Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Dažniausiai užduodami klausimai

Filtruoti pagal temą

Nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima bus pateikti elektroniniu būdu. Todėl tėvams nebereikės būriuotis prie mokyklų, norint užrašyti vaiką į mokymo įstaigą, o užpildytą paraišką patogiai pateikti tiesiog internetu. Nuoroda į registracijos sistemą bus paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje.

Prašymai teikiami nuolat. Prašymus ateinantiems mokslo metams rekomenduojama užpildyti iki š. m. gegužės 26 d.

Popierinių prašymo formų nebeliks, tačiau tie tėvai, kurie neturi galimybės namuose užpildyti prašymo elektroniniu būdu, galės tai padaryti atvykę į bet kurią mokyklą. Kiekviena mokymo įstaiga paskirs atsakingą asmenį, kuris tėvams padės užpildyti registracijos formą internete. Į mokyklą atvykę tėvai, kurie neturi/negali pateikti prašymo internetu iš namų ar kitos vietos, galės kreiptis į mokyklos raštinę ir atsakingas žmogus padės tai padaryti bei palydės prie darbo vietos su kompiuteriu. Vilniaus miesto savivaldybės klientų aptarnavimo centre registracija nevyks.

Tėvai (globėjai, rūpintojai), pageidaujantys leisti vaiką į pirmąją klasę, pateikia: nustatytos formos prašymą, kurį pildo internetu, vaiko gimimo liudijimo originalą ir kopiją (kopiją galima prisegti prie prašymo), priešmokyklinio ugdymo pasiekimų ir pažangos įvertinimo rekomendaciją ar kitą priešmokyklinio ugdymo programos baigimą patvirtinantį dokumentą; brandumą mokyklai patvirtinančią rekomendaciją, jei tais kalendoriniais metais vaikui dar nesueina 7 metai, pirmumo kriterijus patvirtinančius dokumentus ir sveikatos pažymą. Visus šiuos dokumentus bus galima prisegti kaip priedus prie elektroninės registracijos prašymo formos. Jeigu pildydami prašymą visų reikiamų dokumentų dar neturite, juos prisegti galėsite ir vėliau.

Prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui, o registracija į bendrojo ugdymo įstaigas vyks nuolat. Užpildžius prašymą kovo 1 d., ar balandžio 15 d. – įtakos pirmumui eilėje tai neturės. Todėl raginame tėvus neskubėti, gerai įvertinti mokyklas, kurias nori pasirinkti.

Pirmumo teisę patekti į mokyklą turės tų tėvų vaikai, kurie yra bent prieš dvejus metus deklaravę savo gyvenamąją vietą. Taip pat šis pirmumo kriterijus taikomas mokiniams, kurių vieno iš tėvų (teisėto globėjo ar rūpintojo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje įsigytame ar išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama. Nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre.

Pagal priėmimo tvarkos aprašą, vaikas, kurio broliai ar seserys jau mokosi mokykloje, turi pirmenybę prieš kitus vaikus.

Tartis su nuomotoju (būsto savininku), sudaryti nuomos sutartį ir ją registruoti Juridinių asmenų registre.

Vilniaus miesto savivaldybė centralizuotai surinks prašymus, pateiktus elektroniniu būdu ir perduos juos ugdymo įstaigoms, kurios toliau savarankiškai vykdys atranką, kaip tai buvo daroma ir anksčiau.

Pateikdami prašymą ir rinkdamiesi mokyklą, kurią lankys jų vaikas, tėvai galės nurodyti iki penkių bendrojo ugdymo įstaigų – mokyklą, kuri yra priskirta pagal gyvenamąją teritoriją ir keturias mokyklas, į kurias taip pat norėtų leisti savo vaiką. Atkreipiame dėmesį, kad įvedus gyvenamąjį adresą, mokykla, priskirta pagal gyvenamąją teritoriją, bus nurodyta automatiškai.

Priėmimas į mokyklas ir mokyklų aptarnavimo teritorijos yra du skirtingi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai. Kiekvienas tėvelis, norintis, kad jo vaikas būtų priimtas į mokyklą, turi pateikti prašymą, kuriame gali nurodyti iki penkių pageidaujamų lankyti mokyklų. Mokyklų aptarnaujamos teritorijos nustatytos todėl, kad toks reikalavimas numatytas Švietimo įstatyme bei Švietimo ministerijos patvirtintame priėmimo į mokyklas apraše. Vilniaus miesto mokyklų aptarnaujamų teritorijų žemėlapis sudarytas tokiu principu, kad kiekvienam adresui Vilniaus mieste yra priskirta konkreti viena mokykla. Toks suskirstymas galiojo ir ankstesniais metais.

Mokyklų aptarnavimo teritorijos mokykloms yra nustatytos teritoriniu, o ne gatvių principu. Anksčiau galiojęs teisės aktas mokykloms priskirdavo atskiras gatves, o tai nėra pats patogiausias būdas dideliam, nuolat besikeičiančiam ir moderniam miestui, nes gatvių pavadinimai, netgi naujos gatvės atsiranda ne tik ruošiantis rugsėjo 1 d., o nuolatos, todėl buvo siekiama sukurti tokį teisinį reguliavimą, kurio nereikėtų keisti kiekvieną kartą Vilniaus mieste, atsiradus naujai gatvei ar pastačius naują gyvenamą namą.

Taip pat Vilniaus mieste yra gatvių, kurios yra labai ilgos, pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvė, kuri driekiasi per visą miestą. Tad daliai moksleivių patogiau lankyti Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnaziją, kitiems arčiau – Vilniaus Jeruzalės progimnazija. Mokyklų teritorijos parengtos atsižvelgiant į tai, kiek konkrečioje teritorijoje yra deklaruotų vaikų, kurie rugsėjo 1 d. turėtų atverti mokyklos duris, taip pat įvertintas mokyklų projektinis pajėgumas, kiek naujų mokinių jose galėtų mokintis ir kiek mokosi šiuo metu, todėl pagrindinis žemėlapio tikslas ne tik nustatyti patogiai pasiekiamą mokyklą, bet ir šioje teritorijoje gyvenantiems vaikams suteikti pirmenybę patekti į tokią mokyklą.

Registruojantis pasirinkti keturias norimas lankyti mokyklas, į kurias norėtų leisti savo vaiką, o penktąją pasirinkti tą mokyklą, kuri priskirta. Vilniaus miesto savivaldybė siekia, kad ugdymo kokybė augtų visose mokyklose. 2017 m. numatytas beveik penktadaliu didesnis finansavimas mokykloms. 2017 metais standartizuotus testavimus vykdys viso miesto mokyklos, tad bus galima lyginti ir ugdymo pasiekimus skirtingose mokyklose. Nuo šių metų bus tiriamas kiekvienos mokyklos mikroklimatas ir moksleivių fizinis aktyvumas, savivaldybė analizuos duomenis apie individualius rezultatų pokyčius mokyklose.

Ar mokinys bus priimtas į mokyklą, kuri nėra priskirta pagal gyvenamąją vietą, priklausys nuo to, ar visi mokyklos teritorijos mokiniai norės mokytis šioje mokykloje. Jeigu bus laisvų vietų, šie mokiniai bus priimti į norimą mokyklą. Bet kuriuo atveju vietos mokyklų užteks visiems Vilniaus mieste gyvenantiems vaikams.

Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai. Mokiniai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą (penktą, devintą (I gimnazijos) ar vienuoliktą (III gimnazijos) klasę) toje pačioje mokykloje, kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.

Preliminarus priimtų mokytis mokinių sąrašas bus skelbiamas mokyklų interneto svetainėse birželio mėn.

Taip. Visi, pageidaujantys pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą (1 klasė), prašymus pildo internetu per elektroninę prašymų registracijos sistemą.

Rekomenduojama nurodyti ir mokyklą, kuri priskirta Jūsų gyvenamajai vietai bei kitas mokyklas, į kurias norėtumėte vaiką leisti mokytis.

Taip. Prašymų skiltyje bus laukas „specifiniai pageidavimai“.

Registracija namuose ar mokykloje – lygiavertės, prašymas pildomas internete, tai neturės jokios įtakos vaiko pirmumui eilėje. Galimybė registruoti vaiką mokykloje sudaryta tam, kad prašymą pateikti internetu galėtų tie tėvai, kurie namuose neturi kompiuterio ar prieigos prie interneto.

Prašymai centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje (toliau – IS) registruojami nuolat. Prašymo pateikimo laikas vaiko eilės numeriui įtakos neturės. Tai galima padaryti internetu IS prisijungus https://svietimas.vilnius.lt/. Grupės sudaromos balandžio mėnesį, todėl norint lankyti 2018 m. rugsėjį, reikia užsiregistruoti vaiką iki grupių formavimo pradžios. Eilės bus sudaromos atsižvelgiant į turimus prioritetus, registracijos laikas nebus svarbus.

Ne, prašymo pildyti iš naujo nereikia. Prašymai, pateikti iki 2015 m. balandžio 30 d., nėra anuliuojami, lieka IS ir sudarant eiles jiems teikiama pirmenybė prieš prašymus, kurie yra pateikti nuo 2015 m. gruodžio 15 d. Prašymai, pateikti po 2015 m. gruodžio 15 d. irgi nėra anuliuojami, jie lieka IS ir yra rotuojami atsižvelgiant į deklaruotą gyvenamąją vietą, pirmenybes ir vaiko gimimo datą. Prašymai galioja, iki bus suteikta paslauga.

17. Eilės sudaromos tokia tvarka:

17.1. vaikai, kurių abiejų tėvų (globėjų) ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje,  pirmenybę teikiant (ši nuostata taikoma ir 17.1.4 punkte nurodytam atvejui):
17.1.1.  vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus (prioritetas taikomas pagal tėvo (globėjo),
su kuriuo deklaruotas vaikas, gyvenamąją vietą). Taip pat šis kriterijus taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra Įstaigai priskirtoje teritorijoje įsigytame arba išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama (nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre);
17.1.2. vaikams iš šeimų, auginančių (globojančių) tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas;
17.1.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią Įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, prioritetas taikomas tik toje pačioje Įstaigoje, kurią tuo metu lanko brolis ar sesuo);
17.1.4. vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu (pridedami skenuoti dokumentai);
17.1.5. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) mokosi bendrojo ugdymo mokykloje;
17.1.6. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne daugiau kaip 40 procentų darbingumo lygio;

17.2. vaikai, kurių  vieno iš tėvų (globėjo)  ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje,  pirmenybę teikiant:
17.2.1.  vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus. Taip pat šis kriterijus taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra Įstaigai priskirtoje teritorijoje įsigytame arba išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama (nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre);
2017 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-864 redakcija
17.2.2. vaikams iš šeimų, auginančių (globojančių) tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas;
17.2.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią Įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, prioritetas taikomas tik toje pačioje Įstaigoje, kurią tuo metu lanko brolis ar sesuo);
17.2.4. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) mokosi bendrojo ugdymo mokykloje;
17.2.5. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne daugiau kaip 40 procentų darbingumo lygio;

17.3.  neatitinkant  Aprašo 17.1 ar 17.2 punktų  nustatytų kriterijų, eilės sudaromos  tokia tvarka:
17.3.1. vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datąamžiaus vaikams. Išskirtiniais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka);
17.3.2. vaikai iš kitų savivaldybių (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtinais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka);
17.3.3. vaikai iš kitų savivaldybių, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtiniais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka).

Pirmumo teisę suteikiančios priežastys sumuojamos ir yra visos lygiavertės.

Nesant prioritetų, vieta skiriama vyresnio amžiaus vaikams.

13.  Į Įstaigas be eilės priimami ir perkeliami iš vienos įstaigos į kitą:
13.1. vaikai, kuriems Vilniaus miesto vaiko gerovės komisijos nutarimu skirtas privalomas ikimokyklinis ir (ar) priešmokyklinis ugdymas;
13.2. įvaikinti vaikai, globą turintys vaikai (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa nustatoma tėvų prašymu);
13.3. tos pačios Įstaigos darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip pusę metų pagal pagrindinio darbo sutartį, vaikai;
13.4. du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai;
13.5. užsienio valstybių piliečių, diplomatinio korpuso darbuotojų, dirbančių Lietuvos Respublikoje esančiose užsienio diplomatinėse atstovybėse, vaikai.

