Dažniausiai užduodami klausimai

Filtruoti pagal temą
1. Infrastruktūros plėtros įmoka»
1.1 Kas yra infrastruktūros plėtros įmoka ir kodėl ji buvo įvesta?

Iki šiol Vilniuje NT objektų plėtotojai savarankiškai įrengdavo infrastruktūrą ir jiems būdavo taikomas nedidelis socialinės infrastruktūros mokestis. Dėl kiekvieno NT plėtotojų įsipareigojimo buvo deramasi atskirai, dažnai jie savo įsipareigojimų iki galo neįvykdydavo, o pirmam į teritoriją atėjusiam vystytojui tekdavo didžiausi infrastruktūros įrengimo kaštai. Toks procesas buvo neefektyvus ir ne visada teisingas plėtotojų atžvilgiu.

Dėl to nuo šiol tvarka bus paprastesnė ir lygiateisiškesnė. Statytojai turės sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką. Savivaldybė pati nuspręs, kur kokios infrastruktūros labiausiai reikia ir pasirūpins jos įrengimu. Taip pat skirtingi įmokų tarifai skirtingose teritorijose padės reguliuoti miesto plėtrą.

Infrastruktūros plėtros įmoką numato nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (SIPĮ).

1.2 Kam yra taikoma ir kaip apskaičiuojama infrastruktūros plėtros įmoka?

Infrastruktūros plėtros įmoka yra taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie stato NT objektus arba juos rekonstruoja išplėsdami NT objektų plotą.

Skaičiuojant įmokos dydį bendrasis pastato plotas ar inžineriniu statiniu užstatomas plotas dauginamas iš nustatyto įmokos tarifo ir numatyto koeficiento. Rekonstrukcijos atveju įmoka skaičiuojama nuo padidėjusio ploto.

1.3 Kokius tarifus, koeficientus įmokos mažinimo ar atleidimo nuo įmokos atvejus nustatė Vilnius?

1. Tarybos sprendimais numatyti šie įmokų tarifai:

Prioritetinėse*, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose teritorijose 30 Eur/kv.m.
Neprioritetinėse* teritorijose: 50 Eur/kv.m.
Į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse – konversijų – zonose 15 Eur/kv.m**
Vieno buto pastatams, kurie yra vieninteliai gyvenamieji pastatai sklype 15 Eur/kv.m.

* Pasitikrinti, ar teritorija prioritetinė galite čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626.

** 15 Eur/kv.m. konversijos teritorijos įkainis taikomas tokiam naujo pastato plotui, kuris buvo nugriautas. Likusiam statinio plotui taikomas mieste nustatytas įmokos dydis – 30 arba 50 Eur/ kv. m, priklausomai nuo teritorijos. Teritorijos konversija bus laikoma tuo atveju, kai yra tenkinamos visos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 8 p. numatytos sąlygos.

2. Tarybos sprendimais nustatyti šie įmokų koeficientai:

Z koeficientas gamybos, pramonės paskirties pastatams ir sandėliavimo paskirties pastatams, esantiems Perspektyvinėse lokalių centrų, paslaugų, Esamose gamybinėse ar Planuojamose gamybinėse funkcinėse zonose Z = 0,5
Z koeficientas visur kitur Z = 1,0
R koeficientas Šiaurinės rajone*** R = 3,0
R koeficientas visuose kituose rajonuose**** R = 1,0

***

**** Pasitikrinti rajonų ribas galima čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30357678.

3. Įmoka nėra skaičiuojama:

  • nuo požeminių automobilių saugyklų ploto;
  • nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:
    1. išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
    2. patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
    3. patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
    4. turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
    5. įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

4. Įmoka neapmokestinami šie inžineriniai statiniai:

  • sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), vaikų žaidimo, aktyviam sveikatinimuisi skirtos aikštelės;
  • kiemo aikštelės, statomos prie gyvenamosios paskirties (vieno buto) ir gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatų;
  • kitos paskirties inžineriniai statiniai: kiemo aikštelės, aplinkos tvarkymo elementai, automobilių stovėjimo aikštelės ar privažiavimo keliai, jeigu paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas nuo jų numatomas sklypo ribose (neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų). Šiame papunktyje numatyta tvarka taikoma tuo atveju, jeigu prie prašymo apskaičiuoti įmoką pateikiamos miesto tinklų valdytojų sąlygos ar raštas su informacija apie tokį paviršinio (lietaus) vandens tvarkymo būdą.

