DUK

Filtruoti pagal temą

Jeigu gavote administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonių stovėjimo tvarkos reikalavimų pažeidimu, kurį padarė kitas asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsniu, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo Protokolo išsiuntimo dienos turite raštu pranešti Savivaldybės administracijai visus administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę valdžiusio ar ją naudojusio asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją.

Pranešimą dėl asmens, kuris valdė / naudojosi Jums priklausančia transporto priemone, taip pat galima pateikti naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Pranesimas-del-asmens-kuris-valde-naudojosi-transporto-priemone Pranešimai apie transporto priemonių valdytojus ar naudotojus turi būti pateikiami kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje atskirai.

Baudą paskyręs Savivaldybės administracijos pareigūnas privalo išsiųsti procesinį dokumentą, kuriuo yra skiriama bauda, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, administruojanti visų institucijų paskirtas baudas, naudodamasi informacinėmis sistemomis, turinčiomis tarpusavio integracines sąsajas, asmenims siunčia informaciją apie jų mokestines prievoles į jų MANO VMI skiltį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsniu, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu.

Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami elektroniniu paštu, kurio adresą asmuo nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose.

Jeigu asmenys elektroninio pašto adreso valstybės informacinėse sistemose ar registruose nenurodo, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami tik asmeniui išreiškus pageidavimą konkrečioje administracinio nusižengimo byloje gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu.

Registruoti laiškai siunčiami į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją.

Įstatyme yra numatyta ir kitų būdų šaukimams bei procesiniams dokumentams įteikti.

Informacija apie nusižengimą, jo padarymo ar kitos svarbios aplinkybės, yra nurodomos procesiniuose dokumentuose, todėl prašome atidžiai perskaityti gautus laiškus ir vadovautis juose pateikta informacija.

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas siūlymas asmeniui per tam tikrą terminą nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą atitinkamuose straipsniuose – minimalią baudą, nustatytą specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) įtvirtinta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Administracinis nurodymas yra neskundžiamas.

Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas po nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

Vykdant administracinius nurodymus visos baudos už administracinius nusižengimus mokamos nurodant vieną įmokos kodą – 1001.

Mokant baudas už administracinius nusižengimus, mokėjimo nurodyme būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK. ROIK privaloma įrašyti laukelyje Unikalus mokėjimo kodas. Kaip atlikti mokėjimą rasite https://www.vmi.lt/evmi/kaip-moketi-imokas-i-vmi-saskaita;jsessionid=48A4D40D94A8DA55FA1AD20E3CEE5495
arba www.vmi.lt → Sąskaitos ir įmokų kodai → Kaip mokėti įmokas į VMI sąskaitą.

Pažymėtina, kad kiekviena bauda už administracinį nusižengimą mokama atskiru mokėjimo nurodymu ir tik už vieną nusižengimą (parengta pagal VMI informaciją).

Jei Jūs, gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir sumokėjęs jame nurodyto dydžio baudą (per nurodytą terminą ir nurodytais rekvizitais), gavote didesnę baudą, turite kreiptis telefonu Nr. 1882 ir, susisiekę su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareigūnais, žodžiu pateikti prašymą sumokėtą baudą priskirti konkrečiam administracinio nusižengimo identifikaciniam kodui ROIK.

Įskaičius įmoką, Savivaldybės administracijai turėsite pateikti skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, prašydami nutarimą panaikinti.

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai administracinis nurodymas įvykdytas laiku, galima pateikti naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/skundas-del-nutarimo-administracinio-nusizengimo-byloje-kai-administracinis-nurodymas-ivykdytas-laiku.

Asmuo, pageidaujantis susipažinti su neišnagrinėta ar išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, turi pateikti tinkamai užpildytą nustatytos formos prašymą. Tai padaryti galima naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/prasymo-leisti-susipazinti-su-administracinio-nusizengimo-bylos-medziaga-priemimas

Labai svarbu prašyme nurodyti pageidaujamų susipažinti duomenų apimtį ir įvardyti kokiais teisėtais tikslais ir kam jie bus naudojami, kaip reikalauja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

Jeigu Jums buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl kurio norite pateikti paaiškinimą apie administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ar atsiųsti nusižengimo faktą patvirtinančius / paneigiančius įrodymus ar kitus dokumentus, iki bylos nagrinėjimo dienos tai galima padaryti raštu, naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Paaiskinimas-administracinio-nusizengimo-byloje-ir-ar-reikalavimas-nagrineti-byla-zodinio-proceso-tvarka

Čia taip pat galima pareikšti reikalavimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 621 straipsnį nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, bei nukentėjusieji (ar jų atstovai). Skundo turinys ir forma turi atitikti Kodekso 624 straipsnio reikalavimus. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu, pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, tik asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas, administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas, skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė, nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai, skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamame skunde turi būti nurodytas skundą paduodančio asmens ar jo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje galima pateikti naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Skundas-del-nutarimo-administracinio-nusizengimo-byloje
arba interneto svetainėje  https://www.epolicija.lt.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą galima rasti Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/asr

Dėl kompensacijos už būsto šildymą gali kreiptis būste deklaruoti arba būstą nuomojantys (jei būsto nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) asmenys, kurie atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje numatytas sąlygas – dirba, mokosi / studijuoja, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna senatvės ar neįgalumo pensiją, slaugo / prižiūri kitą asmenį ir kt.

Jei šeimoje auga vaikai iš ankstesnio bendro gyvenimo, turi būti sudaryta patvirtinta teismo sutartis dėl išlaikymo priteisimo / tėvystės nustatymo išlaikymo priteisimo metu.

Turintys įsiskolinimų už būsto šildymą / geriamąjį / karštą vandenį su tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas turi būti priteisęs grąžinti skolą.

Jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaravę / būstą nuomojasi kelios asmenų grupės – visos turi teikti prašymus dėl kompensacijų, o jei nors vienas būste gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo neturi teisės į kompensacijas – jos neskiriamos visam būstui.

Šildymo kompensacija skiriama atsižvelgus į būste gyvenamąją vietą deklaruojančių asmenų bendras pajamas, todėl, norint gauti kompensaciją, dėl jos prašymus atskirai turi pateikti visi viename būste gyvenamąją vietą deklaravę arba būstą nuomojantys vieniši asmenys arba šeimos.

Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos būstui, nustatant teisę į kompensacijas būste deklaruotiems asmenims, todėl dėl kompensacijų turi kreiptis (pildyti prašymus) visi būste deklaruoti asmenys, ir jeigu nors vienas asmuo neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienam iš asmenų.

Norint sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija, ir preliminarų jos dydį, galima pasinaudoti www.spis.lt esančia šildymo kompensacijos skaičiuokle arba padės Socialinių išmokų skyriaus specialistai tel. 870035545; tiesioginio pokalbio metu https://sis.vilnius.lt; el. paštu sis@vilnius.lt.

Savivaldybės Socialinių išmokų skyrius ne vėliau kaip per 30 d. nuo prašymo pateikimo nustato teisę į šildymo kompensaciją, priima sprendimą ir apie tai informuoja prašymo pateikėją. Informacija apie nustatytą kliento teisę į kompensaciją ir jo pajamas perduodama (2 kartus per mėnesį) šildymo paslaugas teikiančiai įmonei (pvz., Vilniaus šilumos tinklams). Ši įmonė apskaičiuoja kompensacijos dydį ir pritaiko kompensaciją, kuri nurodoma mokėjimo pranešime kitą mėnesį nuo teisės nustatymo. Pvz.: Jei prašymas pateiktas sausio 25 d., sprendimas priimamas iki vasario 25 d., kompensacija bus pritaikyta kovo mėnesį (bus nurodyta mokėjimo pranešime).

Šildymo kompensacija galima pasinaudoti nepriklausomai nuo naudojamo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.), taip pat kompensacija geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidoms.

Kompensacijos skiriamos trims mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio. Priklausomai nuo asmens aplinkybių (pasikeitusios šeimos sudėties, šeimyninės padėties, pajamų ir pan.) kompensacijos gali būti skirtos trumpesniam (vienam / dviem mėnesiams) ir ilgesniam terminui (pusei metų). Kaskart kreipiantis dėl kompensacijų, teikiamas prašymas, o informaciją apie kompensacijų teikimo laikotarpį asmuo gauna informaciniame pranešime apie nustatytą teisę į kompensacijas.

Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.

Prašymą dėl kompensacijos pratęsimo galima teikti kitą mėnesį, pasibaigus nustatytos teisės į kompensaciją terminui. Šiuo atveju reikia kreiptis nuo balandžio mėnesio, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nustatytos teisės į kompensaciją termino pabaigos.

Kai šildymas centralizuotas, su prašymu būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašyme nurodyti šilumos tiekėją, karšto vandens tiekėją (pvz., AB Vilniaus šilumos tinklai ir UAB „Vilniaus vandenys“) ir kliento kodą (arba atsiskaitomosios knygelės numerį). Taip pat reikia pateikti dirbančių asmenų pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas pajamas. Kiti būtini pateikti dokumentai nurodyti čia Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas .

„Sodroje“ informacija rodoma tik apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant paramą vertinamos pajamos, gaunamos į rankas. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą. Individualios veiklos pajamos „Sodroje“ nerodomos.

Iki 2024-04-30 nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą šildymo kompensacija nepriklauso ir neskiriama, jei nėra nustatyta tėvystė ir nepriteistas išlaikymas. Išimtys nurodytos Tvarkos aprašo 43.3 p.

Teisė į kompensaciją priklauso, jei vaikams nustatyta tėvystė ir mama yra sudariusi teismo patvirtintą sutartį dėl vaikų materialinio išlaikymo; jei šeima nuomoja būstą – yra sudaryta  teisėta nuomos sutartis. Tuo atveju, kai būste yra kitų deklaruotų asmenų, jie pateikia prašymus ir pan. Jeigu šeimai yra taikoma atvejo vadyba arba vienam iš šeimos narių yra nustatytas neįgalumas, o iš paminėtų sąlygų nesutvarkytas tik vaikų išlaikymo klausimas, prašymas gali būti nagrinėjamas išimties tvarka.

Nustatant teisę į kompensaciją vertinamos pajamos (pensija), gaunamos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje. Šiuo atveju į gaunamas pajamas bus įtraukta kitoje valstybėje gaunama pensija ir kitos gaunamos pajamos.

Ne, negalite. Namas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, turi pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos. Jei sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją. Svarbu tai, kad skiriant kompensaciją vertinamos šeimos (šiuo atveju vyro ir žmonos) bendros pajamos.

Butų savininkai, gaunantys būsto šildymo kompensaciją, gali kreiptis ir dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo daugiabučio namo modernizavimo atveju.

Jei šildymo kompensacija nepriklauso ar jos nepakanka, finansinę naštą galima sumažinti pasinaudojant Vilniaus šilumos tinklų mokėjimų atidėjimo galimybe. Mokėjimų atidėjimo modelis netaikomas automatiškai, todėl norint atidėti mokėjimus iki šildymo sezono pabaigos reikia atvykti į Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo centrą adresu Spaudos g. 6-1, Vilnius, arba kreiptis tel. 19118.

Galima kreiptis ir dėl kitos finansinės paramos. Kiekvienu atveju įvertinama individuali situacija. Plačiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

Daugiabučiams namams valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti butų ir kitų patalpų savininkai gali pasirinkti tokias valdymo formas:

  • Steigti daugiabučio namo savininkų bendriją, išsirinkti valdymo organus, pavedant jiems organizuoti namo priežiūrą.
  • Sudaryti jungtinės veiklos sutartį (JVS) ir įgalioti asmenį, kuris atstovaus patalpų savininkams ir organizuos namo priežiūrą.
  • Pasirinkti administratorių, kuris rūpinsis gyventojams priklausančiu bendru turtu ir organizuos jo priežiūrą. Administratorių skiria savivaldybė.

Kviečiame susipažinti su Vilniaus miesto daugiabučių namų interaktyviuoju žemėlapiu! Jame galite rasti bendrąją informaciją apie daugiabučius namus, pastatų valdytojus, teikiamų paslaugų kainas, palyginti jas su kaimyno namu ir kt.

Naudinga informacija Vilniečiams apie daugiabučių namų valdymą (bendrijų steigimas) (lankstinukas atsisiųsti)

Kaip įsteigti namo bendriją?


Iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą.



Šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuriame turi dalyvauti dauguma butų savininkų.



Priimamas sprendimas dalyvaujančiųjų dauguma.



Bendrijos įstatus tvirtina notaras.


Bendrija įregistruojama Juridinių asmenų registre.

  • Norint steigti bendriją, reikia suburti iniciatyvinę grupę, kurią sudarytų bent 3–5 asmenys.
  • Iniciatyvinė grupė turi parengti bendrijos įstatų projektą pagal nustatytus bendrijos įstatų rengimo reikalavimus.
  • Iki steigiamojo susirinkimo dienos sudaryti pritariančiųjų bendrijai sąrašą, kuriame turi būti: savininkų parašai, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris, jo išdavimo data.
  • Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį prižiūri savivaldybės paskirtas administratoriaus, apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą reikia pranešti administratoriui prieš 30 dienų iki susirinkimo. Administratorius bendrijos steigimo iniciatoriams ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia namo bendrojo naudojimo objektų aprašą.
  • Apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą, vietą ir laiką visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams pranešama ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kartu pateikiama susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas.
  • Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų savininkų.
  • Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Buto ar kitų patalpų savininkas balsuojant turi po vieną balsą. Buto ar kitų patalpų bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.
  • Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami į sąrašą, kuriame nurodoma: dalyvio vardas ir pavardė ir kita informacija, nurodyta Bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Jeigu susirinkimo dalyvis yra įgaliotas savininko atstovas, susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
  • Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Protokolas parengiamas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo ir bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašo pavyzdinę formą rasite čia.
  • Jeigu steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos. Daugiau informacijos galite rasti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų Bendrijų įstatymo 6 straipsnyje.

 

Sprendimas registruoti bendriją priimamas steigiamajame susirinkime.Bendrijos pirmininkas bendrijos įstatus ir kitus steigimo dokumentus pateikia patvirtinti notarui.

Notaro patvirtintus dokumentus bendrijos pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų registruoja bendriją arba praneša apie atsisakymą registruoti, nurodydamas priežastį.

Nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą.

Įregistravus Bendriją prašome informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, kuris išbrauks daugiabutį namą iš administruojamų namų sąrašo.
Prašymo formą galite rasti čia

Administratorius  privalo:

  • per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti su namu susijusios veiklos  ataskaitą savivaldybei, patalpų savininkams ir perimantiems namo valdymą;
  • perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas;
  • perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai;
  • iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo  2019-12-11 apmoka visas naujų daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo išlaidas (dengia notaro, VĮ Registrų centro suformuoto patalpų savininkų sąrašo, Juridinių asmenų ir Nekilnojamojo turto registrų kaštus).

Konsultacijas, kaip įsteigti bendriją ir kaip toliau organizuoti namo valdymą bei priežiūrą, nemokamai teikia Savivaldybės atrinkta Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“.

Konsultacijos yra teikiamos Šeimyniškių g. 21-94 patalpose, telefonu 8 673 71413 ir el. paštu bendrijos@jurisconsultus.lt , darbo dienomis 15-18 val., penktadieniais 13-15 val.

Gyventojų patogumui prieš atvykstant žodinei konsultacijai, siūlome telefonu  arba el. paštu susiderinti susitikimo laiką, kad atvykus sutartu laiku kiekvienas besikreipiantis būtų užtikrintas, jog tą dieną konkrečiu laiku bus pakonsultuotas jam rūpimais klausimais.

Kaip savarankiškai prižiūrėti namą pagal jungtinės veiklos sutartį ?


Butų savininkai organizuoja susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties (JVS) pasirašymo. Sprendimą priima dauguma.



Pasirašoma sutartis, išrenkamas JVS įgaliotas asmuo.



Namo valdymas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.



Administratorius ir Savivaldybė informuojami apie pasirašytą sutartį.



Administratorius perduoda namo valdymą.

 

 

  • Nepatenkinti administratoriaus veikla butų savininkai organizuoja susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo (JVS). Sprendimą priima dauguma;
  • Surašomas sprendimų priėmimo protokolas, pasirašoma sutartis, išrenkamas JVS įgaliotas asmuo;
  • Daugiabučio namo valdymas JVS įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre (NTR);
  • Informacija apie pasirašytą sutartį ir jos įregistravimą NTR pateikiama namo Administratoriui ir savivaldybės Būsto administravimo skyriui, namas išbraukiamas iš administruojamų namų sąrašo (prašymo formą galite rasti čia);
  • Administratorius per mėnesį nuo sutarties pasirašymo perduoda namo valdymą;
  • Butų savininkai patys sprendžia savo namo priežiūros klausimus.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties pavyzdinę formą galite rasite čia »

Daugiau informacijos – tel.: (8 5) 211 2718 / 2092

Kaip pakeisti namo administratorių?


1/4 butų savininkų pasirašytą prašymą atsiųsti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt.



Butų savininkai balsuoja dėl administratoriaus pakeitimo.



Administratorius pakeičiamas, jei pakeitimui pritaria dauguma butų savininkų.


Norėdami pakeisti (pasirinkti kitą) administratorių,  ne mažiau kaip 1/4 butų savininkų turi raštu (prašymo formą galite rasti čia) kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, kuris vadovaudamasis Administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu pats organizuos administratoriaus pakeitimo procedūras.

Likus 6 mėnesiams iki paskirto (pasirinkto) administratoriaus veiklos  termino pabaigos dėl administratoriaus pakeitimo (kito pasirinkimo) į Savivaldybę gali kreiptis bent 1/5 savininkų ir Būsto administravimo skyrius organizuos administratoriaus pakeitimo procedūras.

Platesnė informacija apie pasirinkimo procedūras https://daugiabuciai.vilnius.lt/

KAI NAMĄ PRIŽIŪRI  SAVIVALDYBĖS PASKIRTAS ADMINISTRATORIUS, PATALPŲ SAVININKAI TURI ŽINOTI, KAD ADMINISTRATORIUS YRA ATSAKINGAS UŽ NAMO PRIEŽIŪRĄ IR PRIVALO:

  1. Organizuoti namo techninę priežiūrą, šią paslaugą pirkti rinkoje, o kai vykdo pats, derinti sąmatą ir tarifą su savininkais.
  2. Organizuoti inžinerinių sistemų techninę priežiūrą ir namui priskirto sklypo priežiūrą, sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais, vykdyti sutarčių kontrolę.
  3. Planuoti namo remonto darbus, apskaičiuoti tam reikalingas lėšas, parengti remonto darbų planus ir juos visiems savininkams pateikti į pašto dėžutes.
  4. Vykdyti remonto darbus.
  5. Apskaičiuoti s ir paskirstyti savininkams pagal jų nuosavybės dydį mokesčius už atliktus remonto darbus ar suteiktas paslauga (iki kito mėnesio 15 d.).
  6. Sukūrus bendriją, pasirašius jungtinės veiklos sutartį ar pakeitus administratorių perduoti namo priežiūrą ir visus su namu susijusius dokumentus ir sukauptas lėšas kitam namo valdytojui (per 30 d.).

 

ADMINISTRATORIUS PRIVALO ATSISKAITYTI /TEIKTI INFORMACIJĄ SAVININKAMS APIE  VYKDOMĄ NAMO PRIEŽIŪRĄ

  1. Pasibaigus kalendoriniams metams per 3 mėnesius į pašto dėžutes pateiktis ataskaitą, kokius darbus, paslaugas atliko name, kiek lėšų sukaupta ir panaudota namo priežiūrai.
  2. Prieš 3 darbo dienas informuoti apie planuojamus remonto darbus: jų mastą, kainą, lėšų šaltinius, atlikimo terminą, darbų rangovą, darbų vadovą ir jo kontaktinius duomenis.
  3. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti apie remonto darbų ir kitų paslaugų pirkimo rezultatus.
  4. Pateikti paaiškinimus apie apskaičiuotus mokesčius, atliktus remonto darbus ir suteiktas paslaugas (terminas – 10 darbo dienų, jei kreipiamasi raštu). Visus klausimus aptarti susirinkime (jei prašo ¼ savininkų).
  5. Savininkams paprašius susipažindinti juos su darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais.
  6. Parengti ūkinį-finansinį planą, kuriame turi būti nurodyti visi einamųjų metų mokesčiai ir planuojami remonto darbai. Plano projektą teikti savininkams, jei savininkų pasiūlymų negauna, Administratorius planą tvirtina ir vykdo.
  7. Namo savininkai Administratorių kontroliuoja per išsirinktą įgaliotąjį atstovą, kuris stebėtojo teisėmis dalyvauja darbų ir paslaugų pirkimuose, priimant darbus, apžiūrose, fiksuojant prietaisų rodmenis.

Savivaldybės Būsto administravimo skyrius kontroliuoja kaip Administratorius vykdo jam priskirtas pareigas ir funkcijas, nurodytas čia

Administratoriaus kontrolė vykdoma, nagrinėjant gyventojų skundus, prašymus, atliekant planinius ir neplanuotus administratorių vykdomos veiklos name patikrinimus bei tikrinant kaip administratorius organizuoja daugiabučio namo priežiūrą ir remonto darbus.