Prašymai perkelti į kitą įstaigą pateikiami elektroniniu būdu https://svietimas.vilnius.lt/, pasirenkant tik vieną įstaigą. Vaiko tėvai (globėjai) gali teikti prašymą pakeisti įstaigą tik vaikui pradėjus ją lankyti (pasirašius ugdymo sutartį). Perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą IS sistemoje atliekamas tik tėvams (globėjams) pasirašius ugdymo sutartį pageidaujamoje įstaigoje. Iki bus pasirašyta ugdymo sutartis su pageidaujama lankyti įstaiga, vaikas lieka ankstesnėje įstaigoje. Tėvai (globėjai), gavę pranešimą apie skirtą vietą įstaigoje, per 10 kalendorinių dienų turi kreiptis į įstaigą ir patvirtinti vaiko atvykimą.

To paties amžiaus grupės vaikų tėvams (globėjams) abipusiu sutarimu suteikiama galimybė apsikeisti įstaigomis, pateikus prašymą el. būdu Ikimokyklinio ugdymo skyriui.

IS tvarkytojas vaikus priskiria į naujas grupes nuo einamųjų metų balandžio 18 d. iki balandžio 30 d. Atsiradus galimybėms, grupės gali būti formuojamos visus metus. Jūs būsite informuoti jūsų pasirinktu informavimo būdu (SMS žinute ir/arba el. paštu).

Deklaruota gyvenamoji vieta tikrinama prašymų pateikimo metu ir prieš priskiriant vaikus į grupes (deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys tikrinami pagal praėjusio mėnesio paskutinės dienos duomenis).

Po grupių formavimo duomenys tikrinami kiekvieno mėnesio pradžioje (pagal praėjusio mėnesio paskutinės dienos duomenis). Pvz. š. m. rugsėjo 3 d. pasikeitė vaiko arba tėvų deklaruota gyvenamoji vieta – duomenys sistemoje bus atnaujinti tik spalio mėnesį.

Tėvai (globėjai), gavę pranešimą apie skirtą vietą įstaigoje, privalo kreiptis į nurodytą įstaigą iki einamųjų metų gegužės 31 d., raštu patvirtinti vaiko atvykimą ir pateikti šiuos dokumentus: vaiko gimimo liudijimo kopiją, reikiamas gydytojų pažymas ir dirbančių tėvų pažymą (pažymos pavyzdys, dėl jos reikia kreiptis į savo darbovietę), patvirtinančią, kad įstaigos (įmonės) teikiamoje metinėje A klasės išmokų deklaracijoje gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė bei pasirašyti dvišalę sutartį.

Tėvai (globėjai), negalintys atvykti į įstaigą iki gegužės 31 d. dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykę ir kt.), apie tai turi pranešti iki gegužės 31 d. įstaigos vadovui raštu (elektroniniu pranešimu, registruotu laišku) ir informuoti apie įstaigos lankymo pradžią ir dokumentų pateikimo datą.

Informacija apie vaiko vietą eilėje pateikiama https://svietimas.vilnius.lt/.

Prašymai registruojami nuolat. Eilė yra rodoma einamiesiems metams (pvz. jeigu vaikas yra užregistruotas 2019 lankymo metams, eilė bus rodoma nuo 2019 m. sausio mėn.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus specialistai yra atsakingi už centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigas duomenų tvarkymą ir prašymų priėmimą. Jie tvarko įstaigų, įgyvendinančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikų, lankančių ir pageidaujančių lankyti šių įstaigų grupes.

Dėl šių priežasčių vaikas negali būti išbrauktas iš laukiančiųjų eilės.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-64 patvirtinta Mėnesinio mokesčio kompensavimo už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą Vilniaus miesto nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, tvarka, tėvams skiriama 100 Eur kompensacija (išskyrus VšĮ „Mažasis Trinapolis“).

Prašymą galima registruoti tik į grupes, kuriuos yra suformuotos darželyje, ir kurios atitinka vaiko amžių tai dienai, kurią pageidaujama pradėti lankyti darželį. Nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki balandžio 10 d. tėvai (globėjai) turi galimybę pasitikrinti, ar yra pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės. Nesant tokios grupės tėvai (globėjai) turi teisę pakeisti prašymą.

Vaikai, nelankę darželio daugiau nei 30 darbo dienų per paskutines 90 kalendorinių dienų be pateisinamos priežasties, pašalinami iš lankančiųjų sąrašo įstaigos vadovo įsakymu.

Pateisinama priežastis – liga, pateikus gydytojo pažymą (gali būti pateikiama ir elektroninė pažyma) pirmą dieną atvedus vaiką į įstaigą, prastovos tėvų (globėjų) darbovietėje, pateikus tai patvirtinančius dokumentus, tėvų (globėjų) darbas pagal kintantį darbo grafiką, pateikus iš darbovietės pažymą arba darbo grafikus iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kuriuose būtų nurodytas ne darbo dienų skaičius, mokinių atostogos (jeigu ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigą lankantis vaikas turi brolių ar seserų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje (ši informacija yra žinoma visoms įstaigoms ir pažymos teikti neprivaloma)), tėvų atostogų metas, vasaros metas ir kitos svarbios priežastys.

Vaiko registraciją reikia atlikti iki galo. Deklaruota gyvenamoji vieta tikrinama prašymų pateikimo metu ir prieš priskiriant vaikus į grupes (deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys tikrinami pagal praėjusio mėnesio paskutinės dienos duomenis).

Nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki balandžio 10 d. tėvai (globėjai) turi galimybę pasitikrinti, ar yra pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės. Nesant tokios grupės tėvai (globėjai) turi teisę pakeisti prašymą ir pasirinkti darželius, kuriose yra tinkamo amžiaus grupės. Jeigu prašymas teiktas nuo 2015 gruodžio 15 d., prašymo pateikimo data vaikų eilių sudarymui reikšmės neturi.

Užregistruoti vaiką į priešmokyklinę grupę reikia IS prisijungus https://svietimas.vilnius.lt/ → Mano darželis → Lankantys įstaigas vaikai → Vaiko vardas, pavardė → pildyti prašymą į priešmokyklinio ugdymo grupę (jeigu vaikui kalendoriniais metais nesueina 6 metų, reikia spausti → pakeisti darželį).

Tėvai (globėjai) du kartus pateikę prašymą IS ir atsisakę pasiūlytos vietos (nepasirašę sutarties), turi teisę pateikti prašymą praėjus ne anksčiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio priskyrimo į Įstaigą datos.

Už šaligatvių priežiūrą Vilniaus mieste atsakingos bendrovės „Stebulė“ ir „Mano aplinka“.

Šaligatviai pradedami valyti iškart, nustojus snigti. Teritorijų tvarkytojai užsnigus pirmiausiai valo visuomeninio transporto stotelių šaligatvius, laiptus, šaligatvius prie gatvių ir reprezentacines Vilniaus miesto gatves bei šaligatvius, o tik vėliau gyvenamųjų namų kiemus. Esant dangų apledėjimui barstoma ledą ir sniegą tirpdančiomis priemonėmis.

Objektas Laiko tarpas per kuri atliekamas objekto tvarkymas Pastabos
Nustojus snigti ryte (4-5 val.) Esant pastoviam snigimui (kai sninga pusė paros ir daugiau) Esant smarkiam snigimui 10 cm ir daugiau
Teritorijos dalis 50% Teritorijos dalis 50-100% Teritorijos dalis 50% Teritorijos dalis 50-100% (nustojus snigti) Teritorijos dalis 50% Teritorijos dalis 50-100% (nustojus snigti)
Takai nuo sankryžų ir perėjų 4 val 4 val 4 val 4 val 6 val. 6 val. Teritorijos dalis 50% per nurodytą laiką,  Teritorijos dalis 50-100% per papildomą nurodytą laiką, ne tuo pačiu metu, kaip ir pirmoji dalis
Visuomeninio transporto stotelių šaligatviai 4 val 4 val 4 val 4 val 6 val. 6 val. Teritorijos dalis 50% per nurodytą laiką,  Teritorijos dalis 50-100% per papildomą nurodytą laiką, ne tuo pačiu metu, kaip ir pirmoji dalis
Šaligatviai prie gatvių (centrinė miesto dalis) 4 val 4 val 4 val 4 val 24 val 24 val Teritorijos dalis 50% per nurodytą laiką,  Teritorijos dalis 50-100% per papildomą nurodytą laiką, ne tuo pačiu metu, kaip ir pirmoji dalis
Šaligatviai prie gatvių (periferinė miesto dalis) 4 val 4 val 4 val 4 val 24 val 24 val Teritorijos dalis 50% per nurodytą laiką,  Teritorijos dalis 50-100% per papildomą nurodytą laiką, ne tuo pačiu metu, kaip ir pirmoji dalis
Gatvių važiuojamoji dalis (1 metras prie borto) 36 val. 36 val. 36 val. 36 val. 48 val 48 val Teritorijos dalis 50% per nurodytą laiką,  Teritorijos dalis 50-100% per papildomą nurodytą laiką, ne tuo pačiu metu, kaip ir pirmoji dalis
Kiemų šaligatviai 24 val 24 val 24 val 24 val 36 val. 36 val. Teritorijos dalis 50% per nurodytą laiką,  Teritorijos dalis 50-100% per papildomą nurodytą laiką, ne tuo pačiu metu, kaip ir pirmoji dalis
Kiemų važiuojamoji dalis ir stovėjimo aikštelės 48 val 48 val 48 val 48 val 60 val. 60 val. Teritorijos dalis 50% per nurodytą laiką,  Teritorijos dalis 50-100% per papildomą nurodytą laiką, ne tuo pačiu metu, kaip ir pirmoji dalis
Rangovas Paslaugos Kriterijai
UAB „Mano aplinka“Centrinė miesto dalis
(Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Šnipiškės, Žirmūnų dalis)

Vakarinė-1 miesto dalis
(Lazdynai, Pilaitė Karoliniškės)

Vakarinė-2 miesto dalis
(
Fabijoniškės, Pašilaičiai, ViršuliškėsJustiniškės, Šeškinė)

UAB ,,Stebulė“

Pietinė ir rytinė miesto dalis
(Rasų, Naujininkų, Vilkpėdės, Naujosios Vilnios, Panerių, Grigiškių seniūnijos)

Šiaurinė miesto dalis (Verkių, Žirmūnų, Antakalnio seniūnijos)

Važiuojamosios  dalies prie borto valymas Valoma mini traktoriais – krautuvais pagal sudarytus maršrutus – dieninius ir naktinius. Maršrutai sudaryti atsižvelgiant  į eismo intensyvumą,  oro sąlygas, ar gatvė reprezentacinė  ir pan. Tamsiuoju paros metu valomos intensyvaus eismo gatvės, dienos metu – mažiau apstatytos automobiliais ir gyvenamųjų zonų gatvės.
Šaligatvių, laiptų, automobilių stovėjimo aikštelių prie gatvių, skveruose,  aikštėse, visuomeninio transporto sustojimų aikštelių valymas Valoma traktoriais ir motošluotomis  pagal sudarytus maršrutus – dieninius ir naktinius. Maršrutai sudaryti atsižvelgiant  į eismo intensyvumą,  oro sąlygas, ar gatvė reprezentacinė  ir pan.
Laiptai,  visuomeninio transporto sustojimų aikštelės valomi rankiniu būdu ir motošluotomis
Kiemų važiuojamosios dalies, automobilių stovėjimo aikštelių kiemuose valymas Valoma mini traktoriais ir motošluotomis atsižvelgiant į oro sąlygas ir dangų būklę
Šaligatvių, ir  laiptų kiemuosevalymas Valoma mini traktoriais, motošluotomis atsižvelgiant į oro sąlygas ir dangų būklę

Vilniaus miesto savivaldybė ragina gyventojus pranešti apie nenuvalytą šaligatvį seniūnijai arba Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus  Teritorijų tvarkymo skyriaus vedėjai.Rasai Ražanskienei tel. (8 5) 211 2135.