5. Įmoka mažinama 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje kitos paskirties inžineriniams statiniams: kiemo aikštelėms, aplinkos tvarkymo elementams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir privažiavimo keliams, kai jie statomi tame pačiame sklype kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5, 3.1.6, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodyti pastatai.

1.4 Pagal ką buvo nustatytas tarifų dydis?

Vilniaus savivaldybė nustatė tarifus remdamasi faktiniais rinkos investicijų į infrastruktūrą duomenimis, įvertinusi miesto plėtros perspektyvas ir jau egzistuojančią miesto infrastruktūrą. Ilgainiui šie tarifai keisis priklausomai nuo teritorijos išvystymo lygio ar reikalingos infrastruktūros plėtros.

1.5 Kodėl įmokos tarifai skirtingose miesto dalyse skiriasi?

Toks reguliavimas yra įprastas kitose šalyse. Plečiantis miestui, reikia vis daugiau infrastruktūros (pradedant gatvėmis, baigiant darželiais). Ją įrengti ir išlaikyti yra brangiau ir sudėtingiau teritorijose, kurios yra nutolusios nuo susiformavusių miesto centrų, todėl natūralu, kad ten infrastruktūra yra prasčiau išvystyta. Tokios infrastruktūros plėtrai reikia daugiau lėšų.

Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose nustatyta prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349625

1.6 Kokiose Vilniaus teritorijose yra prioritetinė ir neprioritetinė infrastruktūra?

Prioritetinė infrastruktūra yra tose zonose, kuriose jau egzistuoja gerai išplėtota infrastruktūra. Šiuo metu yra nustatytos šios miesto teritorijos, tačiau ateityje jos galės būti peržiūrimos:

  1. Miesto centrinė dalis (Senamiestis, Naujamiestis ir kitos istorinio miesto centro bei formuojamo kompaktiško centro teritorijos);
  2. Buvusių pramonės zonų konversijos pagrindu formuojama kompaktiško miesto centro tąsa (Savanorių prospekto, Šiaurės miestelio aplinka), Naujoji Vilnia;
  3. Kompaktiškai užstatytos teritorijos, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare (didžioji dalis – sovietmečiu užstatyti daugiabučių rajonai);
  4. Esami ir formuojami lokalūs centrai ir paslaugų zonos, esančios teritorijose, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare, taip pat lokalaus centro ir paslaugų zonos oro uosto aplinkoje;
  5. Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko Vismaliukuose ir Vilniaus viešojo logistikos centro šalia Vaidotų geležinkelio skirstymo stoties teritorijos, taip pat teritorija naujo pramonės parko steigimui ir plėtrai Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje;
  6. Naujos integruotų funkcijų teritorijos periferinėje zonoje – Ukmergės kryptimi (Pavilionys, Bajorai), Pilaitėje (Smalinė, Zujūnai), Nemėžio kryptimi (Kalnėnai, Nemėžis) bei prioritetinės pramonės įmonių plėtros teritorijos Kuprioniškėse ir prie Lentvario (Vaidegiai).

Visą brėžinį galite rasti čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626

1.7 Kur bus panaudojamos iš infrastruktūros įmokų surinktos lėšos?

Surinktos įmokos pateks į Vilniaus infrastruktūros rėmimo programą, iš kurios miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą), kompensuos už tam tikrais atvejais infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.