Į savivaldybės vykdomą administratoriaus kontrolę neįeina finansinių dokumentų turinio ir atliekamų darbų kokybės, kiekių tikrinimas.

Įsteigus bendriją ir ją įregistravus Registrų centre, bendraturčiams sudarius jungtinės veiklos sutartį (toliau – JVS) ir ją įregistravus Registrų centre arba įsigaliojus savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau – administratorius) konkretaus daugiabučio namo valdytoju (toliau visi kartu – naujasis valdytojas), naujasis valdytojas:

  1. turėtų nedelsdamas raštu kreiptis į buvusį valdytoją, nurodydamas jo pareigą per 30 dienų perduoti naujam valdytojui nepanaudotas butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, turimus pastato statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, kitus dokumentus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu (susirinkimų protokolai; ilgalaikiai planai; bendrojo naudojimo objektų aprašas ir kt.) ir pasiūlyti priėmimo perdavimo vietą, laiką, savo kontaktus ir pan.;
  2. jeigu buvęs valdytojas per nurodytą terminą dokumentų, kaupiamųjų lėšų neperduoda, arba perduoda ne viską, naujasis valdytojas:

2.1.  gali kreiptis į buvusį valdytoją su raginimu (siųstu registruotu paštu; įteikti pasirašytinai asmeniškai) per nustatytą terminą (pvz. 7 dienų) perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas. Raginime galėtų būti nurodomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 str. 10 d. nuostatos (Administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį;

2.2. jeigu buvęs valdytojas į gautą raginimą nereaguoja ar raginime nurodytų reikalavimų perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas neįvykdo, arba naujasis valdytojas papildomai neragino buvusio valdytojo įvykdyti savo pareigas, naujasis valdytojas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo įpareigoti buvusį valdytoją atlikti veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu „Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę“.

Kaip bus vykdomas teismo įpareigojimas?

Teismas sprendime nurodys terminą, per kurį atsakovas turės įvykdyti sprendimą. Jeigu atsakovas įpareigojimo per sprendime nurodytą terminą neįvykdo, ieškovas (naujasis valdytojas) turės kreiptis  į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Gavęs vykdomąjį raštą naujasis valdytojas turės jį pateikt antstoliui priverstiniam vykdymui (https://www.antstoliurumai.lt/antstoliu-funkcijos).

Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe, kurias vertėtų įsidėmėti

  1. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
  2. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę:
    • imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai;
    • reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
  3. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.
  4. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas LR civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
  5. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
  6. Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
  7. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai dėl klausimų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, pirmiausia turėtų kreiptis į jų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją. Šiam nepateikus atsakymo per 10 darbo dienų arba esant nepasitenkinimui atsakymu, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas gali būti skundžiamas Savivaldybės administracijai.

Balkonų, lodžijų stiklinimas ir oro kondicionierių tvirtinimas prie esančio daugiabučio namo fasado ar šlaitinio stogo yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kada laikoma, jog pastato išvaizda keičiama, yra nurodyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte).

Šiems darbams atlikti privaloma:

  1. Parengti paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Aprašą parengti gali projektuotojas/architektas, ar šias paslaugos teikianti įmonė;
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą dėl numatytų darbų atlikimo Civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka (balsuojant susirinkime arba raštu).
  3. Gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kurį išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Vyriausiojo miesto architekto skyrius, el. p. savivaldybe@vilnius.lt, tel. Nr. (8 5) 211 2000).

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami statybos darbai, kurie užbaigiami statytojui (užsakovui, savininkui, valdytojui) surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą (Nekilnojamasis daiktas (užbaigtas statyti pastatas) ir daiktinės teisės į jį VĮ Registrų centre turi būti užregistruotos per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų išdavimo dienos).

Primename, kad statybos darbai be SLD, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priimti sprendimą ir paruošti vieną paprastojo remonto darbų aprašą (projektą) dėl visų norinčių ar ateityje norėsiančių bendraturčių įstiklinti balkoną, ar įsirengti oro kondicionierių.

Savivaldybės administracija kartotinai primena apie skiriamą paramą pagal šiuos patvirtintus Vilniaus miesto Tarybos sprendimus:

  • 2019 m. gruodžio 04 d. Vilniaus miesto Taryba patvirtino sprendimą toliau tęsti penktus metus vykdomą projektą, kurio metu daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Senamiestyje ir jo apsaugos zonoje savininkai gali gauti dalinį finansavimą fasadų elementų, t. y. balkonų, lodžijų, karnizų, parapetų ir kitų architektūrinių detalių, galimai avarinei ar avarinei būklei likviduoti. Daugiau informacijos galite rasti čia: http://www.vsaa.lt/index.php/bendruomenei/parama-balkonu-avarines-bukles-likvidavimui/
  • Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2017 10 11 sprendimu Nr. 1-1185 patvirtino „Paramos kultūros paveldo statinių,  išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarkos aprašą“, kuriuo numatyta skirti paramą kultūros paveldo statinių, patenkančių į kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio teritoriją, išorės ir jų aplinkos tvarkybai. Paramos dydis iki 50% tvarkybos darbams reikalingų lėšų. Daugiau informacijos galite rasti čia: http://www.vsaa.lt/index.php/bendruomenei/parama/
  • Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2019 kovo 20 d. sprendimu Nr. 1-2002 patvirtino „Dalinio finansavimo skyrimo kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių, esančių kultūros paveldo vietovėse, išorės tvarkybai tvarkos aprašą“, kuriuo numatyta skirti paramą kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių, esančių kultūros paveldo vietovėse, išorės tvarkybai. Paramos dydis iki 50% tvarkybos darbams reikalingų lėšų. Daugiau informacijos galite rasti čia: http://www.vsaa.lt/index.php/bendruomenei/parama-kulturos-paveldo-objektu-ir-statiniu-tvarkybai/


PRIMENAME, KAD NORINTYS DALYVAUTI ANKSČIAU IŠVARDINTUOSE PROGRAMUOSE IR GAUTI DALINĮ FINANSAVIMĄ TVARKYBOS DARBAMS 2021 M., PRAŠOME IKI 2020 M. SPALIO 1 D. TEIKTI PRAŠYMUS.

Detalesnę informaciją Jums gali suteikti: VILNIAUS SENAMIESČIO ATNAUJINIMO AGENTŪRA, Programų vadovas architektas Kęstutis Masaitis, tel. (8 5) 212 2535, el. paštas k.masaitis@vsaa.lt

Statinio galimos avarinės būklės požymiai – statinio (jo dalies, konstrukcijų) deformacijos, dėl kurių statinys yra avarinis arba jų nepanaikinus statinys gali tapti avariniu (STR 1.03.01:2016 4.4 papunktis).

Statinio savininkas arba naudotojas, nustatęs, kad jo naudojamas statinys atitinka galimos avarinės būklės požymius (STR 1.03.01:2016 1 priedas), privalo užsakyti statinio ekspertizę (STR 1.03.01:2016 13 punktas).

Statinio ekspertizė atliekama ir viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) arba statinių naudojimo priežiūrą (Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius) nurodymu, bei statinio savininko (naudotojo) iniciatyva.

Teisės aktai reglamentuojantys statinių priežiūrą įpareigoja statinio naudotoją (Statybos įstatymo 47 straipsnis) suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Iki remonto darbų atlikimo statinio naudotojas privalo imtis laikinų apsaugos priemonių užtikrinančių nustatytų konstrukcijų defektų būklės stabilizavimą (atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, apriboti priėjimą ir privažiavimą prie statinio ar jo dalies turinčios avarinės būklės požymių, sustabdyti ar apriboti statinio naudojimąiki kol bus atlikta statinio ar jo dalies konstrukcijų turinčių galimos avarinės būklės požymių ekspertizė ir bus pašalinti defektai sąlygojantys galimai avarinės būklės požymius.

Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka. Kai statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas statinio ekspertizės akto kopiją per 5 darbo dienas išsiunčia valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam padaliniui, kuris statinio registracijos dokumentuose padaro apie tai įrašą.

Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys nėra avarinis, statinio naudotojas imasi priemonių, kurios nurodytos statinio ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai.

Pažymime, kad statinį ar jo dalį, turintį galimos avarinės būklės požymių naudoti galima tik tada, kai statinio naudotojui bus pateiktas statinio ekspertizės aktas su išvada, kad statinį ar jo dalį saugu naudoti.

Primename, kad atlikti statinio ekspertizę turi teisę atestuotos ekspertizės įmonės, turinčios SPSC išduotus kvalifikacinius atestatus, suteikiančius teisę atlikti statinio (statinio dalies) ekspertizę. Atestuotų ekspertizės įmonių sąrašas skelbiamas SPSC interneto svetaine www.spsc.lt → Registrai → Įmonių atestavimas → Atestuotos ekspertizės įmonės.

Teikiamos paslaugos skelbiamos:
https://paslaugos.vilnius.lt/ – Civilinė metrikacija;
https://www.registrucentras.lt/p/680

Prašymus galima pateikti:

– el. būdu per elektroninės valdžios vartų portalą prisijungus prie Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MGVDIS  https://www.registrucentras.lt/p/680

Prisijungti taip pat galima per https://paslaugos.vilnius.lt/ – Civilinė metrikacija;

– fiziškai atvykus į skyrių (K. Kalinausko g. 21/1) arba per įgaliotą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka. Įgaliojimas turi būti surašytas pas notarą arba per el. sistemą https://igaliojimai.lt/

– prašymą (ir prie jo pridėtus dokumentus) pasirašius el. parašu, pateikti el. paštu cms@vilnius.lt

– prašymą (ir prie jo pridėtus dokumentus) atsiųsti registruotu paštu arba pateikti per kurjerį teisės aktų nustatyta tvarka;

– užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai gali kreiptis per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje.

Kai asmuo dėl paslaugos įvykdymo (išskyrus prašymą įregistruoti santuoką) į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, prie prašymo turi būti pridėti dokumentų originalai arba notaro ar konsulinio pareigūno patvirtintos kopijos. Taip pat būtina pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro ar konsulinio pareigūno.

Prašymas įregistruoti santuoką yra pateikiamas asmeniškai pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Per įgaliotą asmenį ši paslauga nėra teikiama.

Abu norintys susituokti asmenys gali pateikti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui nustatytos formos prašymą https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Prasymo-iregistruoti-santuoka-priemimas-ir-santuokos-registravimas elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu santuoka@vilnius.lt).

Kitu atveju prašymas įregistruoti santuoką paduodamas abiem norintiems susituokti asmenims atvykus į Civilinės metrikacijos skyrių arba pateikus prašymą registruotu paštu, arba per kurjerį.

Taip, galima. Asmenys, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, turi teisę paduoti prašymą įregistruoti santuoką bet kuriame pasirinktame Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuje.

Prašymą įregistruoti santuoką galima pateikti tik to miesto civilinės metrikacijos įstaigoje, kuriame ketinama registruoti santuoką.

Santuokos data nėra rezervuojama iš anksto nepateikus prašymo. Pateikiant prašymą įregistruoti santuoką, būtina nurodyti pageidaujamą santuokos įregistravimo datą. Jeigu pageidaujama data bus užimta arba tą dieną santuokos neregistruojamos, jaunieji gali išsirinkti kitą santuokos įregistravimo datą. Santuokų registracijos datos skelbiamos
https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Civilines-santuokos-registracijos-kalendorius

Gali, jeigu bent vieno iš norinčiųjų susituokti asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir turi tai patvirtinančius dokumentus.

Atsisakoma legalizavimo ir tvirtinimo pažyma Apostille, kai minėti viešieji dokumentai išduoti Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012).

Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose išduoti įgaliojimai ir sutikimai nėra vieši dokumentai, todėl turi būti patvirtinti pažyma Apostille (arba legalizuoti) ir išversti į lietuvių kalbą.

Europos Sąjungos valstybės narės https://europa.eu/european-union/about-eu/countries_lt

Jungtinė Karalystė (JK) nebėra ES valstybė narė, tačiau pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 gruodžio 31 d. JK išduoti viešieji dokumentai nėra tvirtinami Apostille.

Taip pat pažymos Apostille nereikalaujama ant dokumentų, gautų iš Rusijos, Ukrainos, Moldovos.

JK išduotas vardo, pavardės pakeitimo dokumentas Deed poll, JK sudarytas įgaliojimas, sutikimas nėra vieši dokumentai ir turi būti patvirtinti Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

Atsisakoma dokumentų vertimo, jeigu kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu pateikiama daugiakalbė standartinė forma (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191). Daugiakalbė standartinė forma nėra atskiras dokumentas, ji galioja tik su pateikiamu viešuoju dokumentu.

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32016R1191

Reglamentas netaikomas trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotiems viešiesiems dokumentams bei trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotų viešųjų dokumentų kopijoms, nors tas kopijas yra patvirtinusi ES valdžios institucija.

Išrašai iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, išduoti pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis nėra legalizuojami ar tvirtinami pažyma Apostille ir neverčiami į lietuvių kalbą (užsienio kalbą).

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.364028

https://keliauk.urm.lt/lt/gyvenantiems-uzsienyje/konsulines-funkcijos-lietuvos-pilieciams/dokumentu-legalizavimas-ir-tvirtinimas-pazyma-apostille/valstybes-kuriu-civilines-bukles-aktu-irasu-israsai-galioja-be-legalizavimo-ar-tvirtinimo-pazyma-apostille

Santuokos registravimo dieną laukiame jaunųjų atvykstant paskirtu laiku. Jaunieji ir liudytojai su savimi privalo turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, t. y. pasus arba asmens tapatybės korteles. Santuoka nebus registruojama, jeigu asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra negaliojantis arba į santuokos ceremoniją jaunieji ar vienas iš jaunųjų atvyko be minėto dokumento.

Informacija skelbiama https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Prasymo-iregistruoti-santuoka-priemimas-ir-santuokos-registravimas

Santuokos registravimo tvarka ir sąlygos kiekvienoje užsienio valstybėje yra skirtingos, todėl dėl informacijos reikia kreiptis į tos užsienio valstybės kompetentingą instituciją, kurioje norima įregistruoti santuoką.

Jauniesiems niekur kreiptis nereikia. Civilinės metrikacijos skyrius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukia į apskaitą savo iniciatyva pagal religinės bendruomenės ar bendrijos įgalioto (įpareigoto) asmens pateiktą pranešimą apie minėtos santuokos įregistravimą.

Jaunieji gali kreiptis į bet kurią pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos įrašą liudijančio išrašo išdavimo.

Gimus vaikui vienam iš tėvų reikia prisijungti prie metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680 ir užpildyti prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“.

Vaiko gimimo įrašą liudijantis išrašas, pasirašytas el. parašu, yra nemokamai siunčiamas tėvelių nurodytu el. paštu.

Abu tėvai turi kreiptis pas notarą dėl tėvystės pripažinimo pareiškimo patvirtinimo. Pripažinus tėvystę pas notarą, vienam iš tėvų reikia prisijungti prie metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680 ir užpildyti prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“, įkeliant sistemoje tėvystės pripažinimo patvirtinimo dokumento kopiją.

Kai vaikas gimsta nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko tėvu pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Todėl iki vaiko gimimo įregistravimo, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.

Reikia kreiptis į teismą. Civilinės metrikacijos skyrius santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą registruoja savo iniciatyva, vadovaudamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu (asmeniui į Civilinės metrikacijos skyrių kreiptis nereikia).

Teisės aktai nenumato galimybės pasikeisti pavardės į susigalvotą. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytas baigtinis sąrašas pavardės pakeitimo pagrindų.

Keičiant vardą, pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo (-os) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiami, jeigu turimas vardas ir (ar) pavardė neatitinka geriausių vaiko interesų. Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su reikiamais dokumentais, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas, laisvos formos motyvuotas nepilnamečio vaiko tėvų ar vieno iš jų rašytinis prašymas, kuriame nurodyta, kodėl pageidaujama keisti vardą, taip pat vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Įregistravus santuoką arba pasikeitus asmenvardį, būtina kreiptis į Migracijos tarnybą https://www.migracija.lt/ pasikeisti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (toliau – ATPD) (t. y. pasą arba asmens tapatybės kortelę). Pasikeitus ATPD, pasikeis duomenys Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Reikia kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir (ar) papildymo ir (ar) pakeitimo.

Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (suinteresuotam asmeniui kreiptis nereikia), vadovaudamasis asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bet kurią pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą dėl mirusio asmens mirties įrašą liudijančio išrašo išdavimo.

Išduoda civilinės būklės akto įrašus (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo) liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas.

Kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu išduoda daugiakalbę standartinę formą, galiojančią Europos Sąjungos valstybėse narėse, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.

Išduoda išrašus iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis.

Žiūrėti skiltį „Kada nereikalaujama užsienio valstybėje išduotų viešųjų dokumentų (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, vardo, pavardės pakeitimo, teismų sprendimų) tvirtinimo Apostille ir vertimo į lietuvių kalbą (užsienio kalbą)?”.

Ne. Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių archyvuose yra saugomi civilinės būklės aktų įrašai sudaryti nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Civilinės būklės akto įrašai sudaryti iki minėtos datos yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve, adresu Mindaugo g. 8, Vilnius https://www.archyvai.lt/lt/lvia_naujienos.html, el. paštas istorijos.archyvas@lvia.lt

Pažymos išduodamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje.

Kartu su pažyma, patvirtinančia kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, gali būti išduota daugiakalbė standartinė forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.

Ne. Duomenis apie save galite pasitikrinti prisijungę el. adresu https://www.registrucentras.lt/savitarna/ arba turite kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių.

Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Informacija skelbiama https://paslaugos.vilnius.lt/services

– Užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Uzsienio-valstybeje-gimusio-vaiko-gimimo-itraukimas-i-apskaita

– Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimas į apskaitą https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Uzsienio-valstybeje-iregistruotos-santuokos-itraukimas-i-apskaita

– Užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimas į apskaitą https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Uzsienio-valstybeje-nutrauktos-santuokos-itraukimas-i-apskaita

– Užsienio valstybėje mirusio asmens mirties įtraukimas į apskaitą https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Mirties-registravimas-uzsienio-valstybeje-mirusio-asmens-mirties-itraukimas-i-apskaita

Kreipimosi būdai nurodyti skiltyje “Kokiu būdu galima užsakyti Civilinės metrikacijos skyriaus teikiamas paslaugas?” Taip pat žr. skiltį „Kada nereikalaujama užsienio valstybėje išduotų viešųjų dokumentų (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, vardo, pavardės pakeitimo, teismų sprendimų) tvirtinimo Apostille ir vertimo į lietuvių kalbą (užsienio kalbą)?”.

Ne. Pirmiausia reikia įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką, tada – ištuoką.

Taip, gali.

Nereikia, vertimus tvirtina vertėjų biuras.

Asmuo arba valstybinė institucija turi kreiptis į bet kurį pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu perduoti asmens duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.

Už Civilinės metrikacijos skyriaus teikiamas paslaugas yra nustatytas valstybės rinkliavos mokestis. Konsulinis mokestis yra mokamas užsisakius paslaugas per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje, todėl Civilinės metrikacijos skyriuje jis nėra mokamas.

Prašymai centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje (toliau – IS) registruojami nuolat. Prašymo pateikimo laikas vaiko eilės numeriui įtakos neturės. Tai galima padaryti internetu IS prisijungus https://svietimas.vilnius.lt/. Grupės sudaromos kovo mėnesį, todėl norint lankyti 2022 m. rugsėjį, reikia užsiregistruoti vaiką iki grupių formavimo pradžios. Eilės bus sudaromos atsižvelgiant į turimus prioritetus, registracijos laikas ir data nesvarbūs. Pažymime 18-31 negalima.

Prašymai galioja, iki bus suteikta paslauga, vaikui pradėjus mokytis pagal pradinio ugdymo programą arba iki prašymas bus atsiimtas IS vartotojo. Negaliojantys prašymai IS panaikinami. Nutraukus ugdymo sutartį, prašymai dėl įstaigos keitimo taip pat yra naikinami. Kiekvienas naujas prašymas priimti vaiką ar pakeisti įstaigą panaikina ankstesnįjį.

Eilės sudaromos tokia tvarka:

1.1. vaikai, kurių abiejų tėvų (globėjų) ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, pirmenybę teikiant (ši nuostata taikoma ir 18.1.4 papunktyje nurodytam atvejui):

1.1.1. vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus (prioritetas taikomas pagal tėvo (globėjo), su kuriuo deklaruotas vaikas, gyvenamąją vietą). Taip pat šis kriterijus taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra įstaigai priskirtoje teritorijoje įsigytame arba išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama (nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre);

1.1.2. vaikams iš šeimų, auginančių (globojančių) tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas;
1.1.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, prioritetas taikomas tik toje pačioje įstaigoje, kurią tuo metu lanko brolis ar sesuo);

1.1.4. vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu, teismo sprendimu laikinai apribota valdžia (pridedami skenuoti dokumentai);

1.1.5. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) mokosi bendrojo ugdymo mokykloje;

1.1.6. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne daugiau kaip 40 procentų darbingumo lygio;

1.2. vaikai, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, pirmenybę teikiant:

1.2.1. vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus. Taip pat šis kriterijus taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra įstaigai priskirtoje teritorijoje įsigytame arba išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama (nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre);

1.2.2. vaikams iš šeimų, auginančių (globojančių) tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas;

1.2.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią Įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, prioritetas taikomas tik toje pačioje įstaigoje, kurią tuo metu lanko brolis ar sesuo);

1.2.4. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) mokosi bendrojo ugdymo mokykloje;

1.2.5. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne daugiau kaip 40 procentų darbingumo lygio;

1.3. neatitinkant Aprašo 18.1 ar 18.2 punktų nustatytų kriterijų, eilės sudaromos tokia tvarka:

1.3.1. vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtiniais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka);

1.3.2. vaikai iš kitų savivaldybių (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtinais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka);

1.3.3. vaikai iš kitų savivaldybių, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtiniais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka).