Savivaldybės interneto svetainės interaktyviame žemėlapyje rasite seniūnijų ribas, miestą prižiūrinčių bendrovių valomas teritorijas, už šaligatvių priežiūrą atsakingus asmenis ir jų kontaktus. Vilniaus miesto savivaldybė gavusi pranešimą apie nenuvalytą šaligatvį, jį perduoda miestą tvarkančių bendrovių vadybininkams. Už tai, kad laiku, operatyviai ir kokybiškai būtų nuvalyti ir pabarstyti šaligatviai atsakingos dvi miestą tvarkančios bendrovės „Mano aplinka“ ir „Stebulė“.

Savivaldybės  interneto puslapyje  pateiktos seniūnijų schemos su kita informacija  gyventojams apie valomus plotus, atsakingus asmenis, telefono numeriais.

Gyventojų pranešimai apie nesutvarkytas teritorijas, šiuo atveju apie nenuvalytus šaligatvius, perduodami rangovinių organizacijų vadybininkams. Ar trūkumai pašalinti, kontroliuoja Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus  specialistai.

Prireikus apie nevalytas gatves galima pranešti Vilniaus savivaldybės  trumpuoju telefonu 1664, Miesto ūkio ir transporto departamento Teritorijų tvarkymo poskyriui telefonu (8-5) 211 2135.

Prižiūrimų teritorijų žemėlapis

Baudą paskyręs Savivaldybės administracijos pareigūnas privalo įteikti asmeniui dokumentą, kuriuo jam ši bauda paskirta, o Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja visų institucijų paskirtas baudas ir naudodamasi informacinių sistemų integracinėmis sąsajomis MANO VMI skiltyje pateikia informaciją asmenims apie jiems paskirtas baudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsniu, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Lietuvos darbo biržos teritorinį skyrių, kuriame asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą.

Informacija apie nusižengimą, jo padarymo ar kitos svarbios aplinkybės bus nurodytos išsiųstame procesiniame dokumente. Prašome atidžiai perskaityti gautus dokumentus ir  vadovautis juose pateikta informacija.

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui įstatymo nustatytais terminais savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos konkrečiame administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Administracinis nurodymas yra neskundžiamas.

Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas po nustatyto termino pabaigos, administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

Savivaldybės internetinėje svetainėje yra atmintinė, kaip teisingai fiksuoti ir pranešti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atmintinę galima rasti paspaudus nuorodą atmintinė

Apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus taip pat galima pranešti tel. (8 5) 219 7948.

Apie neeksploatuojamus automobilius galima pranešti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui tel. (8 5) 219 7948 arba el. p. viesoji.tvarka@vilnius.lt. Informacija patikrinama nuvykus į vietą, automobilio savininkui nustatomas terminas pasirūpinti transporto priemone. Automobiliu nepasirūpinus iki nustatytos datos, automobilio savininkui taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį (bauda nuo 70 iki 300 eurų, taip pat gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas).

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir išduoti sunaikinimo pažymėjimą kita panašia veikla (pavyzdžiui, automobilių remontu) užsiimančią įmonę. Įmonė, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, turi išduoti jos buvusiam savininkui Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą, išskyrus kelis atvejus. Surinkimo ar apdorojimo įmonė gali atsisakyti nemokamai priimti netinkamą eksploatuoti transporto priemonę, jei: 1. eksploatuoti netinkama transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje mažiau kaip tris mėnesius iki jos atidavimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ar apdorojimo įmonei; 2. eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių ir agregatų, visų pirma variklio, kėbulo ir pan. 3. eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra pašalinių atliekų.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti  Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų (ENTPT) asociacija ar viena iš jų tinklui priklausančių įmonių, veikiančių Vilniaus apskrityje:

UAB „Vidvestuma“ įmonė esanti adresu Agrastų g. 2, Vilnius, tel.: 8 659 22367

UAB „LiuManta“ įmonė esanti adresu Nugalėtojų g. 22A, Vilnius, tel. 8 675 22585

UAB „Vilauto“ įmonė esanti adresu Taikos g. 111B, Vilnius, tel. 8 641 89999

UAB „Bengina“ įmonė esanti adresu Žarijų g. 2A, 3 korpusas, Vilnius, tel. 8 659 43040

UAB „Autoprada“ įmonė esanti adresu Minsko pl. 33A, 3 angaras, Vilnius, tel. 8 612 14300

UAB „Venumis“ įmonė esanti adresu Minsko pl. 33C, Vilnius, tel. 8 699 20052

ENTPT tinklas iš gyventojų ir įmonių:

  1. Nemokamai, o esant teigiamai rinkos vertei sumokant, priima eksploatuoti netinkamas transporto priemones;
  2. Nemokamai išveža transporto priemones, pristato jas į apdorojimo įmones;
  3. Išrašo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus;
  4. Transporto priemones išregistruoja iš VĮ “Regitra” registro duomenų bazės.

P.S. Tai vienas iš pavyzdžių kur žmonės galėtų kreiptis, taip pat yra daug pavieniai veikiančių įmonių, teikiančių panašias paslaugas.

Triukšmo prevenciją Savivaldybės teritorijoje reglamentuoja Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211 „Dėl Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“. Taisyklių 12.2 papunktyje nurodyta, kad draudžiama „tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, o taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę“.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, asmenys, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Pranešimą apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriui tiesiogiai atvykus į Savivaldybės administraciją Konstitucijos pr. 3, užpildytą pranešimą atsiųsti paštu arba elektroniniu paštu (savivaldybe@vilnius.lt) arba pranešimą pateikti naudojantis Vilniaus miesto savivaldybės elektroninių paslaugų teikimo sistema.

Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 30-1454 nustatė leidžiamą statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laiką, darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.

 

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.

Kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą organizuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o registravimas yra nemokamas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija gyvūnų augintinių neženklina ir neregistruoja.

Daugiau informacijos apie kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje www.vmvt.lt skelbiamuose straipsniuose:

Ką reikėtų žinoti, norintiems įsigyti gyvūną augintinį?

Augintinių ženklinimas

Kilus klausimų dėl gyvūnų registravimo ir ženklinimo, galite kreiptis į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (žr. Kontaktai.)

Vietinė rinkliava, kurią buvo nustačiusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba už gyvūnų (šunų ir kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, Savivaldybės teritorijoje yra panaikinta nuo 2016 m. sausio 1 d. ir jos mokėti nebereikia. Asmenys tik privalo sumokėti vietinės rinkliavos skolas, kurios buvo susidariusios vietinės rinkliavos rinkimo metu.

Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.

Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi.

Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus.

Draudžiama:

– vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose;

– šunis, kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo įmonėse, gydymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, jei tai nesuderinta su įmonių ar įstaigų vadovais, išskyrus gyvūnų parduotuves. Šunis ir (ar) kates galima laikyti viešojo maitinimo įmonėse, jei tai nekelia grėsmės maisto saugai, o prie įėjimo į tokią įstaigą aiškiai matomoje vietoje yra pakabintas užrašas, įspėjantis apie viešojo maitinimo įstaigoje laikomus šunis ir (ar) kates.

Kepsninių naudojimą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kuriose nurodoma, kad šašlykines, kepsnines, buitines krosneles, rūkyklas, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnis nustato:

1. Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:

1) Lietuvos Respublikos Seimo;

2) Respublikos Prezidento rezidencijos;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;

5) Lietuvos Respublikos teismų;

6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų;

7) Lietuvos banko;

8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos;

9) Gedimino pilies bokšte Vilniuje;

10) Signatarų namų Vilniuje;

11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba;

12) pasienio kontrolės punktuose –****tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

2. Valstybės švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

 

Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio 1 dalį užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.

Stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės Vilniaus mieste yra: Pramonės g. 209S, Liepkalnio g. 113B, Graičiūno g. 36C, Pilaitės pr. 50. Asmens dokumentą pateikę Vilniaus miesto gyventojai čia gali NEMOKAMAI priduoti stiklą, plastiką, popierių, kartoną, metalus, statybos ir remonto atliekas (iki 300 kg), buitinę techniką, baldus, santechniką, kompiuterius, naudotas lengvųjų automobilių padangas (4 vnt.), išskyrus kitas automobilių salono ir kėbulo detales.

Daugiau informacijos rasite »

Pilti atliekas šalia konteinerių draudžiama. Draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose, juose raustis, išimti iš jų atliekas. Draudžiama išmesti atliekas už savo žemės sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitur, taip pat mesti į svetimus konteinerius.

Norint įrengti išorinę reklamą reikia gauti leidimą. Leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyrius.

Daugiau informacijos rasite »

Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 (Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 30-3963 redakcija) „Dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“, IV skyrius reglamentuoja bešeimininkių kačių kastravimo programų rengimą ir įgyvendinimą.

Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriui pateikia prašymą, kuriame nurodo siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą (žr. Prašymo forma).

Įvertinę asmens prašyme nurodytą siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą, konkrečios teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, Saugaus miesto departamento Administracinės veikos skyriaus Organizavimo poskyrio darbuotojai (219 kab.) parengia bešeimininkių kačių kastravimo programą.

Daugiau informacijos dėl bešeimininkių kačių kastravimo programos gali suteikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Maslaveckaitė, tel. 8 662 47 344, el. p. vaida.maslaveckaite@vilnius.lt

Susirinkimų organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, kurį galima rasti Teisės aktų registre naudojantis nuoroda

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E59A4E24506E/TAIS_478772.

Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Rekomenduojame tokį pranešimą atsiųsti el. paštu e.vicemeras@vilnius.lt.

Jei susirinkime dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina Savivaldybės administracijos direktorius, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Pranešimą apie tokį susirinkimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga Susirinkimų derinimas  arba atsiųsti el. paštu e.vicemeras@vilnius.lt.

Daugiau informacijos gali suteikti Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Gintarė Makarevičienė, tel. (8 5)  211 2308, el. paštas gintare.makareviciene@vilnius.lt.

Informaciją apie organizuojamus renginius ir jų vietas galima rasti Renginių kalendoriuje naudojantis nuoroda https://vilnius.lt/lt/renginiu-kalendorius/.

Viešųjų renginių organizavimą reglamentuoja Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija) „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“, IV skyrius. Taisykles galima rasti Teisės aktų registre naudojantis nuoroda https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.506405/cClXTYkanC.

Taisyklių 20 punkte nurodytos vietos ir renginiai, kuriuos galima organizuoti nepranešant Savivaldybei ir be Savivaldybės leidimo.

Taisyklių 21 ir 23 punktuose numatytos sąlygos, kai renginiui organizuoti nereikalingas Savivaldybės leidimas, jei jo organizatorius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki renginio pradžios pateikia pranešimą apie organizuojamą renginį. Pranešimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga „Pranešimai apie organizuojamus renginius“ arba atsiųsti el. paštu e.vicemeras@vilnilus.lt.

Taisyklių 21 ir 23 punktuose nenumatytais atvejais renginio organizatorius privalo gauti ir rengdamasis renginiui bei viso renginio metu jo vietoje turėti leidimą organizuoti renginį. Prašymą leisti organizuoti renginį galima pateikti naudojantis elektronine paslauga „Leidimų organizuoti renginius išdavimas“  arba atsiųsti el. paštu e.vicemeras@vilnilus.lt.

Daugiau informacijos gali suteikti Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Gintarė Makarevičienė, tel. (8 5)  211 2308, el. paštas gintare.makareviciene@vilnius.lt

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 621 straipsnį nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Skundo turinys ir forma turi atitikti Kodekso 624 straipsnio reikalavimus, tai yra, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu ir pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamame skunde turi būti nurodytas skundą paduodančio asmens ar jo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą galima rasti Teisės aktų registre naudojantis nuoroda: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/EjwuXuHMlf

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje taip pat galima pateikti naudojantis elektronine paslauga, esančia interneto svetainėje  https://www.epolicija.lt/.

