• socialinės pašalpos,
• būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų;
• papildomos išmokos prie vaiko pinigų;
• nemokamo maitinimo vaikams;
• kredito ir palūkanų įmokos apmokėjimo, jei asmuo gyvena pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektą renovuojamame ar jau renovuotame būste ir turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją;
• gali būti skiriama ir kita piniginė parama. Kiekvienu atveju įvertinama individuali situacija. Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas, Sąlyginės pašalpos skyrimas ir  Periodinės pašalpos skyrimas .

Pirmiausiai reikėtų nutraukti išmokų gavimą savivaldybėje, kurioje anksčiau gyvenote ir tuomet kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių dėl išmokų skyrimo (tęsimo).

Reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje deklaruojate gyvenamąją vietą.

Dėl socialinių išmokų besikreipiantys vilniečiai turi galimybę pasirinkti jiems patogiausią prašymo pateikimo būdą:

·        el. paštu atsiųsti užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą paslaugos apraše nurodytą prašymo formą el. paštu sis@vilnius.lt arba pateikti naudojantis E. pristatymo sistema https://epristatymas.lt/;

·        registruotu paštu atsiųsti užpildytą prašymą adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius

·        tiesioginės konsultacijos atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą (Konstitucijos pr. 3, I a.);

·        paskambinus telefonu 8 700 35545 ir sekant garsinio vedlio nurodymais bet kuriuo patogiu paros ar savaitės metu (dėl piniginės socialinės paramos);

·        el. būdais.

Tikslūs prašymų pateikimo būdai yra nurodyti konkrečių išmokų (paslaugų) aprašymuose.

Trūkstamus reikalingus pateikti dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu  dokumentai@vilnius.lt arba atvykus į Savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.) palikti Socialinių išmokų skyriaus dokumentams skirtose dėžėse (registruotis ir terminale numerio spausdinti nereikia).

• internetu  https://sis.vilnius.lt  tiesioginio pokalbio metu;
• el. paštu sis@vilnius.lt;
• telefonu 8 700 35545.

Pasikeitus pavardei, informaciją apie pasikeitimą turite pateikti elektroniniu paštu sis@vilnius.lt.

Jei išmoką pageidaujate gauti kitu būdu (pvz. į kitą Jūsų vardu atidarytą banko sąskaitą), turite pateikti prašymą dėl išmokos mokėjimo būdo pakeitimo elektroniniu paštu sis@vilnius.lt (pasirašytą saugiu el.parašu) arba atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.

• tiesioginio pokalbio (live chat) metu https://sis.vilnius.lt apatiniame dešiniajame kampe paspaudus pokalbio ikonėlę;
• el. paštu sis@vilnius.lt.

Negyvenimas kartu neįrodo santuokos nutraukimo, todėl vertinama bendra šeimos situacija, užimtumas, pajamos ir pan.

Daugiau informacijos apie Socialinių išmokų teikiamas paslaugas rasite polapyje Socialinė parama.

Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (ar dirbančius, atsižvelgiant į darbo laiko trukmę) ir nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius šią paramą, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti, o pasitelkti asmenys turi pareigą joje dalyvauti. Jei asmuo nepateikia nedalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje pagrindžiančių dokumentų (pvz. medicininės pažymos ar kt.), parama vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama ar nutraukiama, o bendrai gyvenantiems asmenims – socialinė pašalpa skiriama tik vaikams ir kompensacijos neteikiamos, iki pareiga dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje bus įvykdyta.  

 Visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami:

1. asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių;

2. nėščios moterys;

3. motina ar tėvas arba globėjas, auginantys vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų, kuris (kurie) negali lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją, arba vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), nelankantį (nelankančius) švietimo įstaigos dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau, iki vaikas pradės mokytis pagal pradinio ugdymo programą;

4. asmenys, kurie slaugo ar prižiūri asmenį, savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką arba vaiką, kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jie paskirti fizinio asmens, pripažinto neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje, arba vaiko, kuriam nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens arba vaiko, kuriam nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;

5. neįgalūs asmenys;

6. asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu);

7. asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu);

8. asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje.

Pašalpą galima gauti, jei asmeniui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 193,60 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Daugiau informacijos rasite Socialinės pašalpos skyrimas.

Prašymas turi būti teikiamas kitą mėnesį, pasibaigus socialinės išmokos skyrimo laikotarpiui (t. y. jeigu socialinė pašalpa paskirta nuo gegužės iki liepos mėnesio, naujas prašymas turėtų būti teikiamas rugpjūčio mėnesį). Priimtame sprendime skirti socialinę išmoką yra nurodomas laikotarpis, kuriam skiriamos išmokos.