1.8 Kas bus atsakingas už surinktų infrastruktūros įmokų panaudojimą?

Už infrastruktūros įmokų panaudojimą bus atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

1.9 Į kokią biudžeto eilutę keliaus surenkamos įmokos – ar jos nepaklys bendrose miesto išlaidose?

Įmokų surinkimui bus naudojamos atskiros sąskaitos ir atskira apskaita. To reikalauja tiek įstatymas, tiek gero valdymo praktika, todėl bus galima atsekti ir matyti, kiek, kur, už ką ir koks vystytojas sumokėjo.

1.10 Ar iš įmokų surinktų lėšų bus finansuojami ir socialinės infrastruktūros kūrimo kaštai?

Taip, iš prioritetinėse teritorijose surinktų įmokų, pagal poreikį, savivaldybė galės padengti ir dalį vaikų darželių ar mokyklų, poliklinikų statybai reikiamų kaštų, jei plėtojama teritorija, kurioje šios infrastruktūros dar nėra ar trūksta. Programos lėšų dalis, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, naudojamos kompensuoti už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą neprioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.

1.11 Kokią šių įmokų naudą pajus nauji miesto kvartalai, gyventojų bendruomenės?

Vilniuje žinomas ne vienas atvejis, kai NT vystytojai, parduodami individualius namus ar kotedžus, žadėjo įrengti šaligatvius, automobilių parkavimo vietas, ar net vaikų darželius. Tų pažadų neįvykdė, o jų įsipareigojimus teko perimti savivaldybei. Už konkrečios teritorijos vystymą surinktomis infrastruktūros plėtros įmokomis, bus atliekami nepadaryti darbai.

1.12 Kaip gyventojai gali dalyvauti planuojant infrastruktūrą ir priimant jiems aktualius sprendimus?

Kreipiantis į savo gyvenamosios teritorijos seniūną ar seniūnaitį bei perduodant savo infrastruktūros poreikį šiems savivaldos atstovams.

1.13 Ar lėšos iš infrastruktūros įmokų bus panaudojamos tik naujos infrastruktūros kūrimui, ar ir jos gerinimui, pavyzdžiui, gatvių, šaligatvių tvarkymui?

Pagal SIPĮ lėšos gali būti panaudojamos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrai pagal planą, o Savivaldybės infrastruktūros plėtra pagal SIPĮ – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus. SIP įmokos nėra vienintelis šaltinis, pagal kurį tvarkoma infrastruktūra – nemaža dalimi prisidedama iš bendro miesto biudžeto.

1.14 Ar tose miesto vietose, kur gyvena žmonės ir trūksta infrastruktūros, bet šiuo metu nėra statoma naujų namų, savivaldybė pasirūpins infrastruktūros plėtra?

Žinoma, savivaldybė ir toliau skirs lėšas infrastruktūros priežiūrai ar atnaujinimui iš kitų šaltinių, kaip ir iki šiol. Infrastruktūros plėtros įmokos bus nukreipiamos ten, kur vykdoma plėtra ar trūksta esamų lėšų darniai infrastruktūros, ar paslaugų plėtrai.

1.15 Ar tokios įmokos yra taikomos kitose šalyse?

Tokius finansinius plėtros įrankius valdymui turi daug Europos miestų. Ten taikomi įmokų tarifai yra ženkliai didesni už šiuo metu galiojančius Vilniaus mieste.

1.16 Kokia plėtros įmoka nustatyta vienbučių namų statytojams?

Šiuo metu nustatyta, kad vienbučių namų statytojams, kai toks namas yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype, įmokos tarifas yra 15 Eur/kv. m nepriklausomai nuo teritorijos. Įmoka netaikoma prie vienbučio gyvenamojo namo esančiai kiemo aikštelei.

Vilnius ir Trakų r. savivaldybėms patvirtinus įmokas, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo taikyti įmoką nuo 2021 m. kovo 26 d.