Asmuo, norintis paleisti į dangų šviečiančius žibintus, rašo prašymą Civilinės aviacijos administracijai (Rodūnios kelias 2, LT-02188 Vilnius, http://www.caa.lt/). Prašyme pateikta informacija perduodama valstybės įmonei „Oro navigacija“, kuri atsakinga už skrydžių valdymo paslaugų teikimą. Jei būtina su prašymą parašiusiu asmeniu derinamas žibintų paleidimo laikas, kad netrukdytų į Vilnių atvykstantiems ir iš jo išvykstantiems orlaiviams.

Daugiau informacijos apie degančių žibintų leidimą gali suteikti:
Jurgita Jazdauskienė
Civilinės aviacijos administracijos
Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5) 2739242; mob. 8 614 01063
Faks. (8 5) 2739245
El. p. jurgita.jazdauskiene@caa.lt

Prašymai, norintiems gauti Savivaldybės skiriamą finansavimą vaiko ugdymui, registruojami nuo 2017 m. rugsėjo 1 dienos centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje. Pateikti prašymą galima internetu, užpildžius elektroninę prašymo formą interneto svetainėje https://svietimas.vilnius.lt/ (spaudžiant „Teikti prašymą 100 Eur kompensacijai“). Savivaldybėje bus sudaryta galimybė neturintiems kompiuterio ir/ar interneto ryšio pateikti šį prašymą pasinaudojant Savivaldybėje esančiais kompiuteriais, t. y. tėvai ar globėjai turės patys su savo prisijungimu prisijungus prie https://svietimas.vilnius.lt/ sistemos užpildyti ir pateikti prašymą.

Savivaldybė skiria 100 Eur per mėnesį finansavimą, kai:
– vaiko amžius yra nuo 2 iki 6 metų;
– vaikas laukia eilėje centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje nuo prašyme nurodytos lankymo datos praėjus ne mažiau nei vienus metus ir nelanko Savivaldybės arba nevalstybinės ugdymo įstaigos;
– vienas iš tėvų (globėjų) dirba arba yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, arba apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, arba pats moka privalomąjį sveikatos draudimą;
– vienas iš tėvų (globėjų) yra sudaręs Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį su asmeniu, turinčiu verslo liudijimą (ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veikla, veiklos kodas 099) ar kitaip įteisinusiu veiklą.

Taip, tačiau rašant prašymą kartu su kitais dokumentais reikia pateikti Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos deklaraciją, kad vienas iš tėvų (globėjų) arba artimų giminaičių teikia vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugas.

Pasikeitus aplinkybėms, šiuo atveju gavus vietą darželyje, per 10 darbo dienų nuo minėto įvykio apie tai turi būti informuotas Švietimo, kultūros ir sporto departamentas.

Jei informacija, kurią pateikėte yra teisinga, tiksli ir Departamento specialistai nesikreipė į Jus prašydami patikslinti informacijos, per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų duomenų pateikimo, bus priimtas sprendimas skirti finansavimą arba ne. Po sprendimo priėmimo per 10 darbo dienų Jūs būsite informuoti paraiškoje nurodytu būdu.

Finansavimas skiriamas tik tais atvejais, kai abiejų tėvų (globėjų) ir vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota Savivaldybės teritorijoje ne mažiau nei vienus metus arba kai vaiką augina vienas iš tėvų (globėjų) ir jo bei vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota Savivaldybės teritorijoje ne mažiau nei vienus metus.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti rašant prašymą:
– vaiko gimimo liudijimą;
– Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos paraišką centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje. Paraiškoje turi būti nurodytas patvirtinimas, kad pateikti duomenys yra teisingi, ir sutikimas, kad duomenys iš kitų registrų būtų gauti automatiniu būdu;
– dokumentus, patvirtinančius, kad vienas iš tėvų (globėjų) dirba (pažymą iš darbovietės, individualios veiklos pažymą ir kt.) arba yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose (pažymą iš darbovietės);
– Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį ir dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo, su kuriuo yra sudaryta vaiko ugdymo ir priežiūros sutartis, yra įsigijęs verslo liudijimą ar kitaip įteisinęs veiklą, arba Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos deklaraciją, kad vienas iš tėvų (globėjų) arba artimų giminaičių teikia vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugas;
– atstovo teises patvirtinančius dokumentus, jeigu paraišką teikia vaiko globėjas ar vieno iš vaiko tėvų (globėjų) įgaliotas asmuo;
– kitus finansavimo skyrimui įtakos galinčius turėti dokumentus.

Gavus pranešimą, jog Jūsų pateikta informacija yra netiksli, būtina pateikti reikiamus duomenis Švietimo, kultūros ir sporto departamentui per 10 darbo dienų nuo tėvų (globėjų) informavimo apie netikslius duomenis datos. Patikslinus informaciją, Jūsų prašymas bus svarstomas toliau.

Apie tai, ar gavote finansavimą, ar ne, Jums praneš Švietimo, kultūros ir sporto departamento specialistai Jūsų paraiškoje nurodytu būdu. Jei Savivaldybės skiriamas finansavimas Jums bus suteiktas, skirtos lėšos iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už visą praėjusį mėnesį bus pervedamas į paraiškoje nurodytą banko sąskaitą.

Atsakingi Švietimo, kultūros ir sporto departamento specialistai turi teisę tikrinti, ar tėvai (globėjai), gaunantys finansavimą, atitinka apraše nustatytas sąlygas, taip pat ar skirtas finansavimas naudojamas pagal apraše nustatytą tikslinę paskirtį (lėšos gali būti naudojamos tik ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrai ir ugdymui).

Finansavimas gali būti nutrauktas, jei:
– paaiškėja, kad tėvai (globėjai) kreipdamiesi dėl finansavimo skyrimo pateikė neteisingus duomenis, reikalingus finansavimui skirti;
– finansavimo teikimo laikotarpiu per 10 darbo dienų nepranešė tvarkos apraše nustatytų sąlygų, turinčių įtakos finansavimo skyrimui, pasikeitimą;
– jeigu nustatoma, kad skirtas finansavimas naudojamas ne pagal tikslinę paskirtį;
– tėvai (globėjai) atsisako pasiūlytos vietos Savivaldybės įstaigoje toje seniūnijoje, kurioje pasirinko įstaigas, arba besiribojančiose seniūnijose pasirinkta ugdomąja kalba.

Apie pasikeitusias sąlygas, kurios gali turėti įtakos Savivaldybės finansavimo skyrimui, tėvai (globėjai) privalo pranešti Švietimo, kultūros ir sporto departamentui per 10 darbo dienų nuo aplinkybių pasikeitimo.13. Mums pasiūlė darželį, tačiau jis mums neatrodo tinkamas ir norime jo atsisakyti. Ar tai paveiks ugdymui skirtą finansavimą, kurį gauname?

Jeigu tėvai (globėjai) atsisako pasiūlytos vietos Savivaldybės įstaigoje toje seniūnijoje, kurioje pasirinko įstaigas, arba besiribojančiose seniūnijose pasirinkta ugdomąja kalba, finansavimas yra nutraukiamas.

Visą reikiamą informaciją galima rasti https://svietimas.vilnius.lt/

Finansavimas skiriamas, kol vaikas gaus vietą Savivaldybės arba nevalstybinėje ugdymo įstaigoje, bet ne ilgiau nei 11 mėnesių terminui, kai vaiką ugdo ir prižiūri asmuo, įsigijęs verslo liudijimą ar turintis individualios veiklos pažymą, ar vienas iš tėvų (globėjų) arba artimų pilnamečių giminaičių.

Nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.Nuo šios datos sostinėje bus įgyvendinta nauja komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sistema:

1) 5-iose savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonose teisę surinkti komunalines atliekas turės teisę tik vienas atliekų vežėjas, atrinktas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

2) įvedama dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, kuri pakeis iki šios taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams.

Teisės aktai ir papildoma informacija: /lit/teises_aktai/895 ir www.e-tar.lt.

Įvedama vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra privaloma nekilnojamojo turto savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, valdantiems rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą.

Nuo 2018 m. gegužės 1 d. atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bus pradėta skaičiuoti vietinė rinkliava. Įsigaliojus rinkliavai, visų atliekų turėtojų turimos sutartys dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo su atliekų vežėjais neteks teisinės galios.Įsigaliojus naujai rinkliavai, jokių naujų sutarčių dėl komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sudaryti nereikės nei su atliekų vežėjais, nei su SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (SĮ „VASA“).

SVARBU – mokestiniuose pranešimuose ar sąskaitose-faktūrose esami atliekų vežėjai informuos klientus (atliekų turėtojus) apie pasibaigusias sutartis su komunalinių atliekų surinkėjais. Atliekų turėtojai turi  atsiskaityti su esamu vežėju pagal turimas sutartis už iki rinkliavos įvedimo suteiktas paslaugas.

Visiems rinkliavos mokėtojams 2018 m. gegužės mėnesį bus siunčiami pirmieji mokėjimo pranešimai apie 2018 m. rinkliavą. Kitais metais mokestiniai pranešimai bus siunčiami kartą per metus iki kovo 31 d.

Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdys Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (SĮ „VASA“).Daugiau informacijos www.atliekuadministratorius.lt ir www.sivasa.lt.

Rinkliava mokama ne atliekų vežėjams, o surenkama į Savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešimus atliekų turėtojai gaus ne iš pastato administratoriaus ar bendrijos, o tiesiogiai iš rinkliavos administratoriaus – SĮ „VASA“.

Visi galimi apmokėjimo būdai ir terminai bus nurodyti mokėjimo pranešimuose.

Jei mokėjimų pranešimuose nurodyti netikslūs Nekilnojamojo turto registro duomenys, ne tam asmeniui priskirtas nekilnojamasis turtas, mirus nekilnojamo turto objekto savininkui, patalpos savininkas turi duomenis patikslinti juos pateikdamas SĮ „VASA“.

Iš rinkliavos apmokamas ne tik atliekų surinkimas, bet ir visa atliekų tvarkymo sistema: sąvartynų eksploatavimas, senų sąvartynų uždarymas, atliekų rūšiavimo skatinimas, mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių, Vilniaus regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatacija, kiti su atliekų tvarkymu susiję darbai. Mokėdami vietinę rinkliavą, gyventojai moka už švaresnę aplinką prie namų, tyresnį vandenį, grynesnį orą.Surinktos rinkliavos lėšos naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms.

Rinkliava turi padengti visas būtinąsias sąnaudas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu. Ji susidės iš pastoviųjų ir kintamųjų dedamųjų.Vietinė dvinarė rinkliava nustatoma visiems sostinės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Vilniaus mieste išskirta 15 nekilnojamojo turto kategorijų.

  • Pastovioji rinkliavos dalis visų nekilnojamojo turto objektų kategorijoms yra vienoda (0,2907 Eur/ kv. m per metus), ji nustatyta pagal apmokestinamo nekilnojamo turto plotą.
  • Kintamoji rinkliavos dalis (Eur/ kv. m per metus) priklauso nuo mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos ir visoms 15-oje nekilnojamojo turto kategorijoms yra skirtinga.

Tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo.

Daugiabučio namo gyvenamosios kategorijos patalpoms metinė rinkliava preliminariai sudarys 0,7676 Eur /kv. m pastate be įrengtos šachtinės mišrių komunalinių atliekų šalinimo sistemos ir 0,9133 Eur /kv. m pastate su įrengta šachtine mišrių komunalinių atliekų šalinimo sistema*.(*skaičiavimai dar bus patikslinti iki 2018 m. gegužės 1 d.)

Savivaldybė skatins gyventojus rūšiuoti mišrias komunalines atliekas jų susidarymo vietose. 2018-2019 m. mieste bus įrengta virš 600 požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių, kuriose bus konteineriai atskiroms atliekų rūšims, įskaitant ir biologiškai skaidžias (maisto) atliekas.

