Dažniausiai užduodami klausimai

Filtruoti pagal temą
1. Saugus miestas»
1.1 Kaip pranešti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus?

Savivaldybės internetinėje svetainėje yra atmintinė, kaip teisingai fiksuoti ir pranešti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atmintinę galima rasti paspaudus nuorodą  atmintinė

Apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus taip pat galima pranešti tel. (8 5) 219 7948.

1.2 Kaip iš daugiabučių kiemų pašalinti neeksploatuojamus automobilius?

Apie neeksploatuojamus automobilius galima pranešti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui tel. (8 5) 219 7948 arba el. p.  viesoji.tvarka@vilnius.lt. Informacija patikrinama nuvykus į vietą, automobilio savininkui nustatomas terminas pasirūpinti transporto priemone. Automobiliu nepasirūpinus iki nustatytos datos, automobilio savininkui taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį (bauda nuo 70 iki 300 eurų, taip pat gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas).

1.3 Kur kreiptis dėl neeksploatuojamo automobilio utilizavimo?

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir išduoti sunaikinimo pažymėjimą kita panašia veikla (pavyzdžiui, automobilių remontu) užsiimančią įmonę. Įmonė, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, turi išduoti jos buvusiam savininkui Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą, išskyrus kelis atvejus. Surinkimo ar apdorojimo įmonė gali atsisakyti nemokamai priimti netinkamą eksploatuoti transporto priemonę, jei:

  1. eksploatuoti netinkama transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje mažiau kaip tris mėnesius iki jos atidavimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ar apdorojimo įmonei;
  2. eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių ir agregatų, visų pirma variklio, kėbulo ir pan.;
  3. eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra pašalinių atliekų.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti  Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų (ENTPT) asociacija ar viena iš jos tinklui priklausančių įmonių, veikiančių Vilniaus apskrityje:

UAB „Vidvestuma“, Agrastų g. 2, Vilnius, tel. 8 659 22 367,

UAB „LiuManta“, Nugalėtojų g. 22A, Vilnius, tel. 8 675 22 585,

UAB „Vilauto“, , Taikos g. 111B, Vilnius, tel. 8 641 89 999,

UAB „Bengina“, Žarijų g. 2A, 3 korpusas, Vilnius, tel. 8 659 43 040,

UAB „Autoprada Minsko pl. 33A, 3 angaras, Vilnius, tel. 8 612 14 300,

UAB „Venumis“, Minsko pl. 33C, Vilnius, tel. 8 699 20 052.

ENTPT tinklas iš gyventojų ir įmonių:

  1. nemokamai, o esant teigiamai rinkos vertei, ir už mokestį priima eksploatuoti netinkamas transporto priemones;
  2. nemokamai išveža transporto priemones, pristato jas į apdorojimo įmones;
  3. išrašo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus;
  4. transporto priemones išregistruoja iš VĮ „Regitra“ registro duomenų bazės.

P. S. Be priklausančių ENTPT asociacijos tinklui yra daug pavieniui veikiančių įmonių, teikiančių panašias paslaugas.

1.4 Kodėl pranešimą apie man paskirtą administracinę nuobaudą gavau per MANO VMI?

Baudą paskyręs Savivaldybės administracijos pareigūnas privalo įteikti asmeniui dokumentą, kuriuo jam ši bauda paskirta, o Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja visų institucijų paskirtas baudas ir, naudodamasi informacinių sistemų integracinėmis sąsajomis MANO VMI skiltyje, pateikia informaciją asmenims apie jiems paskirtas baudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsniu, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Lietuvos darbo biržos teritorinį skyrių, kuriame asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą.

Informacija apie nusižengimą, jo padarymo ar kitos svarbios aplinkybės bus nurodytos išsiųstame procesiniame dokumente. Prašome atidžiai perskaityti gautus dokumentus ir  vadovautis juose pateikta informacija.

1.5 Kas yra administracinis nurodymas?

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui įstatymo nustatytais terminais savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos konkrečiame administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Administracinis nurodymas yra neskundžiamas.

Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas po nustatyto termino pabaigos, administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

1.6 Kaip apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje?

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 621 straipsnį nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Skundo turinys ir forma turi atitikti Kodekso 624 straipsnio reikalavimus, tai yra, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu ir pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamame skunde turi būti nurodytas skundą paduodančio asmens ar jo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą galima rasti Teisės aktų registre
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/asr

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje taip pat galima pateikti naudojantis elektroninėmis paslaugomis:

Skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje
Skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai administracinis nurodymas įvykdytas laiku

Arba per elektroninę paslaugą, esančia interneto svetainėje    https://www.epolicija.lt.

1.7 Kaip tinkamai užtikrinti tvarką ir švarą statybos darbų metu?

Tvarkos ir švaros reikalavimai vykdant statybos darbus nustatyti
Tvarkymo ir švaros taisyklėse.

Vykdant statybos darbus privaloma:

  • prižiūrėti tvarką ir švarą statybvietėje ir jos prieigose, užtikrinti, kad statybinėmis šiukšlėmis ar kitaip nebūtų teršiamos eismo zonos ir (ar) aplinkinės teritorijos už vykdomų darbų teritorijos ribų;
  • užtikrinti, kad iš statybvietės transporto priemonės išvažiuotų neteršdamos eismo zonų ir (ar) kitų teritorijų. Tam geriausiai tinka naudoti transporto priemonių ratų plovimo įrangą ir kitas papildomas priemones (skaldą, žvyrą, betono plokštes, guminius paklotus ir pan.);
  • statybvietę aptverti tvarkinga, saugia tvora, ribojančia pašalinių asmenų patekimą į vykdomų darbų teritoriją;
  • užtikrinti, kad darbų metu susidarančios dulkės ir kitos atliekos neterštų aplinkos. Atliekant dulkėtumą didinančius darbus privalote naudoti drėkinimo įrenginius, statybos ir (ar) griovimo atliekų paviršius laikyti sudrėkintus, o vežti uždengus.

Svarbu žinoti, kad negalite:

  • be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško sutikimo laikyti statybines medžiagas ar kitus daiktus ir juos netvarkingai laikyti arba, jei tai teršia aplinką ar kitaip trukdo aplinkiniams;
  • laikyti iškastą gruntą neuždengus vejos specialiu paklotu, išskyrus, kai kasama ir laikoma privačioje teritorijoje;
  • ardyti ar gadinti eismo zonų dangą už statybvietės ribų arba naudoti techniką, kuri kenkia dangoms;
  • eismo zonose be leidimo įrengti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.).

Pažeidę Taisykles, asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda iki 600 eurų su nurodymu atlyginti žalą, jei tokia būtų nustatyta.

1.8 Kada ir kur negalima triukšmauti?

Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 10 punkte nustatyta, kad valyti, tvarkyti teritoriją (naudoti žoliapjoves, krūmapjoves ir pan.), išvežti atliekas, pakrauti (iškrauti, perkrauti) prekes, medžiagas, produkciją ar kitus daiktus darbo dienomis nuo 22  iki 7 val. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val.) galima tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Pagal Taisyklių 12.2 papunktį draudžiama gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę.

Pažeidę Taisykles, asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda nuo 100 iki 1000 eurų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnį yra draudžiami šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Tokie pat triukšmą keliantys veiksmai draudžiami ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu. Už šį nusižengimą asmenys gali būti nubausti bauda nuo 20 iki 300 eurų.

Svarbu žinoti, kad patalpose gali ir nebūti visiškos tylos. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų, vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) – 50 decibelų, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) – 45 decibelų garso lygis. Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos. Savivaldybės administracija matavimų neatlieka. Jums aktualią informaciją apietriukšmo lygio matavimus gali suteikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento darbuotojai.

