2019 metų Vilniaus miesto gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika

2019 metais Vilniaus mieste kilo 1481 gaisras. Palyginti su 2018 metais (1608), jų sumažėjo 7,9 proc. Gaisruose žuvo 7 žmonės (2018 m. – 11), tačiau 36 (19) gyventojai patyrė traumas. Remiantis daugiamete statistika, tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius per dvidešimt metų bei vienas iš mažesnių traumuotų žmonių skaičiaus per paskutinį dešimtmetį. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 35 (2018 m. 22) gyventojus.

4 žmonės žuvo individualiuose gyvenamuose namuose, 1 žuvo kitos paskirties statinyje. Tragiškas šių metų gaisras kuriame žuvo iš karto dvi moterys kilo daugiabutyje. Šio gaisro priežastys dar nustatinėjamos.

Iš 7 gaisruose žuvusių asmenų – 3 vyrai ir 3 moterys, o 1 žuvusio asmenybė nenustatyta. 2 žuvę 35-49 metų amžiaus, 2 žuvusę 45 – 59 metų amžiaus, 2 žuvę 60 – 75 metų amžiaus, o 1 asmens tapatybė nenustatyta. 2 gyventojai žuvo nakties metu tarp 2 – 4 val., 1 žuvo tarp 6 – 8 val., 2 žuvo tarp 14 – 16 val. 1 žuvo 16-18 val. ir 1 tarp 20-22 val. Daugiausia tragiškų gaisrų kyla nakties metu. Kaip rodo daugiametė žuvusiųjų gaisruose statistika ir praėjusių metų tragiški gaisrai, ugnis sostinėje dažniausiai pasiglemžia vidutinio bei senyvo amžiaus, piktnaudžiaujančių alkoholiu bei rūkančių žmonių, gyvybes.

1 gyventojas žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 1 dėl pašalinio ugnies šaltinio, 1 dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, 1 dėl krosnies, židinio bei dūmtraukio gedimo, 1 dėl kitų priežasčių, o 2 žmonių žuvimo gaisre aplinkybės tiriamos.

Daugiausiai gaisrų praeitais metais Vilniuje kilo atvirose teritorijose – 666 (2018 m. – 627). Jie sudarė 45 proc. visų sostinėje kilusių gaisrų skaičiaus ir 6 proc. daugiau nei 2018 m. Iš jų 210 kartų (2018 m. – 212) degė pieva – 14 proc. visų gaisrų skaičiaus bei 67 (39) miškas. Taip pat 231 kartą degė šiukšlės, šiukšlių konteineriai ir kitos atliekos atvirose teritorijose (2018 m. – 295). Tam įtakos turėjo tinkamai netvarkomos miesto teritorijos, laiku neišvežamos šiukšlės bei žmogaus neatsargumas – numestos neužgesintos nuorūkos ar kiti uždegimo šaltiniai. Gaisrai autotransporto priemonėse sudarė 11 proc. visų gaisrų Vilniaus mieste, jų kilo 170 (2018 m. – 170). Pagrindinės šių gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 98 (88), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 6 (10), kiti automobilių gedimai 25 (27) ir kt.

2019 m. pastatuose kilo 414 gaisrų (2018 m. – 518) – 28 proc. visų gaisrų. Gaisrai gyvenamajame sektoriuje sudarė 61,4 proc. visų gaisrų pastatuose. 243 (2018 m. – 232) gaisrus teko gesinti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, 81 (2018 m. – 92) gaisrą individualiuose gyvenamuosiuose namuose, 34 (31) gaisrus pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, esančiuose privačioje valdoje, taip pat 42 (57) kartus liepsnojo apleisti pastatai, 6(4) gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose bei 69 (102) gaisrai visuomeninės paskirties pastatuose.

2019 m. kilusių gaisrų priežastys yra: pašalinis ugnies šaltinis 881 (59 proc. visų kilusių gaisrų), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi 114 (8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai 101 (7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 98 (7 proc.), kiti transporto priemonių gedimai 30 (2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai 13(1 proc.),krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai 28 (2 proc.), neatsargus rūkymas 33 (2 proc.), ugnies, suvirinimo darbai 11 (1 proc.), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 6 (0 proc.), žolės deginimas 6 (0 proc.), dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai 6 (0 proc.), vaikų išdykavimas 1 (0 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas 10 (1 proc.) bei gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai technologinio proceso metu 2 (0 proc.). Be to įregistruoti 49 padegimai (3 proc.), kitos gaisrų priežastys sudaro 58 (4 proc.), o 33 gaisro (2 proc.) priežastys dar tiriamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 35 žmonių gyvybes, 5 gyvūnus, 39 statinius ir 11 transporto priemonių. Be gaisrų gesinimo Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai atliko 1142 (2018 m. – 1002) gelbėjimo darbus t. y. 14 proc. daugiau negu 2018 m. ir tai yra didžiausias atliktų gelbėjimo darbų skaičius per paskutinius penkerius metus.

2019 m. ugniagesiai gelbėtojai 211 kartų (2018 m. – 201) teikė pagalbą gyventojams buityje, 641 kartą (2018 – 562) talkino specialiosioms tarnyboms – iš jų 399 (372) policijai ir 239 (187) greitajai medicinos pagalbai. Be to, 122 (91) kartus vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 12 (13) nukentėjusių piliečių bei ištraukė 3 (2) žuvusiuosius.11 (2) kartų ugniagesiai dirbo aukštyje (išgelbėjo 2 žmones), o 37 (34) kartus darbavosi vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 13 (18) skenduolių. Taip pat ugniagesiams gelbėtojams teko 68 (60) kartų rinkti gyvsidabrį, 37 (29) kartus budėti nukenksminant sprogmenis bei 12 (15) kartų likviduoti cheminius incidentus.

Vilniaus mieste gaisruose žuvusių ir traumuotų žmonių skaičius