Pirmumo teisę suteikiančios priežastys sumuojamos ir yra visos lygiavertės.

Nesant prioritetų, vieta skiriama vyresnio amžiaus vaikams.

Į Įstaigas be eilės priimami ir perkeliami iš vienos įstaigos į kitą:

1. vaikai, kuriems Vilniaus miesto savivaldybės vaiko gerovės komisijos nutarimu skirtas privalomas ikimokyklinis ir (ar) priešmokyklinis ugdymas;

2. įvaikinti vaikai, globą turintys vaikai (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa nustatoma tėvų prašymu);

3. tos pačios įstaigos darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip pusę metų pagal pagrindinę darbo sutartį, vaikai;

4. du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje (ši nuostata taikoma ir Aprašo 18.1.4 papunktyje nurodytu atveju), kai jie pretenduoja į įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (ši nuostata taikoma pagal Aprašo 18.1. papunktyje nurodytą tvarką). Nesant laisvų vietų pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, gali būti pasiūlytos alternatyvos artimiausių seniūnijų įstaigose

5. užsienio valstybių piliečių, diplomatinio korpuso darbuotojų, dirbančių Lietuvos Respublikoje esančiose užsienio diplomatinėse atstovybėse, vaikai.

6. vaikai su negalia, kuriems nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis arba kitų judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis;

7. vaikai, kurių vienas iš tėvų yra neįgalus ir jam nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis arba kitų judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis.

Prašymai perkelti į kitą įstaigą pateikiami elektroniniu būdu https://svietimas.vilnius.lt/, pasirenkant tik vieną įstaigą. Vaiko tėvai (globėjai) gali teikti prašymą pakeisti įstaigą tik vaikui pradėjus ją lankyti (pasirašius ugdymo sutartį). Perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą IS sistemoje atliekamas tik tėvams (globėjams) pasirašius ugdymo sutartį pageidaujamoje įstaigoje. Iki bus pasirašyta ugdymo sutartis su pageidaujama lankyti įstaiga, vaikas lieka ankstesnėje įstaigoje. Tėvai (globėjai), gavę pranešimą apie skirtą vietą įstaigoje, turi elektroniniu būdu pasirašyti dvišalę elektroninę sutartį per el. laiške nurodytą terminą ir pateikti šiuos dokumentus: vaiko gimimo liudijimo kopiją, elektroninės statistinės apskaitos formos (Nr. E027-1) mokinio sveikatos pažymėjimą.

Tų pačių gimimo metų vaikų tėvams (globėjams), kurie yra pasirašę dvišales ugdymo sutartis su įstaigomis, į kurias tuo metu yra priimti jų vaikai, abipusiu susitarimu suteikiama galimybė apsikeisti įstaigomis, pateikus pasirašytą prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriui elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt, pašto adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius arba atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

IS tvarkytojas vaikus priskiria į naujas grupes nuo einamųjų metų kovo 18 d. iki kovo 30 d. Atsiradus galimybėms, grupės gali būti formuojamos visus metus. Jūs būsite informuoti jūsų pasirinktu informavimo būdu (SMS žinute ir/arba el. paštu).

Deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys tikrinami vieną kartą per savaitę, pirmą savaitės darbo dieną.

Tėvai (globėjai), gavę pranešimą apie skirtą vietą įstaigoje, turi per 10 kalendorinių dienų elektroniniu būdu pasirašyti dvišalę elektroninę sutartį ir iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. pateikti įstaigai, į kurią priimtas vaikas šiuos dokumentus: vaiko gimimo liudijimo kopiją (ar) vaiko gimimo įrašą liudijantį išrašą, elektroninės statistinės apskaitos formos (Nr. E027-1) mokinio sveikatos pažymėjimą.

Tėvai (globėjai), dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykę ir kt.) negalintys elektroniniu būdu pasirašyti dvišalės elektroninės sutarties, apie tai turi nedelsdami pranešti įstaigos vadovui raštu (elektroniniu pranešimu, registruotu laišku), bet ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo gauto pranešimo apie skirtą vietą įstaigoje ir informuoti apie sutarties pasirašymo ir dokumentų pateikimo datą.

Informacija apie vaiko vietą eilėje pateikiama https://svietimas.vilnius.lt/.

Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 1-1269 ,,Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=43d97f90623c11eca9ac839120d251c4

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms priskirtos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos, patvirtintos 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3168/21.
https://aktai.vilnius.lt/document/30365205

Prašymai registruojami nuolat, išskyrus kovo 18 – kovo 31 dienomis, grupių formavimo metu. Eilė yra rodoma lankymo metams (pvz. jeigu vaikas yra užregistruotas 2023 lankymo metams, eilė bus rodoma nuo 2023 m. sausio mėn.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus specialistai yra atsakingi už centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigas duomenų tvarkymą ir prašymų priėmimą. Jie tvarko įstaigų, įgyvendinančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikų, lankančių ir pageidaujančių lankyti šių įstaigų grupes.

Vaikų skaičius grupėse yra nustatomas vadovaujantis LR SAM 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

Dėl šių priežasčių vaikas negali būti išbrauktas iš laukiančiųjų eilės.

Prašymą galima registruoti tik į grupes, kuriuos yra suformuotos darželyje, ir kurios atitinka vaiko amžių tais kalendoriniais metais, kuriais pageidaujama pradėti lankyti darželį. Nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki kovo 10 d. tėvai (globėjai) https://svietimas.vilnius.lt turi galimybę pasitikrinti, ar yra pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės. Nesant tokios grupės tėvai (globėjai) turi teisę pakeisti prašymą. Pašymo pateikimo/redagavimo data neįtakoja eiliškumo.

Informaciją apie vaikus, nelankiusius įstaigos daugiau nei 30 darbo dienų per pastarąsias 90 kalendorinių dienų be pateisinamos priežasties (pateisinama priežastis –
liga (jeigu vaikas serga daugiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti papildomą informaciją apie nelankymo priežastis);
prastovos tėvų (globėjų) darbovietėje;
tėvų (globėjų) darbas pagal kintantį darbo grafiką, darbas nuotoliniu būdu, darbas užsiimat individualia veikla;
nelaimės šeimoje;
mokinių atostogų metas;
tėvų atostogų metas;
vasaros metas ir kitos svarbios priežastys),

įstaigos vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes, turi teisę pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, prieš 10 darbo dienų apie tai raštu įspėjusi tėvus (globėjus).

Pateisinama priežastis – liga (jeigu vaikas serga daugiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti papildomą informaciją apie nelankymo priežastis);
prastovos tėvų (globėjų) darbovietėje;
tėvų (globėjų) darbas pagal kintantį darbo grafiką, darbas nuotoliniu būdu, darbas užsiimat individualia veikla;
nelaimės šeimoje; mokinių atostogų metas;
tėvų atostogų metas; vasaros metas ir kitos svarbios priežastys.

Nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki kovo 10 d. tėvai (globėjai) turi galimybę pasitikrinti, ar yra pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės. Nesant tokios grupės tėvai (globėjai) turi teisę pakeisti prašymą ir pasirinkti darželius, kuriose yra tinkamo amžiaus grupės. Prašymo pateikimo/redagavimo data vaikų eilių sudarymui reikšmės neturi.

Pažymime, kad prašymai registruojami/redaguojami nuolat, išskyrus kovo 18 – kovo 31 dienomis, grupių formavimo metu.

Jeigu įstaiga teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, vaikas, baigęs ikimokyklinio ugdymo programą, tęsia priešmokyklinio ugdymo programą toje pačioje įstaigoje pateikus prašymą tiesiogiai įstaigos vadovui nustatyta tvarka ne per IS. Tėvams (globėjams) pageidaujant pakeisti įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą, pildomas prašymas per IS Apraše nustatyta tvarka. Jeigu įstaiga neteikia priešmokyklinio ugdymo paslaugų, tėvai (globėjai) teikia naują prašymą į pageidaujamas įstaigas Apraše nustatyta tvarka.

Tėvai (globėjai) du kartus pateikę prašymą IS ir atsisakę pasiūlytos vietos (nepasirašę sutarties), turi teisę pateikti prašymą praėjus ne anksčiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio priskyrimo į Įstaigą datos.

Sodinti galima laisvame plote tarp namo sienos ir tako. Jei tako nėra, Jei tako nėra, sodinti galima 3 metrų pločio juostoje šalia namo sienos. Prie namo fasado paprastai būna įrengta plytelių juosta (nuogrinda). Ją reikia palikti. Jeigu nuogrindos nėra, reikia tarp augalų ir fasado palikti laisvą plotą, kuris tarnaus kaip nuogrinda ir kaip praėjimas (plotis nuo 50 cm iki 1 metro). Šią zoną galima mulčiuoti skalda, mulčiumi ar išdėlioti plyteles.

Prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais krūmai, aukštesni kaip 2 m, sodinami 2,5 m atstumu, kiti krūmai – 1,5 m atstumu. Medžiams taikomas 10 metrų atstumas nuo gyvenamųjų pastatų su langais, tačiau bendru kaimynų sutarimu galimos išimtys (pavyzdžiui, iki 5 m aukščio auganti rojaus obelaitė prie namo kampo), tačiau būtina palikti ne mažesnį kaip 3 metrų atstumą iki pastato. Sodinant medžius reikia išlaikyti 4 m atstumą nuo apšvietimo stulpų.

Prašome nesodinti labai nuodingų (pvz., žalčialunkis, kukmedis, auginantis raudonas uogas), dygių, deginančių ar stipriai alergizuojančių augalų. Taip pat negalima sodinti invaziniais pripažintų augalų.

Priklauso nuo sodinimo pobūdžio – jeigu sodinamas akcentinis medelis ar jų grupė/eilė, ypač gatvėse – reikėtų rinktis medelį, kurio skersmuo 1 metro aukštyje yra bent 6-8 cm ir daugiau, medžiai turi būti su šaknų gumulu. Tačiau natūralistinio želdinimo medžių ir krūmų plotui įveisti galima naudoti ir daug mažesnius sodinukus, tik tokiu atveju apsodintame plote nereikėtų planuoti šienauti vejos, ją reikėtų keisti mulčiu ir plotą aptverti, kol želdiniai suvešės.

NETINKAMŲ SODINTI VILNIAUS MIESTE INVAZINIŲ AUGALŲ SĄRAŠAS (pagal 2021-02-03 Aplinkos ministerijos informaciją, rekomenduojama pasitikrinti paskutinę redakciją)

Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa),
vėlyvoji ieva (Prunus serotina),
muilinė guboja (Gypsophila paniculata),
uosialapis klevas (Acer negundo),
varpinė medlieva (Amelanchier spicata),
gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus),
didžioji rykštenė (Solidago gigantea),
kanadinė rykštenė (Solidago canadensis),
tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus),
šluotinis sausakrūmis (Cytisus scoparius),
bitinė sprigė (Impatiens grandulifera),
smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora),
dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata).

Bendru kaimynų ar bendrijos raštiniu sutarimu galima sodinti medžius, krūmus ir daugiamečius žolinius augalus bendroje kiemo erdvėje. Rekomenduojame pasitarti ir pasirengti kiemo apželdinimo schemą. Būtina įvertinti požeminių komunikacijų kieme išsidėstymą, pramintus takus, kuriais vaikšto kaimynai, atsižvelgti į bendrus visų poreikius. Taip pat prašome apgalvoti, kas ir kaip toliau rūpinsis naujai pasodintais augalais.

Sodinti galima, bet sodinimo plotai ir sodinami augalai turi būti suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe. Rašykite mums zalias@vilnius.lt, pristatykite idėjas ir kartu rasime tinkamiausią sprendimą.

  1. Rašyti adresu zalias@vilnius.lt ir pateikti šią informaciją:
    • Situacijos nuotrauka;
    • Tikslus adresas( gatvės pavadinimas su namo numeriu arba koordinatės);
    • Kreipiamasi individualiai ar bendrijos vardu (nurodyti bendrijos pavadinimą, kontaktus);
    • Jei kreipiamasi sodinimo patarimo – pateikti savo viziją, kaip įsivaizduojate apsodintą plotą. Būtinai kalbėkitės su kaimynais – gal jie taip pat turi idėjų? Sodinimui bendroje erdvėje turėtų pritarti dauguma vietos gyventojų ,kad išvengti konfliktų ir nesusipratimų;
    • Jei prašoma sodinukų, nurodyti sodinukų kiekį ir pavadinimus, pateikti pageidaujamos vietos sodinimo schemą (nupiešta ant popieriaus ir nufotografuota).
  1. Pateikta informacija patikrinama ir atsakymas pateikiamas per 2 darbo dienas.
  2. Sodinukus galima atsiimti penktadieniais, 14-15 val., (tikslesnė informacija bus pateikta su pritarimu sodinti išnagrinėjus pateiktą informaciją);.
  3. Po sodinimo, adresu zalias@vilnius.lt laukiamos apsodintos vietos nuotraukos.
  4. Šį rudenį daliname tik šiuos sodinukus:
    • Paprastasis ąžuolas (lot. Quercus robur)
    • Zyboldo obelis (lot. Malus sinboldii)
    • Paprastasis klevas (lot. Acer platanoides)
    • Vienpiestė gudobelė (lot. Crataegus monogyna)
    • Paprastasis lazdynas (lot. Corylus avellana)
    • Blindė (lot. Salix Cinerea)
    • Žilvitis (lot. Salix Viminalis)
    • Purpurinis gluosnis (lot. Salix purpurea Nana)
  1. Kaip sodinti augalą:
    • Kasti duobę dvigubai didesnę už sodinuko vazonėlį. Jei gruntas kietas ar nelaidus, duobę didinti;
    • Įmaišyti komposto, permaišyti su esamu gruntu, įberti lėto poveikio trąšų laikantis tręšimo instrukcijų;
    • Iš vazonėlio išėmus augalą patikrinti šaknis, jei jos susivijusios, praardyti, kad galėtų plėstis į šonus;
    • Augalą sodinti, kad jo kaklelis būtų sulig aplinkinės žemės lygiu;
    • Mulčiuoti pomedį 50-100 cm spinduliu aplink augalą 3-5 cm storio mulčiaus sluoksniu, tada neaugs piktžolės ir  geriau laikysis drėgmė;
    • Augalą po pasodinimo gausiai palaistyti ir rūpintis, kol prigis.

Prieš sodindami bendroje erdvėje (išskyrus plotą po balkonu), pasitarkite su kaimynais, bendrai nuspręskite, kokias ir kur rūšis sodinsite. Įsiklausykite į kitų mintis ir pagrįskite savo idėjas. Pagal galimybes gaukite daugumos kaimynų pritarimą augalų rūšims ir sodinimo vietoms.

Ne, nes daugiabučio laiptinėse, koridoriuose, rūsiuose, bendruose balkonuose, virtuvėse, tualetuose ir kitose bendrose patalpose rūkyti jau uždrausta įstatymu.

Dvibutis namas nėra laikomas daugiabučiu namu, todėl prieštaravimo pateikti nėra galimybės.

Ne, nes prieštaravimą dėl rūkymo gali pateikti tik daugiabutyje gyvenantis asmuo.

Ne, nes prieštaravimą dėl rūkymo gali pateikti tik daugiabutyje gyvenantis asmuo.

Taip, kadangi daugiabutis namas yra vienu adresu. Laiptinių skaičius įtakos neturi.

Ne, draudimas galios tik toje daugiabučio dalyje, tai yra tuo adresu, kuriuo gyvena prieštaravimą pateikęs asmuo.

Ne, draudimas galios visuose daugiabučiuose, kuriems suteiktas tas pats adresas.

Nuomininkas, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, gali pateikti prieštaravimą. Draudimas rūkyti įsigalios, bet nuomininkas, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos negalės pateikti skundo dėl rūkymo balkone. Jeigu per 6 mėnesius nuomininkas nedeklaruos gyvenamosios vietos tame daugiabutyje, draudimas bus panaikintas.

Negalėsite, nes tabako gaminiu laikoma ir elektroninė cigaretė, elektroninių cigarečių pildyklė, rūkomasis žolinis gaminys.

Prieštaravimas gali būti nagrinėjamas iki 20 darbo dienų, o Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl draudimo rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose turi įsigalioti ne anksčiau nei po 15 darbo dienų nuo jo priėmimo.

Draudimo rūkyti nesilaikantys asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnį ir jiems gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų.

Negalite, nes pagal Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalį asmenys gali pranešti policijai ar Savivaldybės administracijai apie draudimo rūkyti pažeidimus tik tame daugiabutyje, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys (pvz.: nuotraukos, vaizdo įrašai), patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje, lodžijoje faktą ir aplinkybes.

Nežinos, nes teisės aktų registre viešai skelbiamame Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme negali būti nurodyti gyventojo, pareiškusio prieštaravimą, asmens duomenys. Savivaldybės administracija taip pat neteikia duomenų apie prieštaravimus pareiškusius asmenis, jeigu besikreipiantis asmuo nepagrindžia duomenų gavimo būtinumo pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Asmens noras žinoti prieštaravimą pareiškusį asmenį nėra pakankamas pagrindas teikti duomenis.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas užtikrina žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą. Įstatymas taikomas kartu su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Reglamento II skyriaus 5 straipsnio b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Savivaldybės administracija neturėdama teisinio pagrindo, kuris nurodytas Reglamente, negali suteikti ir nesuteiks asmens duomenų tretiesiems asmenims.

Bute rūkyti nedraudžiama, bet bute rūkantis asmuo privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitus butus. Reikia suprasti, kad Savivaldybės administracijos specialistai neturi realių galimybių patikrinti, ar tabako dūmai patenka iš vieno buto į kitą bei užfiksuoti daromą administracinį nusižengimą, nes be asmens sutikimo negalima įeiti į butą.

Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka daugiabučio administratorius apie sprendimą ar sprendimo panaikinimą paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis informuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus. Administratorius turi teisę pasirinkti gyventojų informavimo apie nustatytus draudimus būdą, o informacijos apie draudimą rūkyti Jūsų daugiabutyje nepateikimas laiptinėje nebus pagrindas ginčyti įsigaliojusio draudimo.

Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas nustato, kad duomenys tvarkomi teisėtai, jei yra vykdoma teisinė prievolė (vykdomos teisės aktų nuostatos). Asmenų fotografavimas ir užfiksuotų vaizdų perdavimas atitinkamoms institucijoms numatytas Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad teikiant skundą dėl rūkančio balkone, terasoje ar lodžijoje asmens, turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo faktą. Atsižvelgiant į tai, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nėra pažeidžiamas.

Pranešant apie draudimo rūkyti nesilaikymo atvejus neturite nurodyti rūkančiojo asmens vardo ir (ar) pavardės. Teikiant rūkymo faktą patvirtinančius duomenis (nuotraukas, vaizdo įrašus), kartu su pranešimu turi būti nurodomas daugiabučio namo adresas bei buto, kurio balkone, terasoje ar lodžijoje buvo rūkoma, numeris. Pareigūnai pagal pateiktą informaciją ir nekilnojamojo turto registro duomenimis, kreipiasi į buto, iš kurio balkono, lodžijos ar terasos buvo rūkoma, savininką, prašydami pateikti informaciją apie rūkiusį asmenį.

Kiekvieno viešojo administravimo subjekto vadovas pasirenka, kokie asmenų prašymų ar skundų nagrinėjimo būdai yra priimtiniausi. Šiuo metu prieštaravimai dėl rūkymo telefonu nepriimami, nes suteiktos galimybės prieštaravimą dėl rūkymo pateikti kitais būdais:

  1. naudojantis elektronine paslauga;
  2. atsisiuntus prieštaravimo formą, kurią užpildžius, pasirašius ir nuskanavus ar nufotografavus galima atsiųsti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt arba įprastu paštu į Konstitucijos pr. 3;
  3. neturint galimybės atsisiųsti prieštaravimo formos ar pasirašyti prieštaravimo kvalifikuotu elektroniniu parašu, prieštaravimą galima surašyti ranka, pasirašyti ir nuskanavus ar nufotografavus atsiųsti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt arba įprastu paštu į Konstitucijos pr. 3.

Teisės aktai nedraudžia rūkyti prie daugiabučių, jų kiemuose ar žemės sklypuose, priklausančiuose atskiriems savininkams. Jei terasa nėra daugiabučio dalis, nedraudžiama rūkyti joje ar šalia jos.

