2020 METŲ VILNIAUS MIESTO GAISRŲ IR GELBĖJIMO DARBŲ STATISTIKA

2020 metais Vilniaus mieste kilo 1150 gaisrų. Palyginti su 2019 metais (1476), jų sumažėjo 22 proc. Gaisruose žuvo 3 žmonės (2019 m. – 7), o 25 (36) gyventojai patyrė traumas. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 25 (2019 m. 35) gyventojus. Remiantis daugiamete statistika, pernai buvo mažiausias gaisrų skaičius, mažiausias žuvusių žmonių skaičius bei vienas iš mažesnių traumuotų žmonių skaičiaus per paskutinius dvidešimt metų.

2 žmonės žuvo daugiabučiuose gyvenamuose namuose, 1 žuvo apleistame nenaudojamame pastate.

1 žmogus žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 1 – žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir 1 – žuvo dėl pašalinio ugnies šaltinio.

Gaisruose iš 3 žuvusių – 3 moterys. 1 žuvusi – 42 metų amžiaus, 1 žuvusi – 70 metų amžiaus, o 1 žuvusios tapatybė nenustatyta. Gyventojos žuvo tamsiuoju paros metu tarp 21-22 val. Daugiausia tragiškų gaisrų kyla nakties metu. Kaip rodo daugiametė žuvusiųjų gaisruose statistika ir praėjusių metų tragiški gaisrai, ugnis sostinėje dažniausiai pasiglemžia vidutinio bei senyvo amžiaus, piktnaudžiaujančių alkoholiu bei rūkančių žmonių, gyvybes.

Daugiausiai gaisrų praeitais metais Vilniuje kilo atvirose teritorijose – 435 (2019 m. – 663). Jie sudarė 38 proc. visų sostinėje kilusių gaisrų skaičiaus ir 34,4 proc. mažiau nei 2019 m. Iš jų 84 kartus (2019 m. – 302) degė pieva – 7,2 proc. visų gaisrų skaičiaus bei 18 (67) kartų miškas. Taip pat 532 (2019 m. – 613) kartus degė šiukšlės, šiukšlių konteineriai ir kitos atliekos atvirose teritorijose. Tam įtakos turėjo tinkamai netvarkomos miesto teritorijos, laiku neišvežamos šiukšlės bei žmogaus neatsargumas – numestos neužgesintos nuorūkos ar kiti uždegimo šaltiniai. Gaisrai autotransporto priemonėse sudarė 10,8 proc. visų gaisrų Vilniaus mieste, jų kilo 124 (2019 m. – 170). Pagrindinės šių gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 54 (99), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 6(6), kiti automobilių gedimai 22 (26) ir kt.

2020 m. pastatuose kilo 392 gaisrai (2019 m. – 414) – 34,1 proc. visų gaisrų. Gaisrai gyvenamajame sektoriuje sudarė 53,3 proc. visų gaisrų pastatuose. 147 (2019 m. – 162) gaisrus teko gesinti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, 66 (2019 m. – 81) gaisrus individualiuose gyvenamuosiuose namuose, 36 (54) gaisrus ūkio paskirties pastatuose, esančiuose privačioje valdoje, taip pat 43 (42) kartus liepsnojo apleisti pastatai, 7(6) gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose bei 93 (69) gaisrai visuomeninės paskirties pastatuose.

2020 m. kilusių gaisrų priežastys: pašalinis ugnies šaltinis 589 (51 proc. visų kilusių gaisrų), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi 163 (14 proc.), netvarkinga elektros instaliacija, įrenginių, prietaisų gedimai 78 (7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 54 (5 proc.), kiti transporto priemonių gedimai 21 (2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai 22 (2 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai 22 (2 proc.), neatsargus rūkymas 21 (2 proc.), žolės, ražienų deginimas 18 (2 proc.),ugnies, suvirinimo darbai 10 (1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas 12 (1 proc.), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 6 (0 proc.), dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai 3 (0 proc.), vaikų išdykavimas 1 (0 proc.), gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai technologinio proceso metu 3 (0 proc.), žaibo iškrova – 1 bei pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimai – 1. Be to įregistruoti 53 padegimai (5 proc.), kitos gaisrų priežastys sudaro 35 (3 proc.), o 34 gaisrų (3 proc.) priežastys dar tiriamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 25 žmonių gyvybes, 15 statinių ir 3 transporto priemones. Be gaisrų gesinimo Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai atliko 1258 (2019 m. – 1142) gelbėjimo darbus t. y. 10,2 proc. daugiau negu 2019 m. ir tai yra didžiausias atliktų gelbėjimo darbų skaičius per paskutinius dešimt metų.

2020 m. ugniagesiai gelbėtojai 354 kartus (2019 m. – 211) teikė pagalbą gyventojams buityje, 641 kartą (2018 – 562) talkino specialiosioms tarnyboms – iš jų 354 (399) policijai, 281 (239) greitajai medicinos pagalbai ir 5 (3) avarinei dujų tarnybai. Be to, 96 (122) kartus vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 11 (12) nukentėjusių piliečių bei ištraukė 4 (3) žuvusiuosius. 8 (11) kartus ugniagesiai dirbo aukštyje (išgelbėjo 2 žmones), o 35 (37) kartus darbavosi vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 10 (13) skenduolių. Taip pat ugniagesiams gelbėtojams teko 56 (68) kartus rinkti gyvsidabrį, 30 (37) kartų budėti nukenksminant sprogmenis, 29 (12) kartus likviduoti cheminius incidentus bei atlikti kitus gelbėjimo darbus 4 (3).

Vilniaus mieste žmonių žuvimo gaisruose vietos