Socialinė pašalpa asmeniui gali mažėti dėl mokėjimo trukmės arba padidėjus asmens/ šeimos gaunamoms pajamoms.

Antstolis nežino, kokia Jūsų gaunamų pajamų kilmė, todėl, kad iš gaunamos paramos nebūtų vykdomi atskaitymai įsiskolinimams dengti, būtina  antstoliui pranešti apie gaunamą paramą ir jos rūšį.

Pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Jeigu turite antstolių išieškomų skolų, gaunant socialinę pašalpą ar tikslinę paramą iš savivaldybių biudžetų lėšų, svarbu nedelsiant apie tai pranešti antstoliui, pateikiant jam paramą skyrusios savivaldybės  pažymą, pageidautina, 2-3 mėn. banko sąskaitos išrašą apie pervestą paramą; tik žinodamas jūsų gaunamų lėšų kilmę, antstolis užtikrins, kad išieškojimas iš gaunamos paramos nebūtų vykdomas.

Tačiau jeigu pranešti antstoliui nesuspėjote ir pajamos iš sąskaitos jau nurašytos, minėtus pažymą ir išrašą pateikite jam per 14 dienų (svarbu neuždelsti) nuo pajamų nurašymo – laiku pateikus dokumentus, įrodančius, kad buvo nurašytos pajamos, gautos kaip minėta parama, antstolis per 5 darbo dienas pajamas grąžina.

Nustatant teisę gauti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir būsto šildymo, vandens kompensacijas) yra vertinamos asmens gaunamos pajamos ir atitikimas teisės aktuose numatytiems reikalavimams. Daugiau informacijos galite rasti Socialinės pašalpos skyrimas ir Būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimas.

Vertinamas vieno gyvenančio asmens / bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimas visas turtas:

[1] išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti).

Viso turimo turto vertė apskaičiuojama sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 1160 Eur), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik nuosavybes teise turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir šio turto normatyvinė vertė, kurią neviršijus nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Bendras turto vertės normatyvas tai rodiklis, kuriuo remiamasi nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą ir su kuriuo lyginama faktiškai turimo turto vertė.

Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą. 

Kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.

Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.

Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.

Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų (VRP – 176 Eur) dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Būsto vertės  normatyvas priklauso nuo bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, būsto ploto ir nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pagal būsto vertės zoną.

Būsto ploto normatyvas: 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

- kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:

- miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

- žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;

- žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.

Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.

Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Jei nuosavybės teise turimo turto vertė didesnė už turto vertės normatyvą, ir dėl būsto šildymo kompensacijos ir (ar) socialinės pašalpos kreipiatės pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį parama buvo paskirta, parama gali būti skirta trims mėnesiams.

Jeigu jūsų nuosavybės teise turimo turto vertė ne daugiau kaip 10 procentų viršija nustatytą turto vertės normatyvą, numatyta galimybė skirti socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas išimties tvarka, jeigu jums nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip po vieną įvairios paskirties turto objektą. Tokiu atveju turite atitikti kitas, Įstatyme numatytas, bendras sąlygas (užimtumo; pajamų normatyvo) paramai gauti. Piniginė socialinė parama išimties tvarka gali būti skiriama ne ilgiau nei 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių.

Dėl kompensacijos už būsto šildymą gali kreiptis būste deklaruoti arba būstą nuomojantys (jei būsto nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) asmenys, kurie atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje numatytas sąlygas – dirba, mokosi / studijuoja, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna senatvės ar neįgalumo pensiją, slaugo / prižiūri kitą asmenį ir kt.

Jei šeimoje auga vaikai iš ankstesnio bendro gyvenimo, turi būti sudaryta patvirtinta teismo sutartis dėl išlaikymo priteisimo / tėvystės nustatymo išlaikymo priteisimo metu.

Turintys įsiskolinimų už būsto šildymą / geriamąjį / karštą vandenį su tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas turi būti priteisęs grąžinti skolą.

Jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaravę / būstą nuomojasi kelios asmenų grupės – visos turi teikti prašymus dėl kompensacijų, o jei nors vienas būste gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo neturi teisės į kompensacijas – jos neskiriamos visam būstui.

Norint sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija, preliminarų jos dydį, galima pasinaudoti būsto šildymo kompensacijos skaičiuokle arba padės Socialinių išmokų skyriaus specialistai tiesioginio pokalbio metu https://sis.vilnius.lt; el. paštu sis@vilnius.lt; tel. 8 700 35545.

Nustatant teisę į kompensaciją vertinamos pajamos (pensija), gaunamos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje. Šiuo atveju į gaunamas pajamas bus įtraukta kitoje valstybėje gaunama pensija ir kitos gaunamos pajamos.