1.17 Ar įmoką reikia mokėti rekonstruojant namą?

Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.

1.18 Ar reikės įmoką mokėti ir besistatantiems namus sodų bendrijose / rekonstruojantiems sodo namelius?

Taip, reikės. Įmoka mokama statant ar rekonstruojant statinį visoje savivaldybės teritorijoje.

1.19 Ar įmoką reikės mokėti statant dvibutį gyvenamąjį namą?

Statant dvibutį taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir statant daugiabutį – įmokos suma skaičiuojama nuo bendrojo statinio ploto ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatymo ploto. Rekonstrukcijos atveju mokama nuo padidėjusio bendrojo ploto. Įmoka neskaičiuojama nuo inžinerinio statinio – kiemo aikštelės.

Šiuo metu nustatyti įkainiai: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur/kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur/ kv. m.

1.20 Ar bus taikomas 15 Eur tarifas, kai vieną sklypą lygiomis dalimis valdo dvi skirtingos šeimos ir kiekviena iš jų nori tame pačiame sklype pasistatyti po vieną atskirą vienbutį namą?

Tokia išimtis nėra numatyta. Šiuo metu kitokia tvarka nustatyta tik gyvenamosios paskirties vieno buto statiniams, kurie yra vieninteliai gyvenamieji pastatai sklype.

1.21 Kada ir kur kreiptis dėl įmokos apskaičiavimo? (individualiems namams)

Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Užpildytą prašymą su reikalinga informacija siųskite el. paštu savivaldybe@vilnius.lt.

Prašymo formą rasite čia:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9dcef0604aab11eb8d9fe110e148c770
(1 priedas).

Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:

  1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
  2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
  3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
  4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
  5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
  6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

1.22 Kaip apskaičiuojama įmoka daugiabučiams?

Įmoka daugiabučiams apskaičiuojama pagal daugiabučių plotą ir teritoriją, kurioje yra statomi daugiabučiai.

Tarifai daugiabučiams yra šie:

  • Prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose, teritorijose tarifas siekia 30 Eur/kv. m
  • Neprioritetinėse zonose, kur infrastruktūros stoka yra didesnė, tarifas siekia 50 Eur/kv. m
  • Teritorijų konversijų atveju įkainio dydis, neatsižvelgiant į tai, ar teritorija yra prioritetinė ar neprioritetinė, bus lygus 15 (penkiolikai) Eur už vieną kv. m. Konversijos teritorijos Įkainis taikomas statinio plotui, lygiam nugriauto statinio (statinių) plotui. Likusiam statinio plotui taikomi šiame sprendime numatyti Įkainio dydžiai.

(Plačiau apie šiai grupei taikomas sąlygas: https://aktai.vilnius.lt/document/30349725).

1.23 Ar iš įmokos bus minusuojama suma, už kurią NT vystytojas įrengs infrastruktūrą savo lėšomis?

NT vystytojai, sudarydami sutartį su savivaldybe, galės gauti kompensaciją už įrengtą savivaldybės infrastruktūrą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat vystytojai turi galimybę būti atleisti nuo įmokos ar jos dalies Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašo 8(1) p. nustatyta tvarka.

1.24 Kaip bus užtikrinama, kad infrastruktūra, kurią įrenginės ne pats NT vystytojas, o savivaldybė, prie jo objekto būtų įrengta laiku?