Mokestinė prievolė rinkliavos mokėtojui teikiama kartą per metus. Mokėjimo pranešime nurodomos apskaičiuotos mokėtinos sumos už visą mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), suskaidant mokėjimus ketvirčiais. Rinkliava mokama rinkliavos mokėtojo pasirinkimu už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį.

Nemokant rinkliavos ir nesurenkant pakankamai lėšų, gali pablogėti atliekų surinkimas, nes iš rinkliavos lėšų bus atsiskaitoma su atliekų tvarkytojais – tiek su atliekų vežėjais, tiek su atliekų tvarkytojais.Jeigu rinkliava nesumokama, ji išieškoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo-vežimo paslaugas teiks trys vežėjai: UAB ,,Ecoservice“, UAB ,,Ekonovus“ ir UAB ,,VSA Vilnius“, atrinkti konkurso būdu.

Vilnius suskirstytas į penkias atliekų surinkimo-vežimo (aptarnavimo) zonas:1 aptarnavimo zona – Verkiai-Žirmūnai (Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės  Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys) – UAB „Ecoservice“;

2 aptarnavimo zona – Antakalnis-Naujoji Vilnia (Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis) – UAB „Ecoservice“;

3 aptarnavimo zona – Naujininkai-Paneriai (Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis, pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis) – UAB „Ekonovus“;

4 aptarnavimo zona – Pašilaičiai-Lazdynai (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės, Lazdynų seniūnijos) – UAB „Ecoservice“;

5 aptarnavimo zona – Centras (Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis) – UAB „VSA Vilnius“.

Be to, UAB „Ecoservice“ bus atsakinga dėl didelių gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės ir pavojingų atliekų surinkimo visame mieste.

Kiekvienai aptarnavimo zonai priskyrus atliekų vežėją, sumažės konfliktinių situacijų, bus aiškesnės atsakomybės ribos, mažės sunkvežimių keliamas triukšmas, užterštumas, sumažės gatvių apkrovimas, pagerės gyvenimo kokybė.

Kadangi Vilniuje iki rinkliavos įvedimo iki šiol veikė keturi atliekų vežėjai, kiekvienas jų aptarnavo klientus visame mieste, tai daugeliu atvejų atliekų vežėjas keisis pagal aptarnavimo zonas.Atliekų turėtojus aprūpinant konteineriais ne visada vieno vežėjo mišrių komunalinių atliekų konteineriai bus keičiami kitais, t. y. galimi atvejai, kai liks esami konteineriai, kurie bus paženklinti specialiais lipdukais,  leidžiančiais nustatyti vežėją.

Konteinerių ženklinimas, atsižvelgiant į oro sąlygas, bus atliekamas iki 2018 m. gegužės 1 d.Ženklinamų konteinerių skaičius labai didelis, todėl prašytume gyventojų supratingumo.

Ženklinimas būtinas įvedant dvinarę rinkliavą, apskaitant konteinerių pakėlimų skaičių, ruošiantis kiekvieno konteinerio pasvėrimui aptarnavimo metu. Ženklinimui bus naudojami lipdukai su identifikaciniu numeriu, papildomai gali būt naudojami ir plastikiniai lustai.

SVARBU – radus taip paženklintus konteinerius, prašome neplėšyti lipdukų, kadangi NEPAŽYMĖTI KONTEINERIAI NEBUS APTARNAUJAMI.

Gyventojai privalės išstumti konteinerius iš privačių valdų, pagal jų aptarnavimo grafiką, nepaisant to, ar jie užpildyti, ar tušti.

Konteinerius ženklinimą vykdys naujasis atliekų vežėjas pagal aptarnavimo zoną.SVARBU – konteinerį gali paženklinti nebūtinai jus aptarnaujantis atliekų vežėjas, su kuriuo esate pasirašę sutartį. Pavyzdžiui, jei Jus pirmoje zonoje pagal turimą sutartį iki 2018 m. gegužės 1 d. aptarnauja UAB „Ekonovus“, paženklinti Jūsų konteinerį gali ir UAB „Ecoservice“.

PRAŠOME SUDARYTI SĄLYGAS KONTEINERIŲ ŽENKLINIMUI NEBŪTINAI TIK VEŽIMO DIENĄ.

Jeigu Jūsų mišrių komunalinių atliekų konteineris nebuvo paženklintas arba iki šiol jo neturėjote, privalote kreiptis į rinkliavos administratorių SĮ ,,VASA“, nurodydami nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį ir savo kontaktus.

Dalis nekilnojamojo turto objektų neregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl rinkliavos administratorius gali neturėti visų duomenų apie nekilnojamojo turto savininkus.Tokie objektai traukiami į Rinkliavos mokėtojų registrą pagal faktą. Neregistruoto nekilnojamo turto savininkai turi kreiptis į rinkliavos administratorių dėl būsto įtraukimo į apskaitą ir gauti konteinerį, kurį pristatys aptarnavimo zonos vežėjas.

Už važiuojamųjų gatvių valymą ir barstymą Vilniaus mieste atsakinga UAB „Grinda“. Norint užtikrinti kokybišką ir greitą miestą tvarkančių bendrovių darbą Vilniaus miesto savivaldybė sudarė paslaugų teikimo sutartis dėl šaligatvių tvarkymo su bendrovėmis UAB „Stebulė“ ir UAB „Mano aplinka“.

Gatvės pradedamos valyti nustojus snigti. Dažniausiai valomos naktimis ir dienomis tokiu laiku, kad būtų užtikrintas pravažiavimas miesto gatvėmis. Jos privalo būti nuvalytos ir pabarstytos per 8 valandas.

Prioritetas pirmiausia teikiamas 298 magistralinėms gatvėms ir gatvėms, kuriomis vyksta tranzitinis ir viešojo transporto eismas. Šios gatvės barstomos šlapiomis druskomis. 173 kvartalinės gatvės barstomos smėlio ir druskos mišiniu. 68 centrinės miesto dalies siauros gatvės taip pat barstomos druskomis.

Atsižvelgiant į oro sąlygas ir meteorologines prognozes iš trijų Vilniaus mieste esančių bazių automobiliniai barstytuvai išvyksta vienu metu. Kiekvienas barstytuvas prižiūri jam priskirtą maršrutą.

Gausiai prisnigus gatvės valomos ir barstomos, esant plikšalai arba šerkšnui – barstomos.

Galite kreiptis Į UAB „Grinda“ dispečerinę tarnybą 1355, Vilniaus miesto savivaldybę tel. 1664 arba Miesto ūkio ir transporto departamentą tel. (8 5) 211 2399.

Atsiradus staigiam dangos apledėjimui, sudėtinga užtikrinti greitą visų prižiūrimų gatvių barstymą. Todėl vairuotojai turėtų būti budrūs ir įvertinę eismo sąlygas pasirinkti saugų greitį. Įvykus eismo įvykiui vairuotojai turi kreiptis į draudimo kompaniją.

Atsitikus eismo įvykiui, vairuotojas turėtu kreiptis pagalbos telefonu 112 ir iškviesti policijos ekipažą. Iš policijos gavęs eismo įvykio pažymą, vairuotojas turi kreiptis į UAB „Grinda“.

Valomas ir barstomas gatves galima stebėti GPS žemėlapyje adresu www.vilnius.lt/map/grinda.

Remontuotinų gatvių sąrašai sudaromi atsižvelgiant į gyventojų, viešojo transporto įmonių, Kelių policijos prašymus, taip pat gatves prižiūrinčių įmonių ir savivaldybės specialistų vertinimus. Kiekvienai jų pagal asfalto dangos būklę ir kitus aspektus parenkamas tinkamas remonto būdas: duobės gali būti tiesiog užtaisomos asfaltu (dažnai prieš tai jos dar išfrezuojamos), gali būti ištisai asfaltuojama, danga remontuojama karštuoju arba šaltuoju regeneravimo būdais arba tiesiog remontuojamos provėžos. Šaltuoju metų laiku (gruodžio–balandžio mėnesiais) taisomos tik avarinės duobės (gilesnės nei 5 cm) „šaltuoju“ ar perdirbtu asfaltu. Šiltuoju sezonu vykdomi pagrindiniai gatvių remonto darbai.

Pirmiausia remontuojamos tos gatvės, kuriomis per parą daugiausia pravažiuoja viešojo ir kitų transporto priemonių, kuriose gausu pažaidų ir remontuotinų vietų ir kurių atkarpoje daugiausia provėžų bei nelygumų. Taip pat atsižvelgiama, ar remontas yra tęstinis ir ar gatvė reprezentacinė.

Už gatvių remontą ir priežiūrą Vilniaus mieste ir jo apylinkėse atsakingos trys bendrovės: „Grinda“, „Kerista“ ir „Gatvių statyba“. Šios bendrovės su sostinės savivaldybe yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis, užtikrinančias, kad būtų laiku ir kokybiškai suremontuotos gatvės, dviračių takai, šaligatviai ir gyvenamųjų namų kiemai.

Remontuojamų gatvių sąrašą pagal parinktą remonto būdą galite matyti žemiau. Lentelėse taip pat pateiktas gatvių vertinimas pagal nustatytus kriterijus.

Ištisinis asfaltavimas »
Karštasis regeneravimas »
Provėžų remontas »
Šaltasis pagrindų regeneravimas su asfaltavimu »

Į sąrašą mažiau balų turinčios gatvės gali patekti tuo atveju, jei jose dėl ypač prastos dangos kokybės jau nėra galimybės duobes užtaisyti asfaltu, o jų padėtis avarinė.

Sąraše esančių gatvių kapitalinis remontas planuojamas ateityje. Šiais metais Jūsų gatvėje bus tvarkomos duobės.

Apie duobėtas, provėžuotas ir vairuotojams pavojų keliančias gatves galite pranešti Vilniaus savivaldybės telefonu 1664. Pastebėjus mieste atvirus šulinius, gilias avarines duobes, įgriuvas ties inžinerinių tinklų šuliniais, kliūtis gatvių važiuojamoje dalyje, prašom skambinti UAB „Grinda“ Miesto avarinės dispečerinės tarnybai tel. (8 5) 215 2112 arba mob. 8 650 99 267.

Vilniaus savivaldybės atsakingi specialistai kontroliuoja, kaip remontuojamos gatvės. Pastebėjus netinkamai vykdomus darbus, bendrovėms surašomi patikrinimo aktai, o už nekokybiškai atliktą darbą Vilniaus miesto savivaldybė miestą prižiūrinčioms bendrovėms nemoka.

Prašom kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Jūs turite pateikti visus dokumentus (Kelių policijos pažymas, fotofiksaciją, sąskaitas-faktūras už atliktus automobilio remonto darbus ir kt). Vilniaus miesto savivaldybė, išnagrinėjusi medžiagą, Jums praneš, į ką galite kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Kiekvienai gatvei parenkamas tinkamiausias remonto būdas. Be abejo, atsižvelgiama ir į turimas lėšas.

Iš viso sostinėje yra daugiau kaip 1000 km asfaltuotų gatvių, apie 500 km žvyrkelių, taip pat nemažai akmenimis ir trinkelėmis grįstų gatvių. Miestas yra padalytas į 5 dalis: Centrinę, Pietinę, Vakarinę, Šiaurinę ir Rytinę.

Oficialus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimas: http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=7899

Klausimas turėtų būti adresuojamas namo administratoriams. Jie privalo užtikrinti, kad bute būtų palaikoma +18 laipsnių temperatūra. Priežasčių gali būti daug – pradedant netinkamai reguliuojamu šilumos punktu (tą daro namo administratoriai) ir baigiant pasenusia, išbalansuota namo šildymo sistema, bei nelegaliai pristatytais radiatoriais ar kaimyno vonios bei virtuvės grindyse išvedžiotu „gyvatuku“ vagiant šilumą iš kitų kaimynų.