Šildymo kompensacija galima pasinaudoti nepriklausomai nuo naudojamo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.), taip pat kompensacija geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidoms.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija, kuomet šildoma dujomis ar elektra apskaičiuojama pagal asmens patirtas išlaidas (apmokėtą sąskaitą) ir teisės aktuose numatytas sąlygas, o jeigu šildomasi kietu kuru (malkomis), tuomet kompensacijos suma apskaičiuojama remiantis teisės aktuose numatytais normatyvais ir sąlygomis. Daugiau informacijos rasite Būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas.

Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.

Ne, negalite. Namas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Teisė į kompensaciją priklauso, jei vaikams nustatyta tėvystė ir mama yra sudariusi teismo patvirtintą sutartį dėl vaikų materialinio išlaikymo; jei šeima nuomoja būstą – yra sudaryta  teisėta nuomos sutartis. Tuo atveju, kai būste yra kitų deklaruotų asmenų, jie pateikia prašymus ir pan. Jeigu šeimai yra taikoma atvejo vadyba arba vienam iš šeimos narių yra nustatytas neįgalumas, o iš paminėtų sąlygų nesutvarkytas tik vaikų išlaikymo klausimas, prašymas gali būti nagrinėjamas išimties tvarka.

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą šildymo kompensacija nepriklauso ir neskiriama, jei nėra nustatyta tėvystė ir nepriteistas išlaikymas. Išimtys gali būti taikomos ligos, patirtų sveikatos sutrikimų, nedarbingumo, socialinių įgūdžių trūkumo atveju individualiai įvertinus situaciją.  

Šildymo kompensacija skiriama atsižvelgus į būste gyvenamąją vietą deklaruojančių asmenų bendras pajamas, todėl, norint gauti kompensaciją, dėl jos prašymus atskirai turi pateikti visi viename būste gyvenamąją vietą deklaravę arba būstą nuomojantys vieniši asmenys arba šeimos.

Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos būstui, nustatant teisę į kompensacijas būste deklaruotiems asmenims, todėl dėl kompensacijų turi kreiptis (pildyti prašymus) visi būste deklaruoti asmenys, ir jeigu nors vienas asmuo neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienam iš asmenų.

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, turi pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos. Jei sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją. Svarbu tai, kad skiriant kompensaciją vertinamos šeimos (šiuo atveju vyro ir žmonos) bendros pajamos.

Nuo 2023-09-01 pateiktiems prašymams-paraiškoms taikomas nuosavybės teise turimo turto vertinimas, plačiau »

Vertinamas vieno gyvenančio asmens / bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimas visas turtas:

[1] išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti).

Viso turimo turto vertė apskaičiuojama sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 1160 Eur), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik nuosavybes teise turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir šio turto normatyvinė vertė, kurią neviršijus nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Bendras turto vertės normatyvas tai rodiklis, kuriuo remiamasi nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą ir su kuriuo lyginama faktiškai turimo turto vertė.

Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą. 

Kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.

Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.

Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.

Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų (VRP – 176 Eur) dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Būsto vertės  normatyvas priklauso nuo bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, būsto ploto ir nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pagal būsto vertės zoną.

Būsto ploto normatyvas: 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

- kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:

- miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

- žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;

- žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.

Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.

Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Jei nuosavybės teise turimo turto vertė didesnė už turto vertės normatyvą, ir dėl būsto šildymo kompensacijos ir (ar) socialinės pašalpos kreipiatės pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį parama buvo paskirta, parama gali būti skirta trims mėnesiams.

Jeigu jūsų nuosavybės teise turimo turto vertė ne daugiau kaip 10 procentų viršija nustatytą turto vertės normatyvą, numatyta galimybė skirti socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas išimties tvarka, jeigu jums nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip po vieną įvairios paskirties turto objektą. Tokiu atveju turite atitikti kitas, Įstatyme numatytas, bendras sąlygas (užimtumo; pajamų normatyvo) paramai gauti. Piniginė socialinė parama išimties tvarka gali būti skiriama ne ilgiau nei 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių.

Nustatant teisę į būsto šildymo ir vandens kompensacijas vertinamas būste gyvenančių/ gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų užimtumas, pajamos, todėl individualiu atveju gali skirtis reikalingi pateikti dokumentai. Pavyzdžiui, jeigu asmenys dirba ar neseniai dirbo, visuomet prašoma pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

Kiti reikalingi pateikti dokumentai, jei būstas šildomas:

Daugiau informacijos apie paslaugos teikimo sąlygas ir reikalingus pateikti dokumentus Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas.