Infrastruktūros įrengimas laiku bus užtikrinamas sudarant ir tvirtinant miesto infrastruktūros trumpojo ir vidutinio laikotarpio planus, kur ir pagal kokius kriterijus pirmiausia bus kreipiamos investicijos. Ilgainiui norima pasiekti tokį lygį, kad reikiama infrastruktūra (nuo susisiekimo iki socialinės infrastruktūros) iš karto būtų įrengiama vystomose teritorijose, užtikrinant darnią ir sistemingą miesto plėtrą. Visgi tam pasiekti reikės ne vienų metų ir daugybės sričių koordinavimo, taip pat suskaičiuoti ir sukaupti reikiamus finansus, sutvarkyti kai kuriuos teritorijų planavimo dokumentus

Reikia suprasti, kad visame mieste visos infrastruktūros vienu metu ir tolygiai įrengti nėra įmanoma bei tokia plėtra nebūtų laikoma efektyvia, tad, pavyzdžiui, plyname lauke statomiems pastatams reikiamos infrastruktūros teks laukti ilgiau, nei statomiems ten, kur yra numatytas plėtros prioritetas ar netoliese jau yra įrengtos infrastruktūros.

1.25 Kada ir kur kreiptis dėl įmokos apskaičiavimo? (daugiabučiams)

Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Užpildytą prašymą su reikalinga informacija siųskite el. paštu savivaldybe@vilnius.lt.

Prašymo formą rasite čia:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9dcef0604aab11eb8d9fe110e148c770
(1 priedas).

Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:

  1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
  2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
  3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
  4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
  5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
  6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

1.26 Nuo kokio ploto skaičiuojama ar neskaičiuojama įmoka daugiabučiams?

Įmokos dydis apskaičiuojamas statinio bendrąjį plotą ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą dauginant iš nustatyto įmokos tarifo.

Šiuo metu nustatytas įmokos tarifas: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur už vieną kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur už vieną kv. m.

Įmoka nėra skaičiuojama nuo požeminių automobilių saugyklų plotų, taip pat nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:

  1. Išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
  2. Patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
  3. Patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
  4. Turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
  5. Įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

Pavyzdžiui, prioritetinėje teritorijoje statant daugiabutį, kurio bendrasis plotas 4000 kv. m, iš kurių požeminė automobilių saugykla sudaro 1000 kv. m, taip pat yra įrengtas antžeminis automobilių parkavimas, kurio plotas 200 kv. m, įmoka bus skaičiuojama nuo šio ploto: 4000 – 1000 + 200 = 3200 * 30 Eur = 96 000 Eur.

Ši suma pateks į infrastruktūros plėtros rėmimo programą, iš jos miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą).

1.27 Ar įmoką reikia mokėti rekonstruojant namą ar daugiabutį?

Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.

1.28 Kas yra „kitas inžinerinis statinys, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra“?

Paprasčiausias tokios infrastruktūros pavyzdys – antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė: jai funkcionuoti reikalinga savivaldybės susisiekimo infrastruktūra.

1.29 Dėl kokios infrastruktūros gali būti sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros (SIP) sutartis, o dėl kokios – ne?

Sutartis sudaroma tik dėl savivaldybės infrastruktūros, t. y. tos infrastruktūros, kurią savivaldybė ar savivaldybės infrastruktūros valdytojai perims į savo balansą.

Sutartis, vadovaujantis įstatymu, nesudaroma tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūra nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentuose (8 str. 3 d. 3 p.).

Pažymėtina, jog SIP sutartis sudaroma norint vystyti tą savivaldybės infrastruktūrą, kuri atitinka SIPĮ 2 str. 1 d. įtvirtintą sąvoką ir įprastai nėra plėtros iniciatoriaus žemės sklype, t. y. įprastai privačiame žemės sklype esanti inžinerinė infrastruktūra nebus laikoma infrastruktūra, dėl kurios galėtų būti sudaryta SIP sutartis (išskyrus atvejus, kai servitutinėje sklypo dalyje projektuojami magistraliniai tinklai), ir už kurią būtų galima gauti kompensaciją.

Taip pat abejotina, ar infrastruktūra, reikalinga vieno statinio tinkamam funkcionavimui, būtų laikoma savivaldybės inžinerine infrastruktūra, kaip ją apibrėžia SIPĮ 2 str. 1 d., dėl kurios turėtų būti sudaroma SIP sutartis ir kuri turėtų būti perduodama infrastruktūros valdytojui.

