Vilnius pateko tarp 100 Europos miestų, kurie iki 2030 m. įgyvendins eksperimentinę inovacijų programą ir sieks iki minimumo sumažinti CO2 emisijas ir išmetamų teršalų kiekį. Iki 2030 m. Vilnius turėtų tapti klimatui visiškai neutraliu miestu.Kaip tai bus pasiekta? Šį šį klausimą atsakys šiuo metu rengiami veiksmų ir investicijų planai. Taip pat bus įdiegtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo metodika ir vykdomas monitoringas.

Žalioji Vilniaus banga – tai milijonai krūmų, vijoklių ir medžių, kurie sodinami sostinės gatvėse ir įkvepia miestiečius bei miesto svečius ne mažiau nei miesto architektūra.

2022 m. Vilniaus miesto savivaldybė, bendruomenės ir verslo atstovai pasodino 36 tūkst. medžių, 79 tūkst. krūmų ir beveik 3000 vijoklių. Sužaliavo Naujamiesčio gatvės – T. Ševčenkos, Algirdo; Vilkpėdės – Gerosios Vilties, Vaduvos  gatvės, Savanorių prospektas. Rudeninės talkos metu Žirmūnų ir Šeimyniškių g. pasodinta daugiau nei 4 tūkst. krūmų. Apželdintos ir Didlaukio, A. Vienuolio, Tolminkiemio ir Gervėčių gatvės. Medžių ir krūmų sodinta ir Antakalnyje, Pašilaičiuose.

Gyventojams dalinami sodinukai, kad patys galėtų papuošti savo aplinką, organizuotos gyventojų sodinimo talkos. Mieste išsaugota per 2000 savaime užaugusių medelių. Žalesnės tapo ir viešojo transporto stotelės. Apželdinta 11 stotelių.

2022 m. buvo įgyvendintas 21 aplinkosauginio švietimo projektas, organizuotas žaliųjų edukacinių erdvių konkursas, kuriame 3 mūsų įstaigos tapo geriausiomis Lietuvoje.

Daugiau apie tai Zalias.Vilnius.lt

Vandentvarkos srityje Vilniuje plėtojamas kuo mažesnį poveikį aplinkai turintis vandentiekio ir nuotekų tinklas, diegiamos technologijų – tokių kaip dumblo perdirbimo, žalios energijos gavyba bei panaudojimas.

„Vilniaus vandenys“ įgyvendina penkis atsinaujinančios energetikos projektus:

• Žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas nuotekų dumblo tvarkyme;
• Tretinio valymo įrenginiai Vilniaus miesto nuotekų valykloje;
• Saulės energijos panaudojimas;
• Nedidelės hidroelektrinės įrengimas nuotekų tinkle ir hidroturbinos įrengimas vandentiekio tinkle;
• Likutinės šilumos iš termohidrolizės panaudojimas bendrovės reikmėms.

Bendrovė siekia sumažinti vandens iš plastiko naudojimą. 2021 metų vasarą inicijuota vandens gėrimo iš čiaupo skatinimo kampaniją „Gerk tyrą Vilniaus vandenį“.  Prie šios iniciatyvos prisijungė beveik 30 skirtingų verslų, kurie prie vasarą vykusią vandens iš čiaupo gėrimo kampaniją nemokamai savo klientams ir svečiams išdalino daugiau kaip 700 000 stiklinių vandens, taip atsisakant virš 240 000 plastikinių buteliukų.

Mieste įrengta 16 vandens gertuvių (vandens gertuvių žemėlapis https://bit.ly/3q20F5H). Iki lauko gertuvių sezono pabaigos 2021 m. iš lauko gertuvių buvo išgerta kone 140 000 litrų vandens. Taip atsisakyta daugiau nei 278 000 plastikinių buteliukų ir 9 t. anglies dioksido išskyrimo į aplinką.

Tvarius sprendimus bendrovė diegia ir savo veikloje: elektros energijai gaminti naudoja Vilniaus nuotekų valyklos nuotekų valymo procesuose susidariusias biodujas. Įmonė savo veiklai naudoja 14 pilnai elektra varomų automobilių, savo teritorijoje pradėjo saulės kolektorių įrengimą. Jau yra įrengtos 5 saulės jėgainės ir pastatytos 5 saulės elektrinės ant Bendrovei priklausančių pastatų stogų, kurių bendras našumas siekia 692 kW.

Planuojama, kad iki 2030 metų Vilniuje bus šildoma naudojant tik atsinaujinančių energijos šaltinių energiją.

2021 m. „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdė trasų rekonstrukcijas, atliko biokuro katilo kapitalinį remontą, – tai padėjo sumažinti CO2 išmetimą bei padidino efektyvumą gaminant šilumą ir elektros energiją.

2022–2023 m. vykdoma šilumos tiekimo tinklų trasų renovacijų arba rekonstrukcijų darbai.