Kai šildymas centralizuotas, su prašymu būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašyme nurodyti šilumos tiekėją, karšto vandens tiekėją (pvz., AB Vilniaus šilumos tinklai ir UAB „Vilniaus vandenys“) ir kliento kodą (arba atsiskaitomosios knygelės numerį). Taip pat reikia pateikti dirbančių asmenų pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas pajamas. Kiti būtini pateikti dokumentai nurodyti čia Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas .

„Sodroje“ informacija rodoma tik apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant paramą vertinamos pajamos, gaunamos į rankas. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą. Individualios veiklos pajamos „Sodroje“ nerodomos.

Savivaldybės Socialinių išmokų skyrius ne vėliau kaip per 30 d. nuo prašymo pateikimo nustato teisę į šildymo kompensaciją, priima sprendimą ir apie tai informuoja prašymo pateikėją. Informacija apie nustatytą kliento teisę į kompensaciją ir jo pajamas perduodama (2 kartus per mėnesį) šildymo paslaugas teikiančiai įmonei (pvz., Vilniaus šilumos tinklams). Ši įmonė apskaičiuoja kompensacijos dydį ir pritaiko kompensaciją, kuri nurodoma mokėjimo pranešime kitą mėnesį nuo teisės nustatymo. Pvz.: Jei prašymas pateiktas sausio 25 d., sprendimas priimamas iki vasario 25 d., kompensacija bus pritaikyta kovo mėnesį (bus nurodyta mokėjimo pranešime).

Prašymą dėl kompensacijos pratęsimo galima teikti kitą mėnesį, t. y. pasibaigus nustatytos teisės į kompensaciją terminui. Šiuo atveju reikia kreiptis nuo spalio mėnesio, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nustatytos teisės į kompensaciją termino pabaigos (iki gruodžio mėnesio pabaigos).

Mėnesį iki šildymo sezono pradžios (nuo rugsėjo 1 d.) ir šildymo sezono metu prašymą reikia pateikti vieną kartą, o kitu metu kompensacijos skiriamos trims mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio. Priklausomai nuo asmens aplinkybių (pasikeitusios šeimos sudėties, šeimyninės padėties, pajamų ir pan.) kompensacijos gali būti skirtos trumpesniam (vienam / dviem mėnesiams) ir ilgesniam terminui (pusei metų). Kaskart kreipiantis dėl kompensacijų, teikiamas prašymas, o informaciją apie kompensacijų teikimo laikotarpį asmuo gauna informaciniame pranešime apie nustatytą teisę į kompensacijas.

Daugiau informacijos galima rasti paslaugos aprašyme.

Galima kreiptis dėl kitos finansinės paramos. Kiekvienu atveju įvertinama individuali situacija. Plačiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

Taip, galima.

Įprastai tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus, tačiau yra numatomos išimtys – kenkėjų naikinimui ir gaisro atveju.

Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

Kreipiantis dėl tikslinės pašalpos galima pateikti dokumentus tiek apie patirtas, tiek apie numatomas patirti išlaidas (sąskaitą-faktūrą).

Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

Ne

Butų savininkai, gaunantys būsto šildymo kompensaciją, gali kreiptis ir dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo daugiabučio namo modernizavimo atveju.

Teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nenustatyta todėl, kad pagal iš registrų ir kitų institucijų gautus ir patikrintus duomenis tokia teisė nepriklauso.

Jeigu asmuo nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (renovacijos) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl jo veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti buto savininkui  2023/2024 metų šildymo sezoną kompensacijos dydis bus mažinamas 50 proc. o kitą šildymo sezoną (2024/2025 m.) kompensacija nebus teikiama, bet ne ilgiau nei 3 šildymo sezonus.

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, skiriama 96,25 Eur išmoka.

• neįgaliam vaikui (96,25 + 56,65 = 152,90 eurų);
• auginančios ir (ar) globojančios 3 ir daugiau vaikų šeimos vaikui (netestuojant pajamų);
• nepasiturinčios šeimos vaikui, jei vidutinės šeimos pajamos vienam jos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 352 eurai (2 valstybės remiamų pajamų dydžiai; VRP – 176 eurai). Tais atvejais, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams, papildoma išmoka vaikui skiriama ir mokama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį viršija 352 Eur (2 VRP).

Daugiau apie tai: Išmokos vaikui skyrimas arba https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-vaikams-ismokos-kudikio-besilaukiancioms-moterims-vaikus-auginantiems-tevams#ISMOKAVAIKUI

Dėl išmokų Lietuvoje gali kreiptis tik Lietuvoje gyvenantys asmenys.

