Atsiskaitymas už šildymą ir karštą vandenį

Teisės aktuose nustatyta, kad atsiskaitymo su šilumos tiekėju dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams. Pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui, šilumos tiekėjas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos privalo išrašyti ir pateikti (išsiųsti) vartotojams mokėjimų už šilumą dokumentus. Išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.

Pastate suvartotas šilumos kiekis vartotojams yra paskirstomas (išdalijamas) išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (nuo 2019-07-01 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka konkrečiam šilumos vartotojui. Nuo 2017-08-01 įsigaliojo nauji Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (nuo 2019-07-01 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) patvirtinti šilumos paskirstymo metodai. Vienas iš esminių šilumos paskirstymo metodų pakeitimų – vartotojams yra priskiriamas mokėti ne vidutinis normatyvinis šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai, o faktiškai suvartotas šilumos kiekis jiems priklausančioje karšto vandens sistemoje.

 Taip pat sąskaitose (mokėjimo pranešimuose) atsirado eilutė „Priskirtas su nepaskirstytu k. v. suvartotas šilumos kiekis“. Nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui. Pažymėtina, kad šis šilumos kiekis vartotojams gali būti pateiktas apmokėti tik tuo atveju, jei karšto vandens tiekėjas sutvarkė karšto vandens apskaitą daugiabučiame name (įrengė jam nuosavybes teise priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus) arba vartotojai pasirinko apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo.

Jeigu vartotojas nesutinka su jam apskaičiuotais mokesčiais už suteiktas energetines paslaugas, jis pirmiausi turėtų kreiptis į šilumos ir karšto vandens tiekėją. Nepavykus ginčo dėl apmokėjimo išspręsti taikiai, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kuri ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl apmokėjimo už suteiktas pasaugas ir valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymo.

Atsiskaitymą su šilumos tiekėju reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.