Dažniausiai užduodami klausimai DUK

Filtruoti pagal temą

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas siūlymas asmeniui per tam tikrą terminą nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą atitinkamuose straipsniuose – minimalią baudą, nustatytą specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) įtvirtinta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Administracinis nurodymas yra neskundžiamas.

Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas po nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

Vykdant administracinius nurodymus visos baudos už administracinius nusižengimus mokamos nurodant vieną įmokos kodą – 1001.

Mokant baudas už administracinius nusižengimus, mokėjimo nurodyme būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK. ROIK privaloma įrašyti laukelyje Unikalus mokėjimo kodas. Kaip atlikti mokėjimą rasite https://www.vmi.lt/evmi/kaip-moketi-imokas-i-vmi-saskaita;jsessionid=48A4D40D94A8DA55FA1AD20E3CEE5495 arba www.vmi.lt → Sąskaitos ir įmokų kodai → Kaip mokėti įmokas į VMI sąskaitą.

Pažymėtina, kad kiekviena bauda už administracinį nusižengimą mokama atskiru mokėjimo nurodymu ir tik už vieną nusižengimą (parengta pagal VMI informaciją).

Asmuo, pageidaujantis susipažinti su neišnagrinėta ar išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, turi pateikti tinkamai užpildytą nustatytos formos prašymą. Tai padaryti galima naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/prasymo-leisti-susipazinti-su-administracinio-nusizengimo-bylos-medziaga-priemimas

Labai svarbu prašyme nurodyti pageidaujamų susipažinti duomenų apimtį ir įvardyti kokiais teisėtais tikslais ir kam jie bus naudojami, kaip reikalauja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

Baudą paskyręs Savivaldybės administracijos pareigūnas privalo išsiųsti procesinį dokumentą, kuriuo yra skiriama bauda, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, administruojanti visų institucijų paskirtas baudas, naudodamasi informacinėmis sistemomis, turinčiomis tarpusavio integracines sąsajas, asmenims siunčia informaciją apie jų mokestines prievoles į jų MANO VMI skiltį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsniu, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu.

Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami elektroniniu paštu, kurio adresą asmuo nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose.

Jeigu asmenys elektroninio pašto adreso valstybės informacinėse sistemose ar registruose nenurodo, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami tik asmeniui išreiškus pageidavimą konkrečioje administracinio nusižengimo byloje gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu.

Registruoti laiškai siunčiami į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją.

Įstatyme yra numatyta ir kitų būdų šaukimams bei procesiniams dokumentams įteikti.

Informacija apie nusižengimą, jo padarymo ar kitos svarbios aplinkybės, yra nurodomos procesiniuose dokumentuose, todėl prašome atidžiai perskaityti gautus laiškus ir vadovautis juose pateikta informacija.

Jeigu Jums buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl kurio norite pateikti paaiškinimą apie administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ar atsiųsti nusižengimo faktą patvirtinančius / paneigiančius įrodymus ar kitus dokumentus, iki bylos nagrinėjimo dienos tai galima padaryti raštu, naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Paaiskinimas-administracinio-nusizengimo-byloje-ir-ar-reikalavimas-nagrineti-byla-zodinio-proceso-tvarka

Čia taip pat galima pareikšti reikalavimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Jeigu gavote administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonių stovėjimo tvarkos reikalavimų pažeidimu, kurį padarė kitas asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsniu, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo Protokolo išsiuntimo dienos turite raštu pranešti Savivaldybės administracijai visus administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę valdžiusio ar ją naudojusio asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją.

Pranešimą dėl asmens, kuris valdė / naudojosi Jums priklausančia transporto priemone, taip pat galima pateikti naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Pranesimas-del-asmens-kuris-valde-naudojosi-transporto-priemone Pranešimai apie transporto priemonių valdytojus ar naudotojus turi būti pateikiami kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje atskirai.

Jei Jūs, gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir sumokėjęs jame nurodyto dydžio baudą (per nurodytą terminą ir nurodytais rekvizitais), gavote didesnę baudą, turite kreiptis telefonu Nr. 1882 ir, susisiekę su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareigūnais, žodžiu pateikti prašymą sumokėtą baudą priskirti konkrečiam administracinio nusižengimo identifikaciniam kodui ROIK.

Įskaičius įmoką, Savivaldybės administracijai turėsite pateikti skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, prašydami nutarimą panaikinti.

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai administracinis nurodymas įvykdytas laiku, galima pateikti naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/skundas-del-nutarimo-administracinio-nusizengimo-byloje-kai-administracinis-nurodymas-ivykdytas-laiku.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 621 straipsnį nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, bei nukentėjusieji (ar jų atstovai). Skundo turinys ir forma turi atitikti Kodekso 624 straipsnio reikalavimus. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu, pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, tik asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas, administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas, skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė, nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai, skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamame skunde turi būti nurodytas skundą paduodančio asmens ar jo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje galima pateikti naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Skundas-del-nutarimo-administracinio-nusizengimo-byloje arba interneto svetainėje  https://www.epolicija.lt.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą galima rasti Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/asr

Rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis (Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 1 priedas).

Rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.

Prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios rinkliavos dalies netaikomas, jeigu rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių.

Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.

Pastovioji rinkliavos dalis nustatoma tokia, kad padengtų visas pastoviąsias sąnaudas, o kintamoji rinkliavos dalis – tokia, kad padengtų visas kintamąsias sąnaudas. Paaiškiname, kad rinkliava turi padengti visas būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.

Nesumokėtą rinkliavą Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau- VASA) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant galimybę vykdyti neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis. VASA turi teisę išdėstyti rinkliavos mokėjimus pagal sudarytus skolų grąžinimo grafikus.

Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamo turto objektą.

Rinkliava mokama į savivaldybės biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodytą mokėjimo pranešime. Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdo Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA), todėl mokestinį pranešimą gyventojui suformuoja / atsiunčia VASA.

Pažymime, kad mokant rinkliavą pavedimu mokėjimo paskirtyje turi būti nurodomas mokėtojo kodas.

Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt

Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt
  1. Rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies.
  2. Rinkliavos mokėtojams už nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies.

Galimi mokėjimo būdai ir terminai nurodyti mokėjimo pranešime.

Mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos.

Savitarnos svetainėje adresu www.vasa.lt, prie kurios galima prisijungti per Elektroninės valdžios vartus arba naudojantis slaptažodžiu, pateikiami vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai. Jeigu savitarnoje mokėjimo pranešimas nėra pateiktas, prašome kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau- VASA) nurodytais kontaktais: VASA klientų aptarnavimo skyrius Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. info@vasa.lt Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt  

Prašome kreiptis į savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ nurodytais kontaktais:

VASA klientų aptarnavimo skyrius Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. info@vasa.lt Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt

Bendro naudojimo maisto atliekų infrastruktūra įrengiama nuo 2018 metų. Individualios tokių atliekų surinkimo priemonės bus dalinamos/įrengiamos 2023-2024 metais ir apie tai gyventojai bus informuojami.

Prašome kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ Klientų aptarnavimo skyrių: Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. info@vasa.lt Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt
Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų ir neregistruotinų nekilnojamojo turto objektų – lauko kavinių, laikinų prekybos ir paslaugų teikimo vietų, kioskų, paviljonų ir kt. valdytojai, viešųjų renginių organizatoriai, kuriems turi būti teikiama mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau- VASA) . Galite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ Klientų aptarnavimo skyrių: Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. info@vasa.lt Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt

Dėl konteinerio pakeitimo galima kreiptis į mišrių komunalinių atliekų vežėją ir (ar) į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA) dėl netinkamo naudojimui konteinerio pakeitimo.

Prašome kreiptis į VASA klientų aptarnavimo skyrių: Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. info@vasa.lt Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt

Yra draudžiama palikti šalia konteinerių bet kokias atliekas, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat statybos ir griovimo, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingas atliekas, padangas, automobilių ardymo atliekas, kitas neleistinas atliekas; palikti šalia tam skirtų konteinerių dideles, nesuplėšytas, nesulankstytas pakuotes ir pakuočių atliekas, kurias, jeigu jos netelpa į konteinerio angą ir konteineriuose yra vietos, privaloma sulankstyti ar kitaip susmulkinti ir sudėti į konteinerį; kitais būdais teršti konteinerių aikšteles, konteinerių pastatymo vietas.

Apie pažeidimą galite pranešti savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui telefonu (8 5) 219 7948 ar elektroniniu paštu viesoji.tvarka@vilnius.lt, kad Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, atvykę pagal pranešimą, turėtų galimybę tinkamai surinkti įrodymus apie pažeidimą, nustatyti pažeidimą padariusius asmenis ir patraukti juos atsakomybėn.

Paaiškiname, kad pažeidusiems taisyklių reikalavimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII – 1869 patvirtinto 2015 m. birželio 25 d., 367 straipsnį „Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas“, kuriuo nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų, o pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Didelių gabaritų atliekas (toliau – DGA) gyventojas gali pašalinti keliais būdais:

  1. Gyventojai gali patys nemokamai pristatyti DGA, iki nustatytų normų, į DGA surinkimo aikšteles. Daugiau informacijos rasite: http://www.vaatc.lt/aiksteles/
  1. Gyventojai DGA atliekų išvežimą iš namų gali užsisakyti keliais būdais:
    • Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ savitarnos sistemoje užpildyti užsakymą
    • Telefonu: 19118
    • El. paštu dga@vasa.lt

Šia paslauga pasinaudoti gali rinkliava apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų savininkas, 1 kartą per 2 metus. Be papildomo mokesčio gali būti paimti 8 daiktai, kurių bendras svoris sudaro iki 200 kg.

Daugiau informacijos rasite čia: https://vasa.lt/paslaugos/dideliu-gabaritu-atlieku-isvezimas
Vilniaus miesto savivaldybė www.vilnius.lt Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ https://vasa.lt/ Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras https://www.vaatc.lt/apie-bendrove/

Norint miesto viešoje erdvėje įrengti atminimo ženklą, reikia gauti Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą dėl atminimo ženklo įrengimo ir suderinti atminimo ženklo įrengimo projektą.

Ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki planuojamos atminimo ženklo įrengimo datos reikia kreiptis į Savivaldybę su nustatytos formos prašymu, pateikiant išsamų įamžinimo idėjos aprašymą, įamžinimo argumentus, objekto, kur planuojama įrengti atminimo ženklą, savininko sutikimą ir kitą svarstymui ir sprendimo priėmimui reikalingą medžiagą.

Prašymų dėl atminimo ženklų įrengimo ir projektų pateikimo tvarką ir kitą su atminimo ženklų įrengimu susijusią informaciją rasite paslaugos aprašyme: https://paslaugos.vilnius.lt/service/67.

Atminimo ženklai – tai žymioms asmenybėms ir istoriniams įvykiams įamžinti skirti paminklai, skulptūros ir jų kompozicijos, sienų tapyba, bareljefai, individualaus ar Savivaldybės nustatyto dizaino (tipinės) atminimo lentos ir kiti meno objektai, įrengiami miesto viešose erdvėse (išskyrus kapines)

Ne. Atminimo ženklo įrengimo iniciatorius pats pasiūlo vietą atminimo ženklui įrengti ir kartu su prašymu Savivaldybei pateikia tos vietos parinkimo argumentus bei nurodo tos vietos sąsajas su planuojama įamžinti asmenybe ar įvykiu (istoriniu faktu).

Taip. Pastato, žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto, kur numatoma įrengti atminimo ženklą, savininko (bendraturčių) sutikimas dėl atminimo ženklo įrengimo turi būti gautas teisės aktų nustatyta tvarka. Daugiau informacijos rasite čia: https://paslaugos.vilnius.lt/service/67.

Taip. Atminimo ženklo projekto rūšis priklauso nuo atminimo ženklo  konstrukcijų požymių ir techninių parametrų.

Priskiriamiems statinių kategorijai atminimo ženklams privalomas statybą leidžiantis dokumentas (daugiau informacijos rasite čia: https://paslaugos.vilnius.lt/service/63).

Jeigu atminimo ženklas pagal konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nepriskiriamas nesudėtingiems statiniams, arba yra I grupės nesudėtingasis statinys, kurio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, informaciją apie prašymo ir projekto pateikimą rasite čia: https://paslaugos.vilnius.lt/service/67 .

Statinių klasifikavimą pagal konstrukcijų požymius ir techninius parametrus rasite statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/998f6af39c3d11e68adcda1bb2f432d1/asr .

Reikia gauti bendraturčių daugumos sutikimą, kuris gaunamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu D1-560 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Savivaldybei pateikiamas Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo balsų skaičiavimo komisijos protokolas (kopija).

Pastato, žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto, kur numatoma įrengti atminimo ženklą, savininko sutikimas (jei savininkas yra vienas fizinis ar juridinis asmuo) pateikiamas laisva forma. Jei sutikimą duoda juridinis asmuo, būtinas juridinio asmens įgalioto asmens parašas ir antspaudas (jei įmonė turi antspaudą).

Jei  savininkai bendraturčiai - sutikimai įforminami Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų balsavimo balsų skaičiavimo komisijos protokolu. Protokolas (kopija) pateikiamas Savivaldybei.

Norint gauti Vilniaus miesto savivaldybės, kaip nekilnojamojo turto savininko ar valdytojo, sutikimą įrengti atminimo ženklą, atskiro prašymo pateikti nereikia, apie tokio sutikimo poreikį parašoma teikiant prašymą dėl atminimo ženklo įrengimo.

Savivaldybės lėšomis gali būti įrengiama tik Savivaldybės nustatyto dizaino tipinė atminimo lenta. Daugiau informacijos apie tipines atminimo lentas rasite Tipinių atminimo lentų gamybos ir  įrengimo rekomendacijose: https://aktai.vilnius.lt/document/30339446.

Trumpalaikiai meno objektai – tai miesto viešose vietose tam tikram laikotarpiui (iki 3 mėnesių) įrengiami / pastatomi meno kūriniai, piešiniai, instaliacijos, lauko parodų ir pramogų įrenginiai, ekspozicijų stendai ir kiti panašūs objektai (išskyrus pastatų papuošimus Kalėdų ir Velykų laikotarpiu ir reklamai* skirtus kūrinius), kurie pagal konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nėra priskiriami statinių kategorijai ir jų įrengimui / statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas** . 

*informaciją apie leidimo įrengti reklamą išdavimą galite rasti čia: https://paslaugos.vilnius.lt/service/64).

** statinių klasifikavimą pagal konstrukcijų požymius ir techninius parametrus rasite statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/998f6af39c3d11e68adcda1bb2f432d1/asr.

Ne. Trumpalaikio meno objekto, instaliacijos ar lauko parodos įrengimo iniciatorius pats pasirenka / pasiūlo vietą tokiam objektui, atsižvelgus į to nekilnojamojo turto (daikto), kur planuojama įrengti trumpalaikį meno objektą, nuosavybės valdymo formą ir savininko sutikimą.

Informacijos nekilnojamojo turto klausimais galite rasti čia: https://www.registrucentras.lt/turtas/.

Taip. Norint miesto viešoje erdvėje įrengti laikiną meno objektą, instaliaciją ar lauko parodą, reikia ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki planuojamos objekto įrengimo datos Savivaldybei pateikti nustatytos formos prašymą ir supaprastintą objekto įrengimo projektą (pateikiama tiksliausiai ir išsamiai objekto įrengimo idėją, sprendinius ir vietą apibūdinanti informacija ir vaizdinė medžiaga, įrengimo vietos schema su išmatavimais).

Daugiau informacijos apie šių dokumentų pateikimą rasite čia: https://paslaugos.vilnius.lt/service/207.

Pageidaujamos vietos tinkamumą / užimtumą / žemės sklypų ribas galima pasitikrinti Vilniaus miesto atvirų duomenų žemėlapyje: https://maps.vilnius.lt/ , įsijungus įvairius žemėlapio sluoksnius ir temas (pvz. Planavimas ir statyba, Žaliasis Vilnius, Lauko kavinės ir kt.).

Papildomai informaciją apie Vilniaus miesto viešose erdvėse suplanuotų ir planuojamų renginių* vietas ir datas galima rasti Renginių žemėlapyje: https://renginiai.vilnius.lt/.

*daugiau informacijos apie leidimų organizuoti renginius išdavimą galite rasti čia: https://paslaugos.vilnius.lt/service/Leidimu-organizuoti-renginius-isdavimas.

Taip. Planuojant objektą ant privačiam ar juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto, kuris skirtas viešam naudojimui, yra viešai prieinamas ir įtakoja viešą erdvę, būtina teisės aktų nustatyta tvarka gauti jo savininko sutikimą dėl tokio objekto įrengimo. Sutikimas pridedamas prie projekto medžiagos, teikiant prašymą Savivaldybei dėl trumpalaikio meno objekto, instaliacijos ar lauko parodos įrengimo.

Daugiau informacijos ir kontaktus pasiteiravimui rasite čia:  https://paslaugos.vilnius.lt/service/207.

Jei pasirinkta objekto vieta yra miesto viešose erdvėse ar ant Savivaldybės valdomo nekilnojamojo turto, atskirai kreiptis dėl Savivaldybės sutikimo nereikia, tačiau tokio sutikimo poreikį reikia nurodyti teikiant prašymą dėl trumpalaikio meno objekto, instaliacijos ar lauko parodos įrengimo. Daugiau informacijos apie prašymo (ir projekto) pateikimą rasite čia: https://paslaugos.vilnius.lt/service/67.

Galima, jeigu eksponavimo vieta neužimta - joje nėra suplanuotas renginys, ar suderintas kito objekto eksponavimas ar įrengimas. Dėl objekto eksponavimo laiko pratęsimo galimybių, reikia ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas kreiptis į Savivaldybę adresu savivaldybe@vilnius.lt  ir gauti pritarimą.

GRĮŽTANTIEMS IŠ UŽSIENIO

Pastaruosius penkerius metus gyvenome užsienyje, tačiau planuojame grįžti gyventi į Vilnių ir rudenį jau norėtume, kad sūnus keliautų į šeštą klasę. Ką turėtume padaryti?

Jei prieš išvykdami iš Lietuvos buvote deklaravę išvykimą, o prieš grįžimą deklaravote gyvenamąją vietą mokyklos aptarnavimo teritorijoje, jūsų vaikas į teritorinę mokyklą bus priimamas pirmumo tvarka. Prašymų teikimo sistemoje prie prašymo tereikės pateikti išvykimą į užsienį patvirtinančius dokumentus (išsideklaravimo iš Lietuvos pažyma, vaiko mokymosi užsienyje pasiekimų pažyma).

Jei išvykimą buvote deklaravę, bet neturėjote galimybės iki nurodyto termino (prašymų priėmimo termino pabaigos) deklaruoti grįžimo,
e. sistemoje pateiktus prašymus nagrinėjame bendra tvarka.

Jei vaikas po grįžimo į Lietuvą jau lankė bendrojo ugdymo mokyklą, šis pirmumo kriterijus negalioja.


Gyvename Naujojoje Vilnioje, tačiau norime labai norime lankyti Vilniaus Antakalnio gimnaziją, ar turime šansų į ją patekti?

Kiekvienai gyvenamajai vietai yra priskiriama viena teritorinė mokykla. Prašyme galima nurodyti 3 mokyklas prioriteto tvarka. Viena iš jų turi būti teritorinė. Mokyklos pirmiausiai priima toje teritorijoje gyvenančius teritorinius vaikus, po to, esant laisvų vietų mokyklose, gali kviesti ir neteritorinius vaikus.

Šeimoje auginame tris vaikus. Vienas Tuskulėnų gimnazijoje lanko 6 klasę, kitas – 10. Ar sesė turės pirmumą patenkant į tos pačios mokyklos 5 klasę?

Jeigu mokykla, kurią lanko abu sūnūs yra teritorinė, nurodžius besimokantį brolį (brolį, sesę, įbrolį, įseserę), skiriamas 1 pirmumo taškas.

Neteritorinėse mokyklose moksleiviai, kurių broliai, sesės, įbroliai, įseserės prašymo teikimo metu jau mokosi ir toliau mokysis pagal pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programą pasirinktoje mokykloje, turi teisę pretenduoti į šios mokyklos laisvas vietas kartu su gyvenančiais mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje vaikais.

Ši nuostata negalioja vaikams, jei jų deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje Savivaldybės teritorijoje.

Dvynukams, trynukams ir kitiems daugiavaisio gimimo vaikams, priimamiems kartu, skiriami 2 taškai.

Daugiavaikių šeimų vaikams skiriamas 1 taškas.

 

Nusipirkome erdvesnį būstą ir pasikeitė mūsų deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau mokyklos aptarnavimo teritorija nesikeičia. Kas keisis skaičiuojant taškus už gyvenimo laikotarpį priskirtos mokyklos aptarnavimo teritorijoje?

Jeigu pasikeitė deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, bet gyvenate tos pačios mokyklos aptarnavimo teritorijoje, privaloma el. sistemoje kartu su prašymu pateikti tai įrodančius dokumentus (valstybės įmonės Registrų centro pažymą, kurioje būtų pateikiami mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimai).

Deklaracijos terminas mokyklos aptarnavimo teritorijoje turėtų būti nepertraukiamas. Tokiu atveju, pateikus būtinus dokumentus, mokyklos aptarnavimo teritorijoje išgyventas laikotarpis bus sumuojamas atsižvelgiant į bendrą (nepertraukiamą) išgyventą laikotarpį ir suteikiami atitinkami pirmumo taškai:

 - 2-6 metai: 2 pirmumo taškai;
 - 6 ir daugiau metų: 4 pirmumo taškai.

 

Norėčiau dar iki rugsėjo pirmosios žinoti klasių kiekį, mokinių skaičių mokykloje? Kas atsakingas už klasių formavimą ir klasės auklėtojų skyrimą?

Iki gegužės 1-osios mokyklos direktorius įsakymu patvirtina klasės komplektavimo principus bei auklėtojų skyrimo klasėms tvarkas ir skelbia šiuos dokumentus mokyklos interneto svetainėje.

Vaikų paskirstymas į klases, auklėtojų paskyrimas mokyklos direktoriaus įsakymu įgyvendinamas iki rugpjūčio 31 d.

Už klasių formavimą ir auklėtojų paskyrimą yra atsakinga mokyklos administracija, todėl daugiau informacijos galite sužinoti tik ugdymo įstaigose.


Norėtume pakeisti skirtą klasę ir pažįstami rekomendavo rinktis kitą auklėtoją. Kaip mums tai padaryti?

 

 

Už klasių formavimą ir auklėtojų paskyrimą yra atsakinga mokyklos administracija, todėl daugiau informacijos galite sužinoti ugdymo įstaigose.

 

Gavome kvietimą iš mokyklos. Tačiau nenorime jos lankyti. Ką daryti?

 

Per 30 kalendorinių dienų nuo gauto kvietimo patvirtinimo (automatinio priskyrimo) dienos nepasirašius dvišalės elektroninės mokymo sutarties ar nepranešus mokyklai apie neatvykimą pateisinančias priežastis arba nepateikus reikiamų dokumentų, sutartis nesudaroma ir vaikas netenka vietos ugdymo įstaigoje, o prašymai nėra atnaujinami.

Prireikus koreguoti prašymą, reikia kreiptis elektroniniu paštu
mokyklos@vilnius.lt.

Nepasirašius mokymo sutarties, moksleivis toliau gali pretenduoti tik į kitas Savivaldybės teritorijoje likusias laisvas mokymosi vietas.

Kas bus jeigu laiku nepatvirtinsiu gauto kvietimo?

Laiku nepatvirtinus kvietimų mokytis, e. sistema automatiškai priskirs mokyklą, kuri yra išsiuntusi kvietimą mokytis ir pagal norą mokytis prašyme yra nurodyta aukščiausiai.

 

Per kiek laiko turime pasirašyti Mokymo sutartį?

Mokymo sutartį turite sudaryti ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo gauto kvietimo patvirtinimo (automatinio priskyrimo).

Jeigu kvietimą gaunate rugpjūtį, sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d.

Jei mokyklą tektų keisti mokslo metų eigoje, sutartis turi būti pasirašyta iki pirmos mokymo dienos naujoje ugdymo įstaigoje.

Mokymo sutartyje nurodomos sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.

Sutartis sudaroma atskiroms programoms: pradinio ugdymo, pagrindinio pirmos dalies ugdymo, pagrindinio antros dalies ugdymo, vidurinio ugdymo.

Ar galiu vaiko gautą vietą mokykloje susikeisti su kaimynais? Ką turėčiau padaryti?

 

Tvarka nenumato apsikeitimo mokyklomis. Jei atsilaisvina vieta, tai mokykla priima pagal prioritetus.

Mūsų vaikas turi specialiųjų poreikių, ar galime lankyti bet kurią mokyklą?

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintys moksleiviai gali lankyti bet kurią ugdymo įstaigą; atskirais atvejais mokyklose sudaromos specialios klasės specialių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

SUP moksleiviai į teritorines mokyklas priimami be eilės.
Didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, tėvų pageidavimu, gali būti priimami į mokyklų specialiąsias klases (grupes) bei specialiąsias mokyklas.

Į specialiąsias klases moksleiviai priimami nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tėvai (globėjai, rūpintojai) prie e. prašymo privalo pridėti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių.

Jei vaikas turi įgimtų, įgytų sveikatos ir elgesio sutrikimų, trunkančių ilgiau nei 6 mėnesius ir yra kitos psichinės būklės simptomų, ar dėl nepalankių aplinkos veiksnių negali lankyti bendrojo ugdymo mokyklos, gydosi namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, tuomet sudaroma galimybė mokytis nuotoliniu būdu Ozo gimnazijoje.

 

Jei specialiojoje mokykloje ar specialiojoje klasėje norinčiųjų mokytis bus nei yra laisvų vietų, kam teikiamas prioritetas?

Pirmumo teise priimami moksleiviai, kuriems nustatyti labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai.

Priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarką reglamentuoja:
•        Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 1-1747 ,,Dėl priėmimo į Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo ir Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijų žemėlapių patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2cf75f40a6c911ed8df094f359a60216).
•        Mokinių priėmimo grafikas
•        Priėmimo tvarkos į mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus)
Šių ugdymo įstaigų sąrašas pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 1-1747 ,,Dėl priėmimo į Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo ir Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijų žemėlapių patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2cf75f40a6c911ed8df094f359a60216) 1 priede.

Nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima pateikti tik elektroniniu būdu tinklalapyje https://svietimas.vilnius.lt/

Teikti el. prašymus galima užsiregistravus ir susikūrus paskyrą https://vilnius.lt/lt/, jungiantis su elektroninės bankininkystės ar kitomis elektroninėmis asmens tapatybės atpažinimo priemonėmis.

Būsimų pirmokų tėvams el. prašymą pateikti turi iki gegužės 31 dienos (iki kovo 31 d. į mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus).

El. prašymo pateikimo laikas ir prašyme nurodytų mokyklų seka neturės jokios įtakos pirmumui, todėl siūlome tėvams neskubėti, gerai apgalvoti mokyklų pasirinkimą.

Laiku nepateikus prašymo, tai galima bus padaryti vėliau, remiantis priėmimo į mokyklas grafiku, tačiau vėliau registruojant prašymą vaikas galės pretenduoti tik į Savivaldybės teritorijoje likusias laisvas mokymosi vietas.

Pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimami vaikai kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Į pirmąją klasę gali būti priimami ir jaunesnio amžiaus vaikai, tačiau vaikas turi būti baigęs priešmokyklinio ugdymo programą.
Teikiant prašymą elektroninėje sistemoje galima pasirinkti ne daugiau kaip tris Savivaldybės pavaldumo mokyklas, iš kurių viena privalo būti teritorinė ugdymo įstaiga. Pasitikrinti savo teritorinę ugdymo įstaiga galite adresu https://maps.vilnius.lt/maps_vilnius/?theme=schools  

E. sistemoje prašymai galioja tam tikrą laiką ir archyvuojami kiekvienais metais pagal atskirą tvarkaraštį:

- keičiant ugdymo įstaigą mokslo metų eigoje, prašymai archyvuojami vasario 29 d. ir gegužės 31 d.

- prašymai, kurie pateikti naujiems mokslo metams archyvuojami rugsėjo 1 d.

Jeigu Jūsų prašymas nebuvo patenkintas, turite pateikti naują prašymą, patikslinant lankymo pradžią bei pageidaujamą klasę.

Prašymas e. sistemoje iki prašymų archyvavimo termino gali būti teikiamas vieną kartą, toliau tėvai gali tik „Papildyti“ nepatenkintą prašymą arba jeigu prašymas buvo patenkintas kreiptis dėl korekcijų adresu mokyklos@vilnius.lt

Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–18 metų vaikas prašymą gali pateikti pats, turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. E. sistemoje pareiškėjas užpildo prašymą internetu elektroninėje prašymų registracijos sistemoje – https://svietimas.vilnius.lt/

·                  Pirmokai pateikia priešmokyklinio ugdymo pasiekimų ir pažangos įvertinimo rekomendaciją ar kitą priešmokyklinio ugdymo programos baigimą patvirtinantį dokumentą, neturint minėtų dokumentų pristatyti pasirašant sutartį į ugdymo įstaigą ar išsiųsti el. paštu į mokyklos raštinę.

·                  Pirmumo kriterijus patvirtinančius dokumentus.

·                  Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą pagal poreikį.

·                  Pasiekimų įvertinimo rezultatus, olimpiadų laimėjimus ir pan.

·                  Pusmečių ar metinių pažymių įvertinimus.

Visus šiuos dokumentus reikia prisegti kaip priedus prie elektroninės registracijos prašymo formos.