Tai ir įrodo, kad pagrindinės padidėjusio suvartojimo priežastys – 2010 m. lapkritį 0,8 laipsnio šaltesnis  nei 2011 m. lapkritis, ir tai, kad prie lapkričio sąskaitų prisidėjo trys paskutinės spalio dienos

„Dalkia” savo lėšomis įrengė vieną didžiausių Baltijos šalyse – 60 MW galingumo biokuro katilą, kurio pagalba iš šio pigaus ir ekologiško lietuviško kuro daminama 10 proc. Vilniaus šilumos. Tačiau tokio kiekio nepakanka, kad žmonės pajustų realų ekonominį biokuro naudojimo efektą. 2010 m. “Dalkia” pateikė pasiūlymą investuoti 800 milijonų litų ir įvykdyti esminę kuro konversiją – 70 proc. šilumos gaminti iš biokuro. Tačiau ankstesnės kadencijos Savivaldybės Tarybą šį pasiūlymą atmetė ir nusprendė toliau deginti brangias dujas.

Lietuvoje niekas nereguliuoja dujų kaloringumo. Kokios jos gaunamos iš Rusijos kompanijos „Gazprom“, tokios ir yra deginamos.

Didžiausia šilumos kaina tuose miestuose, kuriuose pagrindinis kuras – nuolat brangstančios gamtinės dujos, kurios sudaro 70 procentų bendroje sąskaitoje už šildymą. Pigiausiai šiluma kainuoja tuose Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje – vietinis biokuras, daugiau nei dukart pigesnis už dujas.

Ypač pigi šiluma miestuose, pavyzdžiui, Molėtuose, kur biokuro katilinės buvo įrengtos pasitelkus ES fondų ar užsienio Vyriausybių paramą, nes čia investicijų į katilines nereikia įtraukti į šilumos kainą.

Vilniuje gyventojai moka 26,88 ct/kWh, tuo tarpu  Kaune – 30,53 ct/kWh. Kainos skirtumas akivaizdus ir įrodo, kad Kaune gyventojai už šildymą moka daugiau.

„Vilniaus energijos“ sąnaudos (nusidėvėjimas, remontas, darbo užmokestis, pelnas ir kita) yra vienos mažiausių tarp Lietuvos šilumos tiekėjų. Gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad Kaune, Klaipėdoje ir Jonavoje sąnaudos mažesnės ir šilumos tiekėjai dirba efektyviau. Tačiau šių miestų šilumos tiekėjai valdo tik tinklus – patys negamina šilumos, o perką ją iš nepriklausomų gamintojų („Achema“, „Gazprom“, „Geotermija“), tad dalis sąnaudų, patiriamų šilumininkų, kurie šilumą gamina patys, šiuose miestuose tiesiog perkeliama į sąnaudas už kurą (geltonoji stulpelio dalis). 

 

Atsisiųskite dokumentą

Lauko temperatūra turi įtakos ne kainai (tarifui), o pastatui šildyti suvartojam šilumos kiekiui.

Pastato suvartotas energijos kiekis šildymui yra proporcingas lauko oro temperatūrai, tačiau kiekvienas pastatas yra skirtingas energijos vartojimo požiūriu ir tas priklauso nuo:
–  pastato būklės (renovuotas ar ne);
–  gyventojų įpročių (paliekami pradaryti laiptinių/butų langai ir durys ar ne);
–  energijos vartojimo reguliavimo ir sumontuotų reguliavimo priemonių (renovuotas šilumos punktas, termostatiniai reguliatoriai prie radiatorių, ar šilumos punkto valdiklyje įvesti taupymo režimai);
–  kitų priežasčių – pakeistų langų kiekis ir jų kokybė, laiptinių durų būklė.

Vartotojų sąskaitoje matomos sąnaudos už šildymą taip pat priklauso nuo:
–  pastatui taikomo šilumos paskirstymo metodo, kurį tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos komisija;
–  karšto vandens deklaravimo ypatumų;
–  perskaičiavimų;
–  kitų priežasčių.

Kiekvienas pastatas turi savo palyginamąją charakteristiką – Wh/m2/dienolaipsnį, kuris parodo energijos suvartojimą 1 m2 šildomo ploto lauko temperatūrai pasikeitus 1 laipsniu. Ši informacija pateikiama priede prie sąskaitos.

Padauginus Wh/m2/dienolaipsnį iš tuo metu galiojančios šilumos kainos ir buto ploto, gaunama, kiek apytiksliai (pagal namo vidurkį) 1°C lauko temperatūros pokytis įtakoja mokamą sumą už šildymą.

Konkrečiam butui šis rodiklis gali skirtis priklausomai nuo įdiegtų reguliavimo priemonių ir gyventojų šilumos vartojimo įpročių.

Pastato su šiuolaikine įranga šilumos suvartojimas nepriklauso nuo šilumos perdavimo tinklo temperatūrinio grafiko. Šilumos tiekėjas šį temperatūrinį grafiką naudoja tik tam, kad, priklausomai nuo lauko temperatūros, galėtų pastatams patiekti reikiamos temperatūros šilumnešį.

Temperatūra, kurią iki šilumos punkto turi pristatyti šilumos tiekėjas, yra numatyta pastato temperatūriniame grafike, atsižvelgiant į šilumos šaltinio (katilinės ar elektrinės), šilumos perdavimo tinklo, pastato šildymo sistemos ypatumus bei pastato vietą šilumos perdavimo tinkle.

Nuo šaltinių iki namo šilumos punkto tiekiama temperatūra yra nustatoma šildymo bei nešildymo sezonams.

Šilumos tiekėjo temperatūriniai grafikai, vadovaujantis 2010 m. spalio 25 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297  „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ bei vėlesniais pakeitimais, yra suderinami su Valstybine energetikos inspekcija bei su miesto, kuriame yra pastatas, savivaldybe.

Pastato, su šiuolaikine įranga, šilumos suvartojimas nepriklauso nuo šilumnešio slėgio ir cirkuliacijos greičio bei kitų šilumnešio parametrų.

Šilumos tiekėjas, reguliuodamas šilumos perdavimo tinkle cirkuliuojančio šilumnešio (vandens) kiekį ir temperatūrą bei slėgį privalo užtikrinti, kad iki pastato būtų patiektas pastatui reikalingų parametrų (slėgio, temperatūros) šilumnešis bei šilumnešio kiekis. Todėl visi šilumnešio parametrai išeinantys ir grįžtantys į šilumos šaltinį bei kontroliniuose matavimo šilumos perdavimo tinklo taškuose yra nepertraukiamai matuojami ir kontroliuojami.

Pastato, su šiuolaikine įranga, šilumos suvartojimas nepriklauso nuo šilumos perdavimo tinkle esančios temperatūros. Padidinus temperatūrą šilumos perdavimo tinkle, ją automatiškai sumažins šilumos punktą reguliuojantys įrenginiai. Šilumos tiekėjas šilumos perdavimo tinklui tiekia šilumnešį (vandenį) pagal patvirtintą ir su Valstybine energetikos inspekcija bei Vilniaus miesto savivaldybe suderintą temperatūrinį grafiką, priklausantį nuo lauko oro temperatūros.

Didžioji Vilniaus  šilumos punktų dalis yra renovuoti, todėl pastato energijos suvartojimas šildymui priklauso tik nuo šilumos punkto valdiklyje įvestų nustatymų ir visiškai nepriklauso nuo tiekėjo į pastatą pristatomo šilumnešio temperatūros.

Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. UAB „Vilniaus energija“ nereguliuoja šilumos punktų.

Pastato šilumos suvartojimas nuo šilumnešio temperatūros priklauso tik pastatuose su nerenovuotais šilumos punktais, tačiau į šiuos punktus šilumos tiekėjas tiekia šilumnešį griežtai laikydamasis patvirtinto temperatūrinio grafiko teisės aktuose nurodytų nuokrypių ribose.

Šilumos tiekėjas nėra suinteresuotas tiekti aukštesnės temperatūros šilumnešį, kadangi dėl to didėja šilumos nuostoliai, kurių leistiną ribą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (didesnių nei nustatyta nuostolių neįtraukia į šilumos energijos tarifą).

Šilumos tiekėjas į šilumos perdavimo tinklą tiekia šilumnešį (vandenį) pagal patvirtintą ir su Valstybine energetikos inspekcija bei Vilniaus miesto savivaldybe suderintą temperatūrinį grafiką, priklausantį nuo lauko oro temperatūros.

Didžioji Vilniaus m. šilumos punktų dalis yra renovuoti, todėl pastato energijos suvartojimas šildymui priklauso tik nuo šilumos punkto valdiklyje įvestų nustatymų ir visiškai nepriklauso nuo tiekėjo į pastatą pristatomo šilumnešio temperatūros.

Nuo 2011m. lapkričio 01 d. UAB „Vilniaus energija“ nereguliuoja šilumos punktų.

Pastato šilumos suvartojimas nuo šilumnešio temperatūros priklauso tik pastatuose su nerenovuotais šilumos punktais, tačiau į šiuos punktus šilumos tiekėjas tiekia šilumnešį griežtai laikydamasis patvirtinto temperatūrinio grafiko teisės aktuose nurodytų nuokrypių ribose.

Šilumnešio pernešamas energijos kiekis priklauso nuo 2 pagrindinių dedamųjų: šilumnešio temperatūros ir kiekio, todėl aukštesnė šilumos perdavimo tinkluose cirkuliuojančio šilumnešio temperatūra nereiškia didesnio pernešamo energijos kiekio. Net ir padidinus temperatūrą šilumos perdavimo tinkle, ją automatiškai sumažina automatizuotus šilumos punktus reguliuojantys įrenginiai.

Periodas už kurį yra tiekiama paslauga yra proporcingas už paslaugą mokamai sumai. Tai reiškia, kad jei paslauga bus tiekiama ilgesnį periodą, mokama bus daugiau, jei už trumpesnį – mažiau, nes per ilgesnį periodą pastate suvartojama daugiau karšto vandens (tuo pačiu energijos karšto vandens pašildymui), šiluminės energijos šildymui ir karšto vandens cirkuliacijai.

Pastato suvartotą energijos kiekį šildymui taip pat lemia lauko temperatūra ir jos laikymosi trukmė.

Šilumos tiekėjas vartotojams paskirsto tik tą šilumos kiekį, kurį užfiksavo įvadinis šilumos skaitiklis. Patalpoms priskiriamą energijos kiekį lemia pastatui taikomas šilumos paskirstymo metodas, kurį tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Šį principą galima būtų palyginti su automobiliu – kuo toliau nuvažiuosime, tuo daugiau sunaudosime kuro ir tuo daugiau sumokėsime. Taip pat kuro sąnaudas lemia ir tai, kokiu keliu ir kaip važiuojame (analogija lauko temperatūrai ir pastato gyventojų šilumos vartojimo ypatumams).

Pereiti prie biokuro Vilniui kainuotų nuo 600 iki 800 mln. litų. Vilniui perėjus prie didesnio biokuro naudojimo, šilumos kaina nebedidėtų, o ilgainiui – ir mažėtų lyginant su dabartiniu naudojamo kuro balansu (proporcija).

Šiuo metu Vilniuje yra 219 pastatų, kuriuose yra įrengta daliklinė sistema. Tokie daugiabučiai, lyginant daugiabučius be daliklių, suvartoja 10-30% mažiau šilumos energijos šildymui.

Dalikliai montuojami ant kiekvieno daugiabučiame name įrengto radiatoriaus ir skaičiuoja radiatoriaus atiduodamą šilumos kiekį į patalpą. Kiekvieno buto gyventojai gali pagal savo poreikius reguliuoti šilumos suvartojimą ir įtakoti mokamą sumą už šildymą. 

Dienolaipsnis yra tam tikro periodo ilgumo ir šaltumo matas, kuris naudojamas techniniuose skaičiavimuose lyginant skirtingų periodų energijos suvartojimą šildymui.

