2021 metų Vilniaus miesto gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika

2021 metais Vilniaus mieste kilo 1058 gaisrai. Palyginti su 2020 metais (1150), jų sumažėjo 8 proc. Gaisruose žuvo 11 žmonių (2020 m. – 3), o 23 (25) gyventojai patyrė traumas. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 34 (2020 m. – 25) gyventojus. Remiantis daugiamete statistika, pernai buvo mažiausias gaisrų skaičius per paskutinius dvidešimt metų bei vienas iš mažesnių traumuotų žmonių skaičiaus, tačiau didžiausias žuvusių žmonių skaičius per paskutinius šešerius metus.

7 žmonės žuvo daugiabučiuose gyvenamuose namuose, 1 žuvo individualiame gyvenamajame name, 1 – ligoninėje, 1 – pavėsinėje ir 1 – sandėliavimo paskirties pastate. 3 žmonės žuvo dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – žuvo dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 2 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ir 1 žmogus žuvo dėl tyčinės žmogaus veikos (padegimo).

Gaisruose iš 11 žuvusių – 7 vyrai ir 4 moterys. 7 žuvę žmonės buvo nuo 60 iki 74 metų amžiaus, 1 žuvęs 53 metų amžiaus, 1 žuvusi 98 m., o 2 žuvusių tapatybės nenustatytos. Dauguma gyventojų žuvo tamsiuoju paros metu. Daugiausia tragiškų gaisrų kyla nakties metu. Kaip rodo daugiametė žuvusiųjų gaisruose statistika ir praėjusių metų tragiški gaisrai, ugnis sostinėje dažniausiai pasiglemžia vidutinio bei senyvo amžiaus, piktnaudžiaujančių alkoholiu bei rūkančių žmonių, gyvybes.

Daugiausiai gaisrų praeitais metais Vilniuje kilo atvirose teritorijose – 329 (2020 m. – 435). Jie sudarė 31,1 proc. visų sostinėje kilusių gaisrų skaičiaus ir 24,4 proc. mažiau nei 2020 m. Iš jų 56 kartus (2020 m. – 83) degė pieva – 5,3 proc. visų gaisrų skaičiaus bei 8 (18) kartus miškas. Taip pat 216 (2020 m. – 199) kartų degė šiukšlės, šiukšlių konteineriai ir kitos atliekos atvirose teritorijose. Tam įtakos turėjo tinkamai netvarkomos miesto teritorijos, laiku neišvežamos šiukšlės bei žmogaus neatsargumas – numestos neužgesintos nuorūkos ar kiti uždegimo šaltiniai. Gaisrai autotransporto priemonėse sudarė 12 proc. visų gaisrų Vilniaus mieste, jų kilo 122 (2020 m. – 124). Pagrindinės šių gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 79 (55), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 3(7) ir kiti automobilių gedimai 17 (21).

2021 m. pastatuose kilo 391 gaisras (2020 m. – 392) – 37 proc. visų gaisrų. Gaisrai gyvenamajame sektoriuje sudarė 24,1 proc. visų gaisrų pastatuose. 171 (2020 m. – 147) gaisrą teko gesinti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, 73 (2020 m. – 66) gaisrus – individualiuose gyvenamuosiuose namuose, 37 (32) – ūkio paskirties pastatuose, esančiuose privačioje valdoje, taip pat 41 (42) kartą liepsnojo apleisti pastatai, 11 (7) gaisrų kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose bei 38 (93) gaisrai visuomeninės paskirties pastatuose.

2021 m. kilusių gaisrų priežastys: pašalinis ugnies šaltinis 447 (42 proc. visų kilusių gaisrų), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi 190 (18 proc.), netvarkinga elektros instaliacija, įrenginių, prietaisų gedimai 90 (9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 79 (7 proc.), neatsargus rūkymas 26 (2 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai 26 (2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai 17 (2 proc.), kiti transporto priemonių gedimai 17 (2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas 12 (2 proc.), dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai 10 (1 proc.), priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus – 9 (1 proc.), žolės, ražienų deginimas 4 ( 0 proc.), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 4 (0 proc.), žaibo iškrova – 4 (0 proc.), gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai technologinio proceso metu 2 (0 proc.). Be to įregistruoti 32 (3 proc.) padegimai, kitos gaisrų priežastys sudaro 52 (5 proc.), o 33 gaisrų (3 proc.) priežastys dar tiriamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 34 žmonių gyvybes, 14 gyvūnų, 26 statinius ir 1 transporto priemonę. Be gaisrų gesinimo Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai atliko 1410 (2020 m. – 1258) gelbėjimo darbų – 12,1 proc. daugiau negu 2020 m. ir tai yra didžiausias atliktų gelbėjimo darbų skaičius per paskutinius dešimt metų.

2021 m. ugniagesiai gelbėtojai 409(2020 m. – 354) kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 749 (2020 – 646) kartus talkino specialiosioms tarnyboms – iš jų 391 (360) policijai, 345 (281) greitajai medicinos pagalbai ir 13(5) avarinei dujų tarnybai. Be to, 94 (96) kartus vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 11 (11) nukentėjusių piliečių bei ištraukė 4 (3) žuvusiuosius. 7 (8) kartus ugniagesiai dirbo aukštyje, o 46 (35) kartus darbavosi vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 9 (10) skenduolių. Taip pat ugniagesiams gelbėtojams teko 29 (56) kartus rinkti gyvsidabrį, 30(30) kartų budėti nukenksminant sprogmenis, 29 (56) kartus likviduoti cheminius incidentus bei atlikti kitus gelbėjimo darbus 2(4).

Vilniaus mieste žmonių žuvimo gaisruose vietos