Ugdymo sutartis pasirašoma iš vadovo pusės tik pristačius tėvams visus reikiamus dokumentus.

Prašymai mokytis nagrinėjami mokyklose gavus visus pirmumo kriterijus patvirtinančius dokumentus, kurie pateikiami per e. sistemą prašymo pildymo metu, bet ne vėliau kaip paskutinę prašymams pateikti skirtą dieną.

Jeigu pildydami prašymą į bendrojo ugdymo mokyklas (išskyrus mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus)) visų reikiamų dokumentų dar neturite, juos galite prisegti iki gegužės 31 d.

Pretenduojant į ugdymo įstaigas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus) dokumentus turite pateikti iki kovo 31 d.

Popieriniai prašymai nėra teikiami. Prašymai teikiami tik internetu elektroninėje prašymų registravimo sistemoje, jungiantis per tinklalapį https://svietimas.vilnius.lt/.

Neturintys galimybės užpildyti prašymo elektroniniu būdu, galės tai padaryti atvykę į bet kurią Vilniaus miesto savivaldybės mokyklą.

Kiekvienoje mokymo įstaigoje paskirtas atsakingas asmuo, kuris, esant poreikiui, tėvams padės užpildyti elektroninę registracijos formą.

Prašymą užpildyti bus galima ir viešosiose bibliotekose.

Vilniaus miesto savivaldybės klientų aptarnavimo centre prašymų registracija nevyks.

Prašymo pateikimo laikas ir nurodytų mokyklų seka neturi jokios įtakos priėmimui.
Taip, visų būsimų pirmų klasių mokinių prašymai teikiami per elektroninę sistemą.

Taip, visų būsimų penktokų, I ir III gimn. klasių vaikų prašymai teikiami per elektroninę sistemą.

Mokiniai, baigę pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir (ar) jos dalį ir pageidaujantys tęsti mokymąsi toje pačioje mokykloje pagal aukštesnio lygio programą yra priimami be eilės.


Visi prašymai dėl priėmimo į mokyklą ar mokymo programos keitimo yra registruojami elektroninėje prašymų teikimo sistemoje  https://svietimas.vilnius.lt/ :

·            Vaikų, kurie nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pradeda lankyti mokyklą

·            Vaikų, kurie keičia mokyklą ir joje pradės mokytis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

·            Vaikų, kurie tęs mokymąsi toje pačioje mokykloje, tačiau nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. keisis jų mokymo programa (t. y. būsimi 5-okai, 9-okai ir 11-okai)

    Duomenys apie paskutinę deklaracijos vietą ir jos terminą automatiškai gaunami iš registrų, todėl gyventojams nieko žymėti nereikia.


    Norint pateikti prašymą pagal dvi ugdymo kalbas, pirmiausia turite pateikti prašymą viena kalba. Po prašymo registracijos, atsiųskite mokyklos@vilnius.lt el. paštu prašymo registracijos numerį, vaiko vardą bei pavardę ir norimas matyti prašyme mokyklas ir jų eiliškumą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarp norimų mokyklų turi būti bent viena mokykla (nesvarbu kuria kalba) priskirta pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Specialistai atliks Jūsų prašyme korekcijas ir informuos apie prašymo papildymą.

    Prašymą galima pateikti internetu el. prašymų teikimo sistemoje https://svietimas.vilnius.lt/. Deklaravus gyvenamąją vietą Vilniuje, sistemoje duomenys atnaujinami automatiškai.

    Reemigrantų vaikai į teritorines mokyklas priimami pirmumo tvarka, kai tėvai buvo deklaravę išvykimą iš Lietuvos, tačiau apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą ir prie savo prašymo e. sistemoje pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius, kad jie su savo vaikais buvo išvykę gyventi į užsienį (išsideklaravimo iš Lietuvos pažyma, vaiko mokymosi užsienyje pasiekimų pažyma), ir deklaravę gyvenamąją vietą mokyklos aptarnavimo teritorijoje.

    Asmenys, deklaravę išvykimą iš Lietuvos ir neturėję galimybės deklaruoti savo grįžimo iki prašymams e. sistemoje pateikti nurodyto termino, priimami bendra tvarka.

    Jeigu vaikas po grįžimo jau mokėsi bendrojo ugdymo mokykloje Lietuvoje – šis pirmumo kriterijus negalioja.

    užregistruoti vaiką į bendrojo ugdymo mokyklą  turint leidimą gyventi Lietuvoje, reikia prisijungus https://svietimas.vilnius.lt/    elektroniniai valdžios vartai Bendrasis ugdymas Teikti prašymą į mokyklas.

    • užregistruoti vaiką į bendrojo ugdymo mokyklą turint vizą D, turi išsiųsti pateiktos formos pasirašytą prašymą dėl priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Bendrojo ugdymo skyriui elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt,  adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, arba atvykti į Klientų aptarnavimo skyrių, esantį Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

    Pasirašytame prašyme reikia nurodyti: vieno iš tėvų vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), faktinės gyvenamosios vietos adresą, el. pašto adresą, telefono numerį, vaiko vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), gimimo datą, pageidaujamų lankyti įstaigų pavadinimą bei ugdomąją kalbą. Taip pat pateikti asmens dokumentų, vizų kopijas bei kitus dokumentus (vaiko ir tėvų).


    Asmenys atvykę iš užsienio gyventi į Vilnių ir neturintys galimybės patys užpildyti prašymo el. prašymų teikimo sistemoje t. y. prašymų teikimo laikotarpiu neturi suteiktų lietuviškų asmens kodų (tėvai ir/ar vaikas), el. paštu savivaldybe@vilnius.lt pateikia žemiau nurodytus dokumentus:

    •           Lotyniškomis raidėmis užpildytą PRAŠYMO FORMĄ  (Forma anglų kalba ar forma rusų kalba galima rasti adresu https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/svietimas-kultura-ir-sportas/informacija-apie-priemima-i-mokyklas/)

    •           Vieno iš tėvų ir vaiko asmens dokumentų kopijas;

    •           Vaiko gimimo liudijimas;

    •           Leidimą gyventi Lietuvoje įrodančių dokumentų kopijas (viza D, leidimas gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusas).

    •           Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų sąrašas.

    Jeigu asmeniui ir jo vaikui suteiktas asmens kodas ir jis užpildys formą, ji bus grąžinta jam atgal. Neturint galimybės savarankiškai užpildyti el. sistemoje prašymą, galima kreiptis pagalbos į artimiausią ugdymo įstaigą (pasiimti su savimi prisijungimus prie el. bankininkystės ar el. parašą).
    Visos Vilniaus miesto ugdymo įstaigos turi patirtį su užsieniečių ir emigrantų vaikais. Mokyklų sąrašą galima rasti šioje nuorodoje.

    Mokiniui, atvykus į mokyklą, kartu su vaiko atstovais aptariamas tolesnis mokymasis, atsižvelgiant į lietuvių kalbos mokėjimo lygį, lietuvių kalbos mokymosi poreikį, poreikį bei galimybes mokytis gimtosios kalbos bei planuojamą mokymosi intensyvumą. Numatomas preliminarus mokinio adaptacijos laikotarpis, kuris kiekvienam mokiniui individualus.

    Mokykla kartu su mokiniu ir jo teisėtais atstovais aptaria vaikų neformaliojo švietimo veiklų poreikį ir pasirinkimo galimybes mokykloje. Pateikia informaciją dėl mokiniams teikiamų konsultacijų, mokiniams pasirenkant vaikų neformaliojo švietimo veiklas. Mokykla dalį vaikų neformaliojo švietimo veiklų gali orientuoti į veiklas lietuvių kalbai mokytis neformaliojo švietimo veiklų metu.

    Mokiniui, besimokančiam bendrojoje klasėje, kurio lietuvių kalbos pasiekimų lygis atitinka A2 lygį ar yra žemesnis, mokymas pamokoje diferencijuojamas, atsižvelgiant į mokinių kalbinės kompetencijos. Esant poreikiui gali būti numatomos papildomos lietuvių kalbos pamokos, konsultacijos. Gali būti perskirstytas mokymosi laikas, skirtas dalykams mokytis, pvz., mažiau pamokų skiriama užsienio kalbai, o daugiau – lietuvių kalbai mokytis.  Grįžusių vaikų ugdymui skiriamas 30 proc. didesnis valstybės finansavimas moksleivio krepšeliui. Dalis mokyklų skirtingose savivaldybėse turi galimybę organizuoti išlyginamąsias klases ir/ar išlyginamąsias mobiliąsias grupes grįžtančiųjų vaikams. Taip pat dalis mokyklų vykdo nuotolinį mokymą.

    Mokykla, siekdama greitesnės ir veiksmingesnės mokinių socialinės ir kultūrinės integracijos, teikia papildomą mokymosi ir specialiąją pagalbą, ypatingą dėmesį skirdama mokinių socialinei ir emocinei gerovei. Atvykę užsieniečių vaikai gali išmokti lietuvių kalbą integruojantis į klases, kuriose mokymas organizuojamas lietuvių kalba. Tuomet toje klasėje su pagrindiniu mokytoju kartu gali būti skiriamas dirbti pedagogas – asistentas, kuris pamokos metu suteikia individualią pagalbą lietuvių kalbos nemokančiam arba nepakankamai mokančiam mokiniui.

    Bendrųjų ugdymo planų 10-ame priede yra plačiau aprašytas užsieniečių ar iš užsienio grįžusių mokinių ugdymo organizavimas: Bendrieji ugdymo planai

    Ukrainiečių vaikų ugdymas 2023–2024 mokslo metais

    Aplinkraštis dėl ukrainiečių vaikų ugdymo 2023–2024 mokslo metais (2023-06-05 SR-2180)

    Privačios mokyklos ukrainiečiams:  VšĮ Tarptautinė Ukrainos mokykla (Studentų g. 39), VšĮ GRAVITAS SCHOLA (Žvejų g. 14, V. Šopeno g. 8, Ateities g. 20), VšĮ „Varnų sala“ , VšĮ Charkivo mokykla” Gravitacija” (Panerių g. 26). 

    Nuo 2024 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, atliekanti Lietuvos diasporos politikos koordinavimo funkciją, specialioje interneto svetainėje www.griztu.lt(skiltis – „Švietimas ir mokslas“), telefonu + 370 5 2525 001 ir elektroniniu paštu griztu@urm.lt teikia informaciją grįžtantiems, atvykstantiems ar svarstantiems apie grįžimą Lietuvos diasporos atstovams.

    Asmenų, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti.

    ·                  Asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, į teritorines mokyklas priimami be eilės.

    ·               Asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvų pageidavimu gali būti priimami į mokyklų specialiąsias klases (grupes) bei specialiąsias mokyklas. Į specialiąsias klases asmenys priimami nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo prie e. prašymo pridėti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių.

    ·        Nuotoliniu būdu Vilniaus Ozo gimnazijoje gali mokytis asmenys, turintys sveikatos, įgimtų, įgytų sutrikimų, elgesio sutrikimų, kai elgesio sutrikimai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir yra kitos psichinės būklės simptomų, ar dėl nepalankių aplinkos veiksnių negalintys lankyti bendrojo ugdymo mokyklos, besigydantys namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą.

    Jei norinčiųjų mokytis specialiojoje mokykloje ar specialiojoje klasėje yra daugiau nei laisvų vietų, pirmumo teise priimami asmenys, kuriems nustatyti labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai.

    Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) vertinimą atlieka: Mokyklos vaiko gerovės komisija (toliau – VGK),  Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba (VPPT).

    Vaiko, neugdomo mokykloje, specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo ir specialiojo ugdymosi ir (ar) Švietimo pagalbos skyrimo tvarka:

    -        vaiko tėvai (globėjai), kuriems kyla vaiko ugdymo sunkumų (kalbos, bendravimo, elgesio ir kitų) namuose, kreipiasi į VPPT dėl įvertinimo pateikdami vadovui prašymą raštu, vaiko piešinių ar kitokių darbų, prireikus, vaiko sveikatos būklės įvertinimo dokumentų kopijas; tarnybos specialistai (specialusis pedagogas, psichologas, logopedas, vaikų gydytojas neurologas ir (ar) neurologas, socialinis pedagogas, atlieka įvertinimą, nustato specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir pildo pažymą dėl įvertinimo, įvertinimo rezultatai aptariami su tėvais (globėjais); VPPT  tėvų (globėjų) sutikimu, skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) Švietimo pagalbą (pildo Pažymą dėl skyrimo);

    Mokinio, ugdomo ikimokyklinio ugdymo mokykloje, bendrojo ugdymo mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo ir specialiojo ugdymosi ir (ar) Švietimo pagalbos skyrimo tvarka:

    -        vaiką ugdantis mokytojas pildo pirminius dokumentus ir kreipiasi į mokyklos VGK, kai jam iškyla mokinio ugdymo sunkumų ir (ar) mokinio pasiekimai neatitinka bendrosiose programose numatyto patenkinamo pasiekimų lygio;

    -        VGK, gavusi pedagogo kreipimąsi bei vaiko tėvų/globėjų sutikimą, atlieka pirminį vaiko poreikių įvertinimą ir pildo pažymą dėl vaiko poreikių įvertinimo VPPT; siekdami išsamesnio įvertinimo, VGK nariai gali prašyti tėvų (globėjų, rūpintojų) pateikti mokinio sveikatos būklės įvertinimo dokumentus;

    -        VGK, nusprendusi, kad mokiniui yra tikslinga pritaikyti ikimokyklinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ar bendrojo ugdymo bendrąsias programas ir skirti specialųjį ugdymąsi, gavusi tėvų sutikimą, kreipiasi į VPPT dėl išsamesnio įvertinimo (pateikiamos pažymos dėl įvertinimo, mokinio rašto darbai, piešiniai, prireikus mokinio sveikatos būklės įvertinimo dokumentai):

    -        VPPT atlieka įvertinimą, nustato specialiųjų ugdymosi poreikių lygį; įvertinimą atlikę specialistai rezultatus aptaria su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir ugdančiu (-iais) pedagogu (-ais), prireikus tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą;

    -        VPPT, kartu su mokykla, kurioje mokosi mokinys, turintis klausos sutrikimą (arba kochlearinį implantą), privalo kreiptis į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą dėl įvertinimo, specialiųjų mokymo ir techninės pagalbos priemonių, ugdymosi aplinkos pritaikymo;

    -        VPPT, kartu su mokykla, kurioje mokosi mokinys, turintis regos sutrikimą (arba yra kurčneregys), privalo kreiptis į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą dėl įvertinimo, specialiųjų mokymo ir techninės pagalbos priemonių, ugdymosi aplinkos pritaikymo. 

    Pagrindinė informacija apie vertinimą gyventojai gali rasti čia - https://www.vilniausppt.lt/specialiuju-ugdymosi-poreikiu-ivertinimas-2/
    Šių ugdymo įstaigų sąrašas pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 1-1747 ,,Dėl priėmimo į Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo ir Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijų žemėlapių patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2cf75f40a6c911ed8df094f359a60216) 3 priede.

     

    Nr.

    BU mokyklos, turinčios SUP klases pavadinimas

    Kalba

    Seniūnija

     

    Orientacija į SUP

    1

    Vilniaus "Minties" gimnazija

    Lietuvių

    Lazdynų

    kalbos ir kalbėjimo sutrikimai

    2

    Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija

    Lenkų

    Viršuliškių

    intelekto sutrikimai

    3

    Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykla

    Lietuvių

    Naujamiesčio

    įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas be intelekto sutrikimo)

    4

    Vilniaus Lazdynų mokykla

    Rusų/ lenkų

    Lazdynų

    įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas be intelekto sutrikimo)

    5

    Vilniaus Medeinos pradinė mokykla

    Lietuvių

    Pašilaičių

    intelekto sutrikimai

    6

    Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija

    Lietuvių

    Lazdynų

    kalbos ir kalbėjimo sutrikimai

    7

    Vilniaus savivaldybės Grigiškių "Šviesos" gimnazija

    Lietuvių

    Grigiškės

    intelekto sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai

    8

    Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla

    Lietuvių

    Šeškinės

    elgesio sutrikimai

    9

    Vilniaus Viršuliškių mokykla

    Lietuvių

    Viršuliškių

    intelekto sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai

    10

    Vilniaus Žygimanto Augusto progimnazija

    Lietuvių

    Šeškinės

    intelekto sutrikimai

    Apie ugdymą šeimoje https://ugdymasseimoje.lt/ 
    Dėl ugdymo šeimoje Vilniaus m. gyventojams – informacija čia -  https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/svietimas-kultura-ir-sportas/svietimas/ugdymas-seimoje/

    Svarbiausi akcentai:
    -        jei, pageidaujama, kad vaikas nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. būtų ugdomas (ugdytųsi) šeimoje, vaiko tėvai/ globėjai nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki birželio 1 d. turi pateikti prašymą ir reikalingus dokumentus pasirinktai mokyklai, kuriai suteikta teisė padėti tėvams organizuoti ugdymąsi šeimoje (prašymai dėl ugdymosi šeimoje priimami tik Apraše nustatytais terminais);
    -        vaiko tėvai (globėjai) turi išsirinkti, su kokia mokykla bendradarbiaus: su valstybine, savivaldybės ar nevalstybine mokykla. Vilniaus m. savivaldybės ugdymo įstaigų, padedančių tėvams (globėjams) įgyvendinti ugdymą (ugdymąsi) šeimoje sąrašas yra patvirtintas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 30-1231/20 - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklų, padedančių organizuoti vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje, patvirtinimo“  

    Pasirinktos  mokyklos vadovui pateikiami šie dokumentai:
    -        tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas dėl ugdymosi sąlygų šeimoje patikrinimo;
    -        užpildytas ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/cbbe42649b6411eaa51db668f0092944 )  klausimynas tėvams ir vaikui  dėl ugdymosi šeimoje sąlygų;
    -        švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame priešmokyklinio ugdymo tvarkos apraše nustatytos formos priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo (-ų) rekomendacija, jei vaikas bus ugdomas pagal 1-os klasės programą, ar laisvos formos metinė vaiko individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir vertinimo ataskaita, jei vaikas pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą buvo ugdomas šeimoje ir bus ugdomas šeimoje pagal 1-os klasės programą;
    -        vaiko mokymosi pasiekimus ar išsilavinimą patvirtinantis dokumentas (mokymosi pasiekimų pažymėjimas arba pažyma apie mokymosi pasiekimus, arba įgyto išsilavinimo pažymėjimas);
    -        Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija apie tai, kad nebuvo nustatytas (-i) vaiko teisių pažeidimas (-ai), susijęs (-ę) su vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) jis gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena, veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos vaiko teisės į mokslą užtikrinimui, per pastaruosius dvejus metus nuo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymo pateikti informaciją gavimo dienos (Vilniaus m. Vaiko teisių apsaugos skyriaus – el. paštas  Vilniaus.miestas@vaikoteises.lt, telefonas pasiteiravimui - +37061351122);
    -        Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacija apie tai, kad nebuvo (nėra) skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui ir (ar) nebuvo (nėra) taikoma atvejo vadyba per pastaruosius dvejus metus nuo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymo pateikti informaciją gavimo dienos (dėl informacijos kreiptis e. paštu  gerove@vilnius.lt  -  laisva forma nurodykite  vaiko(-ų) vardus, pavardes, gimimo datas, gyvenamą vietą ir vaiko tėvų (globėjų) kontaktinę informaciją (tel. pasiteiravimui - +370 675 52454 ir/ arba  8 5 2112365).
    Prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą ugdymo įstaiga, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertins ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį. Vaikus, besiugdančius šeimose, konsultuos, mokomąja medžiaga aprūpins, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertins ugdymo įstaiga, su kuria bus sudaryta mokymo sutartis.
    Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–18 metų vaikas prašymą gali pateikti pats, turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. E. sistemoje pareiškėjas: • Užpildo prašymą internetu elektroninėje prašymų registracijos sistemoje – https://svietimas.vilnius.lt/ • Pirmokai pateikia priešmokyklinio ugdymo pasiekimų ir pažangos įvertinimo rekomendaciją ar kitą priešmokyklinio ugdymo programos baigimą patvirtinantį dokumentą, neturint minėtų dokumentų pristatyti pasirašant sutartį į ugdymo įstaigą ar išsiųsti el. paštu į mokyklos raštinę. • Pirmumo kriterijus patvirtinančius dokumentus. • Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą pagal poreikį. • Pasiekimų įvertinimo rezultatus, olimpiadų laimėjimus ir pan. • Visus šiuos dokumentus reikia prisegti kaip priedus prie elektroninės registracijos prašymo formos. • Jeigu pildydami prašymą visų reikiamų dokumentų dar neturite, juos galite prisegti iki gegužės 31 d. • Iki kovo 31 d. į mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus. • Mokymo sutartį elektroniniu būdu tėvai galės pasirašyti patvirtinę gautą kvietimą. Sutartis turi būti pasirašyta tėvų per 30 dienų e. sistemoje. Ugdymo įstaigos direktorius gali pasirašyti sutartį iki rugpjūčio 31 d. Ugdymo sutartis pasirašoma iš vadovo pusės tik pristačius tėvams visus reikiamus dokumentus.
    Be eilės priimami Mokinių priėmimo aprašo 56 punkte nurodyti asmenys. Kiti asmenys, neatitinkantys šio aprašo 56 punkte keliamų reikalavimų, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje ir pretenduojantys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, priimami pagal šio aprašo 58 punkto suminį pirmumo kriterijų taškų skaičių.
    Jeigu mokykla yra teritorinė, nurodžius besimokantį brolį ir (ar) seserį (įbrolį, įseserę) bus skiriamas 1 pirmumo taškas. • Jei mokykla nėra teritorinė, vaikai, kurių broliai ir (ar) seserys (įbroliai ar įseserės) prašymo pateikimo metu jau mokosi ir tęs mokymąsi pagal pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programą pasirinktoje mokykloje, turi teisę pretenduoti į šios mokyklos laisvas vietas kartu su gyvenančiais mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje vaikais. Nuostata negalioja vaikams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta nėra nustatyta Savivaldybės teritorijoje. • Dvynukams, trynukams ir kitiems daugiavaisio gimimo vaikams, kurie priimami kartu, skiriami 2 taškai. • Daugiavaikių šeimų vaikams skiriamas 1 taškas.
    Nuomos sutartys nėra vertinamos. Priėmimas vykdomas teritoriniu principu, atsižvelgiant tik į deklaruotą gyvenamąją vietą.
    Informacija apie gyventojo naujausią deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį yra sutikrinama prašymo registracijos (redagavimo) metu automatiniu būdu. Jei deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje naujai įsigytame (iki 2 metų) būste įrodantys dokumentai turi būti prisegti e. sistemoje. Duomenys e. sistemoje atnaujinami prieš komisijų posėdžius. Jeigu mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos adresas keitėsi, tačiau išliko toje pačioje mokyklos aptarnavimo teritorijoje, tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo e. sistemoje pateikti tai įrodančius dokumentus (valstybės įmonės Registrų centro pažymą, kurioje būtų pateikiami mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimai). Deklaracijos terminas mokyklos aptarnavimo teritorijoje turėtų būti nepertraukiamas.
    Atsakingi už priėmimo vykdymą ir koordinavimą asmenys turi teisę tėvų prašyti papildomų pirmumo kriterijus patvirtinančių dokumentų, jeigu kyla abejonių dėl duomenų tikrumo ir teisėtumo.
    Jeigu mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos adresas keitėsi, tačiau išliko toje pačioje mokyklos aptarnavimo teritorijoje, privaloma el. sistemoje kartu su prašymu pateikti tai įrodančius dokumentus (valstybės įmonės Registrų centro pažymą, kurioje būtų pateikiami mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimai). Deklaracijos terminas mokyklos aptarnavimo teritorijoje turėtų būti nepertraukiamas. Tokiu atveju, pateikus būtinus dokumentus, mokyklos aptarnavimo teritorijoje išgyventas laikotarpis bus sumuojamas atsižvelgiant į bendrą (nepertraukiamą) išgyventą laikotarpį ir suteikiami atitinkami pirmumo taškai : • nuo 2 iki 6 metų - 2 pirmumo taškai; • nuo 6 ir daugiau - 4 pirmumo taškai.
    Duomenys apie paskutinę deklaracijos vietą ir jos terminą automatiškai gaunami iš registrų, todėl gyventojams nieko žymėti nereikia. Jeigu mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos adresas keitėsi, tačiau išliko toje pačioje mokyklos aptarnavimo teritorijoje, tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo e. sistemoje pateikti tai įrodančius dokumentus (valstybės įmonės Registrų centro pažymą, kurioje būtų pateikiami mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimai). Deklaracijos terminas mokyklos aptarnavimo teritorijoje turėtų būti nepertraukiamas.
    Mokykloms priskiriamos aptarnavimo teritorijos gali būti kiekvienais metais atnaujinamos pagal duomenis apie toje teritorijoje deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičių bei atsižvelgiant į tame mikrorajone esantį mokyklų tinklą ir vertinant kiekvienos mokyklos pastato projektinį pajėgumą. Jeigu deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičius viršija mokyklos pastato projektinį pajėgumą, tos mokyklos aptarnavimo teritorija yra mažinama, o kitos mokyklos, jeigu yra galimybė, esančios tame pačiame mikrorajone (arba jeigu tokios galimybė nėra – gretimame mikrorajone) ir turinčioje laisvų vietų – didinamas.

    Vilniaus miesto mokyklų aptarnaujamų teritorijų žemėlapis sudarytas vadovaujantis principu, kad kiekvienam adresui yra priskirta viena mokykla.

    Norint sužinoti vaikui pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priklausančią teritorinę ugdymo įstaigą reikia interaktyviame žemėlapyje (https://maps.vilnius.lt/maps_vilnius/?theme=schools ) nurodyti – mokymosi kalbą, klasę ir tikslų adresą, tik tuomet yra nurodoma priskirta teritorinė mokykla Vilniaus mieste (kartu nurodoma ir specialioji mokykla, bet ji aktuali tik atitinkamus specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams).
    • Tėvai pildydami elektroninį prašymą gali pasirinkti iki trijų mokyklų, iš kurių viena privalo būti teritorinė. • Pretenduojant į mokyklą, nepriklausančią pagal gyvenamąją vietą, turite atkreipti dėmesį, kad į šią mokyklą vaikas bus pakviestas tik tuo atveju, jeigu priėmus vaikus, kuriems ši mokykla yra teritorinė, liks laisvų ugdymosi vietų.
    Jeigu mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos adresas keitėsi, tačiau išliko toje pačioje mokyklos aptarnavimo teritorijoje, privaloma el. sistemoje kartu su prašymu pateikti tai įrodančius dokumentus (valstybės įmonės Registrų centro pažymą, kurioje būtų pateikiami mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimai). Deklaracijos terminas mokyklos aptarnavimo teritorijoje turėtų būti nepertraukiamas. Tokiu atveju, pateikus būtinus dokumentus, mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyventas laikotarpis bus sumuojamas atsižvelgiant į bendrą (nepertraukiamą) išgyventą laikotarpį ir suteikiami atitinkami pirmumo taškai : • nuo 2 iki 6 metų - 2 pirmumo taškai; • nuo 6 ir daugiau - 4 pirmumo taškai.

    Pirmiausia siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas asmenims, gyvenantiems Savivaldybės mokykloms priskirtose mokyklų aptarnavimo teritorijose.

     Esant laisvų vietų į Savivaldybės mokyklas gali būti priimami asmenys, gyvenantys kitose Savivaldybės mokyklų aptarnavimo teritorijose.

    Likus laisvų vietų į Savivaldybės mokyklas, kai visi vaikai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Savivaldybės teritorijoje, yra priskirti į ugdymo įstaigas, gali būti priimami asmenys, kurių gyvenamoji vieta nėra deklaruota Savivaldybėje.

    Nedeklaruoti Vilniuje vaikai priimami į mokyklas pagal atskirą tvarkaraštį rugpjūčio mėn.

    Tarptautinio bakalaureato programa vykdoma Vilniaus licėjuje ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

    Į Tarptautinio bakalaureato klases mokiniai, įgiję pagrindinį išsilavinimą Lietuvos Respublikos arba užsienio šalių mokyklose, priimami konkurso tvarka. Be stojamųjų egzaminų į Tarptautinio bakalaureato klases priimami mokiniai, baigę Tarptautinio bakalaureato pagrindinio ugdymo programą (angl. IB Middle Years programme) ir turintys Tarptautinio bakalaureato pagrindinio ugdymo sertifikatą (angl. IB Middle Years Certificate).

    Visa informacija apie priėmimą į tarptautinį bakalaureatą galima rasti ugdymo įstaigų interneto svetainėse.

    Prašymus į šią programą galima teikti nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d.

    Be eilės priimami:

    ·        asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, priklausantys mokyklos aptarnavimo teritorijai;

    ·        užsienio valstybių diplomatinio korpuso darbuotojų, dirbančių Lietuvos Respublikoje esančiose diplomatinėse atstovybėse;

    ·        mokyklos darbuotojų, dirbančių šioje įstaigoje, vaikai;

    ·        baigę šioje mokykloje pradinio ugdymo programą (4-ąją klasę) ir pageidaujantys mokytis 5-ojoje klasėje; taip pat mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį šioje mokykloje (8-ąją klasę) ir pageidaujantys mokytis 9-ojoje (I gimnazijos) klasėje;

    ·        mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį šioje mokykloje ir apsisprendę tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą;

    ·        reemigrantų vaikai, kurių tėvai buvo deklaravę išvykimą iš Lietuvos;

    ·        įvaikinti vaikai, globotiniai, rūpintiniai (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa nustatoma tėvų prašymu);

    ·        vaikai, turintys sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), ir vaikai, kurių bent vienas iš tėvų turi sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), kai mokykla, priskirta Savivaldybės teritorijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims, turi teisę pasirinkti bet kurią kitą Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, kuri atitinka jų fizinius poreikius, kartu su vaikais, gyvenančiais mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, ir į ją patekti be eilės;

    ·        Lietuvos Respublikos diplomatinio korpuso darbuotojų, sugrįžusių į Savivaldybės teritoriją iš darbo užsienyje ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Savivaldybės teritoriją, vaikai, priklausantys mokyklos aptarnavimo teritorijai.

