2024 metų Vilniaus miesto gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika

2024 metais Vilniaus mieste kilo 1210 gaisrų. Palyginti su 2023 metais (1074 gaisrai), jų padaugėjo 12,7 proc. Gaisruose žuvo 11 žmonių (2023 m. – 13), o 26 (24) gyventojai patyrė traumas. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 43 (2023 m. – 25) gyventojus. Gaisrų skaičius ir traumuotų žmonių skaičius mažesnis, o žuvusių žmonių skaičiaus didesnis už dešimties metų vidurkį.

2024 m. devyni tragiški gaisrai nusinešė 11 žmonių gyvybes. 3 žmonės žuvo daugiabučiuose gyvenamuose namuose, 6 žmonės žuvo individualiuose gyvenamuose namuose, 1 žmogus žuvo kitos paskirties pastate ir 1 žmogus žuvo apleistame, nenaudojamame pastate. 2 žmonės žuvo įvykus sprogimui, 2 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo ir 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 žmonės žuvo dėl pašalinio ugnies šaltinio, 1 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir 1 – dėl kitų priežasčių.

Iš 11 žuvusių žmonių gaisruose – 1 vaikas, 7 vyrai ir 3 moterys. Žuvęs vaikas buvo 10 metų amžiaus, vyriausiam žuvusiam vyrui buvo 93 metai, vyriausiai moteriai 91 m., kiti vyrai buvo 75, 73, 69 ir 58 metų amžiaus, kitos žuvusios moterys buvo 79 ir 76 metų amžiaus, o 2 žuvusių vyrų tapatybė nenustatyta. Po 3 žmones žuvo sausio ir rugpjūčio mėnesiais, 2 žmonės žuvo gruodžio mėnesį, po 1 žmogų žuvo kovo, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.

Kaip rodo daugiametė žuvusiųjų gaisruose statistika ir praėjusių metų tragiški gaisrai, ugnis sostinėje dažniausiai pasiglemžia vidutinio bei senyvo amžiaus, piktnaudžiaujančių alkoholiu bei rūkančių žmonių, gyvybes. Daugiausia tragiškų gaisrų kyla tamsiuoju paros metu.

Daugiausiai gaisrų praeitais metais Vilniuje kilo atvirose teritorijose – 274 (2023 m. – 293). Jie sudarė 22,6 proc. visų sostinėje kilusių gaisrų skaičiaus ir 7 proc. mažiau nei 2023 m. Iš jų 55 (2023 m. – 60) kartus degė pieva – 5 proc. visų gaisrų skaičiaus bei 16 (21) kartų miškas, miško paklotė.

2024 m. pastatuose kilo 343 gaisrai (2023 m. – 352) – 28,3 proc. visų gaisrų. Gaisrai gyvenamajame sektoriuje sudarė 11,1 proc. visų gaisrų pastatuose. 86 (2023 m. – 140) gaisrus teko gesinti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, 52 (2023 m. – 70) gaisrus – individualiuose gyvenamuosiuose namuose, 31 (28) – ūkio paskirties pastatuose, esančiuose privačioje valdoje, taip pat 66 (41) kartus liepsnojo apleisti pastatai, 8 (7) gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, o 43 (65) gaisrai visuomeninės paskirties pastatuose.

Taip pat 324 (2023 m. – 289) kartus degė šiukšlės, šiukšlių konteineriai ir kitos atliekos atvirose teritorijose. Tam įtakos turėjo tinkamai netvarkomos miesto teritorijos, laiku neišvežamos šiukšlės bei žmogaus neatsargumas – numestos neužgesintos nuorūkos ar kiti uždegimo šaltiniai.

Gaisrai autotransporto priemonėse sudarė 12,1 proc. visų gaisrų Vilniaus mieste, jų kilo 146 (2023 m. – 139). Pagrindinės šių gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 94 (2023 m. – 75), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 3 (3) ir kiti automobilių gedimai 17 (27).

2024 m. kilusių gaisrų priežastys: pašalinis ugnies šaltinis 432 ( 36 proc. visų kilusių gaisrų), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi 247 (20 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 94 (8 proc.), netvarkinga elektros instaliacija, įrenginių, prietaisų gedimai 83 (7 proc.), neatsargus rūkymas 65 ( 5 proc.), žolės, ražienų deginimas 56 ( 5 proc.), kiti transporto priemonių gedimai 17 (1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai ir jų įrengimo, eksploatavimo taisyklių pažeidimai 30 (2 proc.), priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus 9 (1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas 4 (0 proc.), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 3 (0 proc.), dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai 2 (0 proc.), gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai technologinio proceso metu 2 (0 proc.),

vaikų išdykavimas 3( 0 proc.), žaibo iškrova 2 (0 proc.), sprogimas 1 (0 proc.) bei eismo įvykių padariniai 3 (0 proc.). Be to įregistruoti 45 ( 4 proc.) padegimai, kitos gaisrų priežastys sudaro 71 (6 proc.), o 19 gaisrų (2 proc.) priežastys dar tiriamos.

Gaisrų metu žuvo 5 gyvūnai, suniokotos 20 transporto priemonių ir sunaikinti 12 pastatų. Tačiau ugniagesiai išgelbėjo 43 žmonių gyvybes, 7 gyvūnus, apsaugojo nuo ugnies 15 statinių ir 4 transporto priemones.

2024 m. be gaisrų gesinimo Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai atliko 1652 (2023 m. – 1565) gelbėjimo darbus ir tai yra didžiausias atliktų gelbėjimo darbų skaičius per paskutinius dešimt metų.

Ugniagesiai gelbėtojai 431 (2023 m. – 369) kartą teikė pagalbą gyventojams buityje, 868 (2023 – 831) kartus talkino specialiosioms tarnyboms – iš jų 435 (413) kartus policijai, 419 (406) greitajai medicinos pagalbai ir 14(12) avarinei dujų tarnybai. Be to, 151 (146) kartą vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 13 (14) nukentėjusių piliečių bei ištraukė 1 (5) žuvusį žmogų. 6 (4) kartus ugniagesiai dirbo aukštyje, o 60 (56) kartų darbavosi vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 16 (8) skenduolių. Taip pat ugniagesiams gelbėtojams teko 37(49) kartus rinkti gyvsidabrį, 37(56) kartus budėti nukenksminant sprogmenis bei 62 (49) kartus likviduoti cheminius incidentus.

Vilniaus mieste gaisruose žuvusių ir traumuotų žmonių skaičius