Taip, jeigu ir jūs, ir jūsų vaikas gyvena Lietuvoje. Valstybių kompetencija mokėti išmoką vaikui nustatoma remiantis tėvų darbine veikla ir vaiko gyvenamąja vieta. Jeigu abu vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse ir vaiko gyvenamoji vieta yra vienoje iš šių valstybių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

Taigi, jeigu vaikas gyvena Lietuvoje, o Jūs čia dirbate arba Jums mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros išmoka arba nedarbo draudimo išmoka, Jūs turite teisę gauti viso dydžio išmoką vaikui Lietuvoje. Jei kito iš tėvų darbo vietos valstybėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, toje valstybėje mokamas išmokos vaikui priedas.

Šios nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims.

Taip. Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją (Vilniuje – į Socialinių išmokų skyrių).

Galimai pasikeitė Jūsų situacija lyginant su išmokos teikimo sąlygomis, tarkime, vaiko amžius. Su išmokos vaikui skyrimo sąlygomis ir dydžiais galite susipažinti čia.

Turite užpildyti ir pateikti 2 prašymus (prašymo formą rasite Išmokos vaikui skyrimas).

Viename prašyme pažymėti naujagimį, prašyti išmokos vaikui ir papildomos išmokos vaikui auginant 3 ir daugiau vaikų nuo vaiko gimimo datos.

Kitame prašyme pažymėti du nepilnamečius vaikus ir prašyti tik papildomos išmokos vaikui auginant 3 ir daugiau vaikų nuo trečio vaiko gimimo datos.

Taip, reikia teikti naują prašymą, jei vaikas toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Taip. Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats.

Taip, jeigu atitinkate išmokos teikimo sąlygas ir, pirmiausia, mokotės pagal formaliojo švietimo programą. Daugiau informacijos rasite Išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skyrimas.

Jums galėtų priklausyti (būtinos sąlygos ir kt. informacija paspaudus ant išmokos pavadinimo):

• Išmoka įvaikinus vaiką;
• Vienkartinė išmoka vaikui;
• Išmoka vaikui ir Papildoma išmoka vaikui.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Pagalbos pinigai yra mokami vaiką (-us) globojančiai (jais besirūpinančiai) šeimai (asmeniui), šeimynai ar budinčiam globotojui per globos centrą kaip periodinė išmoka ir kaip vienkartinė vaiko įsikūrimo išmoka globojamo (rūpinamo) vaiko gyvenamajai erdvei sukurti ir būtiniausioms reikmėms įsigyti. Pagalbos pinigai mokami toje savivaldybėje, kurioje besikreipiantis asmuo gyvena. Daugiau informacijos rasite Pagalbos pinigų skyrimas vaikus globojantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Teisę gauti 4 125 eurų dydžio vienkartinę išmoką įsikurti turi asmuo, kuriam buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo. Dėl vienkartinės išmokos įsikurti galima kreiptis nuo 18 iki 25 metų. 

Daugiau apie tai Vienkartinės išmokos įsikurti skyrimas arba https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-tevu-globos-netekusiems-vaikams#vienkartineismokaisikurti.

Globos (rūpybos) išmoka priklauso, jeigu pasibaigus vaiko globai dėl pilnametystės asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai.

Kai besimokantis vyresnis kaip 18 metų asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimynoje, globos centre ar socialinės globos įstaigoje, kuriose iki pilnametystės jam buvo nustatyta globa (rūpyba), globos (rūpybos) išmoka mokama šeimynai, globos centrui ar socialinės globos įstaigai. Daugiau informacijos rasite:

Taip, priklauso

Kompensacija priklauso nuo nustatyto poreikio lygio.

Tikslinių kompensacijų dydžiai:

·        Pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 429 eurų / mėn.

·        Antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 313,50 eurų / mėn.

·        Trečio lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 181,50 eurų / mėn.

·        Ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 99 eurų / mėn.

Daugiau informacijos Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija

Turėtumėte kreiptis į Socialinių išmokų skyrių dėl Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skyrimo.

Tai padaryti ir prašymus pateikti galite šiais būdais:

• užpildyti prašymą sistemoje SPIS www.spis.lt;
• užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą paslaugos apraše nurodytą prašymo formą atsiųsti el. paštu sis@vilnius.lt arba pateikti naudojantis E. pristatymo sistema adresu https://epristatymas.lt/;
• užpildytą prašymą atsiųsti paštu adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius;
  atvykus į Savivaldybės klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.).

• internetu  https://sis.vilnius.lt  tiesioginio pokalbio metu;
• el. paštu sis@vilnius.lt;
• tel.: (8 5) 216 3580, 8 686 08726, 8 664 36796.