    Mokyklos direktorius iki gegužės 1 d. įsakymu patvirtina klasės komplektavimo principus bei auklėtojų skyrimą klasėms tvarkas ir skelbia šiuos dokumentus mokyklos interneto svetainėje.

    Asmenų paskirstymas į klases, auklėtojų paskyrimas mokyklos direktoriaus įsakymu įgyvendinamas iki rugpjūčio 31 d.

    Už klasių formavimą ir auklėtojų paskyrimą yra atsakinga mokyklos administracija, todėl detalesnę informaciją galima sužinoti tik ugdymo įstaigose. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai klasių nekomplektuoja ir nėra atsakingi už klasių formavimą bei klasės auklėtojų priskyrimą.

    Pildant el. prašymą, skiltyje „Papildoma informacija“ yra galimybė nurodyti, į kurį mokyklos filialą tėvai norėtų leisti vaiką.

    Pažymėtina, kad mokykla mokinius į klases ir filialus skirsto pagal mokyklos vadovo įsakymu patvirtintą tvarką.

               Mokiniai į mokyklas kviečiami pagal patvirtintą grafiką.

           Tėvai apie gautus kvietimus bus informuoti elektroniniu paštu, e. sistemoje bus matomas suteiktas mokinio registracijos numeris MOK-000000.

               Priimtų mokytis mokinių sąrašai skelbiami mokyklų tinklalapiuose po kvietimų išsiuntimo.

               Jei vaiką kviečia kelios mokyklos, elektroninėje sistemoje tėvai iki nurodytos datos turi patvirtinti, kurią iš mokyklų renkasi.

               Tėvai pildydami elektroninį prašymą gali pasirinkti iki trijų mokyklų, iš kurių viena privalo būti teritorinė.

           Pretenduojant į mokyklą, nepriklausančią pagal gyvenamąją vietą, turite atkreipti dėmesį, kad į šią mokyklą vaikas bus pakviestas tik tuo atveju, jeigu priėmus vaikus, kuriems ši mokykla yra teritorinė, liks laisvų ugdymosi vietų.

    Atsakingi už priėmimo vykdymą ir koordinavimą asmenys turi teisę tėvų prašyti papildomų pirmumo kriterijus patvirtinančių dokumentų, jeigu kyla abejonių dėl duomenų tikrumo ir teisėtumo.

    Priėmimą į mokyklas vykdo mokyklų vadovų įsakymais patvirtintos priėmimo komisijos.

    Vilniaus miesto savivaldybės specialistai administruoja elektroninę sistemą, kurioje registruojami prašymai, dalyvauja nenumatytų atvejų komisijos veikloje, koordinuoja priėmimo komisijų darbą.

    Per 30 kalendorinių dienų nuo gauto kvietimo patvirtinimo (automatinio priskyrimo) dienos nepasirašius dvišalės elektroninės mokymo sutarties ar nepranešus mokyklai apie neatvykimą pateisinančias priežastis arba nepateikus reikiamų dokumentų, sutartis nesudaroma ir vaikas netenka vietos ugdymo įstaigoje, o prašymai nėra atnaujinami. Prireikus koreguoti prašymą, reikia kreiptis elektroniniu paštu mokyklos@vilnius.lt.

    Nepasirašius mokymo sutarties, toliau vaikas gali pretenduoti tik į Savivaldybės teritorijoje likusias laisvas mokymosi vietas.

    Jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) laiku nepatvirtina kvietimų mokytis, e. sistema automatiškai priskiria mokyklą, kuri yra išsiuntusi kvietimą mokytis ir pagal norą mokytis prašyme yra nurodyta aukščiausiai.

    Švietimo santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos.

    Mokymo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo gauto kvietimo patvirtinimo (automatinio priskyrimo). Jeigu kvietimas gaunamas rugpjūčio mėnesį, sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d.

    Keičiant mokyklą mokslo metų eigoje sutartis turi būti pasirašyta iki pirmos mokymo dienos naujoje ugdymo įstaigoje.

    Mokymo sutartyje nurodomos sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.

    Sutartis sudaroma atskiroms programoms: pradinio ugdymo, pagrindinio pirmos dalies ugdymo, pagrindinio antros dalies ugdymo, vidurinio ugdymo.

    Tėvai (globėjai, rūpintojai), dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykę ir kt.) negalintys elektroniniu būdu pasirašyti dvišalės elektroninės mokymo sutarties, apie tai turi nedelsdami pranešti mokyklos vadovui raštu (elektroniniu pranešimu, registruotu laišku), bet ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo gauto kvietimo patvirtinimo (automatinio priskyrimo) ir susiderinti sutarties pasirašymo datą.

    Per 30 kalendorinių dienų nuo gauto kvietimo patvirtinimo (automatinio priskyrimo) dienos nepasirašius dvišalės elektroninės mokymo sutarties ar nepranešus mokyklai apie tai pateisinančias svarbias priežastis arba nepateikus reikiamų dokumentų, sutartis nesudaroma ir vaikas netenka vietos ugdymo įstaigoje, o prašymas nėra atnaujinamas.

    Prireikus koreguoti prašymą, reikia kreiptis elektroniniu paštu mokyklos@vilnius.lt.

    Laiku nepasirašius Mokymo sutarties, toliau vaikas gali pretenduoti tik į Savivaldybės teritorijoje likusias laisvas mokymosi vietas.

    Prašymus dėl ugdymo įstaigos keitimo e. sistemoje galima pateikti nuolat, nurodant pageidaujamą mokyklos lankymo pradžią.

    Sprendimą dėl mokinio priėmimo priima ugdymo įstaigų priėmimo komisijos ir dėl detalesnės informacijos turite kreiptis į ugdymo įstaigą.

    Teikiant prašymą elektroninėje sistemoje galima pasirinkti ne daugiau kaip tris Savivaldybės pavaldumo mokyklas.

    Laisvas mokymosi vietas galėsite sužinoti pildant prašymą el. prašymų teikimo sistemoje. Renkantis mokyklas, šalia jų pavadinimų matysite laisvų mokymosi vietų skaičių, atsižvelgiant į prieš tai nurodytą klasę ir mokymosi kalbą.

    E. sistemoje prašymai galioja tam tikrą laiką ir archyvuojami kiekvienais metais pagal atskirą tvarkaraštį:

    - keičiant ugdymo įstaigą mokslo metų eigoje, prašymai archyvuojami vasario 29 d. ir gegužės 31 d.

    - prašymai, kurie pateikti naujiems mokslo metams archyvuojami rugsėjo 1 d.

    Jeigu Jūsų prašymas nebuvo patenkintas, turite galimybę pateikti naują prašymą patikslinant lankymo pradžią bei pageidaujamą klasę.

    Prašymas e. sistemoje gali būti teikiamas vieną kartą, toliau tėvai gali tik „Papildyti“ nepatenkintą prašymą arba jeigu prašymas buvo patenkintas kreiptis dėl korekcijų adresu mokyklos@vilnius.lt

    Priėmimo į mokyklą priežiūrą vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Bendrojo ugdymo skyriaus specialistai.

    Asmenų priėmimą į mokyklą vykdo mokyklos direktorius ir mokinių priėmimo komisija.

    Sprendimą dėl asmens priėmimo mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programas pagal e. sistemoje pateiktą asmens prašymą priima mokyklos mokinių priėmimo komisija ir mokyklos direktorius.

    Asmens duomenys gali būti saugomi 3 metus ir sunaikinami nedelsiant, kai tampa nebereikalingi.

    Priėmimo komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti asmenys, kurių teisėms ar teisėtiems interesams gali turėti įtakos priėmimo komisijos sprendimai, apie savo dalyvavimą prieš 3 darbo dienas informavę priėmimo komisijos pirmininką.

    Nustatomos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys:

    ·        mokinių nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai, maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);

    ·        parama mokinio reikmenims įsigyti.

    Priklausomai nuo gaunamų pajamų:

    Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų  (toliau – VRP) dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 264 Eur);

    Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur), atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia;

    Mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose  vasaros poilsio stovyklose.

    Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų:

          Mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.

    Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose, išskyrus atvejį, kai mokiniui, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

    Savivaldybių administracijos turi teisę nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti skirti išimtiniais atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 2,5 VRP dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 440 Eur).

    Vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje, arba pagal kreipimosi (atskirais atvejais – praėjusio mėnesio) dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė.

    Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal mokinių amžiaus grupes.

    Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) vienai dienai vienam mokiniui skiriama nuo 1,6 iki 9,7 procentų bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio suma (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 0,88-5,34 Eur) .

    Iš jų:

    ·         pusryčiams / pavakariams – nuo 1,6 iki 2,8 procento BSI dydžio suma (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 0,88-1,54 Eur);

    ·         pietums – nuo 3,5 iki 5 procentų BSI dydžio suma (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 1,93-2,75 Eur);

    ·         maitinimui mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose – nuo 8,3 iki 9,7 procento BSI dydžio suma (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 4,57-5,34 Eur).

    Mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 2 BSI dydžių (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 110 Eur) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus. 

     

    Jei mokinys yra patyręs socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

    Mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos pajamų be atskiro tėvų (globėjų) kreipimosi.

    Dėl socialinės paramos mokiniams, išskyrus dėl nemokamų pietų skyrimo priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, pareiškėjas (vienas iš mokinio tėvų, globėjų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą) kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurioje faktiškai gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką gauti socialinę paramą mokiniams ir prideda dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius arba kreipimosi mėnesio (atskirais atvejais – praėjusio mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių kitas pažymas, reikalingas socialinei paramai mokiniams gauti.

    Prašymą-paraišką dėl mokinio nemokamo maitinimo pareiškėjas gali pateikti ir mokyklos, kurioje mokinys mokosi ar kuri organizuoja vasaros poilsio stovyklas, administracijai savivaldybės tarybos nustatyta kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams tvarka.

    Kad mokinys naujais mokslo metais gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

    Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, pareiškėjas pateikia mokyklos ar gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą gauti socialinę paramą mokiniams.

    Jei socialinė parama mokiniui būtina ir mokinio tėvai nesikreipia dėl socialinės paramos mokiniams, mokykla apie tai raštu informuoja mokinio gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl poreikio įvertinti šeimos gyvenimo sąlygas ir teikti socialinę paramą mokiniams.

    Dokumentai, reikalingi socialinei paramai mokiniams gauti:

    ·        tapatybę patvirtinantis dokumentas;

    ·        prašymas–paraiška gauti socialinę paramą mokiniams;

    ·        vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai;

    ·        pažymos apie pajamas, išskyrus atvejį, kai pietūs skiriami nevertinanat šeimos gaunamų pajamų;

    ·        įmonės, įstaigos, organizacijos, fondo ar antstolio išduota pažyma apie lėšas vaikui išlaikyti;

    ·        žemės nuosavybės liudijimo arba pažymos apie turimą (nuomojamą) žemę kopija;

    ·        santuokos, ištuokos, mirties faktą patvirtinantys dokumentai;

    • kiti.

    Priklausomai nuo prašymo–paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos, mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

    ü  nuo mokslo metų pradžios (jeigu sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas iki mokslo metų pradžios) iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, IV gimnazijos klasės mokiniams - iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;

    ü  pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais ir tuo atveju, kai prašymas–paraiška (prašymas) pateikiamas iki mokslo metų pradžios, o sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, IV gimnazijos klasės mokiniams - iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;

    ü  vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

    Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami nuo mokslo metų pradžios ir mokslo metų ugdymo proceso pabaigos.

    Priklausomai nuo prašymo–paraiškos ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos, parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

    Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

    Mokiniams nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Valstybinių mokyklų mokinių nemokamas maitinimas teikiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo valstybinėse mokyklose tvarka, o savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams – savivaldybių tarybų patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo savivaldybės ir nevalstybinėse mokyklose tvarka.

    Nemokamas maitinimas teikiamas mokykloje. Tačiau karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio laikotarpiu, taip pat kai vaikui skirtas mokymas namuose vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405, nemokamą maitinimą mokyklose gaunantiems mokiniams, kurie nelanko ugdymo įstaigos dėl saviizoliacijos, ligos ar sustabdžius ugdymo procesą, gali būti  teikiami maisto produktai ar pagamintas maistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 patvirtintu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu ir mokyklos steigėjo nustatyta mokinių nemokamo maitinimo organizavimo tvarka.

    Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pagal gyvenamąją vietą, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarka.

    Mokinių nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu teikiamas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

    Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai.

    Pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo kitos darbo dienos, kai iš ankstesnės mokyklos buvo gauta pažyma apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą.

    Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama:

    ·        pinigais;

    ·    nepinigine forma, jeigu mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką, išskyrus atvejį, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, o kai atvejo vadyba netaikoma, – socialinis darbuotojas, dirbantis su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomenduoja paramą mokinio reikmenims įsigyti teikti pinigine forma.

    Savivaldybė, kai jos teritorijoje yra švietimo ir vaikų globos įstaigos, važiavimo išlaidas kompensuoja:

    • kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų 9–12 klasių (gimnazijų 1–4 klasių), profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;
    • kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–8 klasių mokiniams darbo dienomis iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos, jeigu Savivaldybės teritorijoje esanti mokykla yra artimiausia atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdanti mokykla;
    • mokiniams, kurie turi labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir kurių deklaruota gyvenamoji vieta (vaiko ir vieno iš tėvų) yra Savivaldybės teritorijoje.
    Visais atvejais dėl mokinių važiavimo išlaidų kompensavimo tėvai (globėjai, rūpintojai) turi kreiptis į mokyklos administraciją.

    Daugiabučiams namams valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti butų ir kitų patalpų savininkai gali pasirinkti tokias valdymo formas:
    • Steigti daugiabučio namo savininkų bendriją, išsirinkti valdymo organus, pavedant jiems organizuoti namo priežiūrą.
    • Sudaryti jungtinės veiklos sutartį (JVS) ir įgalioti asmenį, kuris atstovaus patalpų savininkams ir organizuos namo priežiūrą.
    • Pasirinkti administratorių, kuris rūpinsis gyventojams priklausančiu bendru turtu ir organizuos jo priežiūrą. Administratorių skiria savivaldybė.
    KAI NAMĄ PRIŽIŪRI  SAVIVALDYBĖS PASKIRTAS ADMINISTRATORIUS, PATALPŲ SAVININKAI TURI ŽINOTI, KAD ADMINISTRATORIUS YRA ATSAKINGAS UŽ NAMO PRIEŽIŪRĄ IR PRIVALO:
    1. Organizuoti namo techninę priežiūrą, šią paslaugą pirkti rinkoje, o kai vykdo pats, derinti sąmatą ir tarifą su savininkais.
    2. Organizuoti inžinerinių sistemų techninę priežiūrą ir namui priskirto sklypo priežiūrą, sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais, vykdyti sutarčių kontrolę.
    3. Planuoti namo remonto darbus, apskaičiuoti tam reikalingas lėšas, parengti remonto darbų planus ir juos visiems savininkams pateikti į pašto dėžutes.
    4. Vykdyti remonto darbus.
    5. Apskaičiuoti s ir paskirstyti savininkams pagal jų nuosavybės dydį mokesčius už atliktus remonto darbus ar suteiktas paslauga (iki kito mėnesio 15 d.).
    6. Sukūrus bendriją, pasirašius jungtinės veiklos sutartį ar pakeitus administratorių perduoti namo priežiūrą ir visus su namu susijusius dokumentus ir sukauptas lėšas kitam namo valdytojui (per 30 d.).
      ADMINISTRATORIUS PRIVALO ATSISKAITYTI /TEIKTI INFORMACIJĄ SAVININKAMS APIE  VYKDOMĄ NAMO PRIEŽIŪRĄ
    1. Pasibaigus kalendoriniams metams per 3 mėnesius į pašto dėžutes pateiktis ataskaitą, kokius darbus, paslaugas atliko name, kiek lėšų sukaupta ir panaudota namo priežiūrai.
    2. Prieš 3 darbo dienas informuoti apie planuojamus remonto darbus: jų mastą, kainą, lėšų šaltinius, atlikimo terminą, darbų rangovą, darbų vadovą ir jo kontaktinius duomenis.
    3. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti apie remonto darbų ir kitų paslaugų pirkimo rezultatus.
    4. Pateikti paaiškinimus apie apskaičiuotus mokesčius, atliktus remonto darbus ir suteiktas paslaugas (terminas – 10 darbo dienų, jei kreipiamasi raštu). Visus klausimus aptarti susirinkime (jei prašo ¼ savininkų).
    5. Savininkams paprašius susipažindinti juos su darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais.
    6. Parengti ūkinį-finansinį planą, kuriame turi būti nurodyti visi einamųjų metų mokesčiai ir planuojami remonto darbai. Plano projektą teikti savininkams, jei savininkų pasiūlymų negauna, Administratorius planą tvirtina ir vykdo.
    7. Namo savininkai Administratorių kontroliuoja per išsirinktą įgaliotąjį atstovą, kuris stebėtojo teisėmis dalyvauja darbų ir paslaugų pirkimuose, priimant darbus, apžiūrose, fiksuojant prietaisų rodmenis.

    Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe, kurias vertėtų įsidėmėti

    1. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
    2. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę:
      • imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai;
      • reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
    3. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.
    4. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas LR civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
    5. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
    6. Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
    7. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai dėl klausimų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, pirmiausia turėtų kreiptis į jų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją. Šiam nepateikus atsakymo per 10 darbo dienų arba esant nepasitenkinimui atsakymu, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas gali būti skundžiamas Savivaldybės administracijai.

    Savivaldybės Būsto administravimo skyrius kontroliuoja kaip Administratorius vykdo jam priskirtas pareigas ir funkcijas, nurodytas čia

    Administratoriaus kontrolė vykdoma, nagrinėjant gyventojų skundus, prašymus, atliekant planinius ir neplanuotus administratorių vykdomos veiklos name patikrinimus bei tikrinant kaip administratorius organizuoja daugiabučio namo priežiūrą ir remonto darbus.

    Į savivaldybės vykdomą administratoriaus kontrolę neįeina finansinių dokumentų turinio ir atliekamų darbų kokybės, kiekių tikrinimas.

    Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendro naudojimo objektų administratorių.

    Kaip pakeisti namo administratorių?

    1/4 butų savininkų pasirašytą prašymą atsiųsti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt.
    Butų savininkai balsuoja dėl administratoriaus pakeitimo.
    Administratorius pakeičiamas, jei pakeitimui pritaria dauguma butų savininkų.

    Norėdami pakeisti (pasirinkti kitą) administratorių,  ne mažiau kaip 1/4 butų savininkų turi raštu (prašymo formą galite rasti čia) kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, kuris vadovaudamasis Administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu pats organizuos administratoriaus pakeitimo procedūras.

    Platesnė informacija apie pasirinkimo procedūras https://daugiabuciai.vilnius.lt/
    Administratorius  privalo:
    • per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti su namu susijusios veiklos  ataskaitą savivaldybei, patalpų savininkams ir perimantiems namo valdymą;
    • perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas;
    • perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai;
    • iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas.
    Naudinga informacija Vilniečiams apie daugiabučių namų valdymą (bendrijų steigimas)Atsisiųsti lankstinuką.

    Kaip įsteigti namo bendriją?

    Iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą.
    Šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuriame turi dalyvauti dauguma butų savininkų.
    Priimamas sprendimas dalyvaujančiųjų dauguma.
    Bendrijos įstatus tvirtina notaras.
    Bendrija įregistruojama Juridinių asmenų registre.
    • Norint steigti bendriją, reikia suburti iniciatyvinę grupę, kurią sudarytų bent 3–5 asmenys.
    • Iniciatyvinė grupė turi parengti bendrijos įstatų projektą pagal nustatytus bendrijos įstatų rengimo reikalavimus.
    • Iki steigiamojo susirinkimo dienos sudaryti pritariančiųjų bendrijai sąrašą, kuriame turi būti: savininkų parašai, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris, jo išdavimo data.
    • Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį prižiūri savivaldybės paskirtas administratoriaus, apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą reikia pranešti administratoriui prieš 30 dienų iki susirinkimo. Administratorius bendrijos steigimo iniciatoriams ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia namo bendrojo naudojimo objektų aprašą.
    • Apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą, vietą ir laiką visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams pranešama ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kartu pateikiama susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas.
    • Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų savininkų.
    • Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Buto ar kitų patalpų savininkas balsuojant turi po vieną balsą. Buto ar kitų patalpų bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.
    • Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami į sąrašą, kuriame nurodoma: dalyvio vardas ir pavardė ir kita informacija, nurodyta Bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Jeigu susirinkimo dalyvis yra įgaliotas savininko atstovas, susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
    • Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Protokolas parengiamas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo ir bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašo pavyzdinę formą rasite čia.
    • Jeigu steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos. Daugiau informacijos galite rasti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų Bendrijų įstatymo 6 straipsnyje.
     

    Sprendimas registruoti bendriją priimamas steigiamajame susirinkime.Bendrijos pirmininkas bendrijos įstatus ir kitus steigimo dokumentus pateikia patvirtinti notarui.

    Notaro patvirtintus dokumentus bendrijos pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų registruoja bendriją arba praneša apie atsisakymą registruoti, nurodydamas priežastį.

    Nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą.

    Įregistravus Bendriją prašome informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, kuris išbrauks daugiabutį namą iš administruojamų namų sąrašo. Prašymo formą galite rasti čia

    Konsultacijas, kaip įsteigti bendriją ir kaip toliau organizuoti namo valdymą bei priežiūrą, nemokamai teikia Savivaldybės atrinkta Advokatų profesinė bendrija NEWTON LAW.

    Konsultacijos yra teikiamos telefonu +370 600 36390 ir el. paštu bendrijoms@newtonlaw.lt darbo dienomis: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 10.00 iki 19.00 val. ir penktadieniais nuo 10.00 iki 17.00 val.

    Vilniaus miesto savivaldybė nuo  2019-12-11 apmoka visas naujų daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo išlaidas (dengia notaro, VĮ Registrų centro suformuoto patalpų savininkų sąrašo, Juridinių asmenų ir Nekilnojamojo turto registrų kaštus).

    Įsteigus bendriją ir ją įregistravus Registrų centre, bendraturčiams sudarius jungtinės veiklos sutartį (toliau – JVS) ir ją įregistravus Registrų centre arba įsigaliojus savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau – administratorius) konkretaus daugiabučio namo valdytoju (toliau visi kartu – naujasis valdytojas), naujasis valdytojas:

    1. turėtų nedelsdamas raštu kreiptis į buvusį valdytoją, nurodydamas jo pareigą per 30 dienų perduoti naujam valdytojui nepanaudotas butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, turimus pastato statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, kitus dokumentus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu (susirinkimų protokolai; ilgalaikiai planai; bendrojo naudojimo objektų aprašas ir kt.) ir pasiūlyti priėmimo perdavimo vietą, laiką, savo kontaktus ir pan.;
    2. jeigu buvęs valdytojas per nurodytą terminą dokumentų, kaupiamųjų lėšų neperduoda, arba perduoda ne viską, naujasis valdytojas:

    2.1.  gali kreiptis į buvusį valdytoją su raginimu (siųstu registruotu paštu; įteikti pasirašytinai asmeniškai) per nustatytą terminą (pvz. 7 dienų) perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas. Raginime galėtų būti nurodomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 str. 10 d. nuostatos (Administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį;

    2.2. jeigu buvęs valdytojas į gautą raginimą nereaguoja ar raginime nurodytų reikalavimų perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas neįvykdo, arba naujasis valdytojas papildomai neragino buvusio valdytojo įvykdyti savo pareigas, naujasis valdytojas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo įpareigoti buvusį valdytoją atlikti veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu „Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę“.

    Kaip bus vykdomas teismo įpareigojimas?

    Teismas sprendime nurodys terminą, per kurį atsakovas turės įvykdyti sprendimą. Jeigu atsakovas įpareigojimo per sprendime nurodytą terminą neįvykdo, ieškovas (naujasis valdytojas) turės kreiptis  į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Gavęs vykdomąjį raštą naujasis valdytojas turės jį pateikt antstoliui priverstiniam vykdymui (https://www.antstoliurumai.lt/antstoliu-funkcijos).

    Kaip savarankiškai prižiūrėti namą pagal jungtinės veiklos sutartį ?

    Butų savininkai organizuoja susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties (JVS) pasirašymo. Sprendimą priima dauguma.
    Pasirašoma sutartis, išrenkamas JVS įgaliotas asmuo.
    Namo valdymas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.
    Administratorius ir Savivaldybė informuojami apie pasirašytą sutartį.
    Administratorius perduoda namo valdymą.
       
    • Nepatenkinti administratoriaus veikla butų savininkai organizuoja susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo (JVS). Sprendimą priima dauguma;
    • Surašomas sprendimų priėmimo protokolas, pasirašoma sutartis, išrenkamas JVS įgaliotas asmuo;
    • Daugiabučio namo valdymas JVS įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre (NTR);
    • Informacija apie pasirašytą sutartį ir jos įregistravimą NTR pateikiama namo Administratoriui ir savivaldybės Būsto administravimo skyriui, namas išbraukiamas iš administruojamų namų sąrašo (prašymo formą galite rasti čia);
    • Administratorius per mėnesį nuo sutarties pasirašymo perduoda namo valdymą;
    • Butų savininkai patys sprendžia savo namo priežiūros klausimus.
    Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties pavyzdinę formą galite rasite čia » Daugiau informacijos – tel.: (8 5) 211 2718 / 2092

    Kviečiame susipažinti su Vilniaus miesto daugiabučių namų interaktyviuoju žemėlapiu! Jame galite rasti bendrąją informaciją apie daugiabučius namus, pastatų valdytojus, teikiamų paslaugų kainas, palyginti jas su kaimyno namu ir kt.

    Statinio galimos avarinės būklės požymiai – statinio (jo dalies, konstrukcijų) deformacijos, dėl kurių statinys yra avarinis arba jų nepanaikinus statinys gali tapti avariniu (STR 1.03.01:2016 4.4 papunktis).

    Statinio savininkas arba naudotojas, nustatęs, kad jo naudojamas statinys atitinka galimos avarinės būklės požymius (STR 1.03.01:2016 1 priedas), privalo užsakyti statinio ekspertizę (STR 1.03.01:2016 13 punktas).

    Statinio ekspertizė atliekama ir viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) arba statinių naudojimo priežiūrą (Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius) nurodymu, bei statinio savininko (naudotojo) iniciatyva.

    Teisės aktai reglamentuojantys statinių priežiūrą įpareigoja statinio naudotoją (Statybos įstatymo 47 straipsnis) suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Iki remonto darbų atlikimo statinio naudotojas privalo imtis laikinų apsaugos priemonių užtikrinančių nustatytų konstrukcijų defektų būklės stabilizavimą (atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, apriboti priėjimą ir privažiavimą prie statinio ar jo dalies turinčios avarinės būklės požymių, sustabdyti ar apriboti statinio naudojimąiki kol bus atlikta statinio ar jo dalies konstrukcijų turinčių galimos avarinės būklės požymių ekspertizė ir bus pašalinti defektai sąlygojantys galimai avarinės būklės požymius.

    Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka. Kai statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas statinio ekspertizės akto kopiją per 5 darbo dienas išsiunčia valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam padaliniui, kuris statinio registracijos dokumentuose padaro apie tai įrašą.

    Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys nėra avarinis, statinio naudotojas imasi priemonių, kurios nurodytos statinio ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai.

    Pažymime, kad statinį ar jo dalį, turintį galimos avarinės būklės požymių naudoti galima tik tada, kai statinio naudotojui bus pateiktas statinio ekspertizės aktas su išvada, kad statinį ar jo dalį saugu naudoti.

    Primename, kad atlikti statinio ekspertizę turi teisę atestuotos ekspertizės įmonės, turinčios SPSC išduotus kvalifikacinius atestatus, suteikiančius teisę atlikti statinio (statinio dalies) ekspertizę. Atestuotų ekspertizės įmonių sąrašas skelbiamas SPSC interneto svetaine www.spsc.lt → Registrai → Įmonių atestavimas → Atestuotos ekspertizės įmonės.

    Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2023-10-25 d. patvirtino atnaujintą Vilniaus paveldotvarkos programą, kuri įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d.

    Daugiau info: https://vilnius.lt/lt/2023/10/25/istorine-parama-istoriniams-pastatams-vilnius-finansuos-fasadu-ir-balkonu-tvarkyma/

    Detalesnę informaciją Jums gali suteikti VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros programos kontaktinis asmuo Kęstutis Masaitis, tel. +370 656 26856, el. paštas k.masaitis@vsaa.lt

     

    Iki 2023 m. pabaigos galiojo:

    Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2017 10 11 sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintas „Paramos kultūros paveldo statinių,  išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarkos aprašas“, pagal kurį buvo skiriamas dalinis finansavimas kultūros paveldo statinių, patenkančių į kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio teritoriją, išorės ir jų aplinkos tvarkybai.

    Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2019 03 20 sprendimu Nr. 1-2002 patvirtintas „Dalinio finansavimo skyrimo kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių, esančių kultūros paveldo vietovėse, išorės tvarkybai tvarkos aprašas“, pagal kurį buvo skiriamas dalinis finansavimas kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių, esančių kultūros paveldo vietovėse, išorės tvarkybai.

    Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2019 12 04 sprendimu Nr. 1-299 patvirtintas „Dalinio finansavimo skyrimo daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių senamiestyje ir jo apsaugos zonose, fasadų elementų galimai avarinei ar avarinei būklei likviduoti tvarkos aprašas“, pagal kurį buvo skiriamas dalinis finansavimas  daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Senamiestyje ir jo apsaugos zonoje fasadų elementų, t. y. balkonų, lodžijų, karnizų, parapetų ir kitų architektūrinių detalių, galimai avarinei ar avarinei būklei likviduoti.

    Daugiau informacijos: https://www.vsaa.lt/

    Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos Vilniaus mieste yra priskiriamos centralizuoto šilumos tiekimo zonai pagal Vilniaus miesto Šilumos ūkio specialųjį planą, patvirtintą 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1525. Centralizuoto šilumos tiekimo zonoje neleidžiama įrengti lokalių kieto, skysto ir dujinio kuro katilinių ar kurą deginančių prietaisų, naudojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Su Vilniaus miesto šilumos ūkio specialiuoju planu galite susipažinti https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/specialieji-planai/silumos-ukio-specialusis-planas/ 

    https://paslaugos.vilnius.lt/ – ieškoti suvedus raktinį žodį (pvz. civilinės, gimimo, vardo, pažymos, pakeitimas ir pan.);

    https://www.registrucentras.lt/p/680

    https://vestuves.vilnius.lt/


    Prašymus galima pateikti:

    – el. būdu per elektroninės valdžios vartų portalą prisijungus prie Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MGVDIS  https://www.registrucentras.lt/p/680

    Prisijungti taip pat galima per https://paslaugos.vilnius.lt/ – ieškoti suvedus raktinį žodį (pvz. civilinės, gimimo, vardo, pažymos, pakeitimas ir pan.);

    – fiziškai atvykus į skyrių (K. Kalinausko g. 21/1) arba per įgaliotą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka. Įgaliojimas turi būti surašytas pas notarą arba per el. sistemą https://igaliojimai.lt/;

    – prašymą (ir prie jo pridėtus dokumentus) pasirašius el. parašu pateikti el. paštu cms@vilnius.lt;

    – prašymą (ir prie jo pridėtus dokumentus) atsiųsti registruotu paštu arba pateikti per kurjerį teisės aktų nustatyta tvarka;

    – užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai gali kreiptis per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje.

    Kai asmuo dėl paslaugos įvykdymo (išskyrus prašymą įregistruoti santuoką) į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, prie prašymo turi būti pridėti dokumentų originalai arba notaro ar konsulinio pareigūno patvirtintos kopijos. Taip pat būtina pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro ar konsulinio pareigūno.

    Dėl santuokos nutraukimo reikia kreiptis į teismą arba pas notarą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Dėl įvaikinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, nuginčijimo reikia kreiptis į teismą.

    Civilinės metrikacijos skyrius įvaikinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, santuokos nutraukimą registruoja savo iniciatyva (pareiškėjui kreiptis nereikia), remdamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu ar notaro pateiktais duomenimis apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.


    Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka.

    Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/.

    – Užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/84

    – Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimas į apskaitą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/78h

    – Užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimas į apskaitą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/81

    – Užsienio valstybėje mirusio asmens mirties įtraukimas į apskaitą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/79

    Kreipimosi būdai nurodyti skiltyje “Kokiu būdu galima užsakyti Civilinės metrikacijos skyriaus teikiamas paslaugas?”. Taip pat žr. skiltį „Kada nereikalaujama užsienio valstybėje išduotų viešųjų dokumentų (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, vardo, pavardės pakeitimo, teismų sprendimų) tvirtinimo Apostille ir vertimo į lietuvių kalbą (užsienio kalbą)?”.


    Reikia kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir (ar) papildymo ir (ar) pakeitimo: https://paslaugos.vilnius.lt/service/72;

    atkūrimo: https://paslaugos.vilnius.lt/service/74;

    anuliavimo: https://paslaugos.vilnius.lt/service/75


    Išduoda civilinės būklės akto įrašus (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo) liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas.

    Kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu išduoda daugiakalbę standartinę formą, galiojančią Europos Sąjungos valstybėse narėse, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.

    Išduoda išrašus iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis.

    Žiūrėti skiltį „Kada nereikalaujama užsienio valstybėje išduotų viešųjų dokumentų (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, vardo, pavardės pakeitimo, teismų sprendimų) tvirtinimo Apostille ir vertimo į lietuvių kalbą (užsienio kalbą)?”.


    Ne. Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių archyvuose yra saugomi civilinės būklės aktų įrašai sudaryti nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Civilinės būklės akto įrašai sudaryti iki minėtos datos yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve, adresu Mindaugo g. 8, Vilnius https://www.archyvai.lt/lt/lvia_naujienos.html, el. paštas istorijos.archyvas@lvia.lt.


    Ne. Duomenis apie save galite pasitikrinti prisijungę el. adresu https://www.registrucentras.lt/savitarna/ arba turite kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių.


    Vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334, 22 punktu civilinės būklės aktų įrašuose valstybės nurodomos pagal pasaulio valstybių ir teritorijų klasifikatorių, vietovės Lietuvos Respublikoje – pagal galiojantį administracinį teritorinį suskirstymą.


    Nereikia, vertimus tvirtina vertėjų biuras.

    Ne, nes tuos dokumentus išduoda ten neteisėtai įsikūrusios Rusijos valdžios institucijos.

    Asmuo arba valstybinė institucija turi kreiptis į bet kurį pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu perduoti asmens duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.


    Už Civilinės metrikacijos skyriaus teikiamas paslaugas yra nustatytas valstybės rinkliavos mokestis. Konsulinis mokestis yra mokamas užsisakius paslaugas per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje, todėl Civilinės metrikacijos skyriuje jis nėra mokamas.

    Visą informaciją apie nustatytus rinkliavos dydžius rasite: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5e16db60f7aa11ec8fa7d02a65c371ad

    Civilinės metrikacijos įstaigos pažymų apie šeiminę padėtį/sudėtį neišduoda. Pažymą apie šeiminę padėtį/sudėtį išduoda VĮ Registrų centras https://info.registrucentras.lt/node/15181

    Civilinės metrikacijos įstaigos išduoda pažymas, patvirtinančias kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą.

    Prašymas įregistruoti santuoką yra pateikiamas asmeniškai pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Per įgaliotą asmenį ši paslauga nėra teikiama.

    Abu norintys susituokti asmenys gali pateikti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui nustatytos formos prašymą https://paslaugos.vilnius.lt/service/80 elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu santuoka@vilnius.lt arba prisijungus per el. paslaugų sistemą MGVDIS).

    Kitu atveju prašymas įregistruoti santuoką paduodamas abiem norintiems susituokti asmenims atvykus į Civilinės metrikacijos skyrių arba pateikus prašymą registruotu paštu, arba per kurjerį.


    Taip, galima. Asmenys, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, turi teisę paduoti prašymą įregistruoti santuoką bet kuriame pasirinktame Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuje.

    Informacija skelbiama:

    https://paslaugos.vilnius.lt/service/80

    https://vestuves.vilnius.lt/


    Prašymą įregistruoti santuoką galima pateikti tik to miesto civilinės metrikacijos įstaigoje, kurioje ketinama registruoti santuoką.

    Santuokos data nėra rezervuojama iš anksto nepateikus prašymo. Pateikiant prašymą įregistruoti santuoką, būtina nurodyti pageidaujamą santuokos įregistravimo datą. Jeigu pageidaujama data bus užimta arba tą dieną santuokos neregistruojamos, jaunieji gali išsirinkti kitą santuokos įregistravimo datą. Santuokų registracijos datos skelbiamos:
    https://paslaugos.vilnius.lt/service/141


    Gali, jeigu bent vieno iš norinčiųjų susituokti asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir jis turi tai patvirtinančius dokumentus.


    Dokumentų sąrašas skelbiamas: https://vestuves.vilnius.lt/naudinga-zinoti/.

    Atsisakoma legalizavimo ir tvirtinimo pažyma Apostille, kai minėti viešieji dokumentai išduoti Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012).

    Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose išduoti įgaliojimai ir sutikimai nėra vieši dokumentai, todėl turi būti patvirtinti pažyma Apostille (arba legalizuoti) ir išversti į lietuvių kalbą.

    Europos Sąjungos valstybės narės: https://europa.eu/european-union/about-eu/countries_lt.

    Taip pat pažymos Apostille nereikalaujama ant dokumentų gautų iš Rusijos, Ukrainos, Moldovos.

    JK išduotas vardo, pavardės pakeitimo dokumentas Deed poll, JK sudarytas įgaliojimas, sutikimas nėra vieši dokumentai ir turi būti patvirtinti Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

    Atsisakoma dokumentų vertimo, jeigu kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu pateikiama daugiakalbė standartinė forma (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191). Daugiakalbė standartinė forma nėra atskiras dokumentas, ji galioja tik su pateikiamu viešuoju dokumentu.

    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32016R1191

    Reglamentas netaikomas trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotiems viešiesiems dokumentams bei trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotų viešųjų dokumentų kopijoms, nors tas kopijas yra patvirtinusi ES valdžios institucija.

    Išrašai iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, išduoti pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis, nėra legalizuojami ar tvirtinami pažyma Apostille ir neverčiami į lietuvių kalbą (užsienio kalbą).

    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.364028

    https://keliauk.urm.lt/lt/gyvenantiems-uzsienyje/konsulines-funkcijos-lietuvos-pilieciams/dokumentu-legalizavimas-ir-tvirtinimas-pazyma-apostille/valstybes-kuriu-civilines-bukles-aktu-irasu-israsai-galioja-be-legalizavimo-ar-tvirtinimo-pazyma-apostille

    Santuokos registravimo dieną laukiame jaunųjų atvykstant paskirtu laiku. Jaunieji ir du pilnamečiai liudytojai su savimi privalo turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (jaunieji turi atvykti su dokumentais, pasais arba asmens tapatybės kortelėmis, kuriuos pateikė teikdami prašymą registruoti santuoką).

    Kai vienas iš jaunųjų yra užsienio valstybės pilietis, ceremonijoje privalo dalyvauti vertėjas, turintis asmens tapatybės dokumentą. Užsienio valstybės pilietis pateikęs prašymą el. būdu, santuokos registravimo dieną turi pateikti visų atsiųstų dokumentų originalus su vertimais į lietuvių kalbą. Taip pat užsienio valstybės pilietis (išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius) turi pateikti teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantį dokumentą (vizą, atžymą pase ir kt.). Jeigu asmuo Lietuvoje yra neteisėtai arba jo leidimo būti Lietuvoje laikotarpis pasibaigęs, santuoka negali būti registruojama.

    Prašome jaunuosius mus iš anksto informuoti (el. paštu ar telefonu), jei nuo prašymo padavimo iki santuokos registravimo dienos išsiėmėte naują asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pametėte dokumentą, pasikeitėte vardą ar pavardę ir pan.

    Informacija skelbiama https://vestuves.vilnius.lt/naudinga-zinoti/

    Santuokos registravimo tvarka ir sąlygos kiekvienoje užsienio valstybėje yra skirtingos, todėl dėl informacijos reikia kreiptis į tos užsienio valstybės kompetentingą instituciją, kurioje norima įregistruoti santuoką.


    Jauniesiems niekur kreiptis nereikia. Civilinės metrikacijos skyrius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukia į apskaitą savo iniciatyva pagal religinės bendruomenės ar bendrijos įgalioto (įpareigoto) asmens pateiktą pranešimą apie minėtos santuokos įregistravimą.

    Jaunieji gali kreiptis į bet kurią pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos įrašą liudijančio išrašo išdavimo.


    Dėl civilinės metrikacijos įstaigoje apskaityto bažnytinės santuokos įrašo nutraukimo reikia kreiptis į teismą arba pas notarą.

    Norint nutraukti pačią bažnytinę santuoką, dėl informacijos reikia kreiptis į tos vyskupijos, kurioje buvo sudaryta santuoka arba tos, kurioje gyvena atsakovas, kuriją (www.katalikai.lt).

    Pažymos išduodamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje.

    Kartu su pažyma, patvirtinančia kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, gali būti išduota daugiakalbė standartinė forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.

    Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/82.


    Gimus vaikui vienam iš tėvų reikia prisijungti prie metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680 ir užpildyti prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“.

    Vaiko gimimo įrašą liudijantis išrašas, pasirašytas el. parašu, yra nemokamai siunčiamas tėvelių nurodytu el. paštu.


    Jeigu užsienyje išduotame vaiko gimimo dokumente vaiko tėvais įrašytos dvi motinos, tokiu atveju įtraukiant vaiko gimimą į apskaitą, skiltyje „duomenys apie motiną“ yra įrašoma Lietuvos Respublikos pilietė, skiltyje „duomenys apie tėvą“ pildoma – nenurodyta. Jeigu užsienyje išduotame vaiko gimimo dokumente vaiko tėvais įrašyti du vyrai, tokiu atveju įtraukiant vaiko gimimą į apskaitą, skiltyje „duomenys apie tėvą“ vaiko tėvu įrašomas Lietuvos Respublikos pilietis, skiltyje „duomenys apie motiną“ – nenurodyta.


    Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, arba abu turi atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, arba tėvystės pripažinimo prašymą gali užpildyti prisijungęs per el. paslaugų sistemą MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680.

    Pripažinus tėvystę pas notarą, vienam iš tėvų reikia prisijungti prie el. paslaugų sistemos MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680 ir užpildyti prašymo formą dėl tėvystės pripažinimo registravimo bei įkelti dokumentą.

    Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/76.


    Su vaiko tėvų prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą turi būti pateiktas vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo. Nepilnamečio vaiko rašytinis sutikimas priimamas tik vaikui atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą.

    Prašymas civilinės metrikacijos įstaigai gali būti teikiamas ir tėvystės pripažinimas registruojamas tik tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri buvo nesusituokusi su vaiko tėvu, arba jeigu vaikas gimė praėjus  daugiau kaip 300 dienų nuo vaiko motinos ir buvusio sutuoktinio gyvenimo skyriumi pradžios, po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo arba po vyro mirties. Taip pat, kai vaiko gimimo įraše nėra įrašytų duomenų apie tėvą. Kitais atvejais dėl tėvystės pripažinimo vaiko tėvai turi kreiptis į notarą arba į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

    Prašymą galima pateikti prisijungus prie metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680, taip pat gyvai atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą.

    Taip, galima. Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina jos nėštumo laikotarpiu gali kreiptis į notarą arba į civilinės metrikacijos įstaigą. Kartu turi būti pateikiama medicinos įstaigos išduota pažyma apie nėštumą.

    Jei vaiko motina arba vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, atšaukė notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo arba civilinės metrikacijos įstaigai paduotą prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą, neregistruojama.


    Ne. Prašymas gali būti paduodamas tik asmeniškai (tiesiogiai) vaiko tėvams atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, arba prisijungus per el. paslaugų sistemą MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680.

    Notaras pareiškimu tvirtina tėvystę:

    - kai vaiko motina yra ištekėjusi, išsituokusi ar  našlė ir vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos pabaigos;

     - jeigu, tarp vaiko motinos, jos buvusio ar esamo sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save dar negimusio/gimusio vaiko tėvu, nėra ginčo dėl tėvystės. Tuo atveju, kai tėvystę siekia pripažinti tik vyras, laikantis save tėvu, ir motina, nesant esančio ar buvusio vaiko motinos sutuoktinio valios ir dalyvavimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jeigu yra teisme nuginčyta vaiko motinos esamo ar buvusio sutuoktinio tėvystė;

    - kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, kai vaiko tėvas pateikia biologinius tėvystės ryšius įrodančių tyrimų išvadą.

    Taip. Kartu su jais turi dalyvauti bent vienas nepilnametės mamos ir tėvo įstatyminis atstovas, t. y. tėvas, motina, globėjas ar rūpintojas, kuris kartu su nepilnamečiais tėvais pasirašo prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą.

    Nepilnamečių tėvų tapatybei patvirtinti su prašymu įregistruoti tėvystę būtina pateikti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Nepilnamečiai asmenys registruodami tėvystės pripažinimą, privalo pateikti savo abiejų tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinius sutikimus. Rašytiniai sutikimai nepilnamečių tėvų, globėjų ar rūpintojų gali būti pateikti tik atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą. Kai šie asmenys neatvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą ir jų rašytinius sutikimus pateikia nepilnamečiai tėvai, rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti notaro arba rašytiniuose sutikimuose parašo tikrumas turi būti paliudytas savivaldybės seniūnijos seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Rašytinio sutikimo nereikia pateikti tik tuo atveju, jeigu vienam iš tėvų įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia arba jis yra miręs.

    Tokiu atveju tėvystės pripažinimas gali būti sprendžiamas tik teismo keliu, teismui patvirtinant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.

    Taip, galima – kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje.
    Ne. Pirmiausia reikia įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką, tada – ištuoką.

    Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (suinteresuotam asmeniui kreiptis nereikia), vadovaudamasis asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo.

    Suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bet kurią pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą dėl mirusio asmens mirties įrašą liudijančio išrašo išdavimo.

    Taip, gali.

    Teisės aktai nenumato galimybės pasikeisti pavardės į susigalvotą. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytas baigtinis sąrašas pavardės pakeitimo pagrindų.

    Keičiant vardą, pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo (-os) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

    Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/69.


    Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su reikiamais dokumentais, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

    Jeigu vaikas yra jaunesnis nei 10 metų, prašymą dėl vaiko vardo ir(ar) pavardės pakeitimo abu tėvai gali pateikti per MGVDIS.

    Jeigu vaikas yra vyresnis nei 10 metų, prašymą dėl vaiko vardo ir(ar) pavardės pakeitimo galima pateikti tik atvykus į civilinės metrikacijos skyrių.

    Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/69

    Įregistravus santuoką arba pasikeitus asmenvardį, būtina kreiptis į Migracijos tarnybą https://www.migracija.lt/ pasikeisti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (toliau – ATPD) (t. y. pasą arba asmens tapatybės kortelę). Pasikeitus ATPD, pasikeis duomenys Lietuvos Respublikos gyventojų registre.


    Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžiai gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:

    1. jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
    2. jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
    3. jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;
    4. jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis;
    5. jis ir jo vaikai yra ne lietuvių tautybės.

    Moterų ir mergaičių pavardės rašomos laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytų moterų pavardžių darymo reikalavimų, išskyrus ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu, kai jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), ar kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas pavardės formas ar nesugramatintą pavardę, jeigu kitokia pavardės forma rašoma remiantis giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių moterų pavardžių rašymo tradicija.

    Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, ‒ vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Kilus abejonių dėl ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio pavardės rašymo, gali būti remiamasi dokumento šaltiniu, įrodančiu giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių asmenų pavardžių rašymą.


    Civilinės metrikacijos skyriui kartu su prašymu turi būti pateikiama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie asmeniui diagnozuotą transseksualumą arba Europos Sąjungos valstybės narės sveikatos priežiūros įstaigos išduotas medicinos dokumentas apie diagnozuotą transseksualumą. Asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas, gali pakeisti savo vardą ir pavardę, jei nori turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas. Šiuo pagrindu kartu turi būti keičiami ir vardas, ir pavardė. Pavardės forma nekeičiama, jei yra tinkama abiem lytims.

    Atkreiptinas dėmesys, kad lyties įrašas civilinės būklės akto įrašuose nesikeičia. Dėl lyties įrašo pakeitimo asmuo turi kreiptis į teismą.

    Pareiškėjas (-a) gali pakeisti savo vardą ir (ar) pavardę, jeigu:

    • nori turėti kitokį (-ius) vardą (-us);
    • nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę;
    • nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų pavardę;
    • nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
    • nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
    • nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir savo anksčiau turėtos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
    • nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę;
    • turi pavardės formą, neatitinkančią jo (-s) lyties;
    • nori turėti kitai lyčiai būdingas asmenvardžių formas;
    • pasikeitė vardą ir (ar) pavardę užsienio valstybėje, kurioje yra ar buvo jo (-s) gyvenamoji vieta arba kurios pilietis yra ar buvo;
    • nori turėti kitokią tradicinėje vartosenoje esančią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga);
    • po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį ar dėmenis;
    • po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį;
    • nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę;
    • nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
    • nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
    • nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą savo vardą ir (ar) pavardę;
    • nori atsisakyti turimos dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens (dėmenų);
    • nori sukeisti vietomis turimos dvinarės (daugianarės) pavardės dėmenis;
    • nori turėti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą vardą (vardus) ir (ar) pavardę, nes:
    • yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir nori šiais rašmenimis užrašyti savo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
    • turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
    • nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją, kurie turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir kurių pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, ar vieno iš jų pavardę;
    • vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
    • nori turėti sutuoktinio pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis;
    • nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

    Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/69.


    Vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, jeigu:

    • norima suteikti kitokį (-ius) vardą (-us);
    • norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės);
    • norima suteikti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
    • norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);
    • norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
    • vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
    • norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę;
    • nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo;
    • vaikui norima suteikti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą vardą (vardus) ir (ar) pavardę, nes:
    • jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
    • jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
    • jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
    • vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.
    Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/69.

    Gimus vaikui, jo tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įraše tautybė gali būti nenurodoma.

    Duomenys apie asmens tautybę yra keičiami gimimo įraše, taip pat išbraukiami iš jo ar šis įrašas tokiais duomenimis papildomas. Jei duomenys apie asmens tautybę buvo įrašyti santuokos sudarymo ir (ar) santuokos nutraukimo įrašuose, jie gali būti keičiami tik asmens pageidavimu.

    Pasikeisti tautybę gali 16 metų sulaukęs pareiškėjas. Jei keičiami ar išbraukiami, ar papildomi jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko gimimo įrašo duomenys apie jo tautybę, vaiko vardu prašymą Civilinės metrikacijos skyriui pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Taip pat turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

    Pasikeitus vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybei, vaiko duomenys apie jo tautybę automatiškai nesikeičia.

    Gyventojams automobilių stovėjimo vietos bendro naudojimo teritorijose nerezervuojamos ir nepriskiriamos. Stovėjimo vietų rezervavimas galimas tik juridiniams asmenims.

    Išsamesnė informacija  https://aktai.vilnius.lt/document/30198505.

    Daugiau informacijos apie automobilių stovėjimo tvarką galite rasti https://www.judu.lt/.

    Greičio mažinimo kalneliai (trapecinės formos kalneliai iš asfaltbetonio dangos, greičio mažinimo kalneliai iš guminių segmentų) gali būti įrengiami Vilniaus miesto gatvėse ir kt. bendro naudojimo teritorijose. Jų įrengimas kiekvienu atveju sprendžiamas atskirai atsižvelgiant į gatvės trajektoriją, inžinerinius tinklus ir kt.

    Gyventojai, pageidaujantys, kad Vilniaus miesto gatvėje ar kitoje bendro naudojimo teritorijoje, būtų įrengiamas greičio mažinimo kalnelis, turi kreiptis į Savivaldybę pateikdami laisvos formos prašymą bei pageidautinų greičio mažinimo kalnelių vietų įrengimo schemą, planelį. Siūlymus galima teiki bendruoju el. p. savivaldybe@vilnius.lt arba paštu Konstitucijos pr. 3.

    Vilniečių kortelėmis (kortelės yra kitos spalvos ir turi unikalų ženklinimą) gali naudotis savivaldybės pavaldume esančios įstaigos: ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo ugdymo įstaigos, formalųjį ugdymą papildančios, sporto mokyklos, jaunimo klubai, nevalstybinės įstaigos: ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo ugdymo mokyklos, valstybinės įstaigos: ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos.

    Vilniečio kortelė yra papildyta vienu metiniu bilietu, galiojančiu darbo dienomis. Daugiau informacijos rasite čia.

    Vilniaus mieste sferiniai veidrodžiai įrengiami sankryžose, kur yra ribotas šoninis matomumas (namų sienos, tvoros ir pan.) ir jį užtikrinti kitomis priemonėmis nėra galimybių.

    Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, pageidaujantys savo lėšomis įsirengti sferinius veidrodžius bendro naudojimo teritorijoje, turi parengti eismo organizavimo schemą/projektą ir jį teikti Vilniaus miesto savivaldybei. Laisvos formos prašymus galima teiki bendruoju el. p. savivaldybe@vilnius.lt arba paštu Konstitucijos pr. 3.

    Kelio užtvarai gali būti įrengiami tik suformuotų žemės sklypų ribose. Sklypo valdytojai, pasirengę kelio užtvaro įrengimo schemą ir ją pasitvirtina. Savivaldybės pritarimo/derinimo įrengti užtvarus suformuotų žemės sklypų ribose, kurių Savivaldybė nevaldo, nereikia.

    Bendro naudojimo valstybinėje žemėje esančių automobilių stovėjimo vietų ar aikštelių užsitvėrimas negalimas.

    Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30177521.

    Prioritetas atliekant horizontalųjį ženklinimą yra taikomas Vilniaus miesto gatvių ašinių linijų, greitėjimo–lėtėjimo juostų, pėsčiųjų perėjų, sankryžų, autobusų juostų ir sustojimų, neįgaliųjų stovėjimo vietų ir ten, kur atlikti asfaltavimo darbai ar numatomi svarbūs eismo pakeitimai, įrengiamos iškilios pėsčiųjų perėjos ir pan. ženklinimui.

    Bendro naudojimo kiemų teritorijose stovėjimo vietų horizontalų ženklinimą gali atlikti gyventojai bendru sutarimu. Stovėjimo vietų horizontalus ženklinimas  gali būti vykdomas tik pagal nustatyta tvarka parengtą (pagal statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nurodytus stovėjimo vietų parametrus) ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą horizontalaus ženklinimo schemą.

    Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30177521.

    Automobilių stovėjimo vietos juridiniams asmenims rezervuojamos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendime Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ nustatyta tvarka. Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30198505.

    Prašymus rezervuoti stovėjimo vietas juridinis asmuo gali teikti užpildydamas elektroninę paslaugos užsakymo formą https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Sutikimu-rezervuoti-transporto-priemoniu-stovejimo-vietas-isdavimas arba laisvos formos prašymą siųsdamas bendruoju el. paštu savivaldybe@vilnius.lt ar paštu – Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

    Suformuotų žemės sklypų ribose technines eismo reguliavimo priemones įrengia ir prižiūri šių sklypų savininkai, valdytojai. Žemės sklypų savininkai, valdytojai turi parengti norimų priemonių įrengimo schemą ir ją pasitvirtinti.

    Savivaldybės pritarimo/derinimo įrengti technines priemones suformuotų žemės sklypų ribose, kurių Savivaldybė nevaldo, nereikia.

    Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30177521.

    Naujos stovėjimo vietos gali būti įrengiamos tik pagal suderinto techninio projekto sprendinius. Informacija dėl projektų rengimo https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Prisijungimo-prie-susisiekimo-komunikaciju-salygu-isdavimas.

    Gyventojai gali svarstyti galimybes formuoti žemės sklypą (suformuotame ir išsinuomotame žemės sklype gyventojai galėtų nustatyta tvarka nusistatyti eismo tvarką ar kitaip gerinti gyvenamą aplinką) ar dalyvauti Kaimynijų programoje. Kaimynijų programoje gali dalyvauti Vilniaus daugiabučių namų, pastatytų anksčiau kaip prieš 15 metų ir patenkančių į Kaimynijos ribas. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje daugiabučių namų kvartalų ir rekomenduojamų Kaimynijų ribų schemas rengia ir tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei paskelbia Vilniaus miesto interaktyviajame žemėlapyje „Teritorijų planavimas“ skiltyje, interneto svetainėje https://maps.vilnius.lt/. Pagal Kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą vilniečiai gali kieme įsirengti automobilių stovėjimo vietas, vaikų žaidimų ar sporto aikšteles su įrenginiais, atsinaujinti pėsčiųjų takus ir šaligatvius, įsirengti įvažiavimo užtvarus ir kt. Finansavimas skiriamas ir Kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimui.

    Kaimynijos atnaujinimo projekto arba jo dalies įgyvendinimą organizuoja programos administratoriumi paskirta viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą”. Daugiau informacijos apie Kaimynijų programą galima rasti interneto svetainėje https://web.vilnius.lt/kaimynijos/ ir gauti tel. (8 5) 250 3406 arba el. paštu: kaimynijos@vilnius.lt.

    Pėsčiųjų perėjos Vilniaus mieste įrengiamos vadovaujantis pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklėmis. Pirmiausia atliekama pėsčiųjų ir transporto srautų analizė, parenkamas perėjimo būdas (nežymėta perėja, nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir kt.), rengiama perėjos įrengimo schema/projektas.

    Gyventojai siūlymus dėl pėsčiųjų perėjų įrengimo gali teiki bendruoju el. p. savivaldybe@vilnius.lt arba paštu Konstitucijos pr. 3.