1.9 Ką svarbu žinoti planuojant ir vykdant triukšmingus statybos (remonto) darbus?

Vadovaudamiesi Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, asmenys, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios pranešti Savivaldybės administracijai apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Pranešimą galima pateikti tik internetu, t. y. užsakant elektroninę paslaugą „Triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, pranešimai“. Pateiktus pranešimus galima matyti viešai Savivaldybės interneto svetainės skiltyje Triukšmo pranešimai.

Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu yra nustatęs leidžiamą statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.
Įsakyme nurodyta, kad atsižvelgiant į technologinius procesus, siekiant nesukelti avarinių situacijų ir kiek galima mažiau trikdyti transporto priemonių eismą, bet kuriuo paros metu galimi gatvių asfaltavimo darbai A kategorijos gatvėse. Įsakyme taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į technologinius procesus, nepertraukiami monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų (pamatų, grindų, sienų, perdangų) betonavimo darbai ir išbetonuotų grindų šlifavimo darbai galimi darbo dienomis bet kuriuo paros metu, kai nepertraukiamai betonuojamos konstrukcijos tūris didesnis nei 200 kub. m ir šlifuojamų išbetonuotų grindų plotas didesnis kaip 500 kv. m. Nepertraukiami betonavimo ir šlifavimo darbai pradedami vykdyti ne anksčiau kaip 7 val. ir ne vėliau kaip 9 val., kad kuo daugiau nepertraukiamo betonavimo ir šlifavimo darbų būtų atlikta dienos ir vakaro metu ir kuo mažiau – nakties metu.

Pažeidę Triukšmo valdymo įstatymą ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda nuo 100 iki 1000 eurų.

Svarbu žinoti, kad patalpose gali ir nebūti visiškos tylos. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų, vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) – 50 decibelų, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) – 45 decibelų garso lygis. Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos. Savivaldybės administracija matavimų neatlieka. Jums aktualią informaciją apie triukšmo lygio matavimus gali suteikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento darbuotojai.

1.10 Kaip sumažinti šunų keliamą triukšmą?

Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punkte nustatyta, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Savivaldybės administracijos, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos bei šunų dresūros specialistai parengė lankstinuką-rekomendacijas apie tinkamą šunų laikymą. Tikimės, kad ši informacija padės šunis laikantiems asmenims nustatyti šunų lojimo priežastis ir sėkmingai jas suvaldyti, kad augintinio laikymas nesudarytų nepatogumų aplinkiniams gyventojams.

Su šunų dresavimo patarimais taip pat galima susipažinti naudojantis šiomis nuorodomis:

https://www.purina.lt/sunys/elgesys-ir-mokymas/kaip-suprasti-suns-elgesi/aktyvus-lojimas

https://sunudresavimas.lt/10-dresavimo-klaidu-kurias-daro-sunu-seimininkai/

https://www.reksas.lt/kaip-atpratinti-suni-nuo-nepageidaujamo-lojimo/

http://www.sarikas.lt/straipsnis/blogas-suns-iprotis-nenuilstamas-lojimas

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/augintiniai/is-proto-vedantis-suns-lojimas-ka-daryti-jeigu-nesinori-atsidurti-policijoje-ar-teisme-1036-1322948

https://www.lrytas.lt/augintinis/prieziura/2014/08/19/news/lengvas-budas-nutildyti-namuose-ikyriai-lojanti-suni-2792822/

Jums rūpimus klausimus taip pat galite užduoti Lietuvos kinologų draugijai, pasirinktiems veterinarijos gydytojams, dresavimo specialistams.

1.11 Kaip registruojami ir ženklinami gyvūnai augintiniai

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.

Kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą organizuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o registravimas tarnyboje yra nemokamas. Jei gyvūną augintinį ženklinsite ir registruosite pas veterinarijos paslaugų teikėją, ši paslauga bus mokama ir priklausys nuo kiekvieno paslaugų teikėjo nusistatytos kainos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija gyvūnų augintinių neženklina ir neregistruoja, rinkliavų už gyvūnų registravimą ir (ar) laikymą nėra nustačiusi ir nerenka.