2021 m. baigtas garo katilo Nr. 3 modernizavimo projektas, kurio metu įdiegtos emisijų mažinimo priemonės, užtikrinančios mažesnes nei 100 mg/Nm3 azoto oksidų (NOx) koncentracijas. 2021 m. atnaujinta 5,9 km šilumos tinklų, dėl rekonstrukcijų sumažėję šilumos nuostoliai tinkle leidžia sumažinti išmetamą CO2 kiekį 622 t per metus.

Nuo 2022 m. procese susidarančios atliekos – pelenai naudojami tiesiant kelius.

Viena iš Vilniaus ambicijų – tapti vaikštomu miestu. Vaikštomas – tai miestas, kuriame pirmumas tenka pėstiesiems, dviračiams, viešajam transportui, transporto dalinimosi platformoms ir paskutinėje vietoje – nuosaviems automobiliams.

Mieste siekiama mažinti transporto taršą ir užterštumą, todėl skatinamas elektromobilumas. Prie apšvietimo stulpų įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės.

95 proc. gyventojų viešasis transportas yra ne toliau nei 400 m. atstumu. Į mokslo įstaigą ar darbą viešuoju transportu keliauja 25 proc. vilniečių.

2022-ųjų vasarą į viešojo transporto susisiekimo sistemą buvo įdiegti 6 nauji autobusų maršrutai. Juos aptarnauja 15 elektra varomų mažos talpos autobusų, kuriais per mažiau nei pusmetį atlikta virš 351 tūkst. kelionių.  2021 m. įsigyta 50 ekologišku kuru varomų autobusų. Sezono metu mieste galima pasinaudoti apie 300 miesto dviračių.

2022-aisiais dviračių takų tinklą papildė 12,5 km naujų dviračiams skirtų ruožų, tad šiuo metu Vilniuje iš viso skaičiuojama daugiau kaip 141 kilometras dviračių takų. O miesto gatvėse ir šalia viešųjų bei švietimo įstaigų jau įrengta 850 vnt. dviračių stovų.

Aktyviai skatinant keliavimą pėsčiomis per 2022-uosius Vilniuje rekonstruoti 19,6 km pėsčiųjų takų. Naujai įrengtų –  6,7 km. O didinant pėsčiųjų eismo patogumą ir saugumą, centrinėje miesto dalyje jau pakoreguotos 104 sankryžos ir reguliuojamos perėjos, kuriose paspaudus pėsčiųjų mygtuką laukimo laikas žymiai sutrumpėja, pasiektas laukimo laiko vidurkis ~ 32,5 sekundės.

Visa mieste suvartota elektros energija gatvėms, kiemams, viešosioms erdvėms apšviesti pagaminta iš 100 proc. atsinaujinančios energijos.

2022 m. pakeisti seni ir neefektyvūs natrio šviestuvai į taupesnius LED šviestuvus. Miesto apšvietime naudojama išmani tinklo valdymo sistema. Ji leidžia optimaliai naudoti apšvietimo tinklą, reguliuojant apšviestumo lygį, įjungimo ir išjungimo laiką, suteikia galimybę koreguoti konkrečių šviestuvų parametrus nuotoliniu būdu. Apšvietimo tinklo gedimai automatiškai atvaizduojami išmaniojoje sistemoje, taip sumažinamas važiavimų į gedimo vietą dažnis.

Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūra atliekama aplinkai draugiška technika.

Vilniaus mieste vykdomas paviršinių nuotekų sistemų pertvarkymas. Rekonstruojamos senosios ar statomos naujos lietaus nuotekų valyklos, išvalančios į atvirus vandens telkinius išleidžiamas lietaus nuotekas nuo naftos produktų ir skendinčiųjų medžiagų. Iki rekonstrukcijos sostinės paviršinių nuotekų valymo įrenginiai dirbo 4125 l/s našumu – šis skaičius yra artimas vidutiniam Vilnios upės debitui. Po rekonstrukcijos paviršinių nuotekų valymo našumas išaugs keturgubai.

Kol Vilniaus mieste nebuvo tinkamų lietaus nuotekų valymo įrenginių, į Neries upę tekėjo nevalomos paviršinės nuotekos, neretai užterštos skendinčiosiomis medžiagomis bei naftos produktais. Pastačius valymo įrenginius, į Nerį išleidžiamos išvalytos, taršos reglamentus atitinkančios, paviršinės lietaus nuotekos.

Projektuojant Geležinio Vilko paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją ir statybą, numatoma išvalytas lietaus nuotekas išleisti į naujai kuriamus, rekreacinę vertę turinčius ir bioįvairovę išsaugoti padėsiančius tvenkinius Ozo g., kuriais bus reguliuojamas momentinis paviršinių nuotekų debitas.

Gyventojams pristatytas Atliekų tvarkymo gidas, įgyvendinamos iniciatyvos „Nulis šiukšlių po stalu“, „Mūsų mokykla rūšiuoja, „Švarus Vilnius“, „Tvari atliekų kelionė“.

https://vasa.lt/

https://www.atliekukultura.lt/