    Vilniaus miesto gatvėse, bendro naudojimo gyvenamųjų namų kiemuose bei automobilių stovėjimo aikštelėse, savivaldybė žmonių su negalia transporto priemonių stovėjimo vietas žymi gavusi žmonių su negalia ir (ar) įstaigų prašymus. Prie laisvos formos prašymo turi būti pateikta neįgaliojo pažymėjimo arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės kopija ir planelis ar nuotrauka, kurioje būtų pažymėta pageidaujama stovėjimo vieta. Prašymą su priedais siųsti bendruoju el. paštu savivaldybe@vilnius.lt ar paštu – Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

    Daugiau informacijos https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-ukis-ir-transportas/atmintine-zmonems-su-negalia/.

    Papildomos eismo reguliavimo priemonės netaikomos, kai yra pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, t. y. kliudoma pravažiavimui, matomumui ar pan.

    Pranešimus dėl stovėjimo tvarkos pažeidimų galite teikti interneto svetainėje https://tvarkaumiesta.lt/ skiltyje „Pasirinkite problemos tipą“ pažymint „Transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimai“ arba tai galima padaryti skambinant policijai telefonu 112 arba interneto svetainėje https://www.epolicija.lt/web/guest/choose-reporting-service-guest.

    Daugiau informacijos dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo galite rasti https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/saugus-miestas/atmintine-del-stovejimo-tvarkos-pazeidimu/

    Informaciją apie netinkamą viešojo transporto darbą ir/ ar prašymus apie viešojo transporto infrastruktūros priemonių įrengimo poreikį prašome teikti el. p. info@judu.lt.

    Apie šviesoforų gedimus ar netinkamą reguliavimą sankryžoje prašome Jūsų informuoti šviesoforų priežiūros centrą el. p. info@judu.lt.

    Šiuo metu technines eismo reguliavimo priemones prižiūri šios įmonės: Centrinė dalis (Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Šnipiškės) – UAB „Biseris“; Šiaurinė dalis (Verkiai, Antakalnis, Žirmūnai) – UAB „Gatas“; Vakarinė dalis (Pašilaičiai, Fabijoniškės, Justiniškės, Šeškinė, Viršuliškės, Pilaitė, Karoliniškės, Lazdynai) – UAB „Gatas“; Rytinė dalis (Naujoji Vilnia, Rasos, Naujininkai) – UAB „Gatas“; Pietinė dalis (Vilkpėdė, Paneriai, Grigiškės) – UAB „Maniga“. Apie sugadintas ar netinkamos būklės eismo organizavimo priemones galima pranešti tiesiogiai šių įmonių visą parą budinčioms tarnyboms, kurios pasiekiamos nurodytais kontaktais: UAB „Biseris“ – tel. 8 615 45 000, el. p. budintis@biseris.lt ; UAB „Gatas“ – tel. 8 699 30 919, el. p. avarine@gatas.lt ; UAB „Maniga“ – tel. 8 669 13 108, el. p. eop@maniga.lt .

    Savivaldybėms nesuteikti įgaliojimai leisti įsirengti elektromobilių įkrovos stoteles, kur nėra suformuotų žemės sklypų (gatvių raudonosiose linijose arba patikėjimo teise valdomuose sklypuose). Reali galimybė įsirengti elektromobilių įkrovos stotelę galėtų būti namo/įstaigos  suformuotame sklype. Daugiabučių namų kvartale suformuotame sklype elektromobilių įkrovos stotelę galima įrengti  gyventojų lėšomis, pasirengus projektą ir suderinus jį su AB „Energijos skirstymo operatorius“. Vilniaus miesto savivaldybė leidimų įrengti elektromobilių įkrovos vietas suformuotose sklypuose neišduoda, tačiau elektromobilių įkrovos stotelė gali būti įrengta gavus sklype esančių namų gyventojų ar įkurtų bendrijų pritarimą, surenkant balsų daugumą.

    Informaciją apie maršrutinio transporto juostas galite rasti https://maps.vilnius.lt/transportas  » pasirinkus temą „Transportas/Dviračiai“, sluoksniuose pažymint „Viešasis transportas“ bei kitus dominančius sluoksnius.

       
    Už gatvių remontą ir priežiūrą Vilniaus mieste ir jo apylinkėse atsakingos trys bendrovės: „Grinda“, „Kerista“ ir „Gatvių statyba“. Šios bendrovės su sostinės savivaldybe yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis, užtikrinančias, kad būtų laiku ir kokybiškai suremontuotos gatvės, dviračių takai, šaligatviai ir gyvenamųjų namų kiemai.
    Remontuojamų gatvių sąrašą pagal parinktą remonto būdą galite matyti žemiau. Lentelėse taip pat pateiktas gatvių vertinimas pagal nustatytus kriterijus. Ištisinis asfaltavimas » Karštasis regeneravimas » Provėžų remontas » Šaltasis pagrindų regeneravimas su asfaltavimu »
    Kiekvienai gatvei parenkamas tinkamiausias remonto būdas. Be abejo, atsižvelgiama ir į turimas lėšas.
    Remontuotinų gatvių sąrašai sudaromi atsižvelgiant į gyventojų, viešojo transporto įmonių, Kelių policijos prašymus, taip pat gatves prižiūrinčių įmonių ir savivaldybės specialistų vertinimus. Kiekvienai jų pagal asfalto dangos būklę ir kitus aspektus parenkamas tinkamas remonto būdas: duobės gali būti tiesiog užtaisomos asfaltu (dažnai prieš tai jos dar išfrezuojamos), gali būti ištisai asfaltuojama, danga remontuojama karštuoju arba šaltuoju regeneravimo būdais arba tiesiog remontuojamos provėžos. Šaltuoju metų laiku (gruodžio–balandžio mėnesiais) taisomos tik avarinės duobės (gilesnės nei 5 cm) „šaltuoju“ ar perdirbtu asfaltu. Šiltuoju sezonu vykdomi pagrindiniai gatvių remonto darbai.
    Į sąrašą mažiau balų turinčios gatvės gali patekti tuo atveju, jei jose dėl ypač prastos dangos kokybės jau nėra galimybės duobes užtaisyti asfaltu, o jų padėtis avarinė.
    Pirmiausia remontuojamos tos gatvės, kuriomis per parą daugiausia pravažiuoja viešojo ir kitų transporto priemonių, kuriose gausu pažaidų ir remontuotinų vietų ir kurių atkarpoje daugiausia provėžų bei nelygumų. Taip pat atsižvelgiama, ar remontas yra tęstinis ir ar gatvė reprezentacinė.
    Sąraše esančių gatvių kapitalinis remontas planuojamas ateityje. Šiais metais Jūsų gatvėje bus tvarkomos duobės.
    Apie duobėtas, provėžuotas ir vairuotojams pavojų keliančias gatves galite pranešti Vilniaus savivaldybės telefonu 1664. Pastebėjus mieste atvirus šulinius, gilias avarines duobes, įgriuvas ties inžinerinių tinklų šuliniais, kliūtis gatvių važiuojamoje dalyje, prašom skambinti UAB „Grinda“ numeriu 1355 arba 852644701.
    Prašom kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Jūs turite pateikti visus dokumentus (Kelių policijos pažymas, fotofiksaciją, sąskaitas-faktūras už atliktus automobilio remonto darbus ir kt). Vilniaus miesto savivaldybė, išnagrinėjusi medžiagą, Jums praneš, į ką galite kreiptis dėl žalos atlyginimo.
    Vilniaus savivaldybės atsakingi specialistai kontroliuoja, kaip remontuojamos gatvės. Pastebėjus netinkamai vykdomus darbus, bendrovėms surašomi patikrinimo aktai, o už nekokybiškai atliktą darbą Vilniaus miesto savivaldybė miestą prižiūrinčioms bendrovėms nemoka.
    Iš viso sostinėje yra daugiau kaip 1000 km asfaltuotų gatvių, apie 500 km žvyrkelių, taip pat nemažai akmenimis ir trinkelėmis grįstų gatvių. Miestas yra padalytas į 5 dalis: Centrinę, Pietinę, Vakarinę, Šiaurinę ir Rytinę.

    Apie nenuvalytas dangas geriausias ir patogiausias būdas yra pranešti per programėlę tvarkaumiesta.lt (yra ir mobili versija). Tokiu būdu pranešimas iš karto pasieks priežiūros specialistus, kurie atsakingi už tam tikros teritorijos sutvarkymą. Labai prašytume nurodyti kuo tikslesnę vietą ir pridėti bent pora nuotraukų. 

    Pranešti taip pat galima ir Vilniaus miesto seniūnijų specialistams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyriaus Teritorijų tvarkymo poskyrio specialistams, paskambinant bendruoju Savivaldybės telefono numeriu 1664 arba 52112000,  taip pat galima rašyti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt

    UAB „Grinda“ šluoja gatves su kietąja danga.

    Kiti rangovai šluoja važiuojamąją gatvių dalį 1 m atstumu nuo kelkraščio,  nuo skiriamosios juostos su veja ar salelės centrinėje gatvės dalyje esančių bortų, taip pat šaligatvių, dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių ir kiemų teritorijų:

    UAB „Ekonovus“ miesto Centre (Žvėryno, Naujamiesčio, Šnipiškių, Vilkpėdės, Naujininkų, Žirmūnų, Senamiesčio ir Rasų seniūnijos),  Senamiestyje (Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijos), Pašilaičiuose (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių seniūnijos);

    UAB „Stebulė“ – Antakalnyje (Antakalnio seniūnija),  Žirmūnuose (Verkių, Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijos),  Verkiuose (Verkių seniūnija), Aukštuosiuose Paneriuose (Panerių ir Naujininkų seniūnijos), Naujojoje Vilnioje (Naujosios Vilnios, Rasų ir Antakalnio seniūnijos), Salininkuose (Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Rasų seniūnijos), Žemuosiuose Paneriuose (Panerių, Grigiškių ir Vilkpėdės seniūnijos);

    UAB „Šilėja“ – Pilaitėje (Pilaitės seniūnija); UAB „Ecoservice“ – Lazdynuose (Lazdynų ir Karoliniškių seniūnijos); UAB „VSA Vilnius“ – Fabijoniškėse (Fabijoniškių, Šeškinės ir Verkių seniūnijos).

    Vilniaus miesto žemėlapis (atsisiųsti)

    Pavasariniai smėlio surinkimo darbai atliekami užtikrinant saugias eismo sąlygas, mažinant oro ir dangų užterštumą kietosiomis dalelėmis ir gerinant bendrą vaizdą. Jie pradedami esant tinkamoms oro sąlygoms, t. y., kai oro temperatūra siekia daugiau nei +3oC, nėra kritulių, įšalo ar sniego. Smėlis šluojamas naudojant vakuumines mašinas.

    Pavasarį, esant tinkamoms oro sąlygoms, pirmiausia šluojamos reprezentacinės gatvės, po jų pagrindinės, centrinės, aptarnaujančiosios ir pagalbinės gatvės. Atsiradus taršai aukštesnio prioriteto gatvėse, joms teikiama pirmenybė. Žemesnio prioriteto gatvės šluojamos tik baigus tvarkyti aukštesnio prioriteto gatves.

    Siekiant mažinti bendrąją miesto taršą kietosiomis dalelėmis bei gerinti eismo, eismo saugumo ir taršos sąlygas gatvėse, šiltuoju metų laiku gatvių važiuojamoji dalis drėkinama vandeniu.

    Miesto gatvių, kurių važiuojamoji dalis turi būti drėkinama, sąrašas koreguojamas ir tvirtinamas kiekvienais metais prieš šiltojo sezono pradžią, atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų oro taršos (kietosiomis dalelėmis) sklaidos vidutinės metinės (KD10 ir /arba KD2,5) koncentracijos žemėlapius.

    Esant itin aukštai paros temperatūrai (dieną daugiau negu 28 °C) ir sausam orui (be lietaus) kelias dienas iš eilės, reprezentatyvios miesto gatvės, šaligatviai ir aikštės, nepriklausomai nuo taršos lygio kietosiomis dalelėmis, prevenciškai drėkinami miesto mikroklimatui pagerinti.

    Gatvių važiuojamoji dalis prevenciškai drėkinama, jei ilgą laiką nusistovi sausi ir šilti orai (ilgiau nei 5 dienas vidutinė oro temperatūra didesnė nei 18, nėra kritulių ir jų nenumatoma artimiausiomis paromis) ir (arba) esant itin aukštai paros temperatūrai (dienos temperatūra aukštesnė nei 28 °C) bei sausam orui (be lietaus) 2–3 dienas iš eilės, pagal 1 lentelės normatyvus.

    1 lentelė. Važiuojamosios dalies drėkinimo ir prevencinio drėkinimo normatyvai

    Gatvės elementas Reikalavimas Vilniaus miesto gatvės
    Važiuojamoji dalis(su asfalto, betono, grindinio danga)  Drėkinimas oro taršos lygio kietosiomis dalelėmis ribinei vertei mažinti Gatvės, patvirtintos pagal KD žemėlapius ir (arba) kt. dokumentus* Kitos gatvės
    Oro taršos lygiui kietosiomis dalelėmis viršijus ribinę vertę 1–2 paras iš eilės ir gavus informaciją ar rekomendacijas iš Aplinkos apsaugos agentūros imtis veiksmų, gatvės važiuojamoji dalis turi būti drėkinama Nedelsiant Esant galimybei
    Oro taršos lygiui kietosiomis dalelėmis viršijus ribinę vertę, gatvės važiuojamoji dalis po pirmo drėkinimo toliau drėkinama kiekvieną vakarą arba naktį iš eilės tol, kol iš Aplinkos apsaugos agentūros pateikiama informacija, kad teršalų koncentracija normalizavosi arba artimiausiomis paromis prognozuojamos palankios teršalų išsisklaidymui sąlygos Taip Ne
    Prevencinis drėkinimas Gatvės, patvirtintos pagal KD žemėlapius ir (arba) kt. dokumentus Kitos gatvės
    Gatvės važiuojamoji dalis, jei ilgą laiką nusistovi sausi ir šilti orai (ilgiau nei 5 dienas vidutinė oro temperatūra didesnė nei 18 °C ir nėra kritulių), turi būti drėkinama Taip Esant galimybei
    Jei sausi ir šilti orai toliau tęsiasi po pirmojo drėkinimo, važiuojamoji dalis turi būti drėkinama Po 7 dienų 4 kartus per mėnesį Esant galimybei
    Važiuojamoji dalis, esant itin aukštai paros temperatūrai (dienos temperatūra aukštesnė nei 28 C) ir sausam orui (be lietaus) 2–3 dienas iš eilės, turi būti drėkinama Taip Ne

    Pastaba. * Gatvės, kurių sąrašas koreguojamas ir tvirtinamas kiekvienais metais prieš šiltojo sezono pradžią, atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų oro taršos (kietosiomis dalelėmis) sklaidos vidutinės metinės (KD10 ir (arba) KD2,5) koncentracijos žemėlapius ir (arba) kito pobūdžio tikslesnius patvirtintus dokumentus.

    Pavasarinis valymas pradedamas esant tinkamos oro sąlygoms ir vykdomas tol, kol nebus pasiektas dangos užterštumo rodiklis <0,5kg/10m2 (Centrinėje miesto dalyje – mažiau 0,3 kg/10 m2).

    Internetu www.epaslaugos.lt, nuvykus į seniūniją arba savivaldybę.
    Reikalingas galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (asmens tapatybės kortelė arba pasas). Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti ir vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir/ar pasą (jei toks pagamintas).
    Jeigu planuojate tame būste gyventi, rekomenduojama ten ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai galima padaryti el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykti į seniūniją ar savivaldybę. Jei būstą nuomojatės, pakaks asmens dokumento ir būsto nuomos arba panaudos sutarties. Būsite deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui, deklaravimas automatiškai pasinaikins.
    Tartis su nuomotoju (būsto savininku), sudaryti nuomos sutartį ir ją registruoti Juridinių asmenų registre.
    Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės. Nuomos sutartis neturi būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo). Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims. Sutartis turi būti pasirašyta abiejų pusių.
    Turite deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) pateikti universiteto vadovybės (arba bendrabučio valdytojo) raštišką sutikimą.
    Gyvenant svečių namuose arba viešbutyje, Jūs taip pat turite teisę, gavę būsto savininko leidimą, deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
    Gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs. Jeigu gyvenate kitos paskirties būste, tuomet ją galite deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.
    Ne, negalima.
    Ne. Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Tai galite atlikti el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į deklaravimo įstaigą, t. y. seniūniją arba savivaldybę.
    Galite, jei sodo namelis įregistruotas ir turi adresą. Tokiu atveju, galite deklaruotis el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykus su asmens dokumentu į seniūniją arba savivaldybę.
    Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Kiti asmenys turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą.
    Vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Jeigu abu tėvai (įtėviai / globėjai / rūpintojai) yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą arba nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta su tuo iš tėvų, kuris įtrauktas į šią apskaitą, vaiko įtraukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galimas.
    Turite suskubti deklaruoti gyvenamąją vietą, kadangi, jei to dar nepadarėte, nuo 2018-01-01 įrašai apie Jūsų įtraukimą į apskaitą Gyventojų registre nustojo galioti ir Jus likote be deklaravimo vietos. Tai gali Jums sutrukdyti gauti tam tikras paslaugas, kurias suteikiant privalomas gyvenamosios vietos deklaravimas, pvz., prarasite prioritetus, registruojant vaiką į darželius, negalėsite registruoti automobilio savo vardu, neteksite teisės į socialines išmokas ir kt.
    Būsto ploto (kvadratūros) apribojimo nėra.
    Ne, nebus. Bet, kadangi deklaruoti gyvenamąją vietą tapo paprasčiau, siūlome, kai tik atsiras galimybė, deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą.
    Kviečiame susipažinti su Gyvūnų laikymo principais Vilniuje (atsisiųsti).

    Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau − kodeksas) 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą iki 600 eurų, o kodekso 346 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą iki 230 eurų.

    Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas.

    Gyvūnus augintinius ženklina ir jų duomenis Gyvūnų augintinių registrui teikia veterinarijos gydytojai, turintys veterinarijos praktikos licenciją.

    Kates, šunis ir šeškus taip pat ženklina ir jų duomenis Gyvūnų augintinių registrui teikia asmenys, baigę kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir jų duomenų teikimo Gyvūnų augintinių registrui mokymus ir turintys mokymų baigimą patvirtinantį dokumentą.

    Daugiau informacijos apie kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje  www.vmvt.lt Gyvūnų augintinių ženklinimas ir registracija.

    Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija kodėl reikia paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį:

    Kilus klausimų dėl gyvūnų registravimo ir ženklinimo, galite kreiptis į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (žr. Kontaktai.)

    Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

    Jei šunų laikytojai, vedžiodami savo augintinius uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jų šunys nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei neišeis iš aikštelės, šunys gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų ekskrementus ir kitus teršalus.

    Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose visuomet vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

    Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

    Gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.

    Gyvūnų laikytojai turi nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.

    Gyvūnų laikytojai privalo nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

    Draudžiama:
    1. Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, ir gyvūnus vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti pritvirtintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
    2. Vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles;
    3. Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais;
    4. Gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro (lesalo) ar skysčių.

    Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punkte nustatyta, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.

    Savivaldybės administracijos, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos bei šunų dresūros specialistai parengė lankstinuką-rekomendacijas apie tinkamą šunų laikymą. Tikimės, kad ši informacija padės šunis laikantiems asmenims nustatyti šunų lojimo priežastis ir sėkmingai jas suvaldyti, kad augintinio laikymas nesudarytų nepatogumų aplinkiniams gyventojams.

    Su šunų dresavimo patarimais taip pat galima susipažinti naudojantis šiomis nuorodomis:

    https://www.purina.lt/sunys/elgesys-ir-mokymas/kaip-suprasti-suns-elgesi/aktyvus-lojimas

    https://sunudresavimas.lt/10-dresavimo-klaidu-kurias-daro-sunu-seimininkai/

    https://www.reksas.lt/kaip-atpratinti-suni-nuo-nepageidaujamo-lojimo/

    http://www.sarikas.lt/straipsnis/blogas-suns-iprotis-nenuilstamas-lojimas

    https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/augintiniai/is-proto-vedantis-suns-lojimas-ka-daryti-jeigu-nesinori-atsidurti-policijoje-ar-teisme-1036-1322948

    https://www.lrytas.lt/augintinis/prieziura/2014/08/19/news/lengvas-budas-nutildyti-namuose-ikyriai-lojanti-suni-2792822/

    Jums rūpimus klausimus taip pat galite užduoti Lietuvos kinologų draugijai, pasirinktiems veterinarijos gydytojams, dresavimo specialistams.

    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – kodeksas) 4.61 straipsnio (bepriežiūriai ir priklydę naminiai gyvūnai) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai. Policija ar savivaldybės institucija imasi priemonių naminio gyvūno savininkui surasti.

    Asmenys informaciją apie rastus gyvūnus augintinius Savivaldybės teritorijoje gali pateikti naudojantis Savivaldybės pranešimų sistema ir atliekant šiuos veiksmus: Tvarkau miestą » „Naujas pranešimas“ » problemos tipas „Rasti gyvūnai“.

    Asmenys, ieškantys savo pasimetusių gyvūnų augintinių, turėtų naudotis minėta pranešimų sistema ir atlikti šiuos veiksmus:

    1. Eiti į Tvarkau miestą.
    2. Pasirinkti „Pranešimų sąrašas“.
    3. Paspausti paieškos lauko dešinėje pusėje matomą ženklą .
    4. Išsiskleidusiame sąraše pasirinkti problemos tipą „Rasti gyvūnai“.
    5. Dešinėje pusėje matomoje skiltyje „Laikotarpis“ nurodyti datą nuo kada iki kada ieškoti pranešimų.
    6. Spausti „Ieškoti“.

    Pagal kodekso 4.61 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu per dvi savaites nuo smulkiųjų gyvūnų (ir jų prieauglio) perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos gyvūno savininkas nepaaiškėja, jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn. Jeigu gyvūnas grąžinamas savininkui, šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimosi juo.

    Praėjus 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo Savivaldybei pateikimo dienos asmuo, radęs gyvūną augintinį ir siekdamas tapti gyvūno savininku, turėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba savo nuožiūra pasirinktą veterinarijos paslaugas teikiančią įstaigą ir jį užregistruoti Gyvūnų augintinių registre bei paskiepyti nuo pasiutligės.

    Daugiau informacijos apie gyvūnų augintinių ženklinimą ir registraciją galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-zenklinimas-ir-registracija/gyvunu-augintiniu.

    UAB ,,Grinda“ Vilniaus  gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai registruoja dingusius arba rastus gyvūnus bei teikia informaciją apie juos. Jei rastas ar pagautas gyvūnas turi atpažinimo ženklą (žetoną, tatuiruotę, antkaklį su adresu ar yra paženklintas elektroninėmis tapatybės nustatymo priemonėmis), Gyvūnų globos namų darbuotojai nedelsiant praneša apie jį savininkui. Atsiimdamas gyvūną, savininkas privalo sumokėti nustatyto dydžio mokestį už gyvūno sugavimą, laikymą bei priežiūrą. Dėl dingusių ar rastų gyvūnų galima kreiptis į Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8-5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu gyvunai@grinda.lt.

    UAB ,,Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai nemokamai perduoda gyventojams globoti vakcinuotus gyvūnus (šunis, kates) (ne daugiau kaip 2 gyvūnus vienam pilnamečiui asmeniui). Iš Gyvūnų globos namų paimtą gyvūną galima grąžinti raštu nurodžius konkrečias priežastis. Nemokamai paima gyvūnus iš vienišų neįgaliųjų gyventojų, vienišų pensininkų, kurie dėl sveikatos būklės neįstengia savo globotinių atvežti patys. Nemokamai priima sveikus, tinkamus dovanojimui gyvūnus (iki 8 m. amžiaus). Pristatytas gyvūnas turi būti vakcinuotas polivalentine vakcina, ženklintas Vilniaus mieste.

    Dėl gyvūnų paėmimo globai galima kreiptis į Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8-5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu gyvunai@grinda.lt.

    Pagal Gyvūnų laikymo taisykles gyvūnus maudyti Vilniaus miesto paplūdimiuose draudžiama tik maudymosi sezono metu, todėl Vingio parke šalia stadiono ir šaudyklos prie Neries upės yra gyvūnų paplūdimys ir maudykla, kur gyvūnų šeimininkai su savo augintiniais gali nevaržomai poilsiauti.

    Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių IV skyrius reglamentuoja bešeimininkių kačių kastravimo programų rengimą, derinimą ir įgyvendinimą.

    Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, Savivaldybės administracijai pateikia prašymą.

    Daugiau informacijos apie bešeimininkių kačių kastravimo programų parengimą ir derinimą gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Maslaveckaitė, tel. (8 5)  219 7953, el. p.  vaida.maslaveckaite@vilnius.lt.

    Suderintų bešeimininkių kačių kastravimo programų vykdymo vietos yra skelbiamos viešai Savivaldybės interaktyviajame žemėlapyje maps.vilnius.lt.

    Bešeimininkes kates nemokamai gaudo ir kastruoja Vilniaus gyvūnų globos namai, adresas L. Giros g. 114, Vilnius, tel. (8 5)  273 6188, 8 652 57707, 1355, el. paštas gyvunai@grinda.lt.

    Pastebėjus bešeimininkius naminius gyvūnus (šunis, kates) viešosiose miesto erdvėse, pagal galimybes prašome informuoti Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8-5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu gyvunai@grinda.lt.

    Bešeimininkius gyvūnus (šunis, kates) Vilniaus miesto viešosiose erdvėse surenka, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą UAB ,,Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai.

    Pastebėjus gyvūnų (naminių ar laukinių) gaišenas ar sužeistus gyvūnus viešosiose miesto erdvėse, pagal galimybes prašome informuoti Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8 5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu gyvunai@grinda.lt, arba UAB ,,Grinda“ avarinei tarnybai visą parą trumpuoju numeriu 1355 arba el. paštu 1355@grinda.lt.

    Gyvūnų (laukinių bei naminių (šunų, kačių) gaišenas ar sužeistus gyvūnus Vilniaus miesto viešosiose erdvėse surenka UAB ,,Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai.

    Oficialios gyvūnų kapinės Vilniaus mieste yra Panerių seniūnijos teritorijoje, Pirklių g. 50.

    Gyvūnų kapinių teritoriją tvarko ir prižiūri (šiukšlių surinkimas ir išvežimas, teritorijos šienavimas) UAB ,,Grinda“, pranešimams tel. 1355.

    Gyvūnų augintinių gaišenų užkasimo (laidojimo) gyvūnų kapinėse taisyklių (toliau – Taisyklės) pagrindinės nuostatos:

    1. Gyvūnų augintinių gaišenoms užkasti (laidoti) vietos gyvūnų kapinėse skiriamos nemokamai. Gyvūno augintinio laikytojai gali savo augintinio gaišeną užkasti (laidoti) patys arba samdyti trečiuosius asmenis (Taisyklių 4. punkto nuostata).
    2. duobė (kapas) turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant gaišenos (-ų), būtų ne mažiau kaip 1 metro storio (Taisyklių 6.2. punkto nuostata).
    3. Užkasus (palaidojus) gyvūno augintinio gaišeną, turi būti pastatytas duobės (kapo) vietą žymintis ženklas (paminklas) – ne aukštesnis kaip 0,6 m nuo žemės paviršiaus. Taip pat gali būti įrengti antkapis ir kapavietės tvorelė, kurių plotas individualioje kapavietėje – ne didesnis kaip 0,5 kv. m, o grupinėje kapavietėje – ne didesnis kaip 1,5 kv. m, atitinkamai individualios ar grupinės kapavietės tvorelė – ne aukštesnė kaip 0,3 m (Taisyklių 12. punkto nuostata).
    4. Atstumas tarp užkastų (palaidotų) gyvūnų augintinių gaišenų kapaviečių turi būti ne didesnis kaip 0,5 m (Taisyklių 13. punkto nuostata).

    Išsamiau susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-09-12 sprendimu Nr. 1-811 patvirtintomis Gyvūnų augintinių gaišenų užkasimo (laidojimo) gyvūnų kapinėse taisyklėmis galima, nuoroda: https://aktai.vilnius.lt/document/30215002.

    Taip pat gyvūnų kapinėse įrengtas informacinis stendas su pagrindinėmis Taisyklių nuostatomis.

    Visi vabzdžiai yra labai svarbi ekosistemos dalis (maistas žuvims, paukščiams) todėl, kol jie nekelia didelės grėsmės žmonių sveikatai jų nereikia naikinti. Tik paskelbus ekstremalią padėtį dėl vabzdžių antplūdžio gali būti priimtas sprendimas juos naikinti. Todėl žmonėms reikėtų pasirūpinti atbaidančiomis priemonėmis, kad saugiai ir maloniai galima būtų leisti laiką gryname ore.

    Sveikatos specialistai rekomenduoja vengti kontakto su balandžiais ir laukiniais vandens paukščiais dėl platinamų ligų, tame tarpe ornitozės, kuri sukelia sunkius kvėpavimo takų, nervų sistemos pažeidimus, kepenų ir blužnies padidėjimą. Ligą sukeliančiomis chlamidijomis gali būti užterštos paukščių plunksnos, pūkai, kiaušiniai ir aplinka. Ne visi paukščiai turi vienodą epidemiologinę svarbą – pagrindiniu ornitozės sukėlėjų rezervuaru yra vandens paukščiai, tarp sinantropinių paukščių didžiausią epidemiologinę reikšmę turi balandžiai (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ligu-aprasai/o-1/ornitoze).

    Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 9.2 papunktyje nustatyta, kad draudžiama šerti laukinius gyvūnus viešosiose vietose. Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą, tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės.