Daugiau informacijos apie kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje www.vmvt.lt
Gyvūnų augintinių ženklinimas.

Kilus klausimų dėl gyvūnų registravimo ir ženklinimo, galite kreiptis į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (žr. Kontaktai.)

1.12 Kokie yra pagrindiniai šunų vedžiojimo viešosiose vietose reikalavimai?

Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

Jei šunų laikytojai, vedžiodami savo augintinius uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jų šunys nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei neišeis iš aikštelės, šunys gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų ekskrementus ir kitus teršalus.

Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose visuomet vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.

Gyvūnų laikytojai turi nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.

Gyvūnų laikytojai privalo nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

Draudžiama:

  1. Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, ir gyvūnus vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti pritvirtintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
  2. Vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles;
  3. Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais;
  4. Gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro (lesalo) ar skysčių.
1.13 Kaip suderinti bešeimininkių kačių šėrimo vietą?

Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių IV skyrius reglamentuoja bešeimininkių kačių kastravimo programų rengimą, derinimą ir įgyvendinimą.

Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, Savivaldybės administracijai pateikia prašymą.

Daugiau informacijos apie bešeimininkių kačių kastravimo programų parengimą ir derinimą gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Maslaveckaitė, tel. (8 5)  219 7953, el. p.  vaida.maslaveckaite@vilnius.lt.

Suderintų bešeimininkių kačių kastravimo programų vykdymo vietos yra skelbiamos viešai Savivaldybės interaktyviajame žemėlapyje maps.vilnius.lt.

Bešeimininkes kates nemokamai gaudo ir kastruoja Vilniaus gyvūnų globos namai, adresas L. Giros g. 114, Vilnius, tel. (8 5)  273 6188, 8 652 57707, 1355, el. paštas gyvunai@grinda.lt.

1.14 Kaip teisėtai organizuoti susirinkimą?

Susirinkimų organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, kurį galima rasti Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E59A4E24506E/asr.

Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Rekomenduojame tokį pranešimą atsiųsti el. paštu   savivaldybe@vilnius.lt.

Jei susirinkime dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina Savivaldybės administracijos direktorius, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Pranešimą apie tokį susirinkimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga Susirinkimų derinimas  arba atsiųsti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt.

Daugiau informacijos gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Makarevičienė, tel. (8 5) 211 2308, el. paštas gintare.makareviciene@vilnius.lt.

1.15 Kaip teisėtai organizuoti viešą renginį?

Informaciją apie organizuojamus renginius ir jų vietas galima rasti Renginių kalendoriuje https://vilnius.lt/lt/renginiu-kalendorius/.

Viešųjų renginių organizavimą reglamentuoja Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija) „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“, IV skyrius. Taisykles galima rasti Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.506405/asr.

Taisyklių 20 punkte nurodytos vietos ir renginiai, kuriuos galima organizuoti nepranešant Savivaldybei ir be Savivaldybės leidimo.

Taisyklių 21 ir 23 punktuose numatytos sąlygos, kai renginiui organizuoti nereikalingas Savivaldybės leidimas, jei jo organizatorius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki renginio pradžios pateikia pranešimą apie organizuojamą renginį. Pranešimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga   „Pranešimai apie organizuojamus renginius“ arba atsiųsti el. paštu savivaldybe@vilnilus.lt.

Taisyklių 21 ir 23 punktuose nenumatytais atvejais renginio organizatorius privalo gauti ir rengdamasis renginiui bei viso renginio metu jo vietoje turėti leidimą organizuoti renginį. Prašymą leisti organizuoti renginį galima pateikti naudojantis elektronine paslauga „Leidimų organizuoti renginius išdavimas“  arba atsiųsti el. paštu savivaldybe@vilnilus.lt.