Teisės aktuose numatytas draudimas rūkyti tik daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, todėl nėra teisinio pagrindo uždrausti rūkyti kitos paskirties pastatų balkonuose, terasose ir lodžijose, net jeigu kitos paskirties pastatuose yra butai. Jei pastatas, kuriame gyvenate, yra ne daugiabutis, o pvz. prekybos, maitinimo, administracinis pastatas, poilsio namai, viešbutis, jaunimo nakvynės namai ir kt., draudimas rūkyti jo balkonuose, terasose ir lodžijose negali būti nustatytas.

Pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą Lietuvoje draudžiama rūkyti:

  • švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų teritorijose;
  • dengtose viešojo transporto stotelių paviljonuose;
  • vaikų žaidimo aikštelėse;
  • vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose);
  • lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas.

Savivaldybės tarybos Savivaldybės teritorijoje papildomai yra uždraudusi rūkyti dalyje Vinco Kudirkos aikštės, Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) teritorijoje.

Teisės aktai nenumato draudimo rūkyti kitose viešose vietose.

Tyrimai rodo, kad tik 1-5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus, nes mesti rūkyti  nėra paprasta dėl psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo tabako. Pagalbą metantiems rūkyti galite rasti apsilankę www.nerukysiu.lt.

Čia  rasite: interaktyvius testus, padedančius sužinoti rūkančiojo tipą bei priklausomybės laipsnį; rūkymo išlaidų skaičiuoklę; interaktyvų žmogaus kūną, parodantį žalą sveikatai ir pokyčius metus rūkyti; rubriką apie el. cigaretes; informaciją, kur kreiptis pagalbos metant rūkyti, o nuo 2021 metų  – profesionalios pagalbos, teikiamos metantiems rūkyti telefonu, kontaktus.

Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento platinamus informacinius plakatus galite atsispausdinti čia arba nemokamai atsiimti spausdintu formatu iš NTAKD.

Paskatinkite draugus bei artimuosius nerūkyti, o rūkančiuosius atsisakyti šio žalingo įpročio!

www.nerukysiu.lt

(Informacija parengta bendradarbiaujant su Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentu (NTAKD)

Kelio užtvarai gali būti įrengiami tik suformuotų žemės sklypų ribose. Sklypo valdytojai, pasirengę kelio užtvaro įrengimo schemą, ją derina su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba. Gavę sutikimą iš šios įstaigos gali įsirengti kelio užtvarą valdomame žemės sklype. Savivaldybės pritarimo/derinimo įrengti užtvarus suformuotų žemės sklypų ribose, kurių Savivaldybė nevaldo, nereikia.

Bendro naudojimo valstybinėje žemėje esančių automobilių stovėjimo vietų ar aikštelių užsitvėrimas negalimas.

Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30177521.

Gyventojams automobilių stovėjimo vietos bendro naudojimo teritorijose nerezervuojamos ir nepriskiriamos. Stovėjimo vietų rezervavimas galimas tik juridiniams asmenims.
Išsamesnė informacija https://aktai.vilnius.lt/document/30198505.
Daugiau informacijos apie automobilių stovėjimo tvarką galite rasti https://www.judu.lt/.

Automobilių stovėjimo vietos juridiniams asmenims rezervuojamos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendime Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ nustatyta tvarka. Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30198505.

Prašymus rezervuoti stovėjimo vietas juridinis asmuo gali teikti užpildydamas elektroninę paslaugos užsakymo formą https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Sutikimu-rezervuoti-transporto-priemoniu-stovejimo-vietas-isdavimas arba laisvos formos prašymą siųsdamas bendruoju el. paštu savivaldybe@vilnius.lt ar paštu – Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Prioritetas atliekant horizontalųjį ženklinimą yra taikomas Vilniaus miesto gatvių ašinių linijų, greitėjimo–lėtėjimo juostų, pėsčiųjų perėjų, sankryžų, autobusų juostų ir sustojimų, neįgaliųjų stovėjimo vietų ir ten, kur atlikti asfaltavimo darbai ar numatomi svarbūs eismo pakeitimai, įrengiamos iškilios pėsčiųjų perėjos ir pan. ženklinimui.

Bendro naudojimo kiemų teritorijose stovėjimo vietų horizontalų ženklinimą gali atlikti gyventojai bendru sutarimu. Stovėjimo vietų horizontalus ženklinimas  gali būti vykdomas tik pagal nustatyta tvarka parengtą (pagal statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nurodytus stovėjimo vietų parametrus) ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą horizontalaus ženklinimo schemą.

Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30177521.

Vilniaus miesto gatvėse, bendro naudojimo gyvenamųjų namų kiemuose bei automobilių stovėjimo aikštelėse, savivaldybė žmonių su negalia transporto priemonių stovėjimo vietas žymi gavusi žmonių su negalia ir (ar) įstaigų prašymus. Prie laisvos formos prašymo turi būti pateikta neįgaliojo pažymėjimo arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės kopija ir planelis ar nuotrauka, kurioje būtų pažymėta pageidaujama stovėjimo vieta. Prašymą su priedais siųsti bendruoju el. paštu savivaldybe@vilnius.lt ar paštu – Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Daugiau informacijos https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-ukis-ir-transportas/atmintine-zmonems-su-negalia/.

Suformuotų žemės sklypų ribose technines eismo reguliavimo priemones įrengia ir prižiūri šių sklypų savininkai, valdytojai. Žemės sklypų savininkai, valdytojai turi parengti norimų priemonių įrengimo schemą ir ją suderinti su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.

Savivaldybės pritarimo/derinimo įrengti technines priemones suformuotų žemės sklypų ribose, kurių Savivaldybė nevaldo, nereikia.

Daugiau informacijos >https://aktai.vilnius.lt/document/30177521.

Greičio mažinimo kalneliai (trapecinės formos kalneliai iš asfaltbetonio dangos, greičio mažinimo kalneliai iš guminių segmentų) gali būti įrengiami Vilniaus miesto gatvėse ir kt. bendro naudojimo teritorijose. Jų įrengimas kiekvienu atveju sprendžiamas atskirai atsižvelgiant į gatvės trajektoriją, inžinerinius tinklus ir kt.

Gyventojai, pageidaujantys, kad Vilniaus miesto gatvėje ar kitoje bendro naudojimo teritorijoje, būtų įrengiamas greičio mažinimo kalnelis, turi kreiptis į Savivaldybę pateikdami laisvos formos prašymą bei pageidautinų greičio mažinimo kalnelių vietų įrengimo schemą, planelį. Siūlymus galima teiki bendruoju el. p. savivaldybe@vilnius.lt arba paštu Konstitucijos pr. 3.

Pėsčiųjų perėjos Vilniaus mieste įrengiamos vadovaujantis pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklėmis. Pirmiausia atliekama pėsčiųjų ir transporto srautų analizė, parenkamas perėjimo būdas (nežymėta perėja, nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir kt.), rengiama perėjos įrengimo schema/projektas.

Gyventojai siūlymus dėl pėsčiųjų perėjų įrengimo gali teiki bendruoju el. p. savivaldybe@vilnius.lt arba paštu Konstitucijos pr. 3.

Vilniaus mieste sferiniai veidrodžiai įrengiami sankryžose, kur yra ribotas šoninis matomumas (namų sienos, tvoros ir pan.) ir jį užtikrinti kitomis priemonėmis nėra galimybių.

Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, pageidaujantys savo lėšomis įsirengti sferinius veidrodžius bendro naudojimo teritorijoje, turi parengti eismo organizavimo schemą/projektą ir jį teikti Vilniaus miesto savivaldybei. Laisvos formos prašymus galima teiki bendruoju el. p. savivaldybe@vilnius.lt arba paštu Konstitucijos pr. 3.

Papildomos eismo reguliavimo priemonės netaikomos, kai yra pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, t. y. kliudoma pravažiavimui, matomumui ar pan.

Pranešimus dėl stovėjimo tvarkos pažeidimų galite teikti interneto svetainėje https://tvarkaumiesta.lt/ skiltyje „Pasirinkite problemos tipą“ pažymint „Transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimai“ arba tai galima padaryti skambinant policijai telefonu 112 arba interneto svetainėje https://www.epolicija.lt/web/guest/choose-reporting-service-guest.

Daugiau informacijos dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo galite rasti https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/saugus-miestas/atmintine-del-stovejimo-tvarkos-pazeidimu/

Apie šviesoforų gedimus ar netinkamą reguliavimą sankryžoje prašome Jūsų informuoti šviesoforų priežiūros centrą el. p. info@judu.lt.

Informaciją apie netinkamą viešojo transporto darbą ir/ ar prašymus apie viešojo transporto infrastruktūros priemonių įrengimo poreikį prašome teikti el. p. info@judu.lt.

Naujos stovėjimo vietos gali būti įrengiamos tik pagal suderinto techninio projekto sprendinius. Informacija dėl projektų rengimo https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Prisijungimo-prie-susisiekimo-komunikaciju-salygu-isdavimas.

Gyventojai gali svarstyti galimybes formuoti žemės sklypą (suformuotame ir išsinuomotame žemės sklype gyventojai galėtų nustatyta tvarka nusistatyti eismo tvarką ar kitaip gerinti gyvenamą aplinką) ar dalyvauti Kaimynijų programoje. Kaimynijų programoje gali dalyvauti Vilniaus daugiabučių namų, pastatytų anksčiau kaip prieš 15 metų ir patenkančių į Kaimynijos ribas. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje daugiabučių namų kvartalų ir rekomenduojamų Kaimynijų ribų schemas rengia ir tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei paskelbia Vilniaus miesto interaktyviajame žemėlapyje „Teritorijų planavimas“ skiltyje, interneto svetainėje https://maps.vilnius.lt/. Pagal Kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą vilniečiai gali kieme įsirengti automobilių stovėjimo vietas, vaikų žaidimų ar sporto aikšteles su įrenginiais, atsinaujinti pėsčiųjų takus ir šaligatvius, įsirengti įvažiavimo užtvarus ir kt. Finansavimas skiriamas ir Kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimui.

Kaimynijos atnaujinimo projekto arba jo dalies įgyvendinimą organizuoja programos administratoriumi paskirta viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą”. Daugiau informacijos apie Kaimynijų programą galima rasti interneto svetainėje https://web.vilnius.lt/kaimynijos/ ir gauti tel. (8 5) 250 3406 arba el. paštu: kaimynijos@vilnius.lt.

Savivaldybėms nesuteikti įgaliojimai leisti įsirengti elektromobilių įkrovos stoteles, kur nėra suformuotų žemės sklypų (gatvių raudonosiose linijose arba patikėjimo teise valdomuose sklypuose). Reali galimybė įsirengti elektromobilių įkrovos stotelę galėtų būti namo/įstaigos  suformuotame sklype. Daugiabučių namų kvartale suformuotame sklype elektromobilių įkrovos stotelę galima įrengti  gyventojų lėšomis, pasirengus projektą ir suderinus jį su AB „Energijos skirstymo operatorius“. Vilniaus miesto savivaldybė leidimų įrengti elektromobilių įkrovos vietas suformuotose sklypuose neišduoda, tačiau elektromobilių įkrovos stotelė gali būti įrengta gavus sklype esančių namų gyventojų ar įkurtų bendrijų pritarimą, surenkant balsų daugumą.

Remontuotinų gatvių sąrašai sudaromi atsižvelgiant į gyventojų, viešojo transporto įmonių, Kelių policijos prašymus, taip pat gatves prižiūrinčių įmonių ir savivaldybės specialistų vertinimus. Kiekvienai jų pagal asfalto dangos būklę ir kitus aspektus parenkamas tinkamas remonto būdas: duobės gali būti tiesiog užtaisomos asfaltu (dažnai prieš tai jos dar išfrezuojamos), gali būti ištisai asfaltuojama, danga remontuojama karštuoju arba šaltuoju regeneravimo būdais arba tiesiog remontuojamos provėžos. Šaltuoju metų laiku (gruodžio–balandžio mėnesiais) taisomos tik avarinės duobės (gilesnės nei 5 cm) „šaltuoju“ ar perdirbtu asfaltu. Šiltuoju sezonu vykdomi pagrindiniai gatvių remonto darbai.

Pirmiausia remontuojamos tos gatvės, kuriomis per parą daugiausia pravažiuoja viešojo ir kitų transporto priemonių, kuriose gausu pažaidų ir remontuotinų vietų ir kurių atkarpoje daugiausia provėžų bei nelygumų. Taip pat atsižvelgiama, ar remontas yra tęstinis ir ar gatvė reprezentacinė.

Už gatvių remontą ir priežiūrą Vilniaus mieste ir jo apylinkėse atsakingos trys bendrovės: „Grinda“, „Kerista“ ir „Gatvių statyba“. Šios bendrovės su sostinės savivaldybe yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis, užtikrinančias, kad būtų laiku ir kokybiškai suremontuotos gatvės, dviračių takai, šaligatviai ir gyvenamųjų namų kiemai.

Remontuojamų gatvių sąrašą pagal parinktą remonto būdą galite matyti žemiau. Lentelėse taip pat pateiktas gatvių vertinimas pagal nustatytus kriterijus.

Ištisinis asfaltavimas »
Karštasis regeneravimas »
Provėžų remontas »
Šaltasis pagrindų regeneravimas su asfaltavimu »

Į sąrašą mažiau balų turinčios gatvės gali patekti tuo atveju, jei jose dėl ypač prastos dangos kokybės jau nėra galimybės duobes užtaisyti asfaltu, o jų padėtis avarinė.

Sąraše esančių gatvių kapitalinis remontas planuojamas ateityje. Šiais metais Jūsų gatvėje bus tvarkomos duobės.

Apie duobėtas, provėžuotas ir vairuotojams pavojų keliančias gatves galite pranešti Vilniaus savivaldybės telefonu 1664. Pastebėjus mieste atvirus šulinius, gilias avarines duobes, įgriuvas ties inžinerinių tinklų šuliniais, kliūtis gatvių važiuojamoje dalyje, prašom skambinti UAB „Grinda“ Miesto avarinės dispečerinės tarnybai tel. (8 5) 215 2112 arba mob. 8 650 99 267.

Vilniaus savivaldybės atsakingi specialistai kontroliuoja, kaip remontuojamos gatvės. Pastebėjus netinkamai vykdomus darbus, bendrovėms surašomi patikrinimo aktai, o už nekokybiškai atliktą darbą Vilniaus miesto savivaldybė miestą prižiūrinčioms bendrovėms nemoka.

Prašom kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Jūs turite pateikti visus dokumentus (Kelių policijos pažymas, fotofiksaciją, sąskaitas-faktūras už atliktus automobilio remonto darbus ir kt). Vilniaus miesto savivaldybė, išnagrinėjusi medžiagą, Jums praneš, į ką galite kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Kiekvienai gatvei parenkamas tinkamiausias remonto būdas. Be abejo, atsižvelgiama ir į turimas lėšas.

Iš viso sostinėje yra daugiau kaip 1000 km asfaltuotų gatvių, apie 500 km žvyrkelių, taip pat nemažai akmenimis ir trinkelėmis grįstų gatvių. Miestas yra padalytas į 5 dalis: Centrinę, Pietinę, Vakarinę, Šiaurinę ir Rytinę.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta, kad grafičius be derinimo (leidimo) galima piešti nuo 8 iki 22 val. tik šiose vietose:

Norint piešti grafičius kitose Savivaldybės teritorijos vietose, miesto puošybą privalu suderinti su Savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriumi.
Suderinimui galima pasinaudoti elektronine paslauga
https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Pritarimas-mazosios-architekturos-ir-miesto-puosybos-objektu-irengimo-projektams.
Daugiau informacijos apie miesto puošybos derinimą gali suteikti Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Indra Bieliūnaitė (tel. +370 5 211 2836, el. paštas indra.bieliunaite@vilnius.lt).

Apie Vilnių puošiantį meną galite sužinoti ir gyvai pamatyti, pasinaudoję Neakivaizdinio Vilniaus maršrutu https://neakivaizdinisvilnius.lt/studijos/vilniaus-gatves-menas/.

Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 71.3 papunktį statinio naudotojas (administratorius) privalo dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą. Žalą dėl statinio išterliojimo patyręs asmuo turite teisę kreiptis į policiją ir, jei bus nustatytas kaltininkas, jis ne tik bus patraukas atsakomybėn, bet ir įpareigotas atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 71.3 papunktį statinio naudotojas (administratorius) privalo dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą, todėl tai yra Jūsų daugiabučio administratoriaus pareiga. Žalą dėl statinio išterliojimo patyrę asmenys turi teisę kreiptis į policiją ir, jei bus nustatytas kaltininkas, jis ne tik bus patraukas atsakomybėn, bet ir įpareigotas atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

Teisės aktai nedraudžia gyventojams patiems imtis iniciatyvos ir, suderinus su administratoriumi savo ketinimus bei dažų spalvą, nuvalyti (uždažyti) nupieštus grafičius nuo jiems bendros nuosavybės teise priklausančio turto.

Taip pat kviečiame susipažinti su kitais nelegalių grafičių problemos sprendimo būdais pranešime Grafiti-nebūk namų siaubas.

Asmenys, nuvalantys ar neuždažantys grafičių ant savo pastatų fasadų, gali būti traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį ir jiems gali būti skiriama bauda iki 600 eurų.

Siekdama padėti gyventojams, prisidėti prie aplinkos gerinimo ir estetinio pastatų išvaizdos gražinimo, Savivaldybės administracija savo iniciatyva ir lėšomis uždažo (valo) grafičius dažniausiai asmenų lankomose vietose. Savivaldybės administracija grafičių uždažymui ir nuvalymui kasmet skiria nuo 70 000 iki 80 000 eurų. Už šias lėšas kasmet uždažome (nuvalome) apie 26 000 kvadratinių metrų neteisėtų grafičių.

Efektyviausia apsaugos priemonė – vaizdo stebėjimo kameros. Siekdama užtikrinti asmenų turto saugumą, Savivaldybės administracija viešose vietose yra įrengusi vaizdo kameras, kurių vietas galima matyti žemėlapyje.

Bendruomenėms ir asmenims taip pat numatyta galimybė prie veikiančios kamerų sistemos prijungti savo iniciatyva ir lėšomis įrengtas vaizdo kameras, kurios jau padėjo nustatyti ne vieną neteisėtą grafičių piešimo atvejį. Vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai perduodami į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, todėl policijos pareigūnai turi galimybę operatyviai reaguoti į teisės pažeidimus.

Norint apsaugoti turtą nuo terliojimo grafičiais bei kitų vandalizmo apraiškų, kviečiame įsirengti vaizdo kameras, kurias įrengus pagal nustatytus reikalavimus, įjungtume į vieningą sistemą.

Reikalavimus vaizdo kameroms, kurias galėtumėme įjungti į vieningą sistemą, galite rasti viešai skelbiamoje pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje.

Jeigu planuojate tame būste gyventi, rekomenduojama ten ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai galima padaryti el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykti į seniūniją ar savivaldybę. Jei būstą nuomojatės, pakaks asmens dokumento ir būsto nuomos arba panaudos sutarties. Būsite deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui, deklaravimas automatiškai pasinaikins.

Turite suskubti deklaruoti gyvenamąją vietą, kadangi, jei to dar nepadarėte, nuo 2018-01-01 įrašai apie Jūsų įtraukimą į apskaitą Gyventojų registre nustojo galioti ir Jus likote be deklaravimo vietos. Tai gali Jums sutrukdyti gauti tam tikras paslaugas, kurias suteikiant privalomas gyvenamosios vietos deklaravimas, pvz., prarasite prioritetus, registruojant vaiką į darželius, negalėsite registruoti automobilio savo vardu, neteksite teisės į socialines išmokas ir kt.

Ne, nebus. Bet, kadangi deklaruoti gyvenamąją vietą tapo paprasčiau, siūlome, kai tik atsiras galimybė, deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą.

Internetu www.epaslaugos.lt, nuvykus į seniūniją arba savivaldybę.

Reikalingas galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (asmens tapatybės kortelė arba pasas). Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti ir vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir/ar pasą (jei toks pagamintas).

Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės.
Nuomos sutartis neturi būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo). Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims. Sutartis turi būti pasirašyta abiejų pusių.

Ne. Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Tai galite atlikti el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į deklaravimo įstaigą, t. y. seniūniją arba savivaldybę.

Turite deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) pateikti universiteto vadovybės (arba bendrabučio valdytojo) raštišką sutikimą.

Gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs. Jeigu gyvenate kitos paskirties būste, tuomet ją galite deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.

Galite, jei sodo namelis įregistruotas ir turi adresą. Tokiu atveju, galite deklaruotis el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykus su asmens dokumentu į seniūniją arba savivaldybę.

Gyvenant svečių namuose arba viešbutyje, Jūs taip pat turite teisę, gavę būsto savininko leidimą, deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Ne, negalima.

Būsto ploto (kvadratūros) apribojimo nėra.

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.
Kiti asmenys turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą.

Vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Jeigu abu tėvai (įtėviai / globėjai / rūpintojai) yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą arba nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta su tuo iš tėvų, kuris įtrauktas į šią apskaitą, vaiko įtraukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galimas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas.

Kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą organizuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o registravimas tarnyboje yra nemokamas. Jei gyvūną augintinį ženklinsite ir registruosite pas veterinarijos paslaugų teikėją, ši paslauga bus mokama ir priklausys nuo kiekvieno paslaugų teikėjo nusistatytos kainos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija gyvūnų augintinių neženklina ir neregistruoja, rinkliavų už gyvūnų registravimą ir (ar) laikymą nėra nustačiusi ir nerenka.

Daugiau informacijos apie kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje  www.vmvt.lt
Gyvūnų augintinių ženklinimas.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija kodėl reikia paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį:

Kilus klausimų dėl gyvūnų registravimo ir ženklinimo, galite kreiptis į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (žr. Kontaktai.)

Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punkte nustatyta, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Savivaldybės administracijos, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos bei šunų dresūros specialistai parengė lankstinuką-rekomendacijas apie tinkamą šunų laikymą. Tikimės, kad ši informacija padės šunis laikantiems asmenims nustatyti šunų lojimo priežastis ir sėkmingai jas suvaldyti, kad augintinio laikymas nesudarytų nepatogumų aplinkiniams gyventojams.

Su šunų dresavimo patarimais taip pat galima susipažinti naudojantis šiomis nuorodomis:

https://www.purina.lt/sunys/elgesys-ir-mokymas/kaip-suprasti-suns-elgesi/aktyvus-lojimas

https://sunudresavimas.lt/10-dresavimo-klaidu-kurias-daro-sunu-seimininkai/

https://www.reksas.lt/kaip-atpratinti-suni-nuo-nepageidaujamo-lojimo/

http://www.sarikas.lt/straipsnis/blogas-suns-iprotis-nenuilstamas-lojimas

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/augintiniai/is-proto-vedantis-suns-lojimas-ka-daryti-jeigu-nesinori-atsidurti-policijoje-ar-teisme-1036-1322948

https://www.lrytas.lt/augintinis/prieziura/2014/08/19/news/lengvas-budas-nutildyti-namuose-ikyriai-lojanti-suni-2792822/

Jums rūpimus klausimus taip pat galite užduoti Lietuvos kinologų draugijai, pasirinktiems veterinarijos gydytojams, dresavimo specialistams.

Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

Jei šunų laikytojai, vedžiodami savo augintinius uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jų šunys nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei neišeis iš aikštelės, šunys gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų ekskrementus ir kitus teršalus.

Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose visuomet vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.

Gyvūnų laikytojai turi nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.

Gyvūnų laikytojai privalo nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

Draudžiama:

  1. Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, ir gyvūnus vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti pritvirtintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
  2. Vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles;
  3. Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais;
  4. Gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro (lesalo) ar skysčių.

Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių IV skyrius reglamentuoja bešeimininkių kačių kastravimo programų rengimą, derinimą ir įgyvendinimą.

Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, Savivaldybės administracijai pateikia prašymą.

Daugiau informacijos apie bešeimininkių kačių kastravimo programų parengimą ir derinimą gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Maslaveckaitė, tel. (8 5)  219 7953, el. p.  vaida.maslaveckaite@vilnius.lt.

Suderintų bešeimininkių kačių kastravimo programų vykdymo vietos yra skelbiamos viešai Savivaldybės interaktyviajame žemėlapyje maps.vilnius.lt.

Bešeimininkes kates nemokamai gaudo ir kastruoja Vilniaus gyvūnų globos namai, adresas L. Giros g. 114, Vilnius, tel. (8 5)  273 6188, 8 652 57707, 1355, el. paštas gyvunai@grinda.lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – kodeksas) 4.61 straipsnio (bepriežiūriai ir priklydę naminiai gyvūnai) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai. Policija ar savivaldybės institucija imasi priemonių naminio gyvūno savininkui surasti.

Asmenys informaciją apie rastus gyvūnus augintinius Savivaldybės teritorijoje gali pateikti naudojantis Savivaldybės pranešimų sistema ir atliekant šiuos veiksmus: Tvarkau miestą > „Naujas pranešimas“ > problemos tipas „Rasti gyvūnai“.

Asmenys, ieškantys savo pasimetusių gyvūnų augintinių, turėtų naudotis minėta pranešimų sistema ir atlikti šiuos veiksmus:

  1. Eiti į Tvarkau miestą.
  2. Pasirinkti „Pranešimų sąrašas“.
  3. Paspausti paieškos lauko dešinėje pusėje matomą ženklą .
  4. Išsiskleidusiame sąraše pasirinkti problemos tipą „Rasti gyvūnai“.
  5. Dešinėje pusėje matomoje skiltyje „Laikotarpis“ nurodyti datą nuo kada iki kada ieškoti pranešimų.
  6. Spausti „Ieškoti“.

Pagal kodekso 4.61 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu per dvi savaites nuo smulkiųjų gyvūnų (ir jų prieauglio) perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos gyvūno savininkas nepaaiškėja, jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn. Jeigu gyvūnas grąžinamas savininkui, šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimosi juo.

Praėjus 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo Savivaldybei pateikimo dienos asmuo, radęs gyvūną augintinį ir siekdamas tapti gyvūno savininku, turėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba savo nuožiūra pasirinktą veterinarijos paslaugas teikiančią įstaigą ir jį užregistruoti Gyvūnų augintinių registre bei paskiepyti nuo pasiutligės.

Daugiau informacijos apie gyvūnų augintinių ženklinimą ir registraciją galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-zenklinimas-ir-registracija/gyvunu-augintiniu.

UAB ,,Grinda“ Vilniaus  gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai registruoja dingusius arba rastus gyvūnus bei teikia informaciją apie juos. Jei rastas ar pagautas gyvūnas turi atpažinimo ženklą (žetoną, tatuiruotę, antkaklį su adresu ar yra paženklintas elektroninėmis tapatybės nustatymo priemonėmis), Gyvūnų globos namų darbuotojai nedelsiant praneša apie jį savininkui. Atsiimdamas gyvūną, savininkas privalo sumokėti nustatyto dydžio mokestį už gyvūno sugavimą, laikymą bei priežiūrą. Dėl dingusių ar rastų gyvūnų galima kreiptis į Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8-5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu gyvunai@grinda.lt.

UAB ,,Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai nemokamai perduoda gyventojams globoti vakcinuotus gyvūnus (šunis, kates) (ne daugiau kaip 2 gyvūnus vienam pilnamečiui asmeniui). Iš Gyvūnų globos namų paimtą gyvūną galima grąžinti raštu nurodžius konkrečias priežastis. Nemokamai paima gyvūnus iš vienišų neįgaliųjų gyventojų, vienišų pensininkų, kurie dėl sveikatos būklės neįstengia savo globotinių atvežti patys. Nemokamai priima sveikus, tinkamus dovanojimui gyvūnus (iki 8 m. amžiaus). Pristatytas gyvūnas turi būti vakcinuotas polivalentine vakcina, ženklintas Vilniaus mieste.

Dėl gyvūnų paėmimo globai galima kreiptis į Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8-5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu gyvunai@grinda.lt.

Pagal Gyvūnų laikymo taisykles gyvūnus maudyti Vilniaus miesto paplūdimiuose draudžiama tik maudymosi sezono metu, todėl Vingio parke šalia stadiono ir šaudyklos prie Neries upės yra gyvūnų paplūdimys ir maudykla, kur gyvūnų šeimininkai su savo augintiniais gali nevaržomai poilsiauti.

Pastebėjus bešeimininkius naminius gyvūnus (šunis, kates) viešosiose miesto erdvėse, pagal galimybes prašome informuoti Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8-5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu gyvunai@grinda.lt.

Bešeimininkius gyvūnus (šunis, kates) Vilniaus miesto viešosiose erdvėse surenka, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą UAB ,,Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai.

Pastebėjus gyvūnų (naminių ar laukinių) gaišenas ar sužeistus gyvūnus viešosiose miesto erdvėse, pagal galimybes prašome informuoti Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8 5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu gyvunai@grinda.lt, arba UAB ,,Grinda“ avarinei tarnybai visą parą trumpuoju numeriu 1355 arba el. paštu 1355@grinda.lt.

Gyvūnų (laukinių bei naminių (šunų, kačių) gaišenas ar sužeistus gyvūnus Vilniaus miesto viešosiose erdvėse surenka UAB ,,Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai.

Oficialios gyvūnų kapinės Vilniaus mieste yra Panerių seniūnijos teritorijoje, Pirklių g. 50.

Gyvūnų kapinių teritoriją tvarko ir prižiūri (šiukšlių surinkimas ir išvežimas, teritorijos šienavimas) UAB ,,Grinda“, pranešimams tel. 1355.

Gyvūnų augintinių gaišenų užkasimo (laidojimo) gyvūnų kapinėse taisyklių (toliau – Taisyklės) pagrindinės nuostatos:

  1. Gyvūnų augintinių gaišenoms užkasti (laidoti) vietos gyvūnų kapinėse skiriamos nemokamai. Gyvūno augintinio laikytojai gali savo augintinio gaišeną užkasti (laidoti) patys arba samdyti trečiuosius asmenis (Taisyklių 4. punkto nuostata).
  2. duobė (kapas) turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant gaišenos (-ų), būtų ne mažiau kaip 1 metro storio (Taisyklių 6.2. punkto nuostata).
  3. Užkasus (palaidojus) gyvūno augintinio gaišeną, turi būti pastatytas duobės (kapo) vietą žymintis ženklas (paminklas) – ne aukštesnis kaip 0,6 m nuo žemės paviršiaus. Taip pat gali būti įrengti antkapis ir kapavietės tvorelė, kurių plotas individualioje kapavietėje – ne didesnis kaip 0,5 kv. m, o grupinėje kapavietėje – ne didesnis kaip 1,5 kv. m, atitinkamai individualios ar grupinės kapavietės tvorelė – ne aukštesnė kaip 0,3 m (Taisyklių 12. punkto nuostata).
  4. Atstumas tarp užkastų (palaidotų) gyvūnų augintinių gaišenų kapaviečių turi būti ne didesnis kaip 0,5 m (Taisyklių 13. punkto nuostata).

Išsamiau susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-09-12 sprendimu Nr. 1-811 patvirtintomis Gyvūnų augintinių gaišenų užkasimo (laidojimo) gyvūnų kapinėse taisyklėmis galima, nuoroda: https://aktai.vilnius.lt/document/30215002.

Taip pat gyvūnų kapinėse įrengtas informacinis stendas su pagrindinėmis Taisyklių nuostatomis.

Prašymai, norintiems gauti Savivaldybės skiriamą finansavimą vaiko ugdymui, registruojami nuo 2017 m. rugsėjo 1 dienos centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje. Pateikti prašymą galima internetu, užpildžius elektroninę prašymo formą interneto svetainėje https://svietimas.vilnius.lt/ (spaudžiant „Teikti prašymą 100 Eur kompensacijai“). Savivaldybėje bus sudaryta galimybė neturintiems kompiuterio ir/ar interneto ryšio pateikti šį prašymą pasinaudojant Savivaldybėje esančiais kompiuteriais, t. y. tėvai ar globėjai turės patys su savo prisijungimu prisijungus prie https://svietimas.vilnius.lt/ sistemos užpildyti ir pateikti prašymą.

Savivaldybė skiria 100 Eur per mėnesį finansavimą, kai:
– vaiko amžius yra nuo 2 iki 6 metų;
– vaikas laukia eilėje centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje nuo prašyme nurodytos lankymo datos praėjus ne mažiau nei vienus metus ir nelanko Savivaldybės arba nevalstybinės ugdymo įstaigos;
– vienas iš tėvų (globėjų) dirba arba yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, arba apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, arba pats moka privalomąjį sveikatos draudimą;
– vienas iš tėvų (globėjų) yra sudaręs Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį su asmeniu, turinčiu verslo liudijimą (ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veikla, veiklos kodas 099) ar kitaip įteisinusiu veiklą.

Taip, tačiau rašant prašymą kartu su kitais dokumentais reikia pateikti Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos deklaraciją, kad vienas iš tėvų (globėjų) arba artimų giminaičių teikia vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugas.

Pasikeitus aplinkybėms, šiuo atveju gavus vietą darželyje, per 10 darbo dienų nuo minėto įvykio apie tai turi būti informuotas Švietimo, kultūros ir sporto departamentas.

Jei informacija, kurią pateikėte yra teisinga, tiksli ir Departamento specialistai nesikreipė į Jus prašydami patikslinti informacijos, per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų duomenų pateikimo, bus priimtas sprendimas skirti finansavimą arba ne. Po sprendimo priėmimo per 10 darbo dienų Jūs būsite informuoti paraiškoje nurodytu būdu.

Finansavimas skiriamas tik tais atvejais, kai abiejų tėvų (globėjų) ir vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota Savivaldybės teritorijoje ne mažiau nei vienus metus arba kai vaiką augina vienas iš tėvų (globėjų) ir jo bei vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota Savivaldybės teritorijoje ne mažiau nei vienus metus.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti rašant prašymą:
– vaiko gimimo liudijimą;
– Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos paraišką centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje. Paraiškoje turi būti nurodytas patvirtinimas, kad pateikti duomenys yra teisingi, ir sutikimas, kad duomenys iš kitų registrų būtų gauti automatiniu būdu;
– dokumentus, patvirtinančius, kad vienas iš tėvų (globėjų) dirba (pažymą iš darbovietės, individualios veiklos pažymą ir kt.) arba yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose (pažymą iš darbovietės);
– Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį ir dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo, su kuriuo yra sudaryta vaiko ugdymo ir priežiūros sutartis, yra įsigijęs verslo liudijimą ar kitaip įteisinęs veiklą, arba Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos formos deklaraciją, kad vienas iš tėvų (globėjų) arba artimų giminaičių teikia vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugas;
– atstovo teises patvirtinančius dokumentus, jeigu paraišką teikia vaiko globėjas ar vieno iš vaiko tėvų (globėjų) įgaliotas asmuo;
– kitus finansavimo skyrimui įtakos galinčius turėti dokumentus.

Gavus pranešimą, jog Jūsų pateikta informacija yra netiksli, būtina pateikti reikiamus duomenis Švietimo, kultūros ir sporto departamentui per 10 darbo dienų nuo tėvų (globėjų) informavimo apie netikslius duomenis datos. Patikslinus informaciją, Jūsų prašymas bus svarstomas toliau.

Apie tai, ar gavote finansavimą, ar ne, Jums praneš Švietimo, kultūros ir sporto departamento specialistai Jūsų paraiškoje nurodytu būdu. Jei Savivaldybės skiriamas finansavimas Jums bus suteiktas, skirtos lėšos iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už visą praėjusį mėnesį bus pervedamas į paraiškoje nurodytą banko sąskaitą.

Atsakingi Švietimo, kultūros ir sporto departamento specialistai turi teisę tikrinti, ar tėvai (globėjai), gaunantys finansavimą, atitinka apraše nustatytas sąlygas, taip pat ar skirtas finansavimas naudojamas pagal apraše nustatytą tikslinę paskirtį (lėšos gali būti naudojamos tik ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrai ir ugdymui).

Finansavimas gali būti nutrauktas, jei:
– paaiškėja, kad tėvai (globėjai) kreipdamiesi dėl finansavimo skyrimo pateikė neteisingus duomenis, reikalingus finansavimui skirti;
– finansavimo teikimo laikotarpiu per 10 darbo dienų nepranešė tvarkos apraše nustatytų sąlygų, turinčių įtakos finansavimo skyrimui, pasikeitimą;
– jeigu nustatoma, kad skirtas finansavimas naudojamas ne pagal tikslinę paskirtį;
– tėvai (globėjai) atsisako pasiūlytos vietos Savivaldybės įstaigoje toje seniūnijoje, kurioje pasirinko įstaigas, arba besiribojančiose seniūnijose pasirinkta ugdomąja kalba.

Apie pasikeitusias sąlygas, kurios gali turėti įtakos Savivaldybės finansavimo skyrimui, tėvai (globėjai) privalo pranešti Švietimo, kultūros ir sporto departamentui per 10 darbo dienų nuo aplinkybių pasikeitimo.13. Mums pasiūlė darželį, tačiau jis mums neatrodo tinkamas ir norime jo atsisakyti. Ar tai paveiks ugdymui skirtą finansavimą, kurį gauname?

Jeigu tėvai (globėjai) atsisako pasiūlytos vietos Savivaldybės įstaigoje toje seniūnijoje, kurioje pasirinko įstaigas, arba besiribojančiose seniūnijose pasirinkta ugdomąja kalba, finansavimas yra nutraukiamas.

Visą reikiamą informaciją galima rasti https://svietimas.vilnius.lt/

Finansavimas skiriamas, kol vaikas gaus vietą Savivaldybės arba nevalstybinėje ugdymo įstaigoje, bet ne ilgiau nei 11 mėnesių terminui, kai vaiką ugdo ir prižiūri asmuo, įsigijęs verslo liudijimą ar turintis individualios veiklos pažymą, ar vienas iš tėvų (globėjų) arba artimų pilnamečių giminaičių.

Iki šiol Vilniuje NT objektų plėtotojai savarankiškai įrengdavo infrastruktūrą ir jiems būdavo taikomas nedidelis socialinės infrastruktūros mokestis. Dėl kiekvieno NT plėtotojų įsipareigojimo buvo deramasi atskirai, dažnai jie savo įsipareigojimų iki galo neįvykdydavo, o pirmam į teritoriją atėjusiam vystytojui tekdavo didžiausi infrastruktūros įrengimo kaštai. Toks procesas buvo neefektyvus ir ne visada teisingas plėtotojų atžvilgiu.

Dėl to nuo šiol tvarka bus paprastesnė ir lygiateisiškesnė. Statytojai turės sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką. Savivaldybė pati nuspręs, kur kokios infrastruktūros labiausiai reikia ir pasirūpins jos įrengimu. Taip pat skirtingi įmokų tarifai skirtingose teritorijose padės reguliuoti miesto plėtrą.

Infrastruktūros plėtros įmoką numato nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (SIPĮ).

Infrastruktūros plėtros įmoka yra taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie stato NT objektus arba juos rekonstruoja išplėsdami NT objektų plotą.

Skaičiuojant įmokos dydį bendrasis pastato plotas ar inžineriniu statiniu užstatomas plotas dauginamas iš nustatyto įmokos tarifo ir numatyto koeficiento. Rekonstrukcijos atveju įmoka skaičiuojama nuo padidėjusio ploto.

Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

1. Tarybos sprendimais numatyti šie įmokų tarifai:

Prioritetinėse*, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose teritorijose 30 Eur/kv.m.
Neprioritetinėse* teritorijose: 50 Eur/kv.m.
Į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse – konversijų – zonose 15 Eur/kv.m**
Vieno buto pastatams, kurie yra vieninteliai gyvenamieji pastatai sklype 15 Eur/kv.m.

* Pasitikrinti, ar teritorija prioritetinė galite čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626.

** 15 Eur/kv.m. konversijos teritorijos įkainis taikomas tokiam naujo pastato plotui, kuris buvo nugriautas. Likusiam statinio plotui taikomas mieste nustatytas įmokos dydis – 30 arba 50 Eur/ kv. m, priklausomai nuo teritorijos. Teritorijos konversija bus laikoma tuo atveju, kai yra tenkinamos visos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 8 p. numatytos sąlygos.

2. Tarybos sprendimais nustatyti šie įmokų koeficientai:

Z koeficientas gamybos, pramonės paskirties pastatams ir sandėliavimo paskirties pastatams, esantiems Perspektyvinėse lokalių centrų, paslaugų, Esamose gamybinėse ar Planuojamose gamybinėse funkcinėse zonose Z = 0,5
Z koeficientas visur kitur Z = 1,0
R koeficientas Šiaurinės rajone*** R = 3,0
R koeficientas visuose kituose rajonuose**** R = 1,0

***

**** Pasitikrinti rajonų ribas galima čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30357678.

3. Įmoka nėra skaičiuojama:

  • nuo požeminių automobilių saugyklų ploto;
  • nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:
    1. išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
    2. patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
    3. patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
    4. turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
    5. įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

4. Įmoka neapmokestinami šie inžineriniai statiniai:

  • sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), vaikų žaidimo, aktyviam sveikatinimuisi skirtos aikštelės;
  • kiemo aikštelės, statomos prie gyvenamosios paskirties (vieno buto) ir gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatų;
  • kitos paskirties inžineriniai statiniai: kiemo aikštelės, aplinkos tvarkymo elementai, automobilių stovėjimo aikštelės ar privažiavimo keliai, jeigu paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas nuo jų numatomas sklypo ribose (neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų). Šiame papunktyje numatyta tvarka taikoma tuo atveju, jeigu prie prašymo apskaičiuoti įmoką pateikiamos miesto tinklų valdytojų sąlygos ar raštas su informacija apie tokį paviršinio (lietaus) vandens tvarkymo būdą.

5. Įmoka mažinama 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje kitos paskirties inžineriniams statiniams: kiemo aikštelėms, aplinkos tvarkymo elementams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir privažiavimo keliams, kai jie statomi tame pačiame sklype kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5, 3.1.6, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodyti pastatai.

Vilniaus savivaldybė nustatė tarifus remdamasi faktiniais rinkos investicijų į infrastruktūrą duomenimis, įvertinusi miesto plėtros perspektyvas ir jau egzistuojančią miesto infrastruktūrą. Ilgainiui šie tarifai keisis priklausomai nuo teritorijos išvystymo lygio ar reikalingos infrastruktūros plėtros.