1.30 Kokia viešoji savivaldybės susisiekimo infrastruktūra yra laikoma įrengta?

Įrengta laikoma susisiekimo infrastruktūra, prie kurios savivaldybė gali išduoti prisijungimo sąlygas, tai yra visos įrengtos gatvės (asfaltas, gatvės bei kietosios dangos), esančios savivaldybės patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše; taip pat visos įrengtos gatvės, privažiavimo keliai (asfaltas, gatvės be kietosios dangos), kurių nėra patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, tačiau yra laisvoje valstybinėje žemėje.

Susisiekimo infrastruktūra, kuri nėra įrengta, yra laikomos gatvės, suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais, su išskirtais gatvėms sklypais ar laisva valstybine žeme, tačiau neįrengtos arba kur yra tik išvažinėta pieva. Taip pat infrastruktūra, nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentais, esant ar nesant laisvos valstybinės žemės.

1.31 Ką daryti, jeigu gautas atsakymas, kad prisijungimo sąlygos negali būti išduotos, nes neįrengta viešoji infrastruktūra?

Jeigu infrastruktūra yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, reikia kreiptis dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo pagal SIPĮ.

Jeigu infrastruktūra nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, galite inicijuoti tokio dokumento parengimą, kuriame būtų suplanuojama savivaldybės infrastruktūra.

1.32 Pasikeitimai nuo 2021 m. liepos 1 d.
  1. Įmoką netaikoma nuo inžinerinio statinio – kiemo aikštelės statant vienbutį ir dvibutį gyvenamąjį namą.
  2. Kitos paskirties inžineriniams statiniams: kiemo aikštelėms, aplinkos tvarkymo elementams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir privažiavimo keliams, kai jie statomi tame pačiame sklype kaip ir gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai; gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai; viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai); poilsio paskirties pastatai; gamybos/pramonės pastatai; visuomeninės paskirties pastatai, įmoka mažinama 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje.
  3. Įmoka neapmokestinami šie inžineriniai statiniai: sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), vaikų žaidimo, aktyviam sveikatinimuisi skirtos aikštelės; kiemo aikštelės, statomos prie gyvenamosios paskirties (vieno buto) ir gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatų; kitos paskirties inžineriniai statiniai: kiemo aikštelės, aplinkos tvarkymo elementai, automobilių stovėjimo aikštelės ar privažiavimo keliai, jeigu paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas nuo jų numatomas sklypo ribose (neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų). Šiame papunktyje numatyta tvarka taikoma tuo atveju, jeigu prie prašymo apskaičiuoti įmoką pateikiamos miesto tinklų valdytojų sąlygos ar raštas su informacija apie tokį paviršinio (lietaus) vandens tvarkymo būdą.
1.33 Kokiais atvejais bus galima nemokėti infrastruktūros įmokos ar gauti kompensaciją?
  1. NT plėtotojai galės būti atleisti nuo plėtros įmokos tais atvejais, kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšos, skirtos infrastruktūrai bus ne mažesnės negu jų statiniams, kuriems reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtros, apskaičiuota įmoka . Jeigu infrastruktūrai vystytojas skirs mažiau lėšų nei numatyta įmoka, jis turės sumokėti skirtumą.
  2. Nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.
  3. Infrastruktūros rėmimo programos komisijos siūlymu gavus infrastruktūros plėtros iniciatoriaus prašymą savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali atleisti nuo įmokos arba ją sumažinti tokiais atvejais:
    1. Pastatai yra vystomi „Esami ir formuojami specializuoti kompleksai“ teritorijoje;
    2. Visuomeninės paskirties pastatams nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3 d. p. bet kurioje teritorijoje;
    3. Bet kurioje teritorijoje, bet kokios paskirties pastatams, tai argumentuojant visuomenine nauda, pastatams, kurie sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą.
1.34 Kaip bus NT vystytojams grąžinama įmoka ar investicijos į infrastruktūrą, numatytą miesto planavimo dokumentuose?