    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija 2021-05-01 - 2024-04-30) 15 straipsnio 1 punkto 4 dalimi draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla:  <...>  tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę <...>.

    Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija 2021-05-01 - 2024-04-30) 16 straipsnio 1 punktu <...> Jeigu nėra galimybės priimti jokio kito priimtino alternatyvaus sprendimo, Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, išduodamos atitinkamus leidimus, gali taikyti išimtis, pagal kurias būtų leidžiama netaikyti šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų <...>.  Todėl prašome kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl prašymo gauti leidimą laukinių paukščių gausos reguliavimui, jų lizdų tvarkymui ir ardymui laisva forma arba užpildant prašymo formą (pridedamas 1 priedas) ir siųsti el. paštu aaa@gamta.lt arba paštu A. Juozapavičiaus g. 9, 09311, Vilnius. Tuomet ne ilgiau nei per 30 kalendorinių dienų APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS SPECIALISTAI patikrins Jūsų prašymo duomenis, įvertins ar planuojamas saugomų rūšių naudojimas atitinka teisės aktų reikalavimus, parengs Leidimo projektą, esant poreikiui suderins jį su suinteresuotomis institucijomis.

    Vasaros pradžioje jaunikliai palieka lizdus ir mokosi skraidyti. Kadangi yra dar silpni, dažnai tupi gana žemai -krūmuose arba ant žemesnių medžių šakų. Savo jauniklius aktyviai saugo ir gina suaugę varniniai paukščiai, todėl, priartėjus žmogui prie netoliese esančio jauniklio ar lizdo, puola ginti. Žmonės dažnu atveju jauniklių net nemato, tačiau paukščiai žmogų traktuoja, kaip pavojų varniukams. Prieš puldami paukščiai pradeda garsiai karksėti, todėl reikėtų būti atsargiems ir stebėti ar karksėjimas nesiliauja artėjant. Jei ne - geriau vengti tokios teritorijos ar ją apeiti. Taip pat nereikėtų artintis prie jauniklių, jei jie straksi šalimais, tupi ar iškritę iš lizdų. 
    Toks aktyvus jauniklių saugojimas yra gana trumpalaikis, savaitės ar dviejų, kol varniukai sustiprėja.  

    Priėmimo į darželių tvarką reglamentuoja:

    · Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 1-1805 ,,Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488).

    · Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 30-138/23 „Dėl teritorijų priskyrimo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/46395ef0969211ed8df094f359a60216). 

      Pateikti prašymą prisijungus internetu: https://svietimas.vilnius.lt/. Prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje registruojami nuolat, išskyrus š. m. kovo 11–31 d., kai tikrinami prioritetai ir pridėti dokumentai bei formuojamos grupės. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą nuo š. m. rugsėjo mėn. prašymą sistemoje reikia užsiregistruoti iki grupių formavimo pradžios, t. y. iki kovo 10 d. Eilės sudaromos atsižvelgiant į turimus prioritetus, prašymo pateikimo (redagavimo) data vietai eilėje įtakos nedaro.

      Prašymai priimti į ugdymo įstaigas registruojami nuolat, išskyrus prioritetų ir pridėtų dokumentų sutikrinimo bei grupių formavimo metu, t. y. š. m. kovo 11–31 d. tėvai (globėjai) neturi galimybės pateikti ir redaguoti prašymų. Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje eilė matoma tik tais kalendoriniais metais, kuri pasirinkta kaip lankymo pradžios data (pvz.: jei vaikas užregistruotas lankyti 2024 m., eilė bus rodoma nuo 2024 m. sausio mėn.).

      Prašymai, esantys Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje, galioja iki tol, kol bus suteikta paslauga, vaikui pradėjus mokytis pagal pradinio ugdymo programą arba kol prašymas bus atsiimtas tėvų (globėjų). Negaliojantys prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje panaikinami. Nutraukus ugdymo sutartį, prašymai dėl įstaigos keitimo taip pat naikinami. Kiekvienas naujas prašymas priimti vaiką ar pakeisti įstaigą panaikina ankstesnįjį.

      Tėvai (globėjai) du kartus pateikę prašymą Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje ir atsisakę pasiūlytų vietų, turi teisę sistemoje pateikti prašymą praėjus ne anksčiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio priskyrimo į ugdymo įstaigą datos

      Ugdymo įstaigų vadovai iki kiekvienų metų vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriui (toliau – Skyrius) turi pateikti naujiems mokslo metams planuojamų priimti vaikų skaičių pagal amžių ir ugdomąsias kalbas. Skyriaus specialistai atsakingi už centralizuotą priimamų vaikų duomenų tvarkymą ir prašymų priėmimą.

      Pažymime, kad vaikų skaičius grupėse nustatomas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.371081/asr).

      Nuo einamųjų metų kovo 1 iki kovo 10 d. tėvai (globėjai) turi galimybę pasitikrinti, ar pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės. Nesant tokios grupės, tėvai (globėjai) turės teisę iki einamųjų metų kovo 10 d. (imtinai) redaguoti prašymą (vėliau prašymą bus galima redaguoti tik baigus formuoti grupes, t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 10 d. (imtinai). 

      Taip pat nuo kovo 1 iki 10 d. Vilniaus miesto darželių informacinės sistemoje (https://svietimas.vilnius.lt/) tėvai (globėjai) turės galimybę pasitikrinti, kiek vaikų bus planuojama priimti pasirinktose įstaigose.

      Užrašas „Nėra tinkamos grupės“ reiškia, kad eilės šiuo metu generuojamos ir vaiko vieta eilėje bus matoma artimiausiu metu arba prašyme pasirinkote ne einamuosius lankymo metus.

      Eilės sudaromos ir grupės formuojamos vadovaujantis Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 1-1805 ,,Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488). Eilės sudaromos vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu:

      18. Eilės sudaromos tokia tvarka:

      18.1. vaikai, kurių abiejų tėvų (globėjų) ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, pirmenybę teikiant (ši nuostata taikoma ir Aprašo 18.1.4 papunktyje nurodytu atveju):

      18.1.1. vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metai (prioritetas taikomas pagal tėvo (globėjo), su kuriuo deklaruotas vaikas, gyvenamąją vietą). Taip pat šis kriterijus taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra įstaigai priskirtoje teritorijoje įsigytame arba išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama (nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre);

      18.1.2. vaikams iš šeimų, auginančių (globojančių) tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas;

      18.1.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, kai el. būdu sudaroma dvišalė sutartis su įstaiga, prioritetas taikomas tik toje pačioje įstaigoje, kurią tuo metu lanko brolis ar sesuo);

      18.1.4. vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu, teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai apribota valdžia (pridedami skenuoti dokumentai);

      18.1.5. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) mokosi bendrojo ugdymo mokykloje;

      18.1.6. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne daugiau kaip 40 procentų darbingumo lygio;

      18.2. vaikai, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, pirmenybę teikiant:

      18.2.1.  vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus. Taip pat šis kriterijus taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra įstaigai priskirtoje teritorijoje įsigytame arba išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama (nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre);

      18.2.2. vaikams iš šeimų, auginančių (globojančių) tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas;

      18.2.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, kai el. būdu sudaroma dvišalė sutartis su įstaiga, prioritetas taikomas tik toje pačioje įstaigoje, kurią tuo metu lanko brolis ar sesuo);

      18.2.4. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) mokosi bendrojo ugdymo mokykloje;

      18.2.5. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne daugiau kaip 40 procentų darbingumo lygio;

      18.3. neatitinkant Aprašo 18.1 ar 18.2 papunkčiuose nustatytų kriterijų, eilės sudaromos tokia tvarka:

      18.3.1. vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtiniais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka pagal vaiko pavardę);

      18.3.2. vaikai iš kitų savivaldybių (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtinais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka pagal vaiko pavardę);

      18.3.3. vaikai iš kitų savivaldybių, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtiniais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka pagal vaiko pavardę).


      Visą išsamią informaciją apie vaiko vietą eilėje, kitą susijusią informaciją, galima matyti prisijungus prie Vilniaus miesto darželių informacinės sistemos (https://svietimas.vilnius.lt/).

      Pirmumo teisę suteikiančios priežastys sumuojamos ir yra lygiavertės.
      Nesant prioritetų, vieta skiriama vyresnio amžiaus vaikams.

      Pabaigus pildyti prašymą ir sutikus, kad duomenys iš kitų valstybės registrų būtų gauti automatiniu būdu, informacija dėl deklaruotos gyvenamosios vietos atsinaujins automatiškai.

      Deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys tikrinami vieną kartą per savaitę – pirmą savaitės darbo dieną ir pirmą grupių formavimo darbo dieną.


      Brolio (sesės) prioritetas galioja iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. arba iki tol, kol nebus nutraukta priešmokyklinio ugdymo sutartis.

      Vadovaujantis Tvarkos aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488) 18.1.4 papunkčiu, prioritetas skiriamas tik tiems vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, neveiksniu, teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai jam apribota valdžia.

      Brolio (sesės) prioritetas suteikiamas tik vaikams, deklaruotiems Vilniaus mieste.

      Į ugdymo įstaigą vaikai be eilės priimami vadovaujantis Tvarkos aprašo   https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488 14 punktu:

      14. Į įstaigos vaiko amžių atitinkančią grupę grupių formavimo metu ir esant laisvai vietai įstaigoje nuolat be eilės priimami ir perkeliami iš vienos įstaigos į kitą:

      14.1. vaikai, kuriems Vilniaus miesto savivaldybės vaiko gerovės komisijos nutarimu skirtas privalomas ikimokyklinis ir (ar) priešmokyklinis ugdymas;

      14.2. įvaikinti vaikai, globą turintys vaikai (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa nustatoma tėvų prašymu);

      14.3. tos pačios įstaigos darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip pusę metų pagal darbo sutartį, vaikai;

      14.4. du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje (ši nuostata taikoma ir Aprašo 18.1.4 papunktyje nurodytu atveju), kai jie pretenduoja į įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (ši nuostata taikoma pagal Aprašo 18.1. papunktyje nurodytą tvarką). Nesant laisvų vietų pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, gali būti pasiūlytos alternatyvos artimiausių seniūnijų įstaigose;

      14.5. užsienio valstybių piliečių, diplomatinio korpuso darbuotojų, dirbančių Lietuvos Respublikoje esančiose užsienio diplomatinėse atstovybėse, vaikai;

      14.6. vaikai su negalia, kuriems nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis arba kitų judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis;

      14.7. vaikai, kurių vienas iš tėvų yra neįgalus ir jam nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis arba kitų judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis;

      14.8. vaikai, kuriems Vilniaus miesto savivaldybės komisijos dėl vaikų priėmimo ar perkėlimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti (toliau – Komisija) nutarimu skirtas ikimokyklinis ir (ar) priešmokyklinis ugdymas.

      Prioritetas nebus skiriamas. Be eilės priimami ir perkeliami iš vienos įstaigos į kitą du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, kai jie pretenduoja į įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

      Jeigu nesate deklaruoti Vilniaus mieste, prioritetai nėra skiriami.

      Vadovaujantis Tvarkos aprašo 48 punktu (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488) kariai, kurie perkeliami (rotuojami) į Vilniaus miesto savivaldybę ir kurių vaikui nėra skirta ugdymo įstaiga, Vilniaus miesto savivaldybės komisijai dėl vaikų priėmimo ar perkėlimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti gali pateikti laisvos formos prašymą, jame nurodant norimas ugdymo įstaigas, ir pridėti perkėlimo faktą įrodančius dokumentus. Prašymą ir susijusius dokumentus tėvai Komisijai turi pateikti elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt, pašto adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius arba atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

      Prašymas bus svarstomas artimiausiame Komisijos posėdyje ir apie priimtą sprendimą dėl ugdymo įstaigos asmuo bus informuotas nurodytu būdu.

      Norėdami užregistruoti vaiką į ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupę, turi išsiųsti laisvos formos pasirašytą prašymą dėl priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriui elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt,  adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, arba atvykti į Klientų aptarnavimo skyrių, esantį Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Laisvos formos pasirašytame prašyme reikia nurodyti: vieno iš tėvų vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), faktinės gyvenamosios vietos adresą, el. pašto adresą, telefono numerį, vaiko vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), gimimo datą, pageidaujamos lankyti įstaigos pavadinimą bei ugdomąją kalbą. Taip pat pateikti LR URM išduotų akreditacijos pažymėjimų ar kitų dokumentų kopijas (vaiko ir tėvų).

      Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje vaikai ugdymo įstaigoms priskiriami sistemiškai ir nuosekliai pagal Tvarkos apraše numatytą algoritmą. Tik tuo atveju, jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t. Jeigu visose prašyme pažymėtose įstaigose nėra laisvų vietų, prašymas lieka laukiančiųjų eilėje.

      Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje vaikai ugdymo įstaigoms priskiriami automatiškai: vienu metu vaikas yra pasirinktų darželių eilėje, o jį priskyrus į vieną iš pasirinktų darželių, iš kitų eilių jis išbraukiamas.

      Vaikui skiriama vieta tik vienoje ugdymo įstaigoje. Gavus vietą, prašymas į kitas ugdymo įstaigas panaikinamas automatiškai.

      Turite pateikti šiuo metu lankomo darželio administracijai laisvos formos prašymą dėl vaiko išbraukimo iš sąrašų.

      Prieš pasirašydamas elektroninę sutartį įstaigos vadovas Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje turi pažymėti faktinę vaiko lankymo pradžios datą, bet ne ankščiau nei nuo š. m. rugsėjo 1 d. ir kai vaikui faktiškai sueis 1,5 metų


      Vaikas pradeda lankyti nuo mokslo metų pradžios, t. y. nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d., bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo faktinės lankymo pradžios, nurodytos Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje, išskyrus atvejus, kai yra pateisinama priežastis.

      Tėvai (globėjai), dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykę ir kt.) negalintys elektroniniu būdu pasirašyti dvišalės ugdymo sutarties, apie tai turi nedelsdami pranešti ugdymo įstaigos vadovui raštu (elektroniniu pranešimu, registruotu laišku), bet ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo gauto pranešimo apie skirtą vietą įstaigoje, ir informuoti įstaigos administraciją apie sutarties pasirašymo datą.

      Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dokumentų įvykdymo (nagrinėjimo) terminas yra iki 20 darbo dienų.

      Dėl šių priežasčių vaikas negali būti išbrauktas iš laukiančiųjų eilės ir kompensacija privataus darželio lankymui nėra nutraukiama.

      Sąskaitas už ugdymo paslaugas galima matyti https://svietimas.vilnius.lt/ → Ikimokyklinis ugdymas → Mano darželis → Jungtis per El. valdžios vartus → Sąskaitos. Šioje skiltyje taip pat galima pažymėti varnele, kad pageidaujate sąskaitas gauti el. paštu.

      Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-305 „Dėl Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cdf88fd0182f11eabbd2d79178d400a0/asr) 21 punktu, informaciją apie vaikus, nelankiusius įstaigos daugiau nei 30 darbo dienų per pastarąsias 90 kalendorinių dienų be pateisinamos priežasties, įstaigos vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes, turi teisę pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, prieš 10 darbo dienų apie tai raštu įspėjusi tėvus (globėjus).

      Pateisinama priežastis – liga (jeigu vaikas serga daugiau nei 10 darbo dienų, tėvai (globėjai) apie tai turi informuoti papildomai ugdymo įstaigą); prastovos tėvų (globėjų) darbovietėje; tėvų (globėjų) darbas pagal kintantį darbo grafiką, darbas nuotoliniu būdu, darbas užsiimat individualia veikla; nelaimės šeimoje; mokinių atostogų metas; tėvų atostogų metas; vasaros metas ir kitos svarbios priežastys.

      Tokiu atveju vienas iš tėvų (globėjų) Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriui turi pateikti laisvos formos prašymą ir pridėti vaiko gimimo liudijimo kopiją. Pasirašytą prašymą ir susijusius dokumentus vienas iš tėvų (globėjų) turi pateikti elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt, pašto adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius arba atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

      Užtikriname, kad lėšų vaikų ugdymo, kanceliarinėms ir higienos priemonėms įsigyti ugdymo įstaigoms skiriama pakankamai, todėl rinkliavos iš tėvų (globėjų) griežtai draudžiamos. Jeigu Jums žinomi konkretūs atvejai dėl rinkliavų, prašom apie tai informuoti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt. Anonimiškumą ir konfidencialumą užtikrinsime.

      Informuoti grupėje dirbančias mokytojas dėl kitų poilsio formų taikymo vaikui dienos poilsio metu. Kilus neaiškumų ar nesusipratimų, kreiptis į ugdymo įstaigos administraciją ir drauge ieškoti palankiausio Jūsų vaikui poilsio organizavimo būdo.

      Prašymą galima pateikti internetu Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje (https://svietimas.vilnius.lt/). Deklaravus gyvenamąją vietą Vilniuje, sistemoje duomenys atnaujinami automatiškai. Taip pat pergeneruojama ir vaiko vieta eilėje. Papildomai prašymo redaguoti ar teikti nereikia.

      Nepriklauso.

      · užregistruoti vaiką į ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupę turint leidimą gyventi Lietuvoje, reikia prisijungus https://svietimas.vilnius.lt/    elektroniniai valdžios vartai Ikimokyklinis ugdymas Mano darželis Vaiko registracija.

      · užregistruoti vaiką į ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupę turint vizą D, turi išsiųsti laisvos formos pasirašytą prašymą dėl priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriui elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt,  adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, arba atvykti į Klientų aptarnavimo skyrių, esantį Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Laisvos formos pasirašytame prašyme reikia nurodyti: vieno iš tėvų vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), faktinės gyvenamosios vietos adresą, el. pašto adresą, telefono numerį, vaiko vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), gimimo datą, pageidaujamos lankyti įstaigos pavadinimą bei ugdomąją kalbą. Taip pat pateikti asmens dokumentų, vizų kopijas bei kitus dokumentus (vaiko ir tėvų).

      Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas pradedamas:

      1)      2018 m. gimusiems vaikams – privalomas priešmokyklinis ugdymas;

      2)      2019 m. sausio 1 d. – balandžio 30 d. gimusiems vaikams – pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, atsižvelgus į tėvų (globėjų) sprendimą;

      3)      2019 m. gegužės 1 d. – rugsėjo 1 d. gimusiems vaikams – gali būti pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT. Tėvai (globėjai) kreipiasi į PPT (ne vėliau kaip iki rugpjūčio 14 d.) dėl vaiko įvertinimo pradėti priešmokyklinį ugdymą. Gavę PPT išvadą-rekomendaciją, dėl tolesnio vaiko ugdymo galutinį sprendimą priima tėvai (globėjai).

      Priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus tik tiems vaikams, kurie priešmokyklinį ugdymą pradėjo anksčiau, tėvų (globėjų) pageidavimu, kai tais kalendoriais metais vaikui suėjo 5 m., jei vaikas priešmokyklinį ugdymą pradėjo, kai tais kalendoriniais metais suėjo 6 m., kartojimui jokios išlygos nėra numatytos.
      • Jeigu įstaiga teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, vaikas, baigęs ikimokyklinio ugdymo programą, tęsia priešmokyklinio ugdymo programą toje pačioje įstaigoje pateikus prašymą tiesiogiai įstaigos vadovui nustatyta tvarka, o ne per Vilniaus miesto darželių informacinę sistemą.
      • Jeigu tėvai (globėjai) pageidauja pakeisti įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą, pildomas prašymas per sistemą Tvarkos apraše nustatyta tvarka.
      • Jeigu įstaiga neteikia priešmokyklinio ugdymo paslaugų arba tėvai (globėjai) pageidauja keisti įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą kita ugdomąja kalba, tėvai (globėjai) lankančiam vaikui ugdymo įstaigą teikia naują prašymą ir pasirenka iki 5 pageidaujamų įstaigų. Tėvai turi prisijungti prie https://svietimas.vilnius.lt/ → Ikimokyklinis ugdymas → Informacinė sistema / prašymų teikimas / redagavimas /kita informacija → Prisijungti → Lankantys įstaigas vaikai → Pasirinkti vaiką ir paspausti ant jo vardo, pavardės → Pildyti prašymą į priešmokyklinio ugdymo grupę

      Tėvai (globėjai) per 10 kalendorinių dienų turi elektroniniu būdu pasirašyti priešmokyklinio ugdymo sutartį su nurodytos Įstaigos vadovu.  

      Prisijungę https://svietimas.vilnius.lt/ Ikimokyklinis ugdymas Mano darželis  Mano sutartys matysite paruoštą pasirašyti el. sutartį. Prieš pasirašant sutartį prašome pasitikrinti kontaktinius duomenis. Patvirtinę duomenų teisingumą, matysite suformuotą sutarties projektą ir galėsite pasirašyti pasirinktu būdu (el. parašu, SMART ID arba lustine kortele).  

      ·  Užsienio valstybių piliečiai, neturintys leidimų gyventi LR, dėl sutarties pasirašymo, privalo kreiptis į Įstaigos vadovą. 


      Tėvai, kurių vaikai lanko skirtingas ugdymo įstaigas, gali Vilniaus miesto savivaldybės komisijai dėl vaikų priėmimo ar perkėlimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti (toliau – Komisija) pateikti laisvos formos prašymą dėl brolių (seserų) sujungimo į vieną norimą ugdymo įstaigą. Pasirašytus prašymus tėvai Komisijai turi pateikti elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt, paštu adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius arba atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Atkreipiame dėmesį, kad turi būti pasirašytos abiejų vaikų ugdymo sutartys.

      Prašymas bus svarstomas artimiausiame Komisijos posėdyje ir apie priimtą sprendimą dėl ugdymo įstaigos asmuo bus informuotas nurodytu būdu.

      Tėvai (globėjai) Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje gali pateikti prašymą dėl vaiko lankomo darželio keitimo: https://svietimas.vilnius.lt → Ikimokyklinis ugdymas → Informacinė sistema/prašymų teikimas/redagavimas/kita informacija → Prisijungti → Lankantys įstaigas vaikai → Vaiko vardas, pavardė → Pakeisti darželį.

      Pateikiant prašymą Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje galima pasirinkti tik vieną ugdymo įstaigą.

      Vaikai į atsilaisvinusias vietas jau sudarytose grupėse priimami nuolat, t. y. į laisvą vietą priimamas pirmas vaikas iš laukiančiųjų eilės. Į norimą darželį galėsite patekti tik tada, kai bus laisva vieta ir Jūsų vaikas bus pirmas laukiančiųjų eilėje. Vaikas lanko ugdymo įstaigą, kol tėvai nepateikia prašymo dėl jo išbraukimo iš sąrašų.

      Tų pačių gimimo metų vaikų tėvams (globėjams), kurie yra pasirašę dvišales ugdymo sutartis su ugdymo įstaigomis, į kurias tuo metu priimti jų vaikai, abipusiu susitarimu suteikiama galimybė apsikeisti ugdymo įstaigomis pateikus pasirašytą laisvos formos prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriui elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt, pašto adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius arba atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

      Vadovaudamasi Mėnesinio mokesčio kompensavimo už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą Vilniaus miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-1753 „Dėl Mėnesinio mokesčio kompensavimo už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą Vilniaus miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas tvarkos aprašu“ https://aktai.vilnius.lt/document/30387718, Vilniaus miesto savivaldybė suteikia galimybę pasinaudoti 120 Eur kompensacija vilniečių vaikams, lankantiems nevalstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas (išskyrus VšĮ „Mažasis Trinapolis“) bei 100 Eur kompensacija vaikų ugdymui ir priežiūrai https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ec67bbb0c37511e69dec860c1f4a5372
      Taip, gausite 120 Eur kompensaciją iki rugsėjo 1 d.

      Visą informacija apie ugdymosi šeimoje galimybes ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vykdančias priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą: https://svietimas.vilnius.lt/page/home-education

      Ši sutartis sudaroma iki statytojo planuojamo statinio projekto statybą leidžiančiam dokumentui gauti įkėlimo į Infostatybą.

      Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis pagal įstatymą gali būti sudaroma tik dėl tos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros, kurios plėtra numatyta teritorijų planavimo dokumente (neperžengiant jo galiojimo ribų) (1), jos neplėtoja kiti iniciatoriai ar esamos savivaldybės infrastruktūros valdytojai (2) ir ji susijusi su statytojo reikmėmis (reikalinga statytojo planuojam statiniui aptarnauti) (3).

       Iniciatorius, pageidaujantis sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, pateikia:

      • Pasiūlymą, kuriame nurodo, kokią savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą statytojas siūlo suprojektuoti ir įrengti, infrastruktūros apimtis pagal jos rūšis.
      • Teritorijų planavimo dokumento registracijos TPDRIS numerį. Į šio dokumento ribas turi patekti siūloma projektuoti ir įrengti infrastruktūra.
      • Brėžiniai (atskirai inžinerinių tinklų brėžinys su projektuojamais ir įrengiamais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijų brėžinys su projektuojamomis ir įrengiamomis susisiekimo komunikacijomis (t. y. gatvė ir jos priklausiniai). Jeigu projektuojama buitinių tinklų ir nuotekų infrastruktūra, brėžiniai turi būti suderinti su UAB „Vilniaus vandenys“.
      • Sąmata pagal SISTELA įkainius (atskirai inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų).
      • Sąmatų ekspertizė (nebūtina, bet rengiama, jeigu statytojas nori pagrįsti sąmatos sumą ir sutrumpinti sąmatų tikrinimo procesą).
      • Įmokos apskaičiavimo akto numerį ir datą (prašymą įmokai apskaičiuoti galite pateikti čia https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/savivaldybes-infrastrukturos-pletros-imokos-nustatymas).
      • Statytojo valdomo žemės sklypo, kuriame planuojama statinio statyba, NTR išrašas.

      Vystytojai, sudarę infrastruktūros plėtros sutartį, infrastruktūros plėtros įmokos skirtumą, jeigu toks bus, mokės tik užbaigę savo objekto statybą, todėl prašom gavus aktą jo neapmokėti.

      Dokumentus teikti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt

      Sutartis sudaroma tik dėl savivaldybės infrastruktūros, t. y. tos infrastruktūros, kurią savivaldybė ar savivaldybės infrastruktūros valdytojai perims į savo balansą.

      Sutartis, vadovaujantis įstatymu, nesudaroma tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūra nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentuose (8 str. 3 d. 3 p.).

      Pažymėtina, jog SIP sutartis sudaroma norint vystyti tą savivaldybės infrastruktūrą, kuri atitinka SIPĮ 2 str. 1 d. įtvirtintą sąvoką ir įprastai nėra plėtros iniciatoriaus žemės sklype, t. y. įprastai privačiame žemės sklype esanti inžinerinė infrastruktūra nebus laikoma infrastruktūra, dėl kurios galėtų būti sudaryta SIP sutartis (išskyrus atvejus, kai servitutinėje sklypo dalyje projektuojami magistraliniai tinklai), ir už kurią būtų galima gauti kompensaciją.

      Taip pat abejotina, ar infrastruktūra, reikalinga vieno statinio tinkamam funkcionavimui, būtų laikoma savivaldybės inžinerine infrastruktūra, kaip ją apibrėžia SIPĮ 2 str. 1 d., dėl kurios turėtų būti sudaroma SIP sutartis ir kuri turėtų būti perduodama infrastruktūros valdytojui.

      Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis galima rasti Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje (Teritorijų planavimo ir statybų vartai; TPS „Vartai“ )

      Pateikiama nuoroda: https://infostatyba.planuojustatau.lt/eInfostatyba-external/contract/public/publicContractPublicSearch

      Už infrastruktūros įmokų panaudojimą bus atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

      Vilniuje žinomas ne vienas atvejis, kai NT vystytojai, parduodami individualius namus ar kotedžus, žadėjo įrengti šaligatvius, automobilių parkavimo vietas, ar net vaikų darželius. Tų pažadų neįvykdė, o jų įsipareigojimus teko perimti savivaldybei. Už konkrečios teritorijos vystymą surinktomis infrastruktūros plėtros įmokomis, bus atliekami nepadaryti darbai.

      Surinktos įmokos pateks į Vilniaus infrastruktūros rėmimo programą, iš kurios miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą), kompensuos už tam tikrais atvejais infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.

      Įmokų surinkimui bus naudojamos atskiros sąskaitos ir atskira apskaita. To reikalauja tiek įstatymas, tiek gero valdymo praktika, todėl bus galima atsekti ir matyti, kiek, kur, už ką ir koks vystytojas sumokėjo.

      Taip, iš prioritetinėse teritorijose surinktų įmokų, pagal poreikį, savivaldybė galės padengti ir dalį vaikų darželių ar mokyklų, poliklinikų statybai reikiamų kaštų, jei plėtojama teritorija, kurioje šios infrastruktūros dar nėra ar trūksta. Programos lėšų dalis, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, naudojamos kompensuoti už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą neprioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.

      Pagal SIPĮ lėšos gali būti panaudojamos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrai pagal planą, o Savivaldybės infrastruktūros plėtra pagal SIPĮ – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus. SIP įmokos nėra vienintelis šaltinis, pagal kurį tvarkoma infrastruktūra – nemaža dalimi prisidedama iš bendro miesto biudžeto.

      Tokia išimtis nėra numatyta. Šiuo metu kitokia tvarka nustatyta tik gyvenamosios paskirties vieno buto statiniams, kurie yra vieninteliai gyvenamieji pastatai sklype.

      Toks reguliavimas yra įprastas kitose šalyse. Plečiantis miestui, reikia vis daugiau infrastruktūros (pradedant gatvėmis, baigiant darželiais). Ją įrengti ir išlaikyti yra brangiau ir sudėtingiau teritorijose, kurios yra nutolusios nuo susiformavusių miesto centrų, todėl natūralu, kad ten infrastruktūra yra prasčiau išvystyta. Tokios infrastruktūros plėtrai reikia daugiau lėšų.

      Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose nustatyta prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349625

      Vilniaus savivaldybė nustatė tarifus remdamasi faktiniais rinkos investicijų į infrastruktūrą duomenimis, įvertinusi miesto plėtros perspektyvas ir jau egzistuojančią miesto infrastruktūrą. Ilgainiui šie tarifai keisis priklausomai nuo teritorijos išvystymo lygio ar reikalingos infrastruktūros plėtros.

      Iki šiol Vilniuje NT objektų plėtotojai savarankiškai įrengdavo infrastruktūrą ir jiems būdavo taikomas nedidelis socialinės infrastruktūros mokestis. Dėl kiekvieno NT plėtotojų įsipareigojimo buvo deramasi atskirai, dažnai jie savo įsipareigojimų iki galo neįvykdydavo, o pirmam į teritoriją atėjusiam vystytojui tekdavo didžiausi infrastruktūros įrengimo kaštai. Toks procesas buvo neefektyvus ir ne visada teisingas plėtotojų atžvilgiu.

      Dėl to nuo šiol tvarka bus paprastesnė ir lygiateisiškesnė. Statytojai turės sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką. Savivaldybė pati nuspręs, kur kokios infrastruktūros labiausiai reikia ir pasirūpins jos įrengimu. Taip pat skirtingi įmokų tarifai skirtingose teritorijose padės reguliuoti miesto plėtrą.

      Infrastruktūros plėtros įmoką numato nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (SIPĮ).

      Infrastruktūros plėtros įmoka yra taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie stato NT objektus arba juos rekonstruoja išplėsdami NT objektų plotą.

      Skaičiuojant įmokos dydį bendrasis pastato plotas ar inžineriniu statiniu užstatomas plotas dauginamas iš nustatyto įmokos tarifo ir numatyto koeficiento. Rekonstrukcijos atveju įmoka skaičiuojama nuo padidėjusio ploto.

      Tokius finansinius plėtros įrankius valdymui turi daug Europos miestų. Ten taikomi įmokų tarifai yra ženkliai didesni už šiuo metu galiojančius Vilniaus mieste.

      Įprastai visa įmoka turi būti sumokėta iki pateikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui. Dėl įmokos mokėjimo dalimis išskirtiniais atvejais sprendžia Vilniaus m. savivaldybės taryba. Prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

      Dalis įmokos ar įmoka visai nemokama, jeigu yra sudaryta infrastruktūros plėtros sutartis, pagal kurią įrengiama reikiama viešoji infrastruktūra. Svarbu, kad sutartis gali būti sudaroma tik dėl tokios infrastruktūros, kuri yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.

      Taip, reikės. Įmoka mokama statant ar rekonstruojant statinį visoje savivaldybės teritorijoje.

      Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.

      Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.

      Statant dvibutį taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir statant daugiabutį – įmokos suma skaičiuojama nuo bendrojo statinio ploto ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatymo ploto. Rekonstrukcijos atveju mokama nuo padidėjusio bendrojo ploto. Įmoka neskaičiuojama nuo inžinerinio statinio – kiemo aikštelės.

      Šiuo metu nustatyti įkainiai: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur/kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur/ kv. m.

      Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

      Infrastruktūros plėtros įmoka yra taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie stato NT objektus arba juos rekonstruoja išplėsdami NT objektų plotą.

      Skaičiuojant įmokos dydį bendrasis pastato plotas ar inžineriniu statiniu užstatomas plotas dauginamas iš nustatyto įmokos tarifo ir numatyto koeficiento. Rekonstrukcijos atveju įmoka skaičiuojama nuo padidėjusio ploto.

      Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

      Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

      Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:
      1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
      2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
      3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
      4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
      5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
      6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

      Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

      Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

      Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

      Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:

      1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
      2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
      3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
      4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
      5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
      6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

      Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

      Įmoka daugiabučiams apskaičiuojama pagal daugiabučių plotą ir teritoriją, kurioje yra statomi daugiabučiai.

      Tarifai daugiabučiams yra šie:
      • Prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose, teritorijose tarifas siekia 30 Eur/kv. m
      • Neprioritetinėse zonose, kur infrastruktūros stoka yra didesnė, tarifas siekia 50 Eur/kv. m
      • Teritorijų konversijų atveju įkainio dydis, neatsižvelgiant į tai, ar teritorija yra prioritetinė ar neprioritetinė, bus lygus 15 (penkiolikai) Eur už vieną kv. m. Konversijos teritorijos Įkainis taikomas statinio plotui, lygiam nugriauto statinio (statinių) plotui. Likusiam statinio plotui taikomi šiame sprendime numatyti Įkainio dydžiai.
      (Plačiau apie šiai grupei taikomas sąlygas: https://aktai.vilnius.lt/document/30349725).

      Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatams sklype skaičiuoklė.

      Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos gyvenamosios paskirties vieno buto pastatams, kai toks namas yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype, skaičiuoklė 

      Šiuo metu nustatyta, kad vienbučių namų statytojams, kai toks namas yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype, įmokos tarifas yra 15 Eur/kv. m nepriklausomai nuo teritorijos. Įmoka netaikoma prie vienbučio gyvenamojo namo esančiai kiemo aikštelei.

      Vilnius ir Trakų r. savivaldybėms patvirtinus įmokas, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo taikyti įmoką nuo 2021 m. kovo 26 d.

      Įmokos dydis apskaičiuojamas statinio bendrąjį plotą ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą dauginant iš nustatyto įmokos tarifo.

      Šiuo metu nustatytas įmokos tarifas: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur už vieną kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur už vieną kv. m.

      Įmoka nėra skaičiuojama nuo požeminių automobilių saugyklų plotų, taip pat nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:

      1. Išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
      2. Patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
      3. Patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
      4. Turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
      5. Įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

      Pavyzdžiui, prioritetinėje teritorijoje statant daugiabutį, kurio bendrasis plotas 4000 kv. m, iš kurių požeminė automobilių saugykla sudaro 1000 kv. m, taip pat yra įrengtas antžeminis automobilių parkavimas, kurio plotas 200 kv. m, įmoka bus skaičiuojama nuo šio ploto: 4000 – 1000 + 200 = 3200 * 30 Eur = 96 000 Eur.

      Ši suma pateks į infrastruktūros plėtros rėmimo programą, iš jos miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą).

      Infrastruktūros įmoka ir programa 50/50 nėra susijusios, ir jų susieti neleidžia teisės aktai. Vilniaus m. savivaldybė toliau tęs šią programą, leidžiančią prisidėti prie infrastruktūros ten, kur jos reikia ir pageidauja gyventojai.

      Visgi infrastruktūros įmokos galės būti panaudotos kompensuoti už teritorijų planavimo dokumentuose numatytą ir įrengiamą savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą (žr. aukščiau esantį klausimą dėl grąžinimo), tai reiškia, kad įrengus viešąją infrastruktūrą prioritetinėje teritorijoje bus galima susigrąžinti visą investicijų sumą prioritetinėje teritorijoje arba tą sumą, kuria prisidės kiti vystytojai, prisijungdami prie infrastruktūros neprioritetinėje teritorijoje.

      NT vystytojai, sudarydami sutartį su savivaldybe, galės gauti kompensaciją už įrengtą savivaldybės infrastruktūrą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat vystytojai turi galimybę būti atleisti nuo įmokos ar jos dalies Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašo 8(1) p. nustatyta tvarka.

      Žinoma, savivaldybė ir toliau skirs lėšas infrastruktūros priežiūrai ar atnaujinimui iš kitų šaltinių, kaip ir iki šiol. Infrastruktūros plėtros įmokos bus nukreipiamos ten, kur vykdoma plėtra ar trūksta esamų lėšų darniai infrastruktūros, ar paslaugų plėtrai.

      Jeigu infrastruktūros plėtros įmokos suma yra didesnė, nei įrengiamos infrastruktūros vertė – vystytojas sumoka skirtumą miestui. Jeigu įmokos suma mažesnė – miestas grąžina skirtumą per 5 metus prioritetinėje teritorijoje arba per 10 metų – neprioritetinėje. Neprioritetinėje teritorijoje kompensuojama (grąžinama) įmoka tik iš kitų plėtotojų, prisijungiančių prie pastatytos ar įrengtos infrastruktūros, surinktų įmokų.

      Infrastruktūros įrengimas laiku bus užtikrinamas sudarant ir tvirtinant miesto infrastruktūros trumpojo ir vidutinio laikotarpio planus, kur ir pagal kokius kriterijus pirmiausia bus kreipiamos investicijos. Ilgainiui norima pasiekti tokį lygį, kad reikiama infrastruktūra (nuo susisiekimo iki socialinės infrastruktūros) iš karto būtų įrengiama vystomose teritorijose, užtikrinant darnią ir sistemingą miesto plėtrą. Visgi tam pasiekti reikės ne vienų metų ir daugybės sričių koordinavimo, taip pat suskaičiuoti ir sukaupti reikiamus finansus, sutvarkyti kai kuriuos teritorijų planavimo dokumentus

      Reikia suprasti, kad visame mieste visos infrastruktūros vienu metu ir tolygiai įrengti nėra įmanoma bei tokia plėtra nebūtų laikoma efektyvia, tad, pavyzdžiui, plyname lauke statomiems pastatams reikiamos infrastruktūros teks laukti ilgiau, nei statomiems ten, kur yra numatytas plėtros prioritetas ar netoliese jau yra įrengtos infrastruktūros.

      Kreipiantis į savo gyvenamosios teritorijos seniūną ar seniūnaitį bei perduodant savo infrastruktūros poreikį šiems savivaldos atstovams.

      Paprasčiausias tokios infrastruktūros pavyzdys – antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė: jai funkcionuoti reikalinga savivaldybės susisiekimo infrastruktūra.

      Įrengta laikoma susisiekimo infrastruktūra, prie kurios savivaldybė gali išduoti prisijungimo sąlygas, tai yra visos įrengtos gatvės (asfaltas, gatvės bei kietosios dangos), esančios savivaldybės patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše; taip pat visos įrengtos gatvės, privažiavimo keliai (asfaltas, gatvės be kietosios dangos), kurių nėra patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, tačiau yra laisvoje valstybinėje žemėje.

      Susisiekimo infrastruktūra, kuri nėra įrengta, yra laikomos gatvės, suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais, su išskirtais gatvėms sklypais ar laisva valstybine žeme, tačiau neįrengtos arba kur yra tik išvažinėta pieva. Taip pat infrastruktūra, nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentais, esant ar nesant laisvos valstybinės žemės.

      Prioritetinė infrastruktūra yra tose zonose, kuriose jau egzistuoja gerai išplėtota infrastruktūra. Šiuo metu yra nustatytos šios miesto teritorijos, tačiau ateityje jos galės būti peržiūrimos:

      1. Miesto centrinė dalis (Senamiestis, Naujamiestis ir kitos istorinio miesto centro bei formuojamo kompaktiško centro teritorijos);
      2. Buvusių pramonės zonų konversijos pagrindu formuojama kompaktiško miesto centro tąsa (Savanorių prospekto, Šiaurės miestelio aplinka), Naujoji Vilnia;
      3. Kompaktiškai užstatytos teritorijos, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare (didžioji dalis – sovietmečiu užstatyti daugiabučių rajonai);
      4. Esami ir formuojami lokalūs centrai ir paslaugų zonos, esančios teritorijose, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare, taip pat lokalaus centro ir paslaugų zonos oro uosto aplinkoje;
      5. Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko Vismaliukuose ir Vilniaus viešojo logistikos centro šalia Vaidotų geležinkelio skirstymo stoties teritorijos, taip pat teritorija naujo pramonės parko steigimui ir plėtrai Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje;
      6. Naujos integruotų funkcijų teritorijos periferinėje zonoje – Ukmergės kryptimi (Pavilionys, Bajorai), Pilaitėje (Smalinė, Zujūnai), Nemėžio kryptimi (Kalnėnai, Nemėžis) bei prioritetinės pramonės įmonių plėtros teritorijos Kuprioniškėse ir prie Lentvario (Vaidegiai).
      Visą brėžinį galite rasti čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626

      Jeigu infrastruktūra yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, reikia kreiptis dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo pagal SIPĮ.

      Jeigu infrastruktūra nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, galite inicijuoti tokio dokumento parengimą, kuriame būtų suplanuojama savivaldybės infrastruktūra.

      Vadovaujantis Infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos ne mažesnės negu šioje sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės negu sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi.

                            Vadovaujantis Infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus negu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama.

                            Vadovaujantis šia nuostata, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašą, kuriame nustatyti papildomi atleidimo nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo atvejai.

                            Pagal minėto aprašo 10 punktą, nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.                       Taip pat, gavus Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus prašymą, Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus teikimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali atleisti nuo įmokos arba ją sumažinti tokiais atvejais:

      14.1. kai pastatai yra plėtojami teritorijoje „Esami ir formuojami specializuoti kompleksai“;

      14.2. visuomeninės paskirties pastatams, nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1-816 „Dėl Infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3.4 papunktyje, bet kurioje teritorijoje, išskyrus Tvarkos 19 punkte išvardytus atleidimo atvejus;

      14.3. argumentuojant visuomenine nauda, bet kurioje teritorijoje bet kokios paskirties pastatams, kurie sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą.

                            Vadovaujantis 19 p. nuostata nuo Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai, kurie stato kultūros paskirties pastatus – bibliotekas, muziejus, teatrus, kino teatrus; mokslo paskirties pastatus – bendrojo lavinimo įstaigas, vaikų lopšelius-darželius, aukštąsias mokyklas; gydymo paskirties pastatus – ligonines, poliklinikas; sporto paskirties pastatus – sporto sales, teniso kortus, baseinus, čiuožyklas, jachtklubus, šaudyklas, stadionus, maniežus.

      Ne, teisės aktai tokio atleidimo nenumato. Reikia suprasti, kad renkamos lėšos yra skirtos infrastruktūros, kuri galbūt bus reikalinga ir jiems patiems, plėtrai. Taip pat lėšos bus skirtos socialinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vaikų darželiams ar mokykloms statyti.

      1. NT plėtotojai galės būti atleisti nuo plėtros įmokos tais atvejais, kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšos, skirtos infrastruktūrai bus ne mažesnės negu jų statiniams, kuriems reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtros, apskaičiuota įmoka . Jeigu infrastruktūrai vystytojas skirs mažiau lėšų nei numatyta įmoka, jis turės sumokėti skirtumą.
      2. Nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.
      3. Infrastruktūros rėmimo programos komisijos siūlymu gavus infrastruktūros plėtros iniciatoriaus prašymą savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali atleisti nuo įmokos arba ją sumažinti tokiais atvejais:
        1. Pastatai yra vystomi „Esami ir formuojami specializuoti kompleksai“ teritorijoje;
        2. Visuomeninės paskirties pastatams nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3 d. p. bet kurioje teritorijoje;
        3. Bet kurioje teritorijoje, bet kokios paskirties pastatams, tai argumentuojant visuomenine nauda, pastatams, kurie sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą.
      Patiriant finansinių sunkumų į Socialinių išmokų skyrių galima kreiptis dėl:
      • socialinės pašalpos,
      • būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų;
      • papildomos išmokos prie vaiko pinigų;
      • nemokamo maitinimo vaikams;
      • kredito ir palūkanų įmokos apmokėjimo, jei asmuo gyvena pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektą renovuojamame ar jau renovuotame būste ir turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją;
      • gali būti skiriama ir kita piniginė parama. Kiekvienu atveju įvertinama individuali situacija. Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas, Sąlyginės pašalpos skyrimas ir  Periodinės pašalpos skyrimas .
      Daugiau apie tai informacijos čia

      Pirmiausiai reikėtų nutraukti išmokų gavimą savivaldybėje, kurioje anksčiau gyvenote ir tuomet kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių dėl išmokų skyrimo (tęsimo).

      Reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje deklaruojate gyvenamąją vietą.

      Dėl socialinių išmokų besikreipiantys vilniečiai turi galimybę pasirinkti jiems patogiausią prašymo pateikimo būdą:

      ·        el. paštu atsiųsti užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą paslaugos apraše nurodytą prašymo formą el. paštu sis@vilnius.lt arba pateikti naudojantis E. pristatymo sistema https://epristatymas.lt/;

      ·        registruotu paštu atsiųsti užpildytą prašymą adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius

      ·        tiesioginės konsultacijos atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą (Konstitucijos pr. 3, I a.);

      ·        paskambinus telefonu 8 700 35545 ir sekant garsinio vedlio nurodymais bet kuriuo patogiu paros ar savaitės metu (dėl piniginės socialinės paramos);

      ·        el. būdais.

      Tikslūs prašymų pateikimo būdai yra nurodyti konkrečių išmokų (paslaugų) aprašymuose.

      Trūkstamus reikalingus pateikti dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu  dokumentai@vilnius.lt arba atvykus į Savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.) palikti Socialinių išmokų skyriaus dokumentams skirtose dėžėse (registruotis ir terminale numerio spausdinti nereikia).

      Daugelis dokumentų yra pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes ir individualią situaciją. Visą reikalingų pateikti dokumentų sąrašą rasite atskirai pasidomėję socialinės pašalpos skyrimu ir būsto šildymo ir karšto vandens kompensacijų skyrimu. Konsultacijos ir informacija teikiama:
      Vos tik bus išnagrinėtas Jūsų prašymas skirti išmoką prašymo pildymo metu nurodytais kontaktais gausite pranešimą (el. paštu, neturint galimybės - paštu). Taip pat galite kreiptis į Socialinių išmokų skyrių el. paštu sis@vilnius.lt, telefonu 8 700 35545.


      Piniginės paramos išmokėjimo grafikas 2024 m. liepos- rugsėjo mėnesiais:

       

      Socialinė pašalpa

      Išmokos vaikui

      Tikslinės kompensacijos*

      Pagalbos pinigai (už vaiko globą)

      Banke

      Pašte**

      Banke

      Pašte**

      Banke

      Pašte**

      Tik banke

      Liepa

      nuo 10-os mėnesio dienos

      12-24 mėnesio dienomis

      nuo 12-os mėnesio dienos

      12-24 mėnesio dienomis

      nuo 12-os mėnesio dienos

      12-24 mėnesio dienomis

      nuo 5-os mėnesio dienos

      Rugpjūtis

      nuo 12-os mėnesio dienos

      12-24 mėnesio dienomis

      nuo 12-os mėnesio dienos

      12-24 mėnesio dienomis

      nuo 12-os mėnesio dienos

      12-24 mėnesio dienomis

      nuo 7-os mėnesio dienos

      Rugsėjis

      nuo 10-os mėnesio dienos

      12-21 mėnesio dienomis

      nuo 12-os mėnesio dienos

      12-24 mėnesio dienomis

      nuo 12-os mėnesio dienos

      12-24 mėnesio dienomis

      nuo 6-os mėnesio dienos


      *Šios išmokos gali būti pristatomos gavėjui į namus

      **Pašte neatsiėmus išmokų iki mėnesio 24-os dienos, jos bus mokamos nuo kito mėnesio pagal aukščiau pateiktą išmokėjimo grafiką .

      SVARBU! Paskirtos išmokos mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, t.y. bus išmokėtos iki liepos 25 d., rugpjūčio 25 d., rugsėjo 25 d.

      Pasikeitus pavardei, informaciją apie pasikeitimą turite pateikti elektroniniu paštu sis@vilnius.lt.

      Jei išmoką pageidaujate gauti kitu būdu (pvz. į kitą Jūsų vardu atidarytą banko sąskaitą), turite pateikti prašymą dėl išmokos mokėjimo būdo pakeitimo elektroniniu paštu sis@vilnius.lt (pasirašytą saugiu el.parašu) arba atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.


      Kilus papildomų klausimų rekomenduojame kreiptis saugiais ir greitais el. bendravimo būdais: Dėkojame Jums už supratingumą.

      Negyvenimas kartu neįrodo santuokos nutraukimo, todėl vertinama bendra šeimos situacija, užimtumas, pajamos ir pan.

      Daugiau informacijos apie Socialinių išmokų teikiamas paslaugas rasite polapyje Socialinė parama.

      Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (ar dirbančius, atsižvelgiant į darbo laiko trukmę) ir nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius šią paramą, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti, o pasitelkti asmenys turi pareigą joje dalyvauti. Jei asmuo nepateikia nedalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje pagrindžiančių dokumentų (pvz. medicininės pažymos ar kt.), parama vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama ar nutraukiama, o bendrai gyvenantiems asmenims – socialinė pašalpa skiriama tik vaikams ir kompensacijos neteikiamos, iki pareiga dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje bus įvykdyta.  

       Visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami:

      1. asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių;

      2. nėščios moterys;

      3. motina ar tėvas arba globėjas, auginantys vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų, kuris (kurie) negali lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją, arba vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), nelankantį (nelankančius) švietimo įstaigos dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau, iki vaikas pradės mokytis pagal pradinio ugdymo programą;

      4. asmenys, kurie slaugo ar prižiūri asmenį, savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką arba vaiką, kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jie paskirti fizinio asmens, pripažinto neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje, arba vaiko, kuriam nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens arba vaiko, kuriam nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;

      5. neįgalūs asmenys;

      6. asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu);

      7. asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu);

      8. asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje.


      Pašalpą galima gauti, jei asmeniui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 193,60 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Daugiau informacijos rasite Socialinės pašalpos skyrimas.

      Prašymas turi būti teikiamas kitą mėnesį, pasibaigus socialinės išmokos skyrimo laikotarpiui (t. y. jeigu socialinė pašalpa paskirta nuo gegužės iki liepos mėnesio, naujas prašymas turėtų būti teikiamas rugpjūčio mėnesį). Priimtame sprendime skirti socialinę išmoką yra nurodomas laikotarpis, kuriam skiriamos išmokos.

      Daugiau informacijos rasite Socialinės pašalpos skyrimas.

      Socialinė pašalpa asmeniui gali mažėti dėl mokėjimo trukmės arba padidėjus asmens/ šeimos gaunamoms pajamoms.

      Antstolis nežino, kokia Jūsų gaunamų pajamų kilmė, todėl, kad iš gaunamos paramos nebūtų vykdomi atskaitymai įsiskolinimams dengti, būtina  antstoliui pranešti apie gaunamą paramą ir jos rūšį.

      Pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Jeigu turite antstolių išieškomų skolų, gaunant socialinę pašalpą ar tikslinę paramą iš savivaldybių biudžetų lėšų, svarbu nedelsiant apie tai pranešti antstoliui, pateikiant jam paramą skyrusios savivaldybės  pažymą, pageidautina, 2-3 mėn. banko sąskaitos išrašą apie pervestą paramą; tik žinodamas jūsų gaunamų lėšų kilmę, antstolis užtikrins, kad išieškojimas iš gaunamos paramos nebūtų vykdomas.

      Tačiau jeigu pranešti antstoliui nesuspėjote ir pajamos iš sąskaitos jau nurašytos, minėtus pažymą ir išrašą pateikite jam per 14 dienų (svarbu neuždelsti) nuo pajamų nurašymo – laiku pateikus dokumentus, įrodančius, kad buvo nurašytos pajamos, gautos kaip minėta parama, antstolis per 5 darbo dienas pajamas grąžina.

      Taip. Jei gaudavote socialinę pašalpą ir pradėjote dirbti, vis tiek turite teisę dar 12 mėnesių gauti šią paramą. Su būtinomis sąlygomis galite susipažinti čia.

      Nustatant teisę gauti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir būsto šildymo, vandens kompensacijas) yra vertinamos asmens gaunamos pajamos ir atitikimas teisės aktuose numatytiems reikalavimams. Daugiau informacijos galite rasti Socialinės pašalpos skyrimas ir Būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimas.

      Nuo 2023-09-01 pateiktiems prašymams-paraiškoms taikomas nuosavybės teise turimo turto vertinimas, plačiau »

      Vertinamas vieno gyvenančio asmens / bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimas visas turtas:

      Nekilnojamas turtas

      - statiniai (įskaitant nebaigtus statyti);

      - žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių).

      Kilnojamas turtas

      - privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika;

      - gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos (jei jų bendra vertė viršija 1 160 eurų).

      Finansinis turtas

      - akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai (jei jų bendra vertė viršija 580 eurų);

      - meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai (jei vieneto vertė viršija 580 eurų);

      - piniginės lėšos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų), išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;

      - gautos (negrąžintos) paskolos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų)[1];

      - kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų);

      - valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

      [1] išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti).

      Viso turimo turto vertė apskaičiuojama sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 1160 Eur), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

       

      Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik nuosavybes teise turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir šio turto normatyvinė vertė, kurią neviršijus nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Bendras turto vertės normatyvas tai rodiklis, kuriuo remiamasi nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą ir su kuriuo lyginama faktiškai turimo turto vertė.

      Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą. 

       

      Kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.

       

      Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.

       

      Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.

       

      Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų (VRP – 176 Eur) dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

       

      Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

      Būsto vertės  normatyvas priklauso nuo bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, būsto ploto ir nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pagal būsto vertės zoną.

       

      Būsto ploto normatyvas: 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

       

      Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

      - kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:

      - miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

      - žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;

      - žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.

       

      Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.


      Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
      Jei nuosavybės teise turimo turto vertė didesnė už turto vertės normatyvą, ir dėl būsto šildymo kompensacijos ir (ar) socialinės pašalpos kreipiatės pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį parama buvo paskirta, parama gali būti skirta trims mėnesiams.

       

      Jeigu jūsų nuosavybės teise turimo turto vertė ne daugiau kaip 10 procentų viršija nustatytą turto vertės normatyvą, numatyta galimybė skirti socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas išimties tvarka, jeigu jums nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip po vieną įvairios paskirties turto objektą. Tokiu atveju turite atitikti kitas, Įstatyme numatytas, bendras sąlygas (užimtumo; pajamų normatyvo) paramai gauti. Piniginė socialinė parama išimties tvarka gali būti skiriama ne ilgiau nei 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių.

      Dėl kompensacijos už būsto šildymą gali kreiptis būste deklaruoti arba būstą nuomojantys (jei būsto nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) asmenys, kurie atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje numatytas sąlygas – dirba, mokosi / studijuoja, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna senatvės ar neįgalumo pensiją, slaugo / prižiūri kitą asmenį ir kt.

      Jei šeimoje auga vaikai iš ankstesnio bendro gyvenimo, turi būti sudaryta patvirtinta teismo sutartis dėl išlaikymo priteisimo / tėvystės nustatymo išlaikymo priteisimo metu.

      Turintys įsiskolinimų už būsto šildymą / geriamąjį / karštą vandenį su tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas turi būti priteisęs grąžinti skolą.

      Jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaravę / būstą nuomojasi kelios asmenų grupės – visos turi teikti prašymus dėl kompensacijų, o jei nors vienas būste gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo neturi teisės į kompensacijas – jos neskiriamos visam būstui.

      Norint sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija, preliminarų jos dydį, galima pasinaudoti būsto šildymo kompensacijos skaičiuokle arba padės Socialinių išmokų skyriaus specialistai tiesioginio pokalbio metu https://sis.vilnius.lt; el. paštu sis@vilnius.lt; tel. 8 700 35545.

      Nustatant teisę į kompensaciją vertinamos pajamos (pensija), gaunamos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje. Šiuo atveju į gaunamas pajamas bus įtraukta kitoje valstybėje gaunama pensija ir kitos gaunamos pajamos.

      Šildymo kompensacija galima pasinaudoti nepriklausomai nuo naudojamo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.), taip pat kompensacija geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidoms.

      Būsto šildymo išlaidų kompensacija, kuomet šildoma dujomis ar elektra apskaičiuojama pagal asmens patirtas išlaidas (apmokėtą sąskaitą) ir teisės aktuose numatytas sąlygas, o jeigu šildomasi kietu kuru (malkomis), tuomet kompensacijos suma apskaičiuojama remiantis teisės aktuose numatytais normatyvais ir sąlygomis. Daugiau informacijos rasite Būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas.

      Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.

      Ne, negalite. Namas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

      Teisė į kompensaciją priklauso, jei vaikams nustatyta tėvystė ir mama yra sudariusi teismo patvirtintą sutartį dėl vaikų materialinio išlaikymo; jei šeima nuomoja būstą – yra sudaryta  teisėta nuomos sutartis. Tuo atveju, kai būste yra kitų deklaruotų asmenų, jie pateikia prašymus ir pan. Jeigu šeimai yra taikoma atvejo vadyba arba vienam iš šeimos narių yra nustatytas neįgalumas, o iš paminėtų sąlygų nesutvarkytas tik vaikų išlaikymo klausimas, prašymas gali būti nagrinėjamas išimties tvarka.

      Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą šildymo kompensacija nepriklauso ir neskiriama, jei nėra nustatyta tėvystė ir nepriteistas išlaikymas. Išimtys gali būti taikomos ligos, patirtų sveikatos sutrikimų, nedarbingumo, socialinių įgūdžių trūkumo atveju individualiai įvertinus situaciją.  


      Šildymo kompensacija skiriama atsižvelgus į būste gyvenamąją vietą deklaruojančių asmenų bendras pajamas, todėl, norint gauti kompensaciją, dėl jos prašymus atskirai turi pateikti visi viename būste gyvenamąją vietą deklaravę arba būstą nuomojantys vieniši asmenys arba šeimos.

      Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos būstui, nustatant teisę į kompensacijas būste deklaruotiems asmenims, todėl dėl kompensacijų turi kreiptis (pildyti prašymus) visi būste deklaruoti asmenys, ir jeigu nors vienas asmuo neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienam iš asmenų.

      Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, turi pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos. Jei sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją. Svarbu tai, kad skiriant kompensaciją vertinamos šeimos (šiuo atveju vyro ir žmonos) bendros pajamos.

      Nuo 2023-09-01 pateiktiems prašymams-paraiškoms taikomas nuosavybės teise turimo turto vertinimas, plačiau »


      Vertinamas vieno gyvenančio asmens / bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimas visas turtas:

      Nekilnojamas turtas

      - statiniai (įskaitant nebaigtus statyti);

      - žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių).

      Kilnojamas turtas

      - privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika;

      - gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos (jei jų bendra vertė viršija 1 160 eurų).

      Finansinis turtas

      - akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai (jei jų bendra vertė viršija 580 eurų);

      - meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai (jei vieneto vertė viršija 580 eurų);

      - piniginės lėšos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų), išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;

      - gautos (negrąžintos) paskolos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų)[1];

      - kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų);

      - valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

      [1] išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti).

      Viso turimo turto vertė apskaičiuojama sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 1160 Eur), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

       

      Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik nuosavybes teise turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir šio turto normatyvinė vertė, kurią neviršijus nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Bendras turto vertės normatyvas tai rodiklis, kuriuo remiamasi nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą ir su kuriuo lyginama faktiškai turimo turto vertė.

      Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą. 

       

      Kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.

       

      Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.

       

      Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.

       

      Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų (VRP – 176 Eur) dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

       

      Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

      Būsto vertės  normatyvas priklauso nuo bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, būsto ploto ir nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pagal būsto vertės zoną.

       

      Būsto ploto normatyvas: 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

       

      Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

      - kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:

      - miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

      - žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;

      - žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.

       

      Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.


      Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
      Jei nuosavybės teise turimo turto vertė didesnė už turto vertės normatyvą, ir dėl būsto šildymo kompensacijos ir (ar) socialinės pašalpos kreipiatės pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį parama buvo paskirta, parama gali būti skirta trims mėnesiams.

       

      Jeigu jūsų nuosavybės teise turimo turto vertė ne daugiau kaip 10 procentų viršija nustatytą turto vertės normatyvą, numatyta galimybė skirti socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas išimties tvarka, jeigu jums nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip po vieną įvairios paskirties turto objektą. Tokiu atveju turite atitikti kitas, Įstatyme numatytas, bendras sąlygas (užimtumo; pajamų normatyvo) paramai gauti. Piniginė socialinė parama išimties tvarka gali būti skiriama ne ilgiau nei 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių.

      Nustatant teisę į būsto šildymo ir vandens kompensacijas vertinamas būste gyvenančių/ gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų užimtumas, pajamos, todėl individualiu atveju gali skirtis reikalingi pateikti dokumentai. Pavyzdžiui, jeigu asmenys dirba ar neseniai dirbo, visuomet prašoma pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

      Kiti reikalingi pateikti dokumentai, jei būstas šildomas:

      CENTRALIZUOTAI

      Šildymo, karšto ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodas.

      KIETU KURU

      Būsto planas ir vidaus plotų eksplikacijos kopija;

      Geriamojo vandens tiekimo kliento kodas.

      DUJOMIS

      Paslaugų teikimo sutartis su dujų įmone;

      Būsto planas;

      Dujų ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodas;

      Dokumentas, nurodantis dujų katilo parametrus.

      ELEKTRA

      Projekto, pagal kurį įrengtas el. šildymas, kopija;

      Karšto vandens šildytuvo dokumentų ir montavimo akto kopija;

      Informacija apie elektros energijos apskaitą: elektros tiekėjas, elektros skaitiklio rūšis (vieno ar dviejų tarifų).

      Svarbu: kompensacija apskaičiuojama tik pateikus elektros skaitiklio parodymus ir sąskaitą.

       

      Daugiau informacijos apie paslaugos teikimo sąlygas ir reikalingus pateikti dokumentus Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas.


      Kai šildymas centralizuotas, su prašymu būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašyme nurodyti šilumos tiekėją, karšto vandens tiekėją (pvz., AB Vilniaus šilumos tinklai ir UAB „Vilniaus vandenys“) ir kliento kodą (arba atsiskaitomosios knygelės numerį). Taip pat reikia pateikti dirbančių asmenų pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas pajamas. Kiti būtini pateikti dokumentai nurodyti čia Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas .

      „Sodroje“ informacija rodoma tik apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant paramą vertinamos pajamos, gaunamos į rankas. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą. Individualios veiklos pajamos „Sodroje“ nerodomos.

      Savivaldybės Socialinių išmokų skyrius ne vėliau kaip per 30 d. nuo prašymo pateikimo nustato teisę į šildymo kompensaciją, priima sprendimą ir apie tai informuoja prašymo pateikėją. Informacija apie nustatytą kliento teisę į kompensaciją ir jo pajamas perduodama (2 kartus per mėnesį) šildymo paslaugas teikiančiai įmonei (pvz., Vilniaus šilumos tinklams). Ši įmonė apskaičiuoja kompensacijos dydį ir pritaiko kompensaciją, kuri nurodoma mokėjimo pranešime kitą mėnesį nuo teisės nustatymo. Pvz.: Jei prašymas pateiktas sausio 25 d., sprendimas priimamas iki vasario 25 d., kompensacija bus pritaikyta kovo mėnesį (bus nurodyta mokėjimo pranešime).

      Prašymą dėl kompensacijos pratęsimo galima teikti kitą mėnesį, t. y. pasibaigus nustatytos teisės į kompensaciją terminui. Šiuo atveju reikia kreiptis nuo spalio mėnesio, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nustatytos teisės į kompensaciją termino pabaigos (iki gruodžio mėnesio pabaigos).

      Mėnesį iki šildymo sezono pradžios (nuo rugsėjo 1 d.) ir šildymo sezono metu prašymą reikia pateikti vieną kartą, o kitu metu kompensacijos skiriamos trims mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio. Priklausomai nuo asmens aplinkybių (pasikeitusios šeimos sudėties, šeimyninės padėties, pajamų ir pan.) kompensacijos gali būti skirtos trumpesniam (vienam / dviem mėnesiams) ir ilgesniam terminui (pusei metų). Kaskart kreipiantis dėl kompensacijų, teikiamas prašymas, o informaciją apie kompensacijų teikimo laikotarpį asmuo gauna informaciniame pranešime apie nustatytą teisę į kompensacijas.

      Daugiau informacijos galima rasti paslaugos aprašyme.


      Jei šildymo kompensacija nepriklauso ar jos nepakanka, finansinę naštą galima sumažinti pasinaudojant Vilniaus šilumos tinklų mokėjimų atidėjimo galimybe. Mokėjimų atidėjimo modelis netaikomas automatiškai, todėl norint atidėti mokėjimus iki šildymo sezono pabaigos reikia atvykti į Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo centrą adresu Spaudos g. 6-1, Vilnius, arba kreiptis tel. 19118.

      Galima kreiptis ir dėl kitos finansinės paramos. Kiekvienu atveju įvertinama individuali situacija. Plačiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

      Taip, galima.

      Įprastai tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus, tačiau yra numatomos išimtys – kenkėjų naikinimui ir gaisro atveju.

      Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

      Kreipiantis dėl tikslinės pašalpos galima pateikti dokumentus tiek apie patirtas, tiek apie numatomas patirti išlaidas (sąskaitą-faktūrą).

      Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

      Ne

      Butų savininkai, gaunantys būsto šildymo kompensaciją, gali kreiptis ir dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo daugiabučio namo modernizavimo atveju.

      Teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nenustatyta todėl, kad pagal iš registrų ir kitų institucijų gautus ir patikrintus duomenis tokia teisė nepriklauso.

      Jeigu asmuo nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (renovacijos) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl jo veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti buto savininkui  2023/2024 metų šildymo sezoną kompensacijos dydis bus mažinamas 50 proc. o kitą šildymo sezoną (2024/2025 m.) kompensacija nebus teikiama, bet ne ilgiau nei 3 šildymo sezonus.


      Išmoka vaikui

      Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, skiriama 96,25 Eur išmoka.

      Papildomai išmoka vaikui Papildoma 56,65 eurų išmoka skiriama:
      • neįgaliam vaikui (96,25 + 56,65 = 152,90 eurų);
      • auginančios ir (ar) globojančios 3 ir daugiau vaikų šeimos vaikui (netestuojant pajamų);
      • nepasiturinčios šeimos vaikui, jei vidutinės šeimos pajamos vienam jos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 352 eurai (2 valstybės remiamų pajamų dydžiai; VRP – 176 eurai). Tais atvejais, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams, papildoma išmoka vaikui skiriama ir mokama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį viršija 352 Eur (2 VRP).

      Daugiau apie tai: Išmokos vaikui skyrimas arba https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-vaikams-ismokos-kudikio-besilaukiancioms-moterims-vaikus-auginantiems-tevams#ISMOKAVAIKUI

      Dėl išmokų Lietuvoje gali kreiptis tik Lietuvoje gyvenantys asmenys.

      Taip, jeigu ir jūs, ir jūsų vaikas gyvena Lietuvoje. Valstybių kompetencija mokėti išmoką vaikui nustatoma remiantis tėvų darbine veikla ir vaiko gyvenamąja vieta. Jeigu abu vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse ir vaiko gyvenamoji vieta yra vienoje iš šių valstybių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

      Taigi, jeigu vaikas gyvena Lietuvoje, o Jūs čia dirbate arba Jums mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros išmoka arba nedarbo draudimo išmoka, Jūs turite teisę gauti viso dydžio išmoką vaikui Lietuvoje. Jei kito iš tėvų darbo vietos valstybėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, toje valstybėje mokamas išmokos vaikui priedas.

      Šios nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims.

      Taip. Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją (Vilniuje – į Socialinių išmokų skyrių).

      Galimai pasikeitė Jūsų situacija lyginant su išmokos teikimo sąlygomis, tarkime, vaiko amžius. Su išmokos vaikui skyrimo sąlygomis ir dydžiais galite susipažinti čia.

      Ne, nepriklauso.

      Turite užpildyti ir pateikti 2 prašymus (prašymo formą rasite Išmokos vaikui skyrimas).

      Viename prašyme pažymėti naujagimį, prašyti išmokos vaikui ir papildomos išmokos vaikui auginant 3 ir daugiau vaikų nuo vaiko gimimo datos.

      Kitame prašyme pažymėti du nepilnamečius vaikus ir prašyti tik papildomos išmokos vaikui auginant 3 ir daugiau vaikų nuo trečio vaiko gimimo datos.

      Taip, reikia teikti naują prašymą, jei vaikas toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

      Taip. Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats.

      Išmoka pilnamečiam vaikui skiriama iki mokslų metų pabaigos.

      Taip, jeigu atitinkate išmokos teikimo sąlygas ir, pirmiausia, mokotės pagal formaliojo švietimo programą. Daugiau informacijos rasite Išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skyrimas.

      Jums galėtų priklausyti (būtinos sąlygos ir kt. informacija paspaudus ant išmokos pavadinimo):

      Daugiau informacijos galite rasti čia.

      Pagalbos pinigai yra mokami vaiką (-us) globojančiai (jais besirūpinančiai) šeimai (asmeniui), šeimynai ar budinčiam globotojui per globos centrą kaip periodinė išmoka ir kaip vienkartinė vaiko įsikūrimo išmoka globojamo (rūpinamo) vaiko gyvenamajai erdvei sukurti ir būtiniausioms reikmėms įsigyti. Pagalbos pinigai mokami toje savivaldybėje, kurioje besikreipiantis asmuo gyvena. Daugiau informacijos rasite Pagalbos pinigų skyrimas vaikus globojantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

      Teisę gauti 4 125 eurų dydžio vienkartinę išmoką įsikurti turi asmuo, kuriam buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo. Dėl vienkartinės išmokos įsikurti galima kreiptis nuo 18 iki 25 metų. 

      Daugiau apie tai Vienkartinės išmokos įsikurti skyrimas arba https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-tevu-globos-netekusiems-vaikams#vienkartineismokaisikurti.

      Globos (rūpybos) išmoka priklauso, jeigu pasibaigus vaiko globai dėl pilnametystės asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai.

      Kai besimokantis vyresnis kaip 18 metų asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimynoje, globos centre ar socialinės globos įstaigoje, kuriose iki pilnametystės jam buvo nustatyta globa (rūpyba), globos (rūpybos) išmoka mokama šeimynai, globos centrui ar socialinės globos įstaigai. Daugiau informacijos rasite:

      Globos (rūpybos) išmokos skyrimas ir Globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo skyrimas
      Prašymai priimami nuo liepos 1 iki spalio 5 d. ir turi būti išnagrinėti per 10 d. d. nuo pateikimo dienos. Vos bus išnagrinėtas Jūsų prašymas gausite el. laišką (nesant galimybės – laišką). Daugiau apie tai Socialinės paramos mokiniams skyrimas.

      Taip, priklauso

      Kompensacija priklauso nuo nustatyto poreikio lygio.

      Tikslinių kompensacijų dydžiai:

      ·        Pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 429 eurų / mėn.

      ·        Antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 313,50 eurų / mėn.

      ·        Trečio lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 181,50 eurų / mėn.

      ·        Ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 99 eurų / mėn.

       

      Daugiau informacijos Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija

      Turėtumėte kreiptis į Socialinių išmokų skyrių dėl Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skyrimo.

      Tai padaryti ir prašymus pateikti galite šiais būdais:

      • užpildyti prašymą sistemoje SPIS www.spis.lt;
      • užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą paslaugos apraše nurodytą prašymo formą atsiųsti el. paštu sis@vilnius.lt arba pateikti naudojantis E. pristatymo sistema adresu https://epristatymas.lt/;
      • užpildytą prašymą atsiųsti paštu adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius;
        atvykus į Savivaldybės klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.).

      Kiekviena situacija individuali, tačiau dažniausiai tai susiję su tuo, kad asmuo guli palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugos skyriuje.
      Galimos paramos rūšys priklauso nuo individualios situacijos. Išsamią informaciją rasite čia. Konsultacijos ir informacija teikiama:

      Informaciją apie Jus dažniausiai gauname iš Jūsų pačių, Jums užpildžius ir pateikus šiuos duomenis mums, naršant Savivaldybės svetainėje.

      Vilniaus miesto savivaldybės administracija renka, saugo ir naudoja žemiau nurodytų rūšių informaciją šiomis sąlygomis:

      Kodėl renkate informaciją apie mane, kokiu tikslu? Kokią informaciją apie mane renkate? Kodėl turite teisę ją rinkti? Kiek laiko saugote šią informaciją?
      Norint pasiteirauti Jūsų apie mūsų suteiktas paslaugas ir jų kokybę informaciją apie lytį, amžių, gyvenamąją vietą (mikrorajoną) (Jums pateikus). Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Iki kol atšauksite savo sutikimą, bet ne ilgiau kaip 4 m.
      Dalyvavimo apklausose tikslu Pagal apklausos organizatoriaus nustatytus klausimus (Jums pateikus) Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Ne ilgiau negu bus pasiektas apklausos tikslas, bet ne ilgiau kaip 1 metus
      Naujienlaiškio platinimo tikslu – (Jums pateikus). el. pašto adresas ir (ar) kita informacija, kurią Jūs suteikiate mums tikslu prenumeruoti Savivaldybės svetainės paslaugas, pranešimus el. paštu ir/arba naujienlaiškius. Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Iki Jūsų sutikimo atšaukimo
      Savivaldybės svetainės funkcionavimo ir pritaikymo Jūsų naršymo poreikiams tikslu – naudojami slapukai (ang. ,,cookies“) Informacija apie Jūsų kompiuterį ir apie Jūsų apsilankymus šioje interneto svetainėje bei naudojimasis Savivaldybės svetaine (įskaitant Jūsų IP adresą, geografinę vietą, naršyklės tipą, iš kur buvote nukreiptas, lankymosi trukmę ir puslapių žiūrėjimų skaičių) Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Iki Jūsų sutikimo atšaukimo, bet ne ilgiau kaip 1 metus
      Jūsų apsisprendimu ir pasirinkimu Informacija kurią Jūs siunčiate mums savo noru (Jums pateikus). Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Iki Jūsų sutikimo atšaukimo, bet ne ilgiau kaip 5 metus

      Jūsų duomenys Savivaldybės svetainėje renkami siekiant išaiškinti Jūsų nuomonę dėl atitinkamų administracinių ar kitų sprendimų, vykdomose apklausose, rengiamose viešose konsultacijose, organizuojamuose balsavimuose. Šiuos duomenis mes tvarkome remdamiesi Jūsų sutikimu tiesioginės rinkodaros tikslais.

      Savivaldybės svetainėje identifikuodami save pateikiate užklausas, pastabas ar pasiūlymus, kuriuos nagrinėdami mes tvarkome Jūsų asmens duomenis viešojo administravimo tikslu, siekdami užtikrinti kokybišką asmenų aptarnavimo standartą bei naudodami slapukus.

      Jūsų asmens duomenys tvarkomi saugiu būdu, apsaugančiu asmens duomenis nuo nesankcionuoto ar neteisėto asmens duomenų tvarkymo, netyčinio praradimo, sunaikinimo ar žalos padarymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija naudoja tinkamas technines ir organizacines priemones Jūsų duomenų saugumui užtikrinti.

      Tiek kiek būtina įgyvendinant nustatytus tikslus ir leidžiama pagal galiojantį reguliavimą, informaciją apie Jus mes galime pateikti šiems tretiesiems asmenims:

      Marketingo ir „analyticsu“ bendrovėms:
      • Google Ireland Ltd., Google LLC
      Kitiems asmenims:
      • Tidio Poland Sp. z o.o. & Tidio Poland Sp. z o.o. Spółka Jawna

      Mes teikiame duomenis tretiesiems asmenims. Tuo pačiu Savivaldybės svetainė užtikrina, kad bet kokie asmens duomenys nebus parduodami ar kitaip be teisėto pagrindo teikiami tretiesiems asmenims. Savivaldybės svetainė pasilieka teisę pateikti informaciją apie Jus, jei turėtų tokią pareigą įstatymų numatyta tvarka teisėsaugos ar kitoms tokius įgaliojimus turinčioms institucijoms.

      Surinkti asmens duomenys gali būti perduoti paslaugų teikėjams (informacinių technologijų, duomenų saugojimo, telekomunikacijų ir kitų paslaugų), tačiau jie neturi teisės Savivaldybės svetainės surinktų asmens duomenų naudoti kitais nei paslaugų teikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tikslais.

      Dažniausiai duomenys apie Jus yra tvarkomi Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės erdvės šalyse, tačiau, kai tai būtina siekiant tikslų, aptartų šios Privatumo politikos 3 skyriuje, perduodant duomenis, mes imamės šių apsaugos priemonių:

      • Google LLC (JAV) (duomenys saugomi pagal Privatumo skydo programą angl. „Privacy shield“. ES ir JAV privatumo skydo nuostatas galite rasti čia: https://www.privacyshield.gov/EU-US-Framework;

      • remiamės Europos Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, reiškiančiu, kad Europos Komisija pripažino valstybę, kurioje yra įsisteigęs ir (ar) vykdo veiklą trečiasis asmuo, kaip užtikrinančią tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį.

      Už Jūsų asmens duomenų apsaugą Jums apsilankius Savivaldybės svetainėje yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, juridinio asmens kodas 188710061, buveinės adresas Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius.

      Visa www.vilnius.lt svetainėje pateikiama informacija yra suteikiama laisvanoriškai.

      Jūs turite šias teises:

      • Gauti patvirtinimą apie Jūsų duomenų tvarkymą.
      • Teisę susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis.
      • Teisę reikalauti ištaisyti ir (ar) papildyti netikslius duomenis.
      • Teisę reikalauti sunaikinti duomenis, kurie nereikalingi tikslams, kurių siekiant jie buvo renkami;
      • Teisę nesutikti su duomenų tvarkymu.
      • Teisę atšaukti duotą sutikimą tvarkyti duomenis.
      • Teisę pareikalauti pateikti apie Jus surinktus duomenis (kurie surinkti pagal sutikimą arba vykdant sutartį) Jums ar trečiajam asmeniui.

      Vilniaus miesto savivaldybės administracija gali atsisakyti vykdyti Jūsų reikalavimus, susijusius su Jūsų asmens duomenimis, tik teisės aktuose numatytais atvejais.

      Apie savo galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis kviečiame plačiau paskaityti https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/asmens-duomenu-apsauga/duomenu-subjekto-teisiu-igyvendinimas/

      Nesutikdami su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar Duomenų apsaugos pareigūno atsakymu/nuomone, Jūs galite kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, adresu L. Sapiegos g. 17, 10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 2804, 279 1445, el. p. ada@ada.lt.

      Esant neaiškumų ar prireikus papildomos informacijos, prašom kreiptis trumpuoju numeriu 1664.

      Vilniaus miesto savivaldybės administracija, būdama interneto svetainės www.vilnius.lt (toliau – Savivaldybės svetainė) valdytoja, gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenis (tai bet kokia informacija, pagal kurią galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti konkretų asmenį) tvarko vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taip pat įsipareigoja užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir duomenų subjektų teises.

      Ši privatumo politika reguliuoja Jūsų asmens duomenų (asmens duomenys – tai bet kokia informacija, pagal kurią galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti konkretų asmenį.) tvarkymą, kuriuos mes gauname Jums naudojantis Savivaldybės svetaine. Joje nurodoma, iš kur gaunami Jūsų asmens duomenys, kodėl jie yra renkami, kiek laiko saugomi, kokios Jūsų teisės.

      Ši privatumo politika galioja visiems asmenims, apsilankiusiems Savivaldybės svetainėje.

      Taip, Savivaldybės svetainėje naudojame slapukus taip, kaip nurodyta žemiau:
      Slapuko kategorija Slapuko pavadinimas Slapuko naudojimo tikslas Galiojimo terminas
      Būtini slapukai PHPSESSID Nenaudojant slapuko negalėtume teikti informacinės visuomenės paslaugos, kurios nori naudotojas (negalėtume paleisti audio failo) 1 naršymo sesija
      Būtini slapukai cookie_notice_accepted Nustatyti ar vartotojas sutiko su slapukų sutikimu 1 mėnuo
      Būtini slapukai pll_language Nustatyti vartotojo pasirinktą kalbą 1 metus
      Rinkodaros 1P_JAR Reklamų suasmeninimui 30 dienų
      Rinkodaros NID Reklamų suasmeninimui 6 mėnesiai
      Rinkodaros rrc::c Identifikuoti ar naršo žmogus Naršymo sesija
      Statistiniai CONSENT Reklamų suasmeninimui 6770 dienų
      Statistiniai _gat Paspartinti užklausų kiekį statistikai 1 dieną
      Statistiniai _ga Statistinei informacijai apie puslapio naudojimą 2 metai
      Statistiniai _gid Slapukas identifikuoja unikalius lankytojus 1 dieną

      Slapukus galite valdyti ir (arba) ištrinti pagal savo pageidavimus. Galite ištrinti visus jūsų kompiuteryje jau esančius slapukus, arba nustatyti, kad slapukai nebūtų įrašomi.

      Daugumoje naršyklių galima:

      • patikrinti, kokie slapukai yra įrašyti, ir ištrinti atskirus slapukus;
      • blokuoti trečiųjų šalių slapukus;
      • blokuoti slapukus iš konkrečių interneto svetainių;
      • blokuoti visų slapukų siuntimą;
      • uždarant naršyklę ištrinti visus slapukus.

      Techninių ir funkcinių slapukų išjungimo ar ištrynimo atveju gali sulėtėti naršymo tinklapyje sparta, būti apribotas atskirų tinklalapio funkcijų pasiekiamumas ar apskritai blokuota prieiga prie tinklalapio www.vilnius.lt. Jei pasirinksite ištrinti slapukus, nepamirškite, kad bus pašalintos ir visos nustatytos parinktys. Be to, visiškai užblokavus slapukus, daug interneto svetainių (įskaitant mūsų svetainę) tinkamai nebeveiks. Dėl šių priežasčių nerekomenduojame išjungti slapukų, kai naudojatės mūsų interneto svetaine.

      Jeigu jums reikia išsamesnės informacijos apie slapukus, tai pat ir instrukcijų, kaip juos ištrinti, apsilankykite interneto svetainėje www.allaboutcookies.org (svetainė anglų kalba).

      Su šia privatumo politika susijusiais klausimais siūlome kreiptis:

      • siunčiant paštu arba pateikiant asmeniškai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius;
      • siunčiant elektroniniu paštu: savivaldybe@vilnius.lt ;
      • telefonu: (8 5) 211 2000 (tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį, kad telefonu nustatyti Jūsų asmens tapatybės Savivaldybė neturi galimybių);

      arba

      • į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Duomenų apsaugos pareigūną el. paštu duomenuapsauga@vilnius.lt arba tel. (8 5) 211 2664.
      Savivaldybės svetainėje yra pateikiamos nuorodos į išorines interneto svetaines. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad mes neprisiimame atsakomybės už kitų, ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administruojamų svetainių privatumo politikas ir jų duomenų tvarkymo teisėtumą.

      Draudžiama šią privatumo politiką ir (ar) atskiras jos dalis naudoti, kopijuoti, platinti be raštiško Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimo.

      Privatumo politika yra nuolat atnaujinama, todėl kviečiame periodiškai su ja susipažinti kiekvieną kartą apsilankius interneto svetainėje.

      Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnis nustato:

      1. Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:

      1) Lietuvos Respublikos Seimo;

      2) Respublikos Prezidento rezidencijos;

      3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;

      4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;

      5) Lietuvos Respublikos teismų;

      6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų;

      7) Lietuvos banko;

      8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos;

      9) Gedimino pilies bokšte Vilniuje;

      10) Signatarų namų Vilniuje;

      11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba;

      12) pasienio kontrolės punktuose – tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

      2. Valstybės švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

      Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles, laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

      Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio 1 dalį užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.

      Lietuvos valstybės vėliavą turi iškelti pastato savininkas ar pastatą administruojantis atsakingas asmuo, bendrovė.

      Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų.

      Taip, gali. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

      Teisės aktai įpareigoja švenčių dienomis iškelti Lietuvos valstybės vėliavą, todėl išvykimas (nebuvimas namuose) nėra pakankamas pagrindas nepaisyti teisės aktų reikalavimų.

      Valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant pastatų iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą. Teisės aktai nedraudžia asmenims iškelti Lietuvos valstybės vėliavos ir kitomis dienomis ar net iškelti nuolat.

      Vėliavos gali būti keliamos prie pastatų (ant stiebų, įrengtų priešais pastato fasadą), virš ar ant pastatų, aikštėse, laivuose, pastatomos posėdžių salėse, darbo kabinetuose ar oficialių ceremonijų vietose, tvirtinamos prie automobilio. Teisės aktai nedraudžia iškelti vėliavas skirtingose vietose t. y. tiek ant stiebų, tiek ir ant pastato, pastato langų, balkonų.

      Pirmiausiai siūlome informuoti pastato savininką, administratorių ar kitą atsakingą asmenį, kad atkreiptų dėmesį į vėliavos būklę. Jei situacija nepasikeičia ar nepavyksta jos išspręsti, siūlome kreiptis į policiją ar savivaldybės administraciją.

      Lietuvos heraldikos komisija rekomenduoja nublukusias, suplyšusias vėliavas sudeginti. O jeigu to padaryti neįmanoma – sunaikinti kitu būdu t. y. išardyti arba sukarpyti atskiromis juostomis, kad neliktų spalvinio derinio, primenančio vėliavą.

       

      Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama padėti Vilniaus miesto gyventojams saugoti ir tvarkyti mieste esančius kultūros paveldo objektus, kultūros paveldo vietovėse ir istoriniuose miesto rajonuose esančius kultūros paveldo statinius bei jų elementus (balkonus, lodžijas, karnizus, parapetus, langus, duris, kitus fasado elementus ir architektūrines detales), iš dalies finansuoja jų tvarkybos darbus per Vilniaus paveldotvarkos programą (toliau – Programa), kurios uždaviniai:

      ·        skatinti kultūros paveldo vietovėse ir istoriniuose Vilniaus rajonuose esančių kultūros paveldo objektų bei statinių (išskyrus pastatus, pastatytus pagal po Antrojo pasaulinio karo parengtus tipinius projektus) fasadų ir stogų tvarkybos darbus;

      ·        skatinti kultūros paveldo objektų ir istoriniuose Vilniaus rajonuose esančių kultūros paveldo statinių fasadų elementų galimai avarinės ir avarinės būklės šalinimo darbus;

      ·        skatinti Vilniuje esančių istorinių medinių pastatų tvarkybos darbus;

      ·        skatinti kultūros paveldo objektų ir statinių autentiškų medinių langų ir durų išsaugojimą, taip pat neišlikusiųjų atkūrimą, taip grąžinant statiniams vizualinį vientisumą ir istorinį vaizdą.

      Programą įgyvendina VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (toliau – Agentūra), kontaktinis asmuo – Kęstutis Masaitis, el. p. k.masaitis@vsaa.lt, tel. +370 656 26 856.

      Programos aprašas bei priedai prieinami čia https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/331aca20776511eeadbcc0bf53e6c339?jfwid=32wf58e9

      Dokumentus taip pat galite atsisiųsti čia https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/posedziai/posedzio-klausimas/?id=388309