Toks reguliavimas yra įprastas kitose šalyse. Plečiantis miestui, reikia vis daugiau infrastruktūros (pradedant gatvėmis, baigiant darželiais). Ją įrengti ir išlaikyti yra brangiau ir sudėtingiau teritorijose, kurios yra nutolusios nuo susiformavusių miesto centrų, todėl natūralu, kad ten infrastruktūra yra prasčiau išvystyta. Tokios infrastruktūros plėtrai reikia daugiau lėšų.

Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose nustatyta prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349625

Prioritetinė infrastruktūra yra tose zonose, kuriose jau egzistuoja gerai išplėtota infrastruktūra. Šiuo metu yra nustatytos šios miesto teritorijos, tačiau ateityje jos galės būti peržiūrimos:

  1. Miesto centrinė dalis (Senamiestis, Naujamiestis ir kitos istorinio miesto centro bei formuojamo kompaktiško centro teritorijos);
  2. Buvusių pramonės zonų konversijos pagrindu formuojama kompaktiško miesto centro tąsa (Savanorių prospekto, Šiaurės miestelio aplinka), Naujoji Vilnia;
  3. Kompaktiškai užstatytos teritorijos, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare (didžioji dalis – sovietmečiu užstatyti daugiabučių rajonai);
  4. Esami ir formuojami lokalūs centrai ir paslaugų zonos, esančios teritorijose, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare, taip pat lokalaus centro ir paslaugų zonos oro uosto aplinkoje;
  5. Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko Vismaliukuose ir Vilniaus viešojo logistikos centro šalia Vaidotų geležinkelio skirstymo stoties teritorijos, taip pat teritorija naujo pramonės parko steigimui ir plėtrai Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje;
  6. Naujos integruotų funkcijų teritorijos periferinėje zonoje – Ukmergės kryptimi (Pavilionys, Bajorai), Pilaitėje (Smalinė, Zujūnai), Nemėžio kryptimi (Kalnėnai, Nemėžis) bei prioritetinės pramonės įmonių plėtros teritorijos Kuprioniškėse ir prie Lentvario (Vaidegiai).

Visą brėžinį galite rasti čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626

Surinktos įmokos pateks į Vilniaus infrastruktūros rėmimo programą, iš kurios miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą), kompensuos už tam tikrais atvejais infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.

Už infrastruktūros įmokų panaudojimą bus atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Įmokų surinkimui bus naudojamos atskiros sąskaitos ir atskira apskaita. To reikalauja tiek įstatymas, tiek gero valdymo praktika, todėl bus galima atsekti ir matyti, kiek, kur, už ką ir koks vystytojas sumokėjo.

Taip, iš prioritetinėse teritorijose surinktų įmokų, pagal poreikį, savivaldybė galės padengti ir dalį vaikų darželių ar mokyklų, poliklinikų statybai reikiamų kaštų, jei plėtojama teritorija, kurioje šios infrastruktūros dar nėra ar trūksta. Programos lėšų dalis, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, naudojamos kompensuoti už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą neprioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.

Vilniuje žinomas ne vienas atvejis, kai NT vystytojai, parduodami individualius namus ar kotedžus, žadėjo įrengti šaligatvius, automobilių parkavimo vietas, ar net vaikų darželius. Tų pažadų neįvykdė, o jų įsipareigojimus teko perimti savivaldybei. Už konkrečios teritorijos vystymą surinktomis infrastruktūros plėtros įmokomis, bus atliekami nepadaryti darbai.

Kreipiantis į savo gyvenamosios teritorijos seniūną ar seniūnaitį bei perduodant savo infrastruktūros poreikį šiems savivaldos atstovams.

Pagal SIPĮ lėšos gali būti panaudojamos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrai pagal planą, o Savivaldybės infrastruktūros plėtra pagal SIPĮ – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus. SIP įmokos nėra vienintelis šaltinis, pagal kurį tvarkoma infrastruktūra – nemaža dalimi prisidedama iš bendro miesto biudžeto.

Žinoma, savivaldybė ir toliau skirs lėšas infrastruktūros priežiūrai ar atnaujinimui iš kitų šaltinių, kaip ir iki šiol. Infrastruktūros plėtros įmokos bus nukreipiamos ten, kur vykdoma plėtra ar trūksta esamų lėšų darniai infrastruktūros, ar paslaugų plėtrai.

Tokius finansinius plėtros įrankius valdymui turi daug Europos miestų. Ten taikomi įmokų tarifai yra ženkliai didesni už šiuo metu galiojančius Vilniaus mieste.

Šiuo metu nustatyta, kad vienbučių namų statytojams, kai toks namas yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype, įmokos tarifas yra 15 Eur/kv. m nepriklausomai nuo teritorijos. Įmoka netaikoma prie vienbučio gyvenamojo namo esančiai kiemo aikštelei.

Vilnius ir Trakų r. savivaldybėms patvirtinus įmokas, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo taikyti įmoką nuo 2021 m. kovo 26 d.

Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.

Taip, reikės. Įmoka mokama statant ar rekonstruojant statinį visoje savivaldybės teritorijoje.

Statant dvibutį taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir statant daugiabutį – įmokos suma skaičiuojama nuo bendrojo statinio ploto ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatymo ploto. Rekonstrukcijos atveju mokama nuo padidėjusio bendrojo ploto. Įmoka neskaičiuojama nuo inžinerinio statinio – kiemo aikštelės.

Šiuo metu nustatyti įkainiai: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur/kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur/ kv. m.

Tokia išimtis nėra numatyta. Šiuo metu kitokia tvarka nustatyta tik gyvenamosios paskirties vieno buto statiniams, kurie yra vieninteliai gyvenamieji pastatai sklype.

Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:

  1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
  2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
  3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
  4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
  5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
  6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Įmoka daugiabučiams apskaičiuojama pagal daugiabučių plotą ir teritoriją, kurioje yra statomi daugiabučiai.

Tarifai daugiabučiams yra šie:

  • Prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose, teritorijose tarifas siekia 30 Eur/kv. m
  • Neprioritetinėse zonose, kur infrastruktūros stoka yra didesnė, tarifas siekia 50 Eur/kv. m
  • Teritorijų konversijų atveju įkainio dydis, neatsižvelgiant į tai, ar teritorija yra prioritetinė ar neprioritetinė, bus lygus 15 (penkiolikai) Eur už vieną kv. m. Konversijos teritorijos Įkainis taikomas statinio plotui, lygiam nugriauto statinio (statinių) plotui. Likusiam statinio plotui taikomi šiame sprendime numatyti Įkainio dydžiai.

(Plačiau apie šiai grupei taikomas sąlygas: https://aktai.vilnius.lt/document/30349725).

NT vystytojai, sudarydami sutartį su savivaldybe, galės gauti kompensaciją už įrengtą savivaldybės infrastruktūrą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat vystytojai turi galimybę būti atleisti nuo įmokos ar jos dalies Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašo 8(1) p. nustatyta tvarka.

Infrastruktūros įrengimas laiku bus užtikrinamas sudarant ir tvirtinant miesto infrastruktūros trumpojo ir vidutinio laikotarpio planus, kur ir pagal kokius kriterijus pirmiausia bus kreipiamos investicijos. Ilgainiui norima pasiekti tokį lygį, kad reikiama infrastruktūra (nuo susisiekimo iki socialinės infrastruktūros) iš karto būtų įrengiama vystomose teritorijose, užtikrinant darnią ir sistemingą miesto plėtrą. Visgi tam pasiekti reikės ne vienų metų ir daugybės sričių koordinavimo, taip pat suskaičiuoti ir sukaupti reikiamus finansus, sutvarkyti kai kuriuos teritorijų planavimo dokumentus

Reikia suprasti, kad visame mieste visos infrastruktūros vienu metu ir tolygiai įrengti nėra įmanoma bei tokia plėtra nebūtų laikoma efektyvia, tad, pavyzdžiui, plyname lauke statomiems pastatams reikiamos infrastruktūros teks laukti ilgiau, nei statomiems ten, kur yra numatytas plėtros prioritetas ar netoliese jau yra įrengtos infrastruktūros.

Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:

  1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
  2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
  3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
  4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
  5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
  6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Įmokos dydis apskaičiuojamas statinio bendrąjį plotą ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą dauginant iš nustatyto įmokos tarifo.

Šiuo metu nustatytas įmokos tarifas: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur už vieną kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur už vieną kv. m.

Įmoka nėra skaičiuojama nuo požeminių automobilių saugyklų plotų, taip pat nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:

  1. Išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
  2. Patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
  3. Patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
  4. Turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
  5. Įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

Pavyzdžiui, prioritetinėje teritorijoje statant daugiabutį, kurio bendrasis plotas 4000 kv. m, iš kurių požeminė automobilių saugykla sudaro 1000 kv. m, taip pat yra įrengtas antžeminis automobilių parkavimas, kurio plotas 200 kv. m, įmoka bus skaičiuojama nuo šio ploto: 4000 – 1000 + 200 = 3200 * 30 Eur = 96 000 Eur.

Ši suma pateks į infrastruktūros plėtros rėmimo programą, iš jos miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą).

Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.

Paprasčiausias tokios infrastruktūros pavyzdys – antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė: jai funkcionuoti reikalinga savivaldybės susisiekimo infrastruktūra.

Sutartis sudaroma tik dėl savivaldybės infrastruktūros, t. y. tos infrastruktūros, kurią savivaldybė ar savivaldybės infrastruktūros valdytojai perims į savo balansą.

Sutartis, vadovaujantis įstatymu, nesudaroma tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūra nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentuose (8 str. 3 d. 3 p.).

Pažymėtina, jog SIP sutartis sudaroma norint vystyti tą savivaldybės infrastruktūrą, kuri atitinka SIPĮ 2 str. 1 d. įtvirtintą sąvoką ir įprastai nėra plėtros iniciatoriaus žemės sklype, t. y. įprastai privačiame žemės sklype esanti inžinerinė infrastruktūra nebus laikoma infrastruktūra, dėl kurios galėtų būti sudaryta SIP sutartis (išskyrus atvejus, kai servitutinėje sklypo dalyje projektuojami magistraliniai tinklai), ir už kurią būtų galima gauti kompensaciją.

Taip pat abejotina, ar infrastruktūra, reikalinga vieno statinio tinkamam funkcionavimui, būtų laikoma savivaldybės inžinerine infrastruktūra, kaip ją apibrėžia SIPĮ 2 str. 1 d., dėl kurios turėtų būti sudaroma SIP sutartis ir kuri turėtų būti perduodama infrastruktūros valdytojui.

Įrengta laikoma susisiekimo infrastruktūra, prie kurios savivaldybė gali išduoti prisijungimo sąlygas, tai yra visos įrengtos gatvės (asfaltas, gatvės bei kietosios dangos), esančios savivaldybės patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše; taip pat visos įrengtos gatvės, privažiavimo keliai (asfaltas, gatvės be kietosios dangos), kurių nėra patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, tačiau yra laisvoje valstybinėje žemėje.

Susisiekimo infrastruktūra, kuri nėra įrengta, yra laikomos gatvės, suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais, su išskirtais gatvėms sklypais ar laisva valstybine žeme, tačiau neįrengtos arba kur yra tik išvažinėta pieva. Taip pat infrastruktūra, nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentais, esant ar nesant laisvos valstybinės žemės.

Jeigu infrastruktūra yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, reikia kreiptis dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo pagal SIPĮ.

Jeigu infrastruktūra nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, galite inicijuoti tokio dokumento parengimą, kuriame būtų suplanuojama savivaldybės infrastruktūra.

  1. Įmoką netaikoma nuo inžinerinio statinio – kiemo aikštelės statant vienbutį ir dvibutį gyvenamąjį namą.
  2. Kitos paskirties inžineriniams statiniams: kiemo aikštelėms, aplinkos tvarkymo elementams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir privažiavimo keliams, kai jie statomi tame pačiame sklype kaip ir gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai; gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai; viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai); poilsio paskirties pastatai; gamybos/pramonės pastatai; visuomeninės paskirties pastatai, įmoka mažinama 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje.
  3. Įmoka neapmokestinami šie inžineriniai statiniai: sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), vaikų žaidimo, aktyviam sveikatinimuisi skirtos aikštelės; kiemo aikštelės, statomos prie gyvenamosios paskirties (vieno buto) ir gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatų; kitos paskirties inžineriniai statiniai: kiemo aikštelės, aplinkos tvarkymo elementai, automobilių stovėjimo aikštelės ar privažiavimo keliai, jeigu paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas nuo jų numatomas sklypo ribose (neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų). Šiame papunktyje numatyta tvarka taikoma tuo atveju, jeigu prie prašymo apskaičiuoti įmoką pateikiamos miesto tinklų valdytojų sąlygos ar raštas su informacija apie tokį paviršinio (lietaus) vandens tvarkymo būdą.
  1. NT plėtotojai galės būti atleisti nuo plėtros įmokos tais atvejais, kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšos, skirtos infrastruktūrai bus ne mažesnės negu jų statiniams, kuriems reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtros, apskaičiuota įmoka . Jeigu infrastruktūrai vystytojas skirs mažiau lėšų nei numatyta įmoka, jis turės sumokėti skirtumą.
  2. Nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.
  3. Infrastruktūros rėmimo programos komisijos siūlymu gavus infrastruktūros plėtros iniciatoriaus prašymą savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali atleisti nuo įmokos arba ją sumažinti tokiais atvejais:
    1. Pastatai yra vystomi „Esami ir formuojami specializuoti kompleksai“ teritorijoje;
    2. Visuomeninės paskirties pastatams nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3 d. p. bet kurioje teritorijoje;
    3. Bet kurioje teritorijoje, bet kokios paskirties pastatams, tai argumentuojant visuomenine nauda, pastatams, kurie sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą.

Jeigu infrastruktūros plėtros įmokos suma yra didesnė, nei įrengiamos infrastruktūros vertė – vystytojas sumoka skirtumą miestui. Jeigu įmokos suma mažesnė – miestas grąžina skirtumą per 5 metus prioritetinėje teritorijoje arba per 10 metų – neprioritetinėje. Neprioritetinėje teritorijoje kompensuojama (grąžinama) įmoka tik iš kitų plėtotojų, prisijungiančių prie pastatytos ar įrengtos infrastruktūros, surinktų įmokų.

Infrastruktūros įmoka ir programa 50/50 nėra susijusios, ir jų susieti neleidžia teisės aktai. Vilniaus m. savivaldybė toliau tęs šią programą, leidžiančią prisidėti prie infrastruktūros ten, kur jos reikia ir pageidauja gyventojai.

Visgi infrastruktūros įmokos galės būti panaudotos kompensuoti už teritorijų planavimo dokumentuose numatytą ir įrengiamą savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą (žr. aukščiau esantį klausimą dėl grąžinimo), tai reiškia, kad įrengus viešąją infrastruktūrą prioritetinėje teritorijoje bus galima susigrąžinti visą investicijų sumą prioritetinėje teritorijoje arba tą sumą, kuria prisidės kiti vystytojai, prisijungdami prie infrastruktūros neprioritetinėje teritorijoje.

Ne, teisės aktai tokio atleidimo nenumato. Reikia suprasti, kad renkamos lėšos yra skirtos infrastruktūros, kuri galbūt bus reikalinga ir jiems patiems, plėtrai. Taip pat lėšos bus skirtos socialinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vaikų darželiams ar mokykloms statyti.

Įprastai visa įmoka turi būti sumokėta iki pateikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui. Dėl įmokos mokėjimo dalimis išskirtiniais atvejais sprendžia Vilniaus m. savivaldybės taryba. Prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

Dalis įmokos ar įmoka visai nemokama, jeigu yra sudaryta infrastruktūros plėtros sutartis, pagal kurią įrengiama reikiama viešoji infrastruktūra. Svarbu, kad sutartis gali būti sudaroma tik dėl tokios infrastruktūros, kuri yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.

Teritorijų su skirtingais įmokų tarifais žemėlapis:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349626

Prašymo forma dėl įmokos dydžio apskaičiavimo:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9dcef0604aab11eb8d9fe110e148c770 (1 priedas)

Įmokos mokėjimo tvarka:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349735

Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose yra prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349625

Beveik visos Vilniaus miesto kapinės jau yra skaitmenizuotos. Informaciją apie laidojimą galima rasti https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines.

Laidojantis asmuo turi vykti į kapines, kapinių administracijoje užpildyti prašymo laidoti formą ir pateikti Mirties liudijimą.

Antakalnio, Saulės ir Našlaičių kapinėskariukapu@ecoservice.lt, tel. 868261071.

Rasų ir Bernardinų kapinėsrasu@ecoservice.lt, 861215772.

Rokantiškių, Bevardės, Gurių, Pavilnio, Strelčiukų, Broliškos, Rytų, Verbų, Karaimų ir totorių kapinėsrokantiskes@ecoservice.lt, tel. 861275922.

Sentikių kapinėssentikiukapines@gmail.com, tel. 868660642.

Stačiatikių kapinėskapines@kupina.lt, tel. 852613618.

Naujosios Salininkų, Pupinės, Senosios Salininkų kapinėskalinauskas.algimantas@gmail.com, tel. 868432996.

Karveliškių, Platiniškių ir Varnės kapinėskarveliskes@ecoservice.lt, tel. 862048480.

Saltoniškių, Sudervės, Viršuliškių, Verkių, Bukčių ir Buivydiškių kapinėsazuolyno@ecoservice.lt, tel. 862073955.

Sudervės žydų kapinės – tel. 867025750.

Dėdeliškių, Neravų, Lentvario, Liudvinavo, Gurelių, Panerių ir Daniliškių kapinėsazuolyno@ecoservice.lt, tel. 862016864.

Kairėnų, Baniškių, Naujosios Vilnios, Mažųjų Pupojų, Didžiųjų Pupojų, Veržuvos, Viršupių ir Antavilių kapinėskairenai@ecoservice.lt, 861296702.

Visų Vilniaus miesto kapinių (išskyrus Liepynės kapines) administracijos darbo laikas:
vasaros sezono metu I–V 8.00–19.00 val., VI 8.00–14.00 val.;
žiemos sezono metu I–V 8.00–16.00 val., VI 8.00–14.00 val.;
nedirba sekmadieniais ir Lietuvos valstybinių švenčių dienomis;
esant poreikiui ir/ar esant skundams, kapinių administratoriai atlieka patikrinimus ne darbo metu.

Liepynės kapinių administracijos darbo laikas:
I-IV 9,00–18,00 val., V 9,00–17,00 val., VI 9,00–16,00 val., VII – nedirba.

Kapinės yra ramybės ir susikaupimo vieta. Vilniaus miesto kapinėse, išskyrus Karveliškių kapines, lankytojams važinėti automobiliu yra draudžiama. Uždaryti vartai atidaromi arba nuleistas užtvaras pakeliamas tais atvejais, kai į kapines atvyksta neįgalūs, senyvo amžiaus, judėjimo problemų turintys kapinių lankytojai ar vežamas krovinys kapavietės sutvarkymui. Minėtais atvejais vairuotojas turi paprašyti kapinių administratoriaus pakelti užtvarą ar atidaryti vartus.

Menininkų kalnelyje laidojami Lietuvai ypač nusipelnę kultūros ir meno veikėjai. Savivaldybės administracijos direktoriui artimas šeimos narys privalo pateikti velionio mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyti mirusiojo nuopelnai ir užpildyti prašymą skirti kapavietę;

Signatarų kvartale laidojami Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto signatarai ir jų sutuoktiniai. Savivaldybės administracijos direktoriui laidojantis asmuo (šeimos narys) privalo pateikti velionio mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos Seimo tarpininkavimo raštą ir užpildyti prašymą skirti kapavietę;

Valstybės vadovų laidojimo vietoje laidojami Lietuvos Respublikos valstybės vadovai ir jų sutuoktiniai. Savivaldybės administracijos direktoriui laidojantis asmuo (šeimos narys) privalo pateikti velionio mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarpininkavimo raštą ir užpildyti prašymą skirti kapavietę;

Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale laidojami Lietuvos kariuomenės karininkai. Interesantų aptarnavimo skyriui laidojantis asmuo (šeimos narys) privalo pateikti velionio mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarpininkavimo raštą ir užpildyti prašymą skirti kapavietę. Leidimas laidoti išduodamas pateikus visus reikalaujamus dokumentus ir gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suderinimą.

Nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.Nuo šios datos sostinėje bus įgyvendinta nauja komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sistema:

1) 5-iose savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonose teisę surinkti komunalines atliekas turės teisę tik vienas atliekų vežėjas, atrinktas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

2) įvedama dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, kuri pakeis iki šios taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams.

Teisės aktai ir papildoma informacija: /lit/teises_aktai/895 ir www.e-tar.lt.

Įvedama vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra privaloma nekilnojamojo turto savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, valdantiems rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą.

Nuo 2018 m. gegužės 1 d. atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bus pradėta skaičiuoti vietinė rinkliava. Įsigaliojus rinkliavai, visų atliekų turėtojų turimos sutartys dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo su atliekų vežėjais neteks teisinės galios.Įsigaliojus naujai rinkliavai, jokių naujų sutarčių dėl komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sudaryti nereikės nei su atliekų vežėjais, nei su SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (SĮ „VASA“).

SVARBU – mokestiniuose pranešimuose ar sąskaitose-faktūrose esami atliekų vežėjai informuos klientus (atliekų turėtojus) apie pasibaigusias sutartis su komunalinių atliekų surinkėjais. Atliekų turėtojai turi  atsiskaityti su esamu vežėju pagal turimas sutartis už iki rinkliavos įvedimo suteiktas paslaugas.

Visiems rinkliavos mokėtojams 2018 m. gegužės mėnesį bus siunčiami pirmieji mokėjimo pranešimai apie 2018 m. rinkliavą. Kitais metais mokestiniai pranešimai bus siunčiami kartą per metus iki kovo 31 d.

Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdys Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (SĮ „VASA“).Daugiau informacijos www.atliekuadministratorius.lt ir www.sivasa.lt.

Rinkliava mokama ne atliekų vežėjams, o surenkama į Savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešimus atliekų turėtojai gaus ne iš pastato administratoriaus ar bendrijos, o tiesiogiai iš rinkliavos administratoriaus – SĮ „VASA“.

Visi galimi apmokėjimo būdai ir terminai bus nurodyti mokėjimo pranešimuose.

Jei mokėjimų pranešimuose nurodyti netikslūs Nekilnojamojo turto registro duomenys, ne tam asmeniui priskirtas nekilnojamasis turtas, mirus nekilnojamo turto objekto savininkui, patalpos savininkas turi duomenis patikslinti juos pateikdamas SĮ „VASA“.

Iš rinkliavos apmokamas ne tik atliekų surinkimas, bet ir visa atliekų tvarkymo sistema: sąvartynų eksploatavimas, senų sąvartynų uždarymas, atliekų rūšiavimo skatinimas, mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių, Vilniaus regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatacija, kiti su atliekų tvarkymu susiję darbai. Mokėdami vietinę rinkliavą, gyventojai moka už švaresnę aplinką prie namų, tyresnį vandenį, grynesnį orą.Surinktos rinkliavos lėšos naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms.

Rinkliava turi padengti visas būtinąsias sąnaudas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu. Ji susidės iš pastoviųjų ir kintamųjų dedamųjų.Vietinė dvinarė rinkliava nustatoma visiems sostinės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Vilniaus mieste išskirta 15 nekilnojamojo turto kategorijų.

  • Pastovioji rinkliavos dalis visų nekilnojamojo turto objektų kategorijoms yra vienoda (0,2907 Eur/ kv. m per metus), ji nustatyta pagal apmokestinamo nekilnojamo turto plotą.
  • Kintamoji rinkliavos dalis (Eur/ kv. m per metus) priklauso nuo mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos ir visoms 15-oje nekilnojamojo turto kategorijoms yra skirtinga.

Tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo.

Daugiabučio namo gyvenamosios kategorijos patalpoms metinė rinkliava preliminariai sudarys 0,7676 Eur /kv. m pastate be įrengtos šachtinės mišrių komunalinių atliekų šalinimo sistemos ir 0,9133 Eur /kv. m pastate su įrengta šachtine mišrių komunalinių atliekų šalinimo sistema*.(*skaičiavimai dar bus patikslinti iki 2018 m. gegužės 1 d.)

Savivaldybė skatins gyventojus rūšiuoti mišrias komunalines atliekas jų susidarymo vietose. 2018-2019 m. mieste bus įrengta virš 600 požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių, kuriose bus konteineriai atskiroms atliekų rūšims, įskaitant ir biologiškai skaidžias (maisto) atliekas.

Mokestinė prievolė rinkliavos mokėtojui teikiama kartą per metus. Mokėjimo pranešime nurodomos apskaičiuotos mokėtinos sumos už visą mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), suskaidant mokėjimus ketvirčiais. Rinkliava mokama rinkliavos mokėtojo pasirinkimu už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį.

Nemokant rinkliavos ir nesurenkant pakankamai lėšų, gali pablogėti atliekų surinkimas, nes iš rinkliavos lėšų bus atsiskaitoma su atliekų tvarkytojais – tiek su atliekų vežėjais, tiek su atliekų tvarkytojais.Jeigu rinkliava nesumokama, ji išieškoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo-vežimo paslaugas teiks trys vežėjai: UAB ,,Ecoservice“, UAB ,,Ekonovus“ ir UAB ,,VSA Vilnius“, atrinkti konkurso būdu.

Vilnius suskirstytas į penkias atliekų surinkimo-vežimo (aptarnavimo) zonas:1 aptarnavimo zona – Verkiai-Žirmūnai (Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės  Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys) – UAB „Ecoservice“;

2 aptarnavimo zona – Antakalnis-Naujoji Vilnia (Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis) – UAB „Ecoservice“;

3 aptarnavimo zona – Naujininkai-Paneriai (Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis, pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis) – UAB „Ekonovus“;

4 aptarnavimo zona – Pašilaičiai-Lazdynai (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės, Lazdynų seniūnijos) – UAB „Ecoservice“;

5 aptarnavimo zona – Centras (Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis) – UAB „VSA Vilnius“.

Be to, UAB „Ecoservice“ bus atsakinga dėl didelių gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės ir pavojingų atliekų surinkimo visame mieste.

Kiekvienai aptarnavimo zonai priskyrus atliekų vežėją, sumažės konfliktinių situacijų, bus aiškesnės atsakomybės ribos, mažės sunkvežimių keliamas triukšmas, užterštumas, sumažės gatvių apkrovimas, pagerės gyvenimo kokybė.

Kadangi Vilniuje iki rinkliavos įvedimo iki šiol veikė keturi atliekų vežėjai, kiekvienas jų aptarnavo klientus visame mieste, tai daugeliu atvejų atliekų vežėjas keisis pagal aptarnavimo zonas.Atliekų turėtojus aprūpinant konteineriais ne visada vieno vežėjo mišrių komunalinių atliekų konteineriai bus keičiami kitais, t. y. galimi atvejai, kai liks esami konteineriai, kurie bus paženklinti specialiais lipdukais,  leidžiančiais nustatyti vežėją.

Konteinerių ženklinimas, atsižvelgiant į oro sąlygas, bus atliekamas iki 2018 m. gegužės 1 d.Ženklinamų konteinerių skaičius labai didelis, todėl prašytume gyventojų supratingumo.

Ženklinimas būtinas įvedant dvinarę rinkliavą, apskaitant konteinerių pakėlimų skaičių, ruošiantis kiekvieno konteinerio pasvėrimui aptarnavimo metu. Ženklinimui bus naudojami lipdukai su identifikaciniu numeriu, papildomai gali būt naudojami ir plastikiniai lustai.

SVARBU – radus taip paženklintus konteinerius, prašome neplėšyti lipdukų, kadangi NEPAŽYMĖTI KONTEINERIAI NEBUS APTARNAUJAMI.

Gyventojai privalės išstumti konteinerius iš privačių valdų, pagal jų aptarnavimo grafiką, nepaisant to, ar jie užpildyti, ar tušti.

Konteinerius ženklinimą vykdys naujasis atliekų vežėjas pagal aptarnavimo zoną.SVARBU – konteinerį gali paženklinti nebūtinai jus aptarnaujantis atliekų vežėjas, su kuriuo esate pasirašę sutartį. Pavyzdžiui, jei Jus pirmoje zonoje pagal turimą sutartį iki 2018 m. gegužės 1 d. aptarnauja UAB „Ekonovus“, paženklinti Jūsų konteinerį gali ir UAB „Ecoservice“.

PRAŠOME SUDARYTI SĄLYGAS KONTEINERIŲ ŽENKLINIMUI NEBŪTINAI TIK VEŽIMO DIENĄ.

Jeigu Jūsų mišrių komunalinių atliekų konteineris nebuvo paženklintas arba iki šiol jo neturėjote, privalote kreiptis į rinkliavos administratorių SĮ ,,VASA“, nurodydami nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį ir savo kontaktus.

Dalis nekilnojamojo turto objektų neregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl rinkliavos administratorius gali neturėti visų duomenų apie nekilnojamojo turto savininkus.Tokie objektai traukiami į Rinkliavos mokėtojų registrą pagal faktą. Neregistruoto nekilnojamo turto savininkai turi kreiptis į rinkliavos administratorių dėl būsto įtraukimo į apskaitą ir gauti konteinerį, kurį pristatys aptarnavimo zonos vežėjas.

Skaičiuojama, kad Vilniuje vis dar yra apie 60 gyvenamos paskirties būstų, kurie šildomi anglimi, apie 500 būstų šildymui naudoja anglį ir biomasę, dar 10844 būstų šildomi biomase.

Deginant akmens anglis sename, energetiškai neefektyviame katile, jos ne tik skleidžia blogą kvapą, teršia orą, bet ir kenkia patiems namo gyventojams. Kadangi kietosios dalelės patenka į vidaus patalpas, kuriose dažnai nėra geros vėdinimo sistemos, taršos koncentracija tampa dar didesnė nei lauke. Tyrimais įrodyta, kad žmonių, ypač vaikų, susirgimo kvėpavimo takų ligomis tikimybė gali padidėti kelis kartus, jei aplinkoje yra padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija.

Nekokybiškai degant kurui per kaminą su dūmais taip pat išmetama nemažai kenksmingų nevisiško degimo produktų. Pagrindinis jų – anglies monoksidas, vadinamas smalkėmis, yra labai pavojingas žmogaus sveikatai. Kietąsias daleles, išeinančias su dūmais, sudaro kuro masėje buvusios peleningos medžiagos ir nevisai sudegusios anglies dalelės – suodžiai. Kartu su smalkėmis ir suodžiais išmetami ir kiti neoksiduoti angliavandeniliai, kurių dalis yra kancerogenai – medžiagos, galinčios sukelti vėžinius susirgimus.

Be to, taršūs šildymo įrenginiai yra ir anglies dioksido emisijų šaltinis. Dėl sparčiai didėjančios anglies dioksido koncentracijos Žemės atmosferoje kyla vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra. Nesiimant atitinkamų priemonių, šio proceso pasekmės civilizacijai gali būti pražūtingos, todėl didžiausios pasaulio valstybės nuolat ieško sutarimo dėl anglies dioksido išmetimo į atmosferą ribojimo. Pagrindinis šios problemos sprendimo kelias – tai perėjimas prie atsinaujinančios energijos.

Kadangi alternatyvų tokiems taršiems šildymo būdams šiai dienai yra apstu, norėdami apsaugoti tiek pačių gyventojų sveikatą, tiek tausoti gamtą, nusprendėme, kad veikiau investuosime į šildymo įrenginių keitimą, nei į gydymo išlaidas ar padarinių aplinkai mažinimą.

Dalinis finansavimas skiriamas fiziniams asmenims, norintiems pasikeisti taršius šildymo katilus, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

  • Asmuo šildymo įrenginius keičia savo nuosavybės teise valdomame objekte, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas gyvenamajame name ir jam suteiktas unikalus numeris ir kurio statyba teisės aktų nustatyta tvarka baigta ir jis yra įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne trumpiau kaip 5 metus;
  • Asmeniui skirta APVA kompensacinė išmoka pagal galiojančias Klimato kaitos programos patvirtintas priemones;
  • Objekte, kuriame įgyvendinamas projektas, neturi būti vykdoma ūkinė-komercinė veikla. Jei nustatoma, kad fizinis asmuo, siekiantis gauti dalinį finansavimą, vykdo ūkinę-komercinę veiklą, finansavimas neskiriamas, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo, siekiantis gauti dalinį finansavimą, gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ūkinė-komercinė veikla nurodytame name nevykdoma;
  • Atvejais, kai asmuo siekia prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, objektas, kurį ketinama prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, turi būti Savivaldybės specialiuoju šilumos ūkio planu nustatytose centrinės šilumos tiekimo arba konkurencinėje zonose;
  • Objektas, kuriame įgyvendinamas projektas, šilumos gamybai turi naudoti iškastinio kuro technologijas (krosnys kūrenamos akmens anglimi, durpių briketais) ir (ar) valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše turi būti nurodytas šildymo būdas ne iš centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

Taip pat fizinis asmuo turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

  • Fiziniai asmenys, siekiantys gauti dalinį finansavimą, turi objektą prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, taip pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius;
  • Fizinis asmuo, siekiantis gauti dalinį finansavimą, turi objekte pakeisti iškastiniu kuru kūrenamą šilumos gamybos įrenginį į šilumos siurblį (žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo, oras-oras). Fizinis asmuo, siekiantis gauti dalinį finansavimą, senąjį iškastiniu kuru kūrenamą šilumos gamybos įrenginį privalo išmontuoti ir priduoti atliekų tvarkytojams iki dalinio finansavimo prašymo pateikimo dienos.

Pagal APVA taikomas priemones, į kompensacinę išmoką taršiam šildymo įrenginiui pakeisti gali pretenduoti fiziniai asmenys nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą. Pagal Statybos techninį reglamentą, sodo namai yra negyvenamosios paskirties pastatai, tad sodo namų savininkai negali kreiptis į APVA dėl kompensacijos ir gauti papildomo finansavimo iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Vilniaus miesto savivaldybė dalinę 15 proc. kompensaciją teikia prisijungimui prie centralizuotų šilumos tinklų arba įrenginių, naudojančių atsinaujinančių energijos išteklių diegimui:

  • šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra geoterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (žemė–vanduo);
  • šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra hidroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (vanduo–vanduo);
  • šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (oras–vanduo);
  • šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – oras (oras–oras).

Biokuro katilų diegimui Vilniaus miesto savivaldybė papildomo finansavimo neskiria.

Finansavimas skiriamas asmenims, kuriems APVA kompensacinė išmoka išmokėta ne anksčiau negu kitą dieną po Dalinio finansavimo tvarkos aprašo įsigaliojimo dienos, tai yra po 2022-06-08. Terminas iki kada galima pasinaudoti papildomo finansavimo galimybėmis nėra nustatytas.

Fiziniai asmenys,
keičiantys iškastinį kurą
naudojančius
šilumos įrenginius į AIE
Nepasiturintys
fiziniai asmenys,
keičiantys iškastinį kurą
naudojančius
šilumos įrenginius į AIE
Fiziniai asmenys,
kurie jungiasi prie
centralizuotų
šilumos tinklų
APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS SKIRIAMAS FINANSAVIMAS
50 proc.
tinkamų kompensuoti išlaidų
85 proc.
tinkamų kompensuoti išlaidų
50 proc.
tinkamų kompensuoti išlaidų
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SKIRIAMAS PAPILDOMAS FINANSAVIMAS
15 proc.
tinkamų kompensuoti išlaidų
15 proc.
tinkamų kompensuoti išlaidų
15 proc.
tinkamų kompensuoti išlaidų
BENDRAS FINANSAVIMAS
65 proc.
tinkamų kompensuoti išlaidų
100 proc.
tinkamų kompensuoti išlaidų
65 proc.
tinkamų kompensuoti išlaidų

Ne, pirmiausiai fiziniam asmeniui turi būti skirta APVA kompensacinė išmoka.

Ne, pirmiausiai fizinis asmuo turi būtį įgyvendinęs projektą ir jam jau turi būti skirta APVA kompensacinė išmoka.

Apie priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (t. y. šilumos siurblių: oras-oras, oras-vanduo, žemė-vanduo, vanduo-vanduo; biokuro katilų) panaudojimas fizinių asmenų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius)“ skaitykite čia. Priemone pasinaudoti galima nuo 2022 m. birželio 15 d. 8.00 val. iki liepos 15 d. 17.00 val.

Apie priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui“ daugiau skaitykite čia. Priemone pasinaudoti galima kol pakanka lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. 12.00 val.

Kvietimas dėl prisijungimo prie centralizuotų šilumos tinklų kol kas nėra paskelbtas.

Prašymas Savivaldybės administracijos Energetikos skyriui teikiamas elektroniniu būdu, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba kreipiantis asmeniškai arba per atstovą.

Elektroninė paslaugos užsakymo forma dar nėra sukurta, tačiau jau yra pakeliui, tad ateityje prašymus bus galima teikti ir šiuo būdu.

Kartu su prašymu nagrinėjimui pateikiami šie dokumentai:

  • APVA pateikto projekto išlaidų kompensavimo prašymo kopija;
  • Banko pavedimo kopija, patvirtinanti apie APVA pervestą kompensacinę išmoką;
  • Fizinio asmens įgaliojimas dėl dokumentų iš valstybės įstaigų gavimo (kai prašymą teikia ne fizinis asmuo);
  • Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos šilumos įrenginių būklės patikrinimo dokumentas (kai namas prijungiamas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos).

Kviečiame susisiekti su Savivaldybės Energetikos skyriaus darbuotojais telefonu arba elektroniniu paštu.

Kontaktiniai asmenys:

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-11-01).

Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės.

Norint bendro naudojimo kiemo teritorijoje atlikti krūmų genėjimą, gyvatvorių formavimą ar avarinį medžių genėjimą BŪTINA tai suderinti su seniūnu, Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyriu, kurie įvertins tokius darbus vietoje. SVARBU visus tokio pobūdžio darbus derinti su seniūnais, kurie savo ruoštu organizuos ir šakų išvežimą.

Apie būtinybe nugenėti šakas daugiabučio kieme, praneškite VMS ir patyrią specialistai atvykę, tinkamai ir kokybiškai nepažeisdami medžio gyvybinių funkcijų nugenės jam šakas, bei atliks kitus būtinus darbus.

Taip, jeigu genėjimas yra neintensyvus. t.y. genima iki 30 proc. medžio lajos, priešingu atveju intensyviam genėjimui reikalingas VMS išduotas leidimas.

Ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

Valstybinėje ir savivaldybių žemėje – didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai;
Privačioje žemėje – didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai;
Žemės ūkio sklypuose – nuo 30 cm skersmens;
Mieste – didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai.

Leidimas kirsti, persodinti, kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus neterminuotas.

Jeigu prašymas užpildytas tinkamai per 20 darbo dienų, nuo prašymo užregistravimo dienos, jei prašymas užpildytas netinkamai, per 5 dienas turi būti pateiktos pastabos.

Tai reiškia, kad šiam medžiui bus atlikti genėjimo darbai.

Tai reiškia, kad šis medis bus šalinamas.

  • Patikslinti kriterijai dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų priėmimo, įvaikintų vaikų, globotinių, rūpintinių, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikų, perkeliamų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių vaikų priėmimo, nebegalioja kriterijus dėl išsinuomoto būsto.
  • Papildyti kriterijai vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir paties vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra 6 ir daugiau metų (deklaracijos terminas pirmo posėdžio metu skaičiuojamas birželio 1 d. duomenimis, vėlesniuose posėdžiuose skaičiuojama to posėdžio data), skiriami 4 taškai.
  • Sudarytos sąlygos elektroninių prašymų koregavimui asmenims, stojusiems į konkursines mokyklas ir į jas nepatekusiems. El. prašymus jie galės patikslinti gegužės 30 – 31 dienomis.
  • Sudarytos sąlygos vaikams, turintiems teisę į socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą į teritorinę mokyklą patekti be eilės. Lieka Aprašo punktas dėl fizinę negalią turinčių asmenų galimybės pirmumo teise patekti į arčiausiai esančią pritaikytą mokyklą.

Prašymai teikiami:

  • nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.
  • nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. į mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus (Aprašo 1 priedas).
  • Nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima pateikti tik elektroniniu būdu tinklalapyje https://svietimas.vilnius.lt/
  • Teikti el. prašymus galima užsiregistravus ir susikūrus paskyrą https://vilnius.lt/lt/, per elektroninę bankininkystę arba kitą elektroninės atpažinties priemonę.
  • Būsimų pirmokų tėvams el. prašymą pateikti privaloma iki gegužės 31 dienos (iki kovo 31 d. į mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus).
  • El. prašymo pateikimo laikas ir prašyme nurodytų mokyklų seka neturės jokios įtakos pirmumui, todėl siūlome tėvams neskubėti, gerai apgalvoti mokyklų pasirinkimą.

Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–18 metų vaikas prašymą gali pateikti pats, turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. E. sistemoje pareiškėjas:

  • Užpildo prašymą internetu per elektroninę prašymų registracijos sistemą – https://svietimas.vilnius.lt/
  • Pirmokai pateikia priešmokyklinio ugdymo pasiekimų ir pažangos įvertinimo rekomendaciją ar kitą priešmokyklinio ugdymo programos baigimą patvirtinantį dokumentą, neturint minėtų dokumentų pristatyti pasirašant sutartį.
  • Pirmumo kriterijus patvirtinančius dokumentus.
  • Visus šiuos dokumentus reikia prisegti kaip priedus prie elektroninės registracijos prašymo formos.
  • Jeigu pildydami prašymą visų reikiamų dokumentų dar neturite, juos galite prisegti iki gegužės 31 d.
  • Iki kovo 31 d. į mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus.
  • Mokymo sutartį elektroniniu būdu tėvai galės pasirašyti patvirtinę gautą kvietimą. Sutartis sudaroma iki rugpjūčio 31 d.
  • Mokiniai į mokyklas kviečiami pagal patvirtintą grafiką.
  • Tėvai apie gautus kvietimus bus informuoti elektroniniu paštu, e. sistemoje bus matomas suteiktas mokinio registracijos numeris MOK-0000.
  • Priimtų mokytis mokinių sąrašai skelbiami mokyklų tinklalapiuose po kvietimų išsiuntimo.
  • Jei vaiką kviečia kelios mokyklos, elektroninėje sistemoje tėvai turės patvirtinti, kurią iš mokyklų renkasi.
  • Popieriniai prašymai nėra teikiami.
  • Prašymai teikiami tik internetu per elektroninę prašymų registravimo sistemą, jungiantis per tinklalapį https://svietimas.vilnius.lt/.
  • Neturintys galimybės namuose užpildyti prašymo elektroniniu būdu, galės tai padaryti atvykę į bet kurią mokyklą.
  • Kiekviena mokymo įstaiga paskirs atsakingą asmenį, kuris, esant poreikiui, tėvams padės užpildyti registracijos formą internete.
  • Prašymą užpildyti bus galima ir viešosiose bibliotekose. Vilniaus miesto savivaldybės klientų aptarnavimo centre registracija nevyks.
  • Prašymo pateikimo laikas ir nurodytų mokyklų seka neturi jokios įtakos priėmimui.
  • Taip, visų būsimų pirmų klasių mokinių prašymai teikiami per elektroninę sistemą.
  • Be eilės priimami Aprašo 50 punkte išvardinti asmenys. Kiti asmenys, neatitinkantys Aprašo 50 punkte keliamų reikalavimų, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje ir pretenduojantys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, priimami pagal šio Aprašo 52 punkto suminį pirmumo kriterijų taškų skaičių.
  • Jeigu mokykla yra teritorinė, nurodžius besimokantį brolį ir (ar) seserį (įbrolį, įseserę) bus skiriamas 1 pirmumo taškas.
  • Jei mokykla nėra teritorinė, vaikai, kurių broliai ir (ar) seserys (įbroliai ar įseserės) prašymo pateikimo metu jau mokosi ir tęs mokymąsi pagal pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programą pasirinktoje mokykloje, turi teisę pretenduoti į šios mokyklos laisvas vietas kartu su gyvenančiais mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje vaikais.
  • Dvynukams, trynukams ir kitiems daugiavaisio gimimo vaikams, kurie priimami kartu, skiriami 2 taškai, daugiavaikių šeimų vaikams skiriamas 1 taškas.
  • Nuo 2022 mokslo metų pirmumo kriterijaus taškai nėra skiriami už nuomos sutartį, registruotą Registrų centre. Priėmimas vykdomas teritoriniu principu, atsižvelgiant tik į deklaruotą gyvenamąją vietą.
  • Mokykloms priskiriamos aptarnavimo teritorijos kiekvienais metais atnaujinamos pagal duomenis apie toje teritorijoje deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičių bei atsižvelgiant į tame mikrorajone esantį mokyklų tinklą ir vertinant kiekvienos mokyklos pastato projektinį pajėgumą.
  • Jeigu deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičius viršija mokyklos pastato projektinį pajėgumą, tos mokyklos aptarnavimo teritorija yra mažinama, o kitos mokyklos, jeigu yra galimybė, esančios tame pačiame mikrorajone (arba jeigu tokios galimybė nėra – gretimame mikrorajone) ir turinčioje laisvų vietų – didinamas.
  • Teikiant prašymą elektroninėje sistemoje galima pasirinkti ne daugiau kaip tris Savivaldybės pavaldumo mokyklas, iš kurių viena privalo būti teritorinė ugdymo įstaiga.
  • Vilniaus miesto mokyklų aptarnaujamų teritorijų žemėlapis sudarytas vadovaujantis principu, kad kiekvienam adresui yra priskirta viena mokykla.
  • Tėvai pildydami elektroninį prašymą gali pasirinkti iki trijų mokyklų, iš kurių viena teritorinė.
  • Pretenduojant į mokyklą, nepriklausančią pagal gyvenamąją vietą, turite atkreipti dėmesį, kad į šią mokyklą mokiniai bus pakviesti tik tuo atveju, jeigu priėmus vaikus, kuriems ši mokykla yra teritorinė, liks laisvų ugdymosi vietų klasėje.
  • Pildant el. prašymą, skiltyje „Papildoma informacija“ yra galimybė nurodyti, į kurį mokyklos filialą tėvai norėtų leisti vaiką.
  • Pažymėtina, kad mokykla mokinius į klases ir filialus skirsto pagal mokyklos vadovo įsakymu patvirtintą tvarką.
  • Informacija apie gyventojo naujausią deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį yra sutikrinama prašymo registracijos (redagavimo) metu automatiniu būdu.
  • Jei deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje naujai įsigytame (iki 2 metų) būste įrodantys dokumentai turi būti prisegti
    e. sistemoje.
  • Duomenys e. sistemoje atnaujinami prieš komisijų posėdžius.
  • Atsakingi už priėmimo vykdymą ir koordinavimą asmenys turi teisę tėvų prašyti papildomų pirmumo kriterijus patvirtinančių dokumentų, jeigu kyla abejonių dėl duomenų tikrumo ir teisėtumo.
  • Vadovaujantis Aprašo 40 punkto nuostatomis, priėmimą į mokyklas vykdo mokyklų vadovų įsakymais patvirtintos priėmimo komisijos.
  • Vilniaus miesto savivaldybės specialistai administruoja elektroninę sistemą, kurioje registruojami prašymai, dalyvauja nenumatytų atvejų komisijos veikloje, koordinuoja priėmimo komisijų darbą.

Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokyklose organizuojami be atskiro prašymo, nevertinant gaunamų pajamų – tėvai neturi teikti jokių pažymų. Pildyti paraišką reikia tik norint gauti finansinę paramą mokykliniams reikmenims – ji visada skiriama tik įvertinus šeimos pajamas.

Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos.

  • nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai ir maitinimas mokyklose organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);
  • parama mokinio reikmenims įsigyti (80 Eur per kalendorinius metus).

Daugiau informacijos, ar mokinys gali gauti socialinę paramą, rasite čia: apie paramą

Jeigu kiltų daugiau klausimų, prašom kreiptis:

  • dėl paramos mokiniams (maitinimo ir reikmenų) skyrimo vertinant pajamas – į Socialinių išmokų skyrių tel. 8 700 35545.
  • dėl paramos (maitinimo) mokiniams organizavimo mokyklose – į mokyklų administracijas.

Vilniečiai, kurių vaikai yra vyresni nei antrokai, prašymus dėl socialinės paramos mokiniams 2021–2022 mokslo metais gali pildyti elektroniniu būdu čia – https://spis.lt/.

Instrukciją rasite čia – SPIS instrukcija parama mokiniams

Visi prisijungimo būdai čia – SPIS visi prisijungimo būdai

Savivaldybė, kai jos teritorijoje yra švietimo ir vaikų globos įstaigos, važiavimo išlaidas kompensuoja:

  1. kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų 9–12 klasių (gimnazijų 1–4 klasių), profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;
  2. kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–8 klasių mokiniams darbo dienomis iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos, jeigu Savivaldybės teritorijoje esanti mokykla yra artimiausia atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdanti mokykla.

Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklų vadovams ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 10 dienos pateikia prašymus dėl važiavimo išlaidų kompensavimo. Kartu pridedama ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei mokslo metų laikotarpiu pasikeičia mokinio gyvenamoji vieta ar išryškėja kitos nenumatytos aplinkybės, pateikiamas naujas prašymas.

Vilniaus mieste veikia dvylika paplūdimių – Valakupių I, Valakupių II, Žirmūnų, Žaliųjų ežerų, Salotės ežero, Balžio ežero I, Balžio ežero II, Tapelių ežero I ir Tapelių ežero II, Gelūžės ežero, prie Vokės upės Grigiškėse (šalia Afindevičių g.), Vingio parke, gyvūnų paplūdimys prie Neries (šalia ,,Vingio“ stadiono ir šaudyklos).

Minėti paplūdimiai parengiami maudymosi sezonui atsižvelgiant į Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“.

Maudynių sezonas prasideda birželio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 15 d.

Siekdami užtikrinti poilsiautojų saugumą maudymosi sezono metu, paplūdimiuose kasdien nuo 8 val. iki 20 val. budi gelbėtojai. Visus paplūdimius ir maudyklas prižiūri bendrovė „Grinda“. Bendrovės Gelbėjimo ir paplūdimių priežiūros tarnyba kiekvieną Vilniaus miesto paplūdimį yra aprūpinusi šia gelbėjimo technika: motoriniu kateriu, gelbėjimo valtimi, megafonu, gelbėjimosi ratais ir liemenėmis. Paplūdimiuose yra medicinos ir gelbėjimo punktai, budi medicinos personalas.

Sezono metu paplūdimiuose dirba 40 gelbėtojų. Vilniečių patogumui paplūdimiuose įrengiama persirengimo kabinos, suoliukai, stalai, skėčiai nuo saulės, šiukšliadėžės, lauko kepsninės, atnaujinamos tinklinio, krepšinio, vaikų žaidimo aikštelės ir kita infrastruktūra.

Kiekviename prie paplūdimio esančiame vandens telkinyje (upėje, ežere) įrengtos paplūdimių maudyklos yra apribotos plūdurais. Kiekvieno paplūdimio maudykloje plūdurais su virvėmis pažymėtos vietos vaikams maudytis (vaikų maudyklos).

Paplūdimių maudyklų vandens mikrobiologinius tyrimus pagal suderintą grafiką (ne mažiau kaip 8 kartus per sezoną kiekviename paplūdimyje arba kas dvi savaites) pagal sudarytą sutartį atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Esant neaiškumų ar prireikus papildomos informacijos, prašom kreiptis trumpuoju numeriu 1664.

Susirinkimų organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, kurį galima rasti Teisės aktų registre  https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E59A4E24506E/asr.

Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Rekomenduojame tokį pranešimą atsiųsti el. paštu   savivaldybe@vilnius.lt.

Jei susirinkime dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina Savivaldybės administracijos direktorius, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Pranešimą apie tokį susirinkimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga  „Susirinkimų derinimas“   arba atsiųsti el. paštu  savivaldybe@vilnius.lt.

Daugiau informacijos gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Jasiūnas, tel. (8 5) 211 2042, el. paštas  dainius.jasiunas@vilnius.lt.

Informaciją apie organizuojamus renginius ir jų vietas galima rasti Renginių žemėlapyje https://renginiai.vilnius.lt/.

Viešųjų renginių organizavimą reglamentuoja Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija) „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“, IV skyrius. Taisykles galima rasti Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.506405/asr.

Taisyklių 20 punkte nurodytos vietos ir renginiai, kuriuos galima organizuoti nepranešant Savivaldybei ir be Savivaldybės leidimo.

Taisyklių 21 ir 23 punktuose numatytos sąlygos, kai renginiui organizuoti nereikalingas Savivaldybės leidimas, jei jo organizatorius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki renginio pradžios pateikia pranešimą apie organizuojamą renginį. Pranešimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga   „Pranešimai apie organizuojamus renginius“ arba atsiųsti el. paštu savivaldybe@vilnilus.lt.

Taisyklių 21 ir 23 punktuose nenumatytais atvejais renginio organizatorius privalo gauti ir rengdamasis renginiui bei viso renginio metu jo vietoje turėti leidimą organizuoti renginį. Prašymą leisti organizuoti renginį galima pateikti naudojantis elektronine paslauga „Leidimų organizuoti renginius išdavimas“  arba atsiųsti el. paštu savivaldybe@vilnilus.lt.

Daugiau informacijos gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Makarevičienė, tel. (8 5)  211 2308, el. paštas  gintare.makareviciene@vilnius.lt

Gatvės artistas – tai asmuo, kuris nustatytose viešose miesto vietose rengia ir atlieka meninius pasirodymus. Meninė gatvės artistų veikla apima teatro, muzikos, šokio, cirko, dailės, amatų ar kitus meninio pobūdžio pasirodymus.

Gatvės artistai turi teisę be pranešimo ir leidimo nustatytose Vilniaus miesto viešose vietose (kurių sąrašą rasite Tvarkymo ir švaros taisyklių 232 punkte) rengti ir atlikti meninius pasirodymus ir (ar) groti muzikos instrumentais jei tai netrikdo viešosios rimties. Gatvės artistai gali rinkti aukas už muzikavimą ir kitokius pasirodymus viešosiose vietose, jei aukų rinkimas nėra aktyvus (aktyvus aukų rinkimas – žodžiu ar kitais veiksmais priekabiaujant prie praeivių, garsiai šūkaujant ar vartojant necenzūrinius žodžius, prašant išmaldos priėjus prie praeivių, taip pat kitaip atliekant įžūlius veiksmus).

Gatvės artistams draudžiama:

  • pasirodymų metu trikdyti viešąją rimtį, asmenų ramybę, poilsį ar darbą, nes Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnyje nustatyta, kad tokie veiksmai užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų, taip pat už numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų;
  • pasirodymo metu naudoti sprogstamąsias, chemines ar kitas pavojingas medžiagas, kurios galėtų sukelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei;
  • demonstruoti pasirodymus, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja karą, terorizmą, žiaurų elgesį, smurtą ar žeidžia kitus asmenis;
  • pasirodymų metu trukdyti kitiems Savivaldybės teritorijoje vykstantiems renginiams;
  • palikti po pasirodymo nesutvarkytą teritoriją.

Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje nustatyta, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų.

Savivaldybės internetinėje svetainėje yra atmintinė, kaip teisingai fiksuoti ir pranešti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atmintinę galima rasti paspaudus nuorodą  atmintinė

Apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus taip pat galima pranešti tel. (8 5) 219 7948 arba užfiksuoti ir apie jį pranešti prisijungus per mobiliąją programėlę „Tvarkau Vilnių“.

Apie neeksploatuojamus automobilius galima pranešti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui tel. (8 5) 219 7948 arba el. p.  viesoji.tvarka@vilnius.lt. Informacija patikrinama nuvykus į vietą, automobilio savininkui nustatomas terminas pasirūpinti transporto priemone. Automobiliu nepasirūpinus iki nustatytos datos, automobilio savininkui taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį (bauda nuo 70 iki 300 eurų, taip pat gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas).

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir išduoti sunaikinimo pažymėjimą kita panašia veikla (pavyzdžiui, automobilių remontu) užsiimančią įmonę. Įmonė, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, turi išduoti jos buvusiam savininkui Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą, išskyrus kelis atvejus. Surinkimo ar apdorojimo įmonė gali atsisakyti nemokamai priimti netinkamą eksploatuoti transporto priemonę, jei:

  1. eksploatuoti netinkama transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje mažiau kaip tris mėnesius iki jos atidavimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ar apdorojimo įmonei;
  2. eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių ir agregatų, visų pirma variklio, kėbulo ir pan.;
  3. eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra pašalinių atliekų.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti  Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų (ENTPT) asociacija ar viena iš jos tinklui priklausančių įmonių, veikiančių Vilniaus apskrityje:

UAB „Vidvestuma“, Agrastų g. 2, Vilnius, tel. 8 659 22 367,

UAB „LiuManta“, Nugalėtojų g. 22A, Vilnius, tel. 8 675 22 585,

UAB „Vilauto“, , Taikos g. 111B, Vilnius, tel. 8 641 89 999,

UAB „Bengina“, Žarijų g. 2A, 3 korpusas, Vilnius, tel. 8 659 43 040,

UAB „Autoprada Minsko pl. 33A, 3 angaras, Vilnius, tel. 8 612 14 300,

UAB „Venumis“, Minsko pl. 33C, Vilnius, tel. 8 699 20 052.

ENTPT tinklas iš gyventojų ir įmonių:

  1. nemokamai, o esant teigiamai rinkos vertei, ir už mokestį priima eksploatuoti netinkamas transporto priemones;
  2. nemokamai išveža transporto priemones, pristato jas į apdorojimo įmones;
  3. išrašo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus;
  4. transporto priemones išregistruoja iš VĮ „Regitra“ registro duomenų bazės.

P. S. Be priklausančių ENTPT asociacijos tinklui yra daug pavieniui veikiančių įmonių, teikiančių panašias paslaugas.

Tvarkos ir švaros reikalavimai vykdant statybos darbus nustatyti
Tvarkymo ir švaros taisyklėse.

Vykdant statybos darbus privaloma:

  • prižiūrėti tvarką ir švarą statybvietėje ir jos prieigose, užtikrinti, kad statybinėmis šiukšlėmis ar kitaip nebūtų teršiamos eismo zonos ir (ar) aplinkinės teritorijos už vykdomų darbų teritorijos ribų;
  • užtikrinti, kad iš statybvietės transporto priemonės išvažiuotų neteršdamos eismo zonų ir (ar) kitų teritorijų. Tam geriausiai tinka naudoti transporto priemonių ratų plovimo įrangą ir kitas papildomas priemones (skaldą, žvyrą, betono plokštes, guminius paklotus ir pan.);
  • statybvietę aptverti tvarkinga, saugia tvora, ribojančia pašalinių asmenų patekimą į vykdomų darbų teritoriją;
  • užtikrinti, kad darbų metu susidarančios dulkės ir kitos atliekos neterštų aplinkos. Atliekant dulkėtumą didinančius darbus privalote naudoti drėkinimo įrenginius, statybos ir (ar) griovimo atliekų paviršius laikyti sudrėkintus, o vežti uždengus.

Svarbu žinoti, kad negalite:

  • be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško sutikimo laikyti statybines medžiagas ar kitus daiktus ir juos netvarkingai laikyti arba, jei tai teršia aplinką ar kitaip trukdo aplinkiniams;
  • laikyti iškastą gruntą neuždengus vejos specialiu paklotu, išskyrus, kai kasama ir laikoma privačioje teritorijoje;
  • ardyti ar gadinti eismo zonų dangą už statybvietės ribų arba naudoti techniką, kuri kenkia dangoms;
  • eismo zonose be leidimo įrengti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.).

Pažeidę Taisykles, asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda iki 600 eurų su nurodymu atlyginti žalą, jei tokia būtų nustatyta.

Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 10 punkte nustatyta, kad valyti, tvarkyti teritoriją (naudoti žoliapjoves, krūmapjoves ir pan.), išvežti atliekas, pakrauti (iškrauti, perkrauti) prekes, medžiagas, produkciją ar kitus daiktus darbo dienomis nuo 22  iki 7 val. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val.) galima tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Pagal Taisyklių 12.2 papunktį draudžiama gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę.

Pažeidę Taisykles, asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda nuo 100 iki 1000 eurų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnį yra draudžiami šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Tokie pat triukšmą keliantys veiksmai draudžiami ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu. Už šį nusižengimą asmenys gali būti nubausti bauda nuo 20 iki 300 eurų.

Svarbu žinoti, kad patalpose gali ir nebūti visiškos tylos. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų, vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) – 50 decibelų, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) – 45 decibelų garso lygis. Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos. Savivaldybės administracija matavimų neatlieka. Jums aktualią informaciją apietriukšmo lygio matavimus gali suteikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento darbuotojai.

Vadovaudamiesi Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, asmenys, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios pranešti Savivaldybės administracijai apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Pranešimą galima pateikti tik internetu, t. y. užsakant elektroninę paslaugą „Triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, pranešimai“. Pateiktus pranešimus galima matyti viešai Savivaldybės interneto svetainės skiltyje Triukšmo pranešimai.

Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu yra nustatęs leidžiamą statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.
Įsakyme nurodyta, kad atsižvelgiant į technologinius procesus, siekiant nesukelti avarinių situacijų ir kiek galima mažiau trikdyti transporto priemonių eismą, bet kuriuo paros metu galimi gatvių asfaltavimo darbai A kategorijos gatvėse. Įsakyme taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į technologinius procesus, nepertraukiami monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų (pamatų, grindų, sienų, perdangų) betonavimo darbai ir išbetonuotų grindų šlifavimo darbai galimi darbo dienomis bet kuriuo paros metu, kai nepertraukiamai betonuojamos konstrukcijos tūris didesnis nei 200 kub. m ir šlifuojamų išbetonuotų grindų plotas didesnis kaip 500 kv. m. Nepertraukiami betonavimo ir šlifavimo darbai pradedami vykdyti ne anksčiau kaip 7 val. ir ne vėliau kaip 9 val., kad kuo daugiau nepertraukiamo betonavimo ir šlifavimo darbų būtų atlikta dienos ir vakaro metu ir kuo mažiau – nakties metu.

Pažeidę Triukšmo valdymo įstatymą ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda nuo 100 iki 1000 eurų.

Svarbu žinoti, kad patalpose gali ir nebūti visiškos tylos. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų, vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) – 50 decibelų, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) – 45 decibelų garso lygis. Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos. Savivaldybės administracija matavimų neatlieka. Jums aktualią informaciją apie triukšmo lygio matavimus gali suteikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento darbuotojai.

Kepsninių naudojimą ir laužų kūrenimą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kuriose nurodoma:

  • kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų;
  • patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija;
  • laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnis nustato:

1. Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:

1) Lietuvos Respublikos Seimo;

2) Respublikos Prezidento rezidencijos;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;

5) Lietuvos Respublikos teismų;

6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų;

7) Lietuvos banko;

8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos;

9) Gedimino pilies bokšte Vