvo atvejų, kad  „Vilniaus vandenų“ į aplinką išleidžiamose nuotekose ftalatų  ar fenolių koncentracija viršytų nustatytas didžiausias leistinas ribas.

Tačiau nuo 2019 m. aplinkosaugininkų nuomonė pasikeitė, didžiosios vandentvarkos – Klaipėdos, Kauno, Kėdainių ir Vilniaus bendrovės sulaukė reikalavimo mokėti 50 k. padidintus viršnormatyvinės taršos mokesčius.

„Taip formuojamą šalies aplinkosaugos politiką traktuojame kaip nenuspėjamą ir mažų mažiausiai neatsakingą. Vadovaujantis tokia aplinkosaugininkų logika, vandentvarkos įmonės gali sulaukti dar daugiau staigmenų – t. y. milijoninių mokesčių už visus medžiagas, kurių minimalūs kiekiai susidaro ar gali susidaryti miestų nuotekų valyklose “, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.