Daugiau informacijos gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Makarevičienė, tel. (8 5)  211 2308, el. paštas  gintare.makareviciene@vilnius.lt

1.16 Ką reikia žinoti gatvės artistams?

Gatvės artistas – tai asmuo, kuris nustatytose viešose miesto vietose rengia ir atlieka meninius pasirodymus. Meninė gatvės artistų veikla apima teatro, muzikos, šokio, cirko, dailės, amatų ar kitus meninio pobūdžio pasirodymus.

Gatvės artistai turi teisę be pranešimo ir leidimo nustatytose Vilniaus miesto viešose vietose (kurių sąrašą rasite Tvarkymo ir švaros taisyklių 232 punkterengti ir atlikti meninius pasirodymus ir (ar) groti muzikos instrumentais jei tai netrikdo viešosios rimties. Gatvės artistai gali rinkti aukas už muzikavimą ir kitokius pasirodymus viešosiose vietose, jei aukų rinkimas nėra aktyvus (aktyvus aukų rinkimas – žodžiu ar kitais veiksmais priekabiaujant prie praeivių, garsiai šūkaujant ar vartojant necenzūrinius žodžius, prašant išmaldos priėjus prie praeivių, taip pat kitaip atliekant įžūlius veiksmus).

Gatvės artistams draudžiama:

  • pasirodymų metu trikdyti viešąją rimtį, asmenų ramybę, poilsį ar darbą, nes Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnyje nustatyta, kad tokie veiksmai užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų, taip pat už numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų;
  • pasirodymo metu naudoti sprogstamąsias, chemines ar kitas pavojingas medžiagas, kurios galėtų sukelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei;
  • demonstruoti pasirodymus, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja karą, terorizmą, žiaurų elgesį, smurtą ar žeidžia kitus asmenis;
  • pasirodymų metu trukdyti kitiems Savivaldybės teritorijoje vykstantiems renginiams;
  • palikti po pasirodymo nesutvarkytą teritoriją.

Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje nustatyta, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų.


Apie Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus ir viešosios rimties trikdymo atvejus galite pranešti policijai skambindami telefonu 112 ar naudodamiesi mobiliąja programėle ePolicija arba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui telefonu (8 5) 219 7948 arba el. paštu viesoji.tvarka@vilnius.lt arba https://tvarkaumiesta.lt/

1.17 Kaip galima teisėtai piešti grafičius?

Vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1039 „Dėl grafičių piešimo vietų nustatymo“ (2021 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 30-807/21 redakcija) Grafičius be derinimo (leidimo) galima piešti tik šiose vietose nuo 8 iki 22 val.:

  • Pilaitės riedlenčių parko statiniai, esančių priešais Vilniaus Martyno Mažvydo progimnaziją (Vydūno g. 17A);
  • požeminės perėjos Oslo gatvėje prie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Šiltnamių g. 29) požeminės dalies sienos;
  • požeminės perėjos, esančios prie Vingio parko, šalia S. Konarskio gatvės požeminės dalies sienos;
  • nenaudojamo viešojo tualeto sienos Vingio parke (M. K. Čiurlionio g. 88A);
  • Geležinio Vilko tilto atramos ir po tiltu esančios sienos abiejose upės pusėse;
  • požeminės perėjos, esančios prie prekybos centro „Panorama“ (Saltoniškių g. 9), požeminės dalies sienos.

Norint piešti grafičius kitose Savivaldybės teritorijos vietose, miesto puošybą privalu suderinti su Savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriumi.
Suderinimui galima pasinaudoti elektronine paslauga https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Pritarimas-mazosios-architekturos-ir-miesto-puosybos-objektu-irengimo-projektams.

Daugiau informacijos apie miesto puošybos derinimą gali suteikti Miestovaizdžio poskyrio vyriausioji specialistė Indra Bieliūnaitė (tel. +370 5 211 2836, el. p. indra.bieliunaite@vilnius.lt)

1.18 Kaip tinkamai naudoti kepsnines ir kūrenti laužus?

Kepsninių naudojimą ir laužų kūrenimą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kuriose nurodoma:

  • kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų;
  • patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija;
  • laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.
1.19 Kada būtina iškelti valstybinę vėliavą?

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnis nustato:

1. Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:

1) Lietuvos Respublikos Seimo;

2) Respublikos Prezidento rezidencijos;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;

5) Lietuvos Respublikos teismų;

6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų;

7) Lietuvos banko;

8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos;

9) Gedimino pilies bokšte Vilniuje;

10) Signatarų namų Vilniuje;

11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba;

12) pasienio kontrolės punktuose – tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

2. Valstybės švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles, laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio 1 dalį užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.

1.20 Kur dėti stambiagabarites ar statybines atliekas?

Stambiųjų atliekų priėmimo aikštelės Vilniaus mieste yra: Pramonės g. 209S, Liepkalnio g. 113B, Graičiūno g. 36C, Pilaitės pr. 50. Asmens dokumentą pateikę Vilniaus miesto gyventojai čia gali NEMOKAMAI priduoti stiklo, plastiko, popieriaus, kartono, metalo, statybos ir remonto atliekas (iki 300 kg), nebenaudotiną buitinę techniką, baldus, santechniką, kompiuterius, naudotas lengvųjų automobilių padangas (4 vnt.), išskyrus kitas automobilių salono ir kėbulo detales.

Daugiau informacijos rasite »

Pilti atliekas šalia konteinerių draudžiama. Draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose, juose raustis, išimti iš jų atliekas. Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitur, taip pat mesti į svetimus konteinerius.

1.21 Ką reikia žinoti prieš įrengiant išorinę reklamą?

Norint įrengti išorinę reklamą, reikia gauti leidimą. Leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius.

Daugiau informacijos rasite »

1.22 Degančių žibintų paleidimas į dangų

Asmuo, norintis paleisti į dangų šviečiančius žibintus, turi kreiptis į valstybės įmonę „Oro navigacija“ (interneto svetainė http://www.ans.lt) bendru el. paštu info@ans.lt ir, jeigu būtina, suderinti žibintų paleidimo laiką, kad žibintai netrukdytų į Vilnių atvykstantiems ir iš jo išvykstantiems orlaiviams.

1.23 Pagalba metantiems rūkyti

Tyrimai rodo, kad tik 1-5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus, nes mesti rūkyti nėra paprasta dėl psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo tabako. Pagalbą metantiems rūkyti galite rasti apsilankę www.nerukysiu.lt.

Čia rasite: interaktyvius testus, padedančius sužinoti rūkančiojo tipą bei priklausomybės laipsnį; rūkymo išlaidų skaičiuoklę; interaktyvų žmogaus kūną, parodantį žalą sveikatai ir pokyčius metus rūkyti; rubriką apie el. cigaretes; informaciją, kur kreiptis pagalbos metant rūkyti, o nuo 2021 metų – profesionalios pagalbos, teikiamos metantiems rūkyti telefonu, kontaktus.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento platinamus informacinius plakatus galite atsispausdinti čia (Pagalba metantiems rūkyti) arba nemokamai atsiimti spausdintu formatu iš NTAKD.

Paskatinkite draugus bei artimuosius nerūkyti, o rūkančiuosius atsisakyti šio žalingo įpročio!

www.nerukysiu.lt

nerukysiu.lt

(Informacija parengta bendradarbiaujant su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD)

Vilniaus meras

Vilnius per amžius buvo ir yra orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir veržli kūryba. Mano tikslas – toliau kurti šį laisvės bei kūrybos dvasios sklidiną Miestą, kad Vilnius taptų gėrio bei įkvėpimo šaltiniu vilniečiams, Lietuvai ir visai Europai. ❯❯❯
Darbotvarkė

Savivaldybės prioritetai

  • Kurti ir įgyvendinti miesto strateginę viziją
  • Teikti kokybiškas paslaugas gyventojams
  • Pritraukti į miestą investicijas, kuriančias gerai apmokamas darbo vietas
  • Veikti skaidriai, greitai ir būti atvirai gyventojams, svečiams, investuotojams