Dienolaipsnių skaičiavimo formulė yra:
DL = z * (tv – tiš), kur:
z – periodo trukmė, paros;
tv – vidutinė skaičiuojamoji oro temperatūra pastate, °C. Lietuvos sąlygomis ši, bendru sutarimu, temperatūra yra prilyginta +18 °C.
tiš – lauko oro temperatūros vidurkis per skaičiuojamąjį periodą, °C.

Pavyzdžiui, turime 2 periodus su vienoda vidutine lauko oro temperatūra (3°C), bet skirtinga trukme:
1 periodas: (18°C – 3°C) * 30 parų (šildymo trukmė) = 450 DL (dienolaipsnių);
2 periodas: (18°C – 3°C) * 33 parų (šildymo trukmė) = 495 DL (dienolaipsnių).

Kadangi energijos suvartojimas yra proporcingas lauko oro temperatūrai, galima apytiksliai teigti, jog pastatas 2-uoju periodu suvartos (495/450-1)*100 = 10% daugiau energijos šildymui už 1-ąjį periodą, jei pastate neįvyko esminių energijos vartojimą įtakojančių pasikeitimų (pvz. renovacija, šilumos punkto nustatymai ir t.t.).

UAB „Vilniaus energija“ palyginamojoje lentelėje dienolaipsniai apskaičiuoti atsižvelgiant į faktines šilumos skaitiklių nurašymo datas, o sąskaitų už šildymą prieduose pateikti kalendorinio mėnesio dienolaipsniai. Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio sąskaitų prieduose bus pateikiami dienolaipsniai, paskaičiuoti atsižvelgiant į skaitiklių nurašymo datas.

Šilumos tiekėjas parduoda tik tą energijos kiekį, kurį per ataskaitinį laikotarpį užfiksavo įvadinis šilumos skaitiklis, tačiau butams šiluma pagal atskiras paslaugas yra paskirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis metodikomis.

Šilumos kiekis šildymui paskaičiuojamas iš pastato įvadinio šilumo skaitiklio atėmus šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai ir pašildymui pagal nustatytą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodiką.

Šilumos kiekis karšto vandens pašildymui (vadovaujantis galiojančiomis šilumos paskirstymo metodikomis ir normatyvais) nustatomas pagal gyventojų deklaruotus karšto vandens rodmenis, o ne pagal pastato įvadinį apskaitos prietaisą, todėl šis šilumos kiekis persiskirsto tarp karšto vandens pašildymo ir šildymo paslaugų priklausomai nuo gyventojų deklaruoto karšto vandens kiekio atitinkamą mėnesį.

Tais atvejais, kai pastato gyventojai deklaruoja mažesnį ar didesnį suvartoto karšto vandens kiekį lyginant su tuo, kas faktiškai buvo suvartota, atitinkamai padidėja arba sumažėja energijos kiekis, kuris yra priskiriamas patalpų šildymo paslaugai.

Šiuo metu Vilniuje yra likę apie 300 neautomatizuotų ar iš dalies automatizuotų šilumos punktų.

Pastatuose elevatoriniai šilumos punktai daugeliu atvejų yra rekonstruoti į nepriklausomo tipo automatizuotus šilumos punktus. Elevatorinio tipo šilumos punktuose šilumnešis iš šilumos tinklų tiesiogiai teka į pastato šildymo sistemą, todėl, kad nebūtų tiekiamas per karštas šilumnešis, elevatoriuje iš šilumos tinklų atitekėjęs šilumnešis iš dalies pasimaišo su grįžtančiu iš šildymo sistemos šilumnešiu. Automatizuotuose nepriklausomo tipo šilumos punktuose šilumnešis iš miesto šilumos tinklų atiteka į pastato šilumokaitį ir jame cirkuliuodamas pašildo pastato vidaus šildymo sistemoje esantį šilumnešį. Šiuo atveju miesto šilumos tinklų ir pastato šilumnešiai tarpusavyje nesusimaišo. Taip pat yra dalis elevatorinių šilumos punktų, kurie yra iš dalies automatizuoti – jiems sumontuota automatinė reguliuojamoji armatūra, reguliuojanti šilumnešio srautą priklausomai nuo išorės oro temperatūros.

2010 m. lapkričio mėnesį nustatyti ekonominiai šildymo režimai pakeisti į kitus pagal raštiškus pastatų administratorių, bendrijų ar gyventojų prašymus arba juos be UAB „Vilniaus energija“ žinios pakeitė gyventojų atstovai. Šiuo metu gyventojai gali kreiptis į pastato administratorių arba šilumos ūkio prižiūrėtoją, kuris nustatys gyventojų pageidaujamą režimą.

Savivaldybės puslapyje paskelbtoje lentelėje suvartojimo pokytis yra skaičiuojamas tarp 2010 m. lapkričio ir 2011 m. lapkričio santykinių dydžių (kWh/DNL). Toks skaičiavimas yra techniškai korektiškas, kadangi eliminuoja periodo trukmės ir lauko temperatūros skirtumus tarp periodų.

Skirtingų periodų pastato energijos vartojimo šildymui lyginti skaičiuojant pokytį tarp sąskaitoje nurodyto energijos kiekio šildymui tiesiogiai negalima, nes jį įtakoja periodo trukmė, periodo šaltumas ir šilumos kainos dydis. Tai yra tas pats, kas lyginti automobilio sąnaudas kurui neatsižvelgiant į skirtingais periodais nuvažiuotą atstumą.

Gyventojų sumontuoti papildomi šildymo prietaisai, radiatoriai ar grindinis šildymas padidina viso pastato šilumos suvartojimą. Esant įtarimams, kad kuris nors iš gyventojų susimontavo papildomus šildymo prietaisus, reikėtų kreiptis į pastatą administruojančią arba šilumos ūkį prižiūrinčią bendrovę.

Sunaudojamas šilumos kiekis šildymui priklauso nuo pastato gyventojų pageidaujamo komforto lygio (patalpų vidaus temperatūros). Esant skirtingiems komforto režimams (nuo 18-19ºC iki 23-24ºC), suvartojamas šilumos kiekis gali sumažėti/padidėti nuo 5 iki 20%.

Šiluma į pastato vidaus šildymo sistemą tiekiama pagal gyventojų pasirinktą pastato vidaus šildymo sistemos temperatūrinį grafiką, o nustatytus paramerus pagal lauko oro temperatūrą palaiko automatizuoto šilumos punkto automatika. Keičiant automatikos nustatytus parametrus, galima padidinti/sumažinti vidaus patalpų temperatūrą. Pastato šildymo ir karšto vandens sitemos prižiūrėtojas pagal gyventojų pageidavimus privalo atlikti pakeitimus – padidinti/sumažinti patalpų temperatūrą. Šildymo reguliavimo kokybė priklauso nuo daugelio faktorių: šilumos punkto priežiūros kokybės, šildymo sistemos balansavimo, teisėtai ir neteisėtai įvykdytų šildymo sistemos rekonstrukcijų ir pan.

Už savavališką įrangos (turto) išmontavimą arba sugadinimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Ši įranga yra naudojama šilumos perdavimo tiklo būsenos stebėsenai bei avarijų prevencijai.

Kadangi šilumos tiekėjo pelnas (pagal galiojančią šilumos kainos nustatymo metodiką) nepriklauso nuo parduodamo šilumos kiekio, tiekėjas nėra suinteresuotas didinti šilumos pardavimo apimties.

Nuo 2007-2008 metų šildymo sezono sostinės daugiabučiuose buvo baigti diegti modernūs, automatizuoti šilumos punktai, kurie atskiria termofikacinį vandenį nuo namų vidaus šildymo sistemų vandens. Pastato savininkas pats reguliuoja, kiek šilumos energijos paimti iš tinklo, todėl atskiro namo suvartojimui tinklo termofikato temperatūra (net ir aukštesnė) neturi jokios įtakos. Kiekviename šilumos punkte sumontuota automatika iš tinklo paima tiek šilumos, kiek jos reikia namui.

Valstybinė  energetikos inspekcija (VEI) patvirtino šilumos tiekimo į šilumos tinklus temperatūros grafiką, pagal kurį vidutinė tiekiamo termofikacinio vandens temperatūra Vilniaus šilumos tiekimo tinkle pernai lapkritį buvo 75,9 laipsnio šilumos. 2010-ųjų lapkritį pagal analogišką grafiką tiekiamo vandens vidutinė temperatūra buvo 75,4 laipsnio šilumos.

Nuo tarybinių laikų iki 2007-2008 metų šildymo sezono dalyje Vilniaus daugiabučių veikė elevatoriniai šilumos mazgai. Ši, ankstesnė sistema, veikė taip, kad nebuvo galimybės paimti šilumos tiek, kiek namui reikia. Kokios temperatūros termofikacinis vanduo iki namo buvo paduodamas, toks ir buvo naudojamas šildymui.

Įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, nuo lapkričio 1 dienos „Vilniaus energija“ atsako už šilumos pateikimą tik iki daugiabučių namų įvado ir neprižiūri namų vidaus šildymo sistemų. Įstatymais nubrėžus aiškias šilumos tiekėjų ir bendrijų, namų administratorių atsakomybės ribas, „Vilniaus energija“ niekaip nedalyvauja daugiabučių sistemų priežiūroje, nuo kurios ir priklauso atskirų namų šilumos suvartojimo rodikliai. Į visus klausimas apie šilumos suvartojimą daugiabučiuose turi atsakyti bendrijos ar administratoriai, prižiūrintys namus ir reguliuojantys šilumos punktus.

Faktą, ar šilumos punktai yra reguliuojami nuotoliniu būdu, galima patikrinti. „Vilniaus energija“, bendradarbiaudama su Energetikos ministerija kreipėsi į nepriklausomą audito bendrovę „Synergy consulting“, turinčią ilgametę patirtį vykdant informacinių sistemų auditavimą tiek privačiame, tiek viešame sektoriuje, įskaitant valstybines Lietuvos energetikos įmones.

„Synergy consulting“, atlikusi analizę nustatė, kad nuo šių metų lapkričio 1 dienos iki gruodžio 28 dienos “Vilniaus energija” nevaldė daugiabučių šilumos punktų įrenginių nuotoliniu būdu – nekeitė temperatūrinių grafikų ir kitų šilumos suvartojimui įtaką turinčių parametrų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) konstatavo, kad šilumos tiekėjas neturi jokio motyvo parduoti daugiau šilumos. Šilumos tiekėjų pelnas yra fiksuotas ir nepriklauso nuo šilumos gamyboms apimties. VKEKK 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 2.8 punktas: „negali viršyti 5 procentų…>“

VKEKK: „šilumos tiekėjo pelnas nepriklauso nuo realizuoto šilumos energijos kiekio. Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui“.

2011 m. spalio 13 dieną „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas LR šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 pakeitimo ir papildymo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2011 m. lapkričio 1 dienos.  Įstatymu laikinas pereinamasis laikotarpis iki 2012 liepos 1 d. buvo nustatytas tik daugiabučių namų sistemų prižiūrėtojams, neatitinkantiems pakeistojo Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 2 dalies reikalavimų – sąsajų su šilumos tiekėjais draudimo.

Visų kitų įstatymo nuostatų įsigaliojimui jokio pereinamojo laikotarpio nėra nustatyta ir visi nauji reikalavimai ar apribojimai vykdant daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, numatyti pvz. Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 dalyje – yra taikomi nuo 2011 m. lapkričio 1 dienos.
Pagal Įstatymo 3 str. 1 dalimi pakeistą Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 dalį „Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).“

Taigi, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. vykdant daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą dviejų prižiūrėtojų buvimas name vienu metu (vienam prižiūrint šilumos punktą, o kitam – likusią sistemos dalį nuo šilumos punkto iki gyventojų butų) nebegalimas (draudžiamas, be jokių pereinamų laikotarpių). Pagal Įstatymo 8 str. 2 dalį „Iki bus sudarytos sutartys su šio įstatymo reikalavimus atitinkančiais pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais (eksploatuotojais), šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri esami prižiūrėtojai“.

