Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

„Vilniaus vandenys“ perdirbtą nuotekų dumblą naudoja energetinių miškų tręšimui

 

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė „Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša. „Vilniaus vandenys“ viena iš nedaugelio vandentvarkos bendrovių šalyje, kuri džiovintą dumblą ne degina, o panaudoja energetinių želdinių tręšimui ir taip prisideda prie tvarių aplinką tausojančių sprendimų, mažinant išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Didžiausioje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykloje susidaro apie 20–25 proc. viso šalies nuotekų dumblo, iš kurio per metus išgaunama apie 30 tūkst. tonų sausinto dumblo, o specialia įranga atliekas galutinai išdžiovinus, lieka apie 9 tūkst. tonų sausų medžiagų. Nors nuotekų dumblas jo apdorojimo metu jau panaudojamas elektros gavybai, tačiau didžioji dalis susidarančių atliekų turi būti tinkamai utilizuojamos.

Dažnai nuotekas tvarkančios bendrovės jas tiesiog sudegina. „Vilniaus vandenys“ yra vienintelė bendrovė Lietuvoje ir Pabaltijo šalyse, kuri susidariusį dumblą apdoroja termohidrolizės įrenginiuose ir proceso metu susidariusias biodujas panaudoja elektros energijos gavybai, o likusią dalį dumblo džiovina ar atiduodama kompostavimui.

„Utilizuoti dumblą deginant – paprasčiau ir pigiau, tačiau gamta ir toliau teršiama. Todėl mes suradome kitą sprendimą. Dar 2018 m. pradėjome vykdyti žiedinės ekonomikos principais paremtą projektą ir dalį mūsų nuotekų valykloje susidarančio ir išdžiovinto dumblo panaudojame energetinių želdinių tręšimui. Rezultatai pranoksta lūkesčius. Dumblą perdirbant tokiu tempu, per trejus metus anglies dvideginio patekimą į aplinką sumažinsime 42 tūkst. tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia beveik 200 tūkstančių Vilniaus gyventojų“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak jo, perdirbto dumblo nedeginant, bet panaudojant jį kaip trąšą, bendrovė ne tik mažina anglies dvideginio išskyrimą į aplinką, bet ir prisideda ir prie didesnės biokuro pasiūlos Vilniaus regione.

Numatyta, kad iki 2022 metų kovo džiovintu dumblu iš Vilniaus nuotekų valyklos bus patręšta iš viso net apie 1,8 tūkst. hektarų biomasės želdinių ir plantacinių miškų. Džiovintame nuotekų dumble yra iki 60 proc. anglies, kuri tręšimo metu yra išsaugojama dirvožemyje. Be to, patys medžiai yra natūraliausiais ir efektyviausias anglies dvideginio sugėrimo mechanizmas. Kai biomasės želdiniai įveisiami nederlinguose dirvožemiuose, jų tręšimas nuotekų dumblu dėl maistinių medžiagų gausos gali reikšmingai padidinti biomasės prieaugius.

Projektas „NutriBiomass4LIFE“ sukurtas kaip parodomasis žiedinės ekonomikos modelis, kuriame kartu su bendrove „Vilniaus vandenys“ dalyvauja bendrovės „Pageldynių plantacija“ ir „Pramonės energija“, taip pat Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos miško savininkų asociacija ir Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas.

Projekto biudžetas sudaro 4 mln. Eur, iš kurių 60 proc. (2,4 mln. Eur) sumos sudaro Europos Sąjungos parama pagal aplinkos ir klimato politikos programą LIFE, 23 proc. arba 0,9 mln. Eur skiria LR Aplinkos ministerija, 2 proc. (80 tūkst. Eur) Švedijos energetikos agentūra. Likusi dalis – 15 proc. arba 0,6 mln. Eur biudžeto padengiama projekto dalyvių lėšomis.