Jeigu infrastruktūros plėtros įmokos suma yra didesnė, nei įrengiamos infrastruktūros vertė – vystytojas sumoka skirtumą miestui. Jeigu įmokos suma mažesnė – miestas grąžina skirtumą per 5 metus prioritetinėje teritorijoje arba per 10 metų – neprioritetinėje. Neprioritetinėje teritorijoje kompensuojama (grąžinama) įmoka tik iš kitų plėtotojų, prisijungiančių prie pastatytos ar įrengtos infrastruktūros, surinktų įmokų.

1.35 Ar galima gyventojams susigrąžinti lėšas už įrengtą infrastruktūrą pagal programą 50/50 iš renkamo infrastruktūros įmokos?

Infrastruktūros įmoka ir programa 50/50 nėra susijusios, ir jų susieti neleidžia teisės aktai. Vilniaus m. savivaldybė toliau tęs šią programą, leidžiančią prisidėti prie infrastruktūros ten, kur jos reikia ir pageidauja gyventojai.

Visgi infrastruktūros įmokos galės būti panaudotos kompensuoti už teritorijų planavimo dokumentuose numatytą ir įrengiamą savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą (žr. aukščiau esantį klausimą dėl grąžinimo), tai reiškia, kad įrengus viešąją infrastruktūrą prioritetinėje teritorijoje bus galima susigrąžinti visą investicijų sumą prioritetinėje teritorijoje arba tą sumą, kuria prisidės kiti vystytojai, prisijungdami prie infrastruktūros neprioritetinėje teritorijoje.

1.36 Ar individualūs gyventojai, kurie jau prisidėjo lėšomis prie infrastruktūros įrengimo ir planuoja savo sklype šiuo metu atlikti rekonstrukcijos ar statybos darbus, bus atleidžiami nuo įmokos?

Ne, teisės aktai tokio atleidimo nenumato. Reikia suprasti, kad renkamos lėšos yra skirtos infrastruktūros, kuri galbūt bus reikalinga ir jiems patiems, plėtrai. Taip pat lėšos bus skirtos socialinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vaikų darželiams ar mokykloms statyti.

1.37 Ar bus galima mokėti įmoką dalimis?

Įprastai visa įmoka turi būti sumokėta iki pateikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui. Dėl įmokos mokėjimo dalimis išskirtiniais atvejais sprendžia Vilniaus m. savivaldybės taryba. Prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

Dalis įmokos ar įmoka visai nemokama, jeigu yra sudaryta infrastruktūros plėtros sutartis, pagal kurią įrengiama reikiama viešoji infrastruktūra. Svarbu, kad sutartis gali būti sudaroma tik dėl tokios infrastruktūros, kuri yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.

1.38 NAUDINGOS NUORODOS

Teritorijų su skirtingais įmokų tarifais žemėlapis:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349626

Prašymo forma dėl įmokos dydžio apskaičiavimo:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9dcef0604aab11eb8d9fe110e148c770 (1 priedas)

Įmokos mokėjimo tvarka:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349735

Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose yra prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349625

Vilniaus meras

Vilnius per amžius buvo ir yra orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir veržli kūryba. Mano tikslas – toliau kurti šį laisvės bei kūrybos dvasios sklidiną Miestą, kad Vilnius taptų gėrio bei įkvėpimo šaltiniu vilniečiams, Lietuvai ir visai Europai. ❯❯❯
Darbotvarkė

Savivaldybės prioritetai

  • Kurti ir įgyvendinti miesto strateginę viziją
  • Teikti kokybiškas paslaugas gyventojams
  • Pritraukti į miestą investicijas, kuriančias gerai apmokamas darbo vietas
  • Veikti skaidriai, greitai ir būti atvirai gyventojams, svečiams, investuotojams