Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

2019 metų pirmojo ketvirčio gaisrų statistika Vilniaus mieste

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, per tris šių metų mėnesius Vilniaus mieste kilo 311 gaisrų (2018 m. – 335).  Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 7,2 proc. Gaisruose žuvusių pavyko išvengti (2018 m. – 4), tačiau 13 gyventojų (pernai –  8) patyrė traumas. Šių metų pirmąjį ketvirtį gaisruose, gyvenamosiose patalpose, Vilniaus mieste, buvo sužaloti 11 žmonių (2018 m. – 8). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sužeistų žmonių skaičius gaisruose padidėjo. Dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų kilusiame gaisre sužalotas 1 žmogus, dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų  – 1,  dėl kitų priežasčių  – 1, o 8 gaisrų, kuriuose sužaloti 8 asmenys, priežastys dar tiriamos.

Didžiausias gaisrų skaičius – 89 (2018 m. – 84) kilo atvirose teritorijose t. y. 28,6 proc. nuo bendro visų gaisrų skaičiaus. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 6 proc. Iš jų 47 kartus liepsnojo pievos (15,1 proc. visų gaisrų), o 42  –  kita atvira teritorija. Per tris 2019 m. mėnesius 70 gaisrų (22,5 proc. nuo bendro gaisrų skaičiaus) kilo gyvenamosios paskirties patalpose, palyginus su 2018 m. (112) jų skaičius sumažėjo  37,5 proc. Taip pat 49 (2018 m. – 42) kartus degė transporto priemonės, 16,7 proc. daugiau nei pernai. Pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 11 gaisrų (2018 m.– 5). Ugnis sunaikino 10 transporto priemonių (2018 m. – 5).

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (21 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (8 proc.), kitos priežastys (6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (3 proc.),  neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1 proc.) ir kt. Be to, įregistruota 10 padegimų (3 proc.), o 155 gaisrų (50 proc.) priežastys dar tiriamos.

Iš ugnies ugniagesiai išgelbėjo 14 žmonių ir 3 gyvūnus bei apsaugojo 4 transporto priemones ir 6 statinius.

Siekiant sumažinti gaisrų skaičių gyvenamajame sektoriuje Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai Vilniaus mieste visus metus vykdys prevencijos akciją ,,Gyvenkime saugiai“, kurios metu lankys gyventojus. Susitikimų metu bus suteikiamos konsultacijos ir patarimai, kaip pasirengti ir saugiai elgtis ekstremaliosios situacijos metu, gaisrinės saugos klausimais, atkreipiamas dėmesys į tinkamą kietojo kuro krosnių, dūmtraukių įrengimą ir naudojimą, elektros instaliaciją ar kitus įrenginius, dėl kurių gali kilti gaisras, paaiškinama, kodėl reikalingi autonominiai dūmų signalizatoriai. Įteikiamos informacinės prevencinės priemonės, esant galimybei įrengiami autonominiai dūmų signalizatoriai. Suteikiama pagalba dėl pastebėtų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, kuriuos galima pašalinti vietoje. Nuo metų pradžios aplankyta 14 gyventojų būstų bei įrengtas 1 dūmų signalizatorius.

Kad sumažėtų gaisrų atvirose teritorijose skaičius ir norėdami sudrausminti padegėjus pareigūnai Vilniaus miesto atvirose teritorijose vykdo reidus, kurių metu supažindina gyventojus su žolės deginimo pasekmėmis, primena apie saugų elgesį su ugnimi ir įspėja kokia atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymą. Esant šiltiems orams, pernykštės žolės gaisrų skaičius intensyviai ėmė didėti. Kovo mėnesį Vilniaus miesto atvirose teritorijose kilo 39 gaisrai, išdeginę beveik 26 hektarus žolės plotų.