„Vilniaus energija“ šilumos gamybai naudoja kurą, kurio įsigijimai sudaro apie 80 procentų visų bendrovės sąnaudų.  Augant šilumos suvartojimui, auga kuro suvartojimas – didėja kuro poreikis. „Vilniaus energija“ už gamtines dujas atsiskaito du kartus per mėnesį, tuo tarpu pinigai iš gyventojų už jau sudegintas dujas sugrįžta tik  po dviejų mėnesių.

Kuo didesnės sąskaitos už šilumą, tuo didesnės gyventojų skolos „Vilniaus energijai“. Augant šilumos suvartojimui, bendrovės apyvartinių lėšų ne daugėja, o mažėja.  Jeigu bendrovei trūksta apyvartinių, žymiai pigiau, patogiau ir paprasčiau skolintis iš bankų.

VKEKK konstatavo, kad šilumos tiekėjas neturi jokio motyvo parduoti daugiau šilumos. Šilumos tiekėjų pelnas yra fiksuotas ir nepriklauso nuo šilumos gamyboms apimties, ir negali viršyti 5 proc.

VKEKK: „šiuo metu taikoma šilumos energijos kainodaros sistema užtikrina, kad šilumos tiekėjo pelnas nepriklauso nuo realizuoto šilumos energijos kiekio. Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui“.

Padidėjusių šilumos sąskaitų Vilniuje pagrindinė priežastis – beveik 25 proc. pabrangusi šiluma, kuriai įtakos turėjo per metus 38 proc. padidėjusi gamtinių dujų kaina.

„Vilniaus energija“, siekdama apsidrausti nuo rizikos mokėti baudą už nesuvartotą gamtinių dujų kiekį, užsisako minimalų kiekį šio kuro. Pasitaikius šaltai žiemai ir pritrūkus gamtinių dujų, šilumos gamyboje vartojamas rezervinis kuras – mazutas.

Sutartimis su dujų tiekėjais, tiekiančiais „Gazprom“ dujas, numatyta, kad „Vilniaus energija“ moka baudą tuo atveju, jeigu  suvartoja mažiau negu 80 proc. užsakyto dujų kiekio. 2011 metų sutartinis gamtinių dujų kiekis „Vilniaus energijai“ sudaro virš 352 mln. kubinių metrų. 80 procentų šio kiekio (virš 282 mln. m3) buvo suvartota dar iki gruodžio 1 dienos. 85 procentai (beveik 300  mln. m3) buvo suvartoti iki gruodžio 11 dienos.

Gamtinių dujų pirkimai ir suvartojimai, kaip ir reikalaujama teisės aktuose, yra užfiksuoti oficialiuose dokumentuose, sutartyse ir nesunkiai patikrinami.

Lietuvoje paskutiniais metais tiesiog drastiškai augo priklausomybė ir nuo importuojamos energijos ir iškastinio kuro. Iki 2004 m. Lietuva sumokėdavo už energijos importą 1,5-2 mlrd. lt per metus, o dabar už dujas, naftą ir elektrą per metus į užsienį iškeliauja 8 mlrd. lt.

Už sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą Vilniaus miesto seniūnijose atsakingos bendrovės – „Mano aplinka“ ir „Stebulė“. Jos pagal pasirašytas paslaugų teikimo sutartis valo šaligatvius, laiptus, 1 m atstumu nuo gatvės kelkraščio važiuojamosios dalies, automobilių stovėjimo aikšteles, pjauna žolę, surenka lapus, šiukšles, sąšlavas ir atsako už švarą ir tvarką mieste pagal Tarybos patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles.

Bendrovė  „Mano aplinka“ prižiūri centrinę miesto dalį (Naujamiesčio, Senamiesčio, Šnipiškių, Žvėryno seniūnijas), 1-ąją vakarinę dalį (Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės seniūnijas) ir 2-ąją vakarinę miesto dalį (Justiniškių, Pašilaičių, Šeškinės, Viršuliškių, Fabijoniškių seniūnijas).

Bendrovė „Stebulė“–  šiaurinę miesto dalį (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijas), pietinę ir rytinę dalis (Grigiškių, Naujosios Vilnios, Vilkpėdės, Naujininkų, Rasų, Panerių seniūnijas).

Vasaros sezono darbų pradžia – balandžio 1 d., pabaiga – spalio 31 d. Žolė pjaunama nuo gegužės iki spalio mėnesio.  Vejos skveruose ir žiedinėse sankryžose šienaujamos 15 kartų, prie gatvių – 5 kartus, gyvenamųjų namų kiemuose – 3 kartus, o  neužstatytose teritorijose – 2 kartus per sezoną.

Visi šienavimo darbai atliekami pagal aiškią tvarką. Pirmiausia šienaujama prie reprezentacinių gatvių, žiedinių sankryžų, skverų, o vėliau prie gyvenamųjų namų.  Atsižvelgiant į žolės aukštį ir augimo tempą, pirmiausia žolė pjaunama prie greito eismo ir magistralinių gatvių (Geležinio Vilko g., Konstitucijos pr., S. Narbuto g., Pilaitės pr. Laisvės pr., Ukmergės g. ir pan.), po to žolė pjaunama ir prie likusių gatvių.  Skverai  šienaujami kas savaitę – t. y.  3 kartus per mėnesį. Kiemuose žolė pjaunama „rato“ principu, grįžtant į tą patį kiemą kas 6–7 savaites, t. y. 3 kartus per sezoną. Prie gatvių žolė pjaunama 1 kartą per mėnesį.  Pirmas vejų ir šlaitų šienavimas prie gatvių numatytas iki birželio 1 d. , kiemuose iki birželio 15 d.

Už sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą Vilniaus miesto seniūnijose atsakingos bendrovės turi  29  traktorius, 20  mažų traktorių, 140 rankinių žoliapjovių.

Itin daug dėmesio skiriama Sosnovskio barščių naikinimui, kadangi jie plinta vis didesnėse teritorijose, dažniausiai apleistose, rečiau šienaujamose pievose, pamiškėse, šalia kelių, paupiuose.  Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagų, kurios gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Sosnovskio barščiai pradedami naikinti gegužės mėnesį. Darbai vyksta pagal poreikį iki spalio mėn.

Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus specialistai kartu su paslaugų teikėjais nuolat tikrina atliekamų darbų kokybę. Už nekokybiškai atliktą darbą miestą prižiūrinčioms bendrovėms surašomi patikrinimo aktai ir taikomos finansinės nuobaudos.

Prižiūrimų teritorijų žemėlapis

Vilniaus mieste veikia penki – Valakupių I, Valakupių II, Žirmūnų, Žaliųjų ežerų ir Salotės ežero paplūdimiai. Minėti paplūdimiai parengiami maudymosi sezonui atsižvelgiant į higienos normas.

Maudynių sezonas prasideda birželio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 15 d.

Siekdami užtikrinti poilsiautojų saugumą maudymosi sezono metu, paplūdimiuose kasdien nuo 8 val. iki 20 val. budi gelbėtojai. Visus paplūdimius ir maudyklas prižiūri bendrovė „Grinda“. Bendrovės Gelbėjimo ir paplūdimių priežiūros tarnyba kiekvieną Vilniaus miesto paplūdimį yra aprūpinusi šia gelbėjimo technika: motoriniu kateriu, gelbėjimo valtimi, megafonu, gelbėjimosi ratais ir liemenėmis. Paplūdimiuose yra medicinos ir gelbėjimo punktai, budi medicinos personalas.

Sezono metu paplūdimiuose dirba 17 gelbėtojų,  iš jų 4 – narai. Vilniečių patogumui paplūdimiuose įrengiama persirengimo kabinos, suoliukai, stalai, skėčiai nuo saulės, šiukšliadėžės, atnaujinamos tinklinio, krepšinio, vaikų žaidimo aikštelės. Į paplūdimius atvežta apie 800 m3 smėlio.

Pagal Gyvūnų laikymo taisykles gyvūnus maudyti Vilniaus miesto paplūdimiuose draudžiama tik maudymosi sezono metu, todėl Vingio parke šalia stadiono ir šaudyklos prie Neries upės yra gyvūnų paplūdimys ir maudykla, kur gyvūnų šeimininkai su savo augintiniais gali nevaržomai poilsiauti.

Kiekviename prie paplūdimio esančiame vandens telkinyje (upėje, ežere) įrengtos paplūdimių maudyklos yra apribotos plūdurais. Kiekvieno paplūdimio maudykloje plūdurais su virvėmis pažymėtos vietos vaikams maudytis (vaikų maudyklos).

Paplūdimių maudyklų vandens mikrobiologinius tyrimus pagal suderintą grafiką (ne mažiau kaip 8 kartus per sezoną kiekviename paplūdimyje arba kas dvi savaites) pagal sudarytą sutartį atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Esant neaiškumų ar prireikus papildomos informacijos, prašom kreiptis trumpuoju numeriu 1664 ir į bendrovės „Grinda“ Gelbėjimo ir paplūdimių priežiūros tarnybos vadovą Albertą Baranauską, mob. 8 655  77 258.

Jeigu planuojate tame būste gyventi, rekomenduojama ten ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai galima padaryti el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykti į seniūniją ar savivaldybę. Jei būstą nuomojatės, pakaks asmens dokumento ir būsto nuomos arba panaudos sutarties. Būsite deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui, deklaravimas automatiškai pasinaikins.

Turite suskubti deklaruoti gyvenamąją vietą, kadangi, jei to dar nepadarėte, nuo 2018-01-01 įrašai apie Jūsų įtraukimą į apskaitą Gyventojų registre nustojo galioti ir Jus likote be deklaravimo vietos. Tai gali Jums sutrukdyti gauti tam tikras paslaugas, kurias suteikiant privalomas gyvenamosios vietos deklaravimas, pvz., prarasite prioritetus, registruojant vaiką į darželius, negalėsite registruoti automobilio savo vardu, neteksite teisės į socialines išmokas ir kt.

Ne, nebus. Bet, kadangi deklaruoti gyvenamąją vietą tapo paprasčiau, siūlome, kai tik atsiras galimybė, deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą.

Internetu www.epaslaugos.lt, nuvykus į seniūniją arba savivaldybę.

Reikalingas galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (asmens tapatybės kortelė arba pasas). Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti ir vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir/ar pasą (jei toks pagamintas).

Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės.
Nuomos sutartis neturi būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo). Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims. Sutartis turi būti pasirašyta abiejų pusių.

Ne. Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Tai galite atlikti el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į deklaravimo įstaigą, t. y. seniūniją arba savivaldybę.

Turite deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) pateikti universiteto vadovybės (arba bendrabučio valdytojo) raštišką sutikimą.

Gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs. Jeigu gyvenate kitos paskirties būste, tuomet ją galite deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.

Galite, jei sodo namelis įregistruotas ir turi adresą. Tokiu atveju, galite deklaruotis el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykus su asmens dokumentu į seniūniją arba savivaldybę.

Gyvenant svečių namuose arba viešbutyje, Jūs taip pat turite teisę, gavę būsto savininko leidimą, deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Ne, negalima.

Būsto ploto (kvadratūros) apribojimo nėra.

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.
Kiti asmenys turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą.

Vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Jeigu abu tėvai (įtėviai / globėjai / rūpintojai) yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą arba nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta su tuo iš tėvų, kuris įtrauktas į šią apskaitą, vaiko įtraukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galimas.

Vilniaus meras

Vilnius per amžius buvo ir yra orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir veržli kūryba. Mano tikslas – toliau kurti šį laisvės bei kūrybos dvasios sklidiną Miestą, kad Vilnius taptų gėrio bei įkvėpimo šaltiniu vilniečiams, Lietuvai ir visai Europai. ❯❯❯
Darbotvarkė

Savivaldybės prioritetai

  • Kurti ir įgyvendinti miesto strateginę viziją
  • Teikti kokybiškas paslaugas gyventojams
  • Pritraukti į miestą investicijas, kuriančias gerai apmokamas darbo vietas
  • Veikti skaidriai, greitai ir būti atvirai gyventojams, svečiams, investuotojams