Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Dažniausiai užduodami klausimai

Filtruoti pagal temą
1. Saugus miestas»
1.1 Kodėl pranešimą apie man paskirtą administracinę nuobaudą gavau per MANO VMI?

Baudą paskyręs Savivaldybės administracijos pareigūnas privalo įteikti asmeniui dokumentą, kuriuo jam ši bauda paskirta, o Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja visų institucijų paskirtas baudas ir naudodamasi informacinių sistemų integracinėmis sąsajomis MANO VMI skiltyje pateikia informaciją asmenims apie jiems paskirtas baudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsniu, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Lietuvos darbo biržos teritorinį skyrių, kuriame asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą.

Informacija apie nusižengimą, jo padarymo ar kitos svarbios aplinkybės bus nurodytos išsiųstame procesiniame dokumente. Prašome atidžiai perskaityti gautus dokumentus ir  vadovautis juose pateikta informacija.

1.2 Kas yra administracinis nurodymas?

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui įstatymo nustatytais terminais savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos konkrečiame administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Administracinis nurodymas yra neskundžiamas.

Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas po nustatyto termino pabaigos, administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

1.3 Kaip pranešti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus?

Savivaldybės internetinėje svetainėje yra atmintinė, kaip teisingai fiksuoti ir pranešti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atmintinę galima rasti paspaudus nuorodą atmintinė

Apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus taip pat galima pranešti tel. (8 5) 219 7948.

1.4 Kaip iš daugiabučių kiemų pašalinti neeksploatuojamus automobilius?

Apie neeksploatuojamus automobilius galima pranešti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui tel. (8 5) 219 7948 arba el. p. viesoji.tvarka@vilnius.lt. Informacija patikrinama nuvykus į vietą, automobilio savininkui nustatomas terminas pasirūpinti transporto priemone. Automobiliu nepasirūpinus iki nustatytos datos, automobilio savininkui taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį (bauda nuo 70 iki 300 eurų, taip pat gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas).

1.5 Kur kreiptis dėl neeksploatuojamo automobilio utilizavimo?

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir išduoti sunaikinimo pažymėjimą kita panašia veikla (pavyzdžiui, automobilių remontu) užsiimančią įmonę. Įmonė, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, turi išduoti jos buvusiam savininkui Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą, išskyrus kelis atvejus. Surinkimo ar apdorojimo įmonė gali atsisakyti nemokamai priimti netinkamą eksploatuoti transporto priemonę, jei: 1. eksploatuoti netinkama transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje mažiau kaip tris mėnesius iki jos atidavimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ar apdorojimo įmonei; 2. eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių ir agregatų, visų pirma variklio, kėbulo ir pan. 3. eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra pašalinių atliekų.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti  Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų (ENTPT) asociacija ar viena iš jų tinklui priklausančių įmonių, veikiančių Vilniaus apskrityje:

UAB „Vidvestuma“ įmonė esanti adresu Agrastų g. 2, Vilnius, tel.: 8 659 22367

UAB „LiuManta“ įmonė esanti adresu Nugalėtojų g. 22A, Vilnius, tel. 8 675 22585

UAB „Vilauto“ įmonė esanti adresu Taikos g. 111B, Vilnius, tel. 8 641 89999

UAB „Bengina“ įmonė esanti adresu Žarijų g. 2A, 3 korpusas, Vilnius, tel. 8 659 43040

UAB „Autoprada“ įmonė esanti adresu Minsko pl. 33A, 3 angaras, Vilnius, tel. 8 612 14300

UAB „Venumis“ įmonė esanti adresu Minsko pl. 33C, Vilnius, tel. 8 699 20052

ENTPT tinklas iš gyventojų ir įmonių:

  1. Nemokamai, o esant teigiamai rinkos vertei sumokant, priima eksploatuoti netinkamas transporto priemones;
  2. Nemokamai išveža transporto priemones, pristato jas į apdorojimo įmones;
  3. Išrašo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus;
  4. Transporto priemones išregistruoja iš VĮ “Regitra” registro duomenų bazės.

P.S. Tai vienas iš pavyzdžių kur žmonės galėtų kreiptis, taip pat yra daug pavieniai veikiančių įmonių, teikiančių panašias paslaugas.

1.6 Kada negalima triukšmauti, vykdyti triukšmą keliančius remonto darbus? Koks teisės aktas tai reglamentuoja?

Triukšmo prevenciją Savivaldybės teritorijoje reglamentuoja Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211 „Dėl Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“. Taisyklių 12.2 papunktyje nurodyta, kad draudžiama „tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, o taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę“.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, asmenys, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Pranešimą apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriui tiesiogiai atvykus į Savivaldybės administraciją Konstitucijos pr. 3, užpildytą pranešimą atsiųsti paštu arba elektroniniu paštu (savivaldybe@vilnius.lt) arba pranešimą pateikti naudojantis Vilniaus miesto savivaldybės elektroninių paslaugų teikimo sistema.

Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 30-1454 nustatė leidžiamą statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laiką, darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.

 

1.7 Ar reikia registruoti augintinius (šunis, kates) Savivaldybėje, mokėti rinkliavą?

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.

Kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą organizuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o registravimas yra nemokamas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija gyvūnų augintinių neženklina ir neregistruoja.

Daugiau informacijos apie kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje www.vmvt.lt skelbiamuose straipsniuose:

Ką reikėtų žinoti, norintiems įsigyti gyvūną augintinį?

Augintinių ženklinimas

Kilus klausimų dėl gyvūnų registravimo ir ženklinimo, galite kreiptis į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (žr. Kontaktai.)

Vietinė rinkliava, kurią buvo nustačiusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba už gyvūnų (šunų ir kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, Savivaldybės teritorijoje yra panaikinta nuo 2016 m. sausio 1 d. ir jos mokėti nebereikia. Asmenys tik privalo sumokėti vietinės rinkliavos skolas, kurios buvo susidariusios vietinės rinkliavos rinkimo metu.

1.8 Kokie yra pagrindiniai šunų vedžiojimo viešosiose vietose reikalavimai?

Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.

Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi.

Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus.

Draudžiama:

– vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose;

– šunis, kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo įmonėse, gydymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, jei tai nesuderinta su įmonių ar įstaigų vadovais, išskyrus gyvūnų parduotuves. Šunis ir (ar) kates galima laikyti viešojo maitinimo įmonėse, jei tai nekelia grėsmės maisto saugai, o prie įėjimo į tokią įstaigą aiškiai matomoje vietoje yra pakabintas užrašas, įspėjantis apie viešojo maitinimo įstaigoje laikomus šunis ir (ar) kates.

1.9 Kur galima naudoti kepsnines?

Kepsninių naudojimą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kuriose nurodoma, kad šašlykines, kepsnines, buitines krosneles, rūkyklas, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.

1.10 Kada būtina iškelti valstybinę vėliavą?

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnis nustato:

1. Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:

1) Lietuvos Respublikos Seimo;

2) Respublikos Prezidento rezidencijos;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;

5) Lietuvos Respublikos teismų;

6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų;

7) Lietuvos banko;

8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos;

9) Gedimino pilies bokšte Vilniuje;

10) Signatarų namų Vilniuje;

11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba;

12) pasienio kontrolės punktuose –****tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

2. Valstybės švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

 

Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio 1 dalį užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.

1.11 Kur dėti stambiagabarites ar statybines atliekas?

Stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės Vilniaus mieste yra: Pramonės g. 209S, Liepkalnio g. 113B, Graičiūno g. 36C, Pilaitės pr. 50. Asmens dokumentą pateikę Vilniaus miesto gyventojai čia gali NEMOKAMAI priduoti stiklą, plastiką, popierių, kartoną, metalus, statybos ir remonto atliekas (iki 300 kg), buitinę techniką, baldus, santechniką, kompiuterius, naudotas lengvųjų automobilių padangas (4 vnt.), išskyrus kitas automobilių salono ir kėbulo detales.

Daugiau informacijos rasite »

Pilti atliekas šalia konteinerių draudžiama. Draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose, juose raustis, išimti iš jų atliekas. Draudžiama išmesti atliekas už savo žemės sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitur, taip pat mesti į svetimus konteinerius.

1.12 Ką reikia žinoti prieš įrengiant išorinę reklamą?

Norint įrengti išorinę reklamą reikia gauti leidimą. Leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyrius.

Daugiau informacijos rasite »

1.13 Kaip suderinti bešeimininkių kačių šėrimo vietą?

Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 (Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 30-3963 redakcija) „Dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“, IV skyrius reglamentuoja bešeimininkių kačių kastravimo programų rengimą ir įgyvendinimą.

Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriui pateikia prašymą, kuriame nurodo siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą (žr. Prašymo forma).

Įvertinę asmens prašyme nurodytą siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą, konkrečios teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, Saugaus miesto departamento Administracinės veikos skyriaus Organizavimo poskyrio darbuotojai (219 kab.) parengia bešeimininkių kačių kastravimo programą.

Daugiau informacijos dėl bešeimininkių kačių kastravimo programos gali suteikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Maslaveckaitė, tel. 8 662 47 344, el. p. vaida.maslaveckaite@vilnius.lt

1.14 Kaip teisėtai organizuoti susirinkimą?

Susirinkimų organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, kurį galima rasti Teisės aktų registre naudojantis nuoroda

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E59A4E24506E/TAIS_478772.

Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Rekomenduojame tokį pranešimą atsiųsti el. paštu e.vicemeras@vilnius.lt.

Jei susirinkime dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina Savivaldybės administracijos direktorius, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Pranešimą apie tokį susirinkimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga Susirinkimų derinimas  arba atsiųsti el. paštu e.vicemeras@vilnius.lt.

Daugiau informacijos gali suteikti Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Gintarė Makarevičienė, tel. (8 5)  211 2308, el. paštas gintare.makareviciene@vilnius.lt.

1.15 Kaip teisėtai organizuoti viešą renginį?

Informaciją apie organizuojamus renginius ir jų vietas galima rasti Renginių kalendoriuje naudojantis nuoroda https://vilnius.lt/lt/renginiu-kalendorius/.

Viešųjų renginių organizavimą reglamentuoja Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija) „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“, IV skyrius. Taisykles galima rasti Teisės aktų registre naudojantis nuoroda https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.506405/cClXTYkanC.

Taisyklių 20 punkte nurodytos vietos ir renginiai, kuriuos galima organizuoti nepranešant Savivaldybei ir be Savivaldybės leidimo.

Taisyklių 21 ir 23 punktuose numatytos sąlygos, kai renginiui organizuoti nereikalingas Savivaldybės leidimas, jei jo organizatorius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki renginio pradžios pateikia pranešimą apie organizuojamą renginį. Pranešimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga „Pranešimai apie organizuojamus renginius“ arba atsiųsti el. paštu e.vicemeras@vilnilus.lt.

Taisyklių 21 ir 23 punktuose nenumatytais atvejais renginio organizatorius privalo gauti ir rengdamasis renginiui bei viso renginio metu jo vietoje turėti leidimą organizuoti renginį. Prašymą leisti organizuoti renginį galima pateikti naudojantis elektronine paslauga „Leidimų organizuoti renginius išdavimas“  arba atsiųsti el. paštu e.vicemeras@vilnilus.lt.

Daugiau informacijos gali suteikti Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Gintarė Makarevičienė, tel. (8 5)  211 2308, el. paštas gintare.makareviciene@vilnius.lt

1.16 Kaip apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje?

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 621 straipsnį nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Skundo turinys ir forma turi atitikti Kodekso 624 straipsnio reikalavimus, tai yra, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu ir pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamame skunde turi būti nurodytas skundą paduodančio asmens ar jo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą galima rasti Teisės aktų registre naudojantis nuoroda: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/EjwuXuHMlf

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje taip pat galima pateikti naudojantis elektronine paslauga, esančia interneto svetainėje  https://www.epolicija.lt/.

1.17 Degančių žibintų paleidimas į dangų

Asmuo, norintis paleisti į dangų šviečiančius žibintus, rašo prašymą Civilinės aviacijos administracijai (Rodūnios kelias 2, LT-02188 Vilnius, http://www.caa.lt/). Prašyme pateikta informacija perduodama valstybės įmonei „Oro navigacija“, kuri atsakinga už skrydžių valdymo paslaugų teikimą. Jei būtina su prašymą parašiusiu asmeniu derinamas žibintų paleidimo laikas, kad netrukdytų į Vilnių atvykstantiems ir iš jo išvykstantiems orlaiviams.

Daugiau informacijos apie degančių žibintų leidimą gali suteikti:
Jurgita Jazdauskienė
Civilinės aviacijos administracijos
Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5) 2739242; mob. 8 614 01063
Faks. (8 5) 2739245
El. p. jurgita.jazdauskiene@caa.lt

Vilniaus meras

Vilnius per amžius buvo ir yra orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir veržli kūryba. Mano tikslas – toliau kurti šį laisvės bei kūrybos dvasios sklidiną Miestą, kad Vilnius taptų gėrio bei įkvėpimo šaltiniu vilniečiams, Lietuvai ir visai Europai. ❯❯❯
Darbotvarkė

Savivaldybės prioritetai

  • Kurti ir įgyvendinti miesto strateginę viziją
  • Teikti kokybiškas paslaugas gyventojams
  • Pritraukti į miestą investicijas, kuriančias gerai apmokamas darbo vietas
  • Veikti skaidriai, greitai ir būti atvirai gyventojams, svečiams, investuotojams