Dažniausiai užduodami klausimai DUK

Filtruoti pagal temą
1. Saugus miestas»
1.1 Kaip pranešti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus?

Savivaldybės internetinėje svetainėje yra atmintinė, kaip teisingai fiksuoti ir pranešti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atmintinę galima rasti paspaudus nuorodą  atmintinė

Apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus taip pat galima pranešti tel. (8 5) 219 7948 arba užfiksuoti ir apie jį pranešti prisijungus per mobiliąją programėlę „Tvarkau Vilnių“.

1.2 Kaip iš daugiabučių kiemų pašalinti neeksploatuojamus automobilius?

Apie neeksploatuojamus automobilius galima pranešti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui tel. (8 5) 219 7948 arba el. p.  viesoji.tvarka@vilnius.lt. Informacija patikrinama nuvykus į vietą, automobilio savininkui nustatomas terminas pasirūpinti transporto priemone. Automobiliu nepasirūpinus iki nustatytos datos, automobilio savininkui taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį (bauda nuo 70 iki 300 eurų, taip pat gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas).

1.3 Kur kreiptis dėl neeksploatuojamo automobilio utilizavimo?

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir išduoti sunaikinimo pažymėjimą kita panašia veikla (pavyzdžiui, automobilių remontu) užsiimančią įmonę. Įmonė, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, turi išduoti jos buvusiam savininkui Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą, išskyrus kelis atvejus. Surinkimo ar apdorojimo įmonė gali atsisakyti nemokamai priimti netinkamą eksploatuoti transporto priemonę, jei:

  1. eksploatuoti netinkama transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje mažiau kaip tris mėnesius iki jos atidavimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ar apdorojimo įmonei;
  2. eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių ir agregatų, visų pirma variklio, kėbulo ir pan.;
  3. eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra pašalinių atliekų.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti  Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų (ENTPT) asociacija ar viena iš jos tinklui priklausančių įmonių, veikiančių Vilniaus apskrityje:

UAB „Vidvestuma“, Agrastų g. 2, Vilnius, tel. 8 659 22 367,

UAB „LiuManta“, Nugalėtojų g. 22A, Vilnius, tel. 8 675 22 585,

UAB „Vilauto“, , Taikos g. 111B, Vilnius, tel. 8 641 89 999,

UAB „Bengina“, Žarijų g. 2A, 3 korpusas, Vilnius, tel. 8 659 43 040,

UAB „Autoprada Minsko pl. 33A, 3 angaras, Vilnius, tel. 8 612 14 300,

UAB „Venumis“, Minsko pl. 33C, Vilnius, tel. 8 699 20 052.

ENTPT tinklas iš gyventojų ir įmonių:

  1. nemokamai, o esant teigiamai rinkos vertei, ir už mokestį priima eksploatuoti netinkamas transporto priemones;
  2. nemokamai išveža transporto priemones, pristato jas į apdorojimo įmones;
  3. išrašo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus;
  4. transporto priemones išregistruoja iš VĮ „Regitra“ registro duomenų bazės.

P. S. Be priklausančių ENTPT asociacijos tinklui yra daug pavieniui veikiančių įmonių, teikiančių panašias paslaugas.

1.4 Kaip tinkamai užtikrinti tvarką ir švarą statybos darbų metu?

Tvarkos ir švaros reikalavimai vykdant statybos darbus nustatyti
Tvarkymo ir švaros taisyklėse.

Vykdant statybos darbus privaloma:

  • prižiūrėti tvarką ir švarą statybvietėje ir jos prieigose, užtikrinti, kad statybinėmis šiukšlėmis ar kitaip nebūtų teršiamos eismo zonos ir (ar) aplinkinės teritorijos už vykdomų darbų teritorijos ribų;
  • užtikrinti, kad iš statybvietės transporto priemonės išvažiuotų neteršdamos eismo zonų ir (ar) kitų teritorijų. Tam geriausiai tinka naudoti transporto priemonių ratų plovimo įrangą ir kitas papildomas priemones (skaldą, žvyrą, betono plokštes, guminius paklotus ir pan.);
  • statybvietę aptverti tvarkinga, saugia tvora, ribojančia pašalinių asmenų patekimą į vykdomų darbų teritoriją;
  • užtikrinti, kad darbų metu susidarančios dulkės ir kitos atliekos neterštų aplinkos. Atliekant dulkėtumą didinančius darbus privalote naudoti drėkinimo įrenginius, statybos ir (ar) griovimo atliekų paviršius laikyti sudrėkintus, o vežti uždengus.

Svarbu žinoti, kad negalite:

  • be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško sutikimo laikyti statybines medžiagas ar kitus daiktus ir juos netvarkingai laikyti arba, jei tai teršia aplinką ar kitaip trukdo aplinkiniams;
  • laikyti iškastą gruntą neuždengus vejos specialiu paklotu, išskyrus, kai kasama ir laikoma privačioje teritorijoje;
  • ardyti ar gadinti eismo zonų dangą už statybvietės ribų arba naudoti techniką, kuri kenkia dangoms;
  • eismo zonose be leidimo įrengti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.).

Pažeidę Taisykles, asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda iki 600 eurų su nurodymu atlyginti žalą, jei tokia būtų nustatyta.

1.5 Kada ir kur negalima triukšmauti?

Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 10 punkte nustatyta, kad valyti, tvarkyti teritoriją (naudoti žoliapjoves, krūmapjoves ir pan.), išvežti atliekas, pakrauti (iškrauti, perkrauti) prekes, medžiagas, produkciją ar kitus daiktus darbo dienomis nuo 22  iki 7 val. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val.) galima tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Pagal Taisyklių 12.2 papunktį draudžiama gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę.

Pažeidę Taisykles, asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda nuo 100 iki 1000 eurų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnį yra draudžiami šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Tokie pat triukšmą keliantys veiksmai draudžiami ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu. Už šį nusižengimą asmenys gali būti nubausti bauda nuo 20 iki 300 eurų.

Svarbu žinoti, kad patalpose gali ir nebūti visiškos tylos. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų, vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) – 50 decibelų, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) – 45 decibelų garso lygis. Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos. Savivaldybės administracija matavimų neatlieka. Jums aktualią informaciją apietriukšmo lygio matavimus gali suteikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento darbuotojai.

1.6 Ką svarbu žinoti planuojant ir vykdant triukšmingus statybos (remonto) darbus?

Vadovaudamiesi Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, asmenys, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios pranešti Savivaldybės administracijai apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Pranešimą galima pateikti tik internetu, t. y. užsakant elektroninę paslaugą „Triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, pranešimai“. Pateiktus pranešimus galima matyti viešai Savivaldybės interneto svetainės skiltyje Triukšmo pranešimai.

Savivaldybės administracijos direktorius  įsakymu yra nustatęs leidžiamą statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.
Įsakyme nurodyta, kad atsižvelgiant į technologinius procesus, siekiant nesukelti avarinių situacijų ir kiek galima mažiau trikdyti transporto priemonių eismą, bet kuriuo paros metu galimi asfaltavimo ir eismo organizavimo priemonių įrengimo darbai A, B ir C kategorijų gatvėse. Įsakyme taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į technologinius procesus, nepertraukiami monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų (pamatų, grindų, sienų, perdangų) betonavimo darbai ir išbetonuotų grindų šlifavimo darbai galimi darbo dienomis bet kuriuo paros metu, kai nepertraukiamai betonuojamos konstrukcijos tūris didesnis nei 200 kub. m ir šlifuojamų išbetonuotų grindų plotas didesnis kaip 500 kv. m. Nepertraukiami betonavimo ir šlifavimo darbai pradedami vykdyti ne anksčiau kaip 7 val. ir ne vėliau kaip 9 val., kad kuo daugiau nepertraukiamo betonavimo ir šlifavimo darbų būtų atlikta dienos ir vakaro metu ir kuo mažiau – nakties metu.

Pažeidę Triukšmo valdymo įstatymą ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda nuo 100 iki 1000 eurų.

Svarbu žinoti, kad patalpose gali ir nebūti visiškos tylos. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų, vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) – 50 decibelų, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) – 45 decibelų garso lygis. Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos. Savivaldybės administracija matavimų neatlieka. Jums aktualią informaciją apie triukšmo lygio matavimus gali suteikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento darbuotojai.

1.7 Kaip tinkamai naudoti kepsnines ir kūrenti laužus?

Kepsninių naudojimą ir laužų kūrenimą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kuriose nurodoma:

  • kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų;
  • patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija;
  • laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.
1.8 Kada būtina iškelti valstybinę vėliavą?

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnis nustato:

1. Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:

1) Lietuvos Respublikos Seimo;

2) Respublikos Prezidento rezidencijos;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;

5) Lietuvos Respublikos teismų;

6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų;

7) Lietuvos banko;

8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos;

9) Gedimino pilies bokšte Vilniuje;

10) Signatarų namų Vilniuje;

11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba;

12) pasienio kontrolės punktuose – tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

2. Valstybės švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles, laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio 1 dalį užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.

1.9 Kur dėti stambiagabarites ar statybines atliekas?

Stambiųjų atliekų priėmimo aikštelės Vilniaus mieste yra: Graičiūno g. 36C, Liepkalnio g. 113B, Pilaitės pr. 50, Pramonės g. 209S, Pumpėnų g. 10. Asmens dokumentą pateikę Vilniaus miesto gyventojai čia gali NEMOKAMAI priduoti stiklo, plastiko, popieriaus, kartono, metalo, statybos ir remonto atliekas (iki 300 kg), nebenaudotiną buitinę techniką, baldus, santechniką, kompiuterius, naudotas lengvųjų automobilių padangas (4 vnt.), išskyrus kitas automobilių salono ir kėbulo detales.

Daugiau informacijos rasite »

Pilti atliekas šalia konteinerių draudžiama. Draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose, juose raustis, išimti iš jų atliekas. Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitur, taip pat mesti į svetimus konteinerius.

1.10 Ką reikia žinoti prieš įrengiant išorinę reklamą?

Norint įrengti išorinę reklamą, reikia gauti leidimą. Leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius.

Daugiau informacijos rasite »

1.11 Degančių žibintų paleidimas į dangų

Asmuo, norintis paleisti į dangų šviečiančius žibintus, turi kreiptis į valstybės įmonę „Oro navigacija“ (interneto svetainė http://www.ans.lt) bendru el. paštu info@ans.lt ir, jeigu būtina, suderinti žibintų paleidimo laiką, kad žibintai netrukdytų į Vilnių atvykstantiems ir iš jo išvykstantiems orlaiviams.

Vilniaus meras

Vilnius per amžius buvo ir yra orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir veržli kūryba. Mano tikslas – toliau kurti šį laisvės bei kūrybos dvasios sklidiną Miestą, kad Vilnius taptų gėrio bei įkvėpimo šaltiniu vilniečiams, Lietuvai ir visai Europai. ❯❯❯
Darbotvarkė

Savivaldybės prioritetai

  • Kurti ir įgyvendinti miesto strateginę viziją
  • Teikti kokybiškas paslaugas gyventojams
  • Pritraukti į miestą investicijas, kuriančias gerai apmokamas darbo vietas
  • Veikti skaidriai, greitai ir būti atvirai gyventojams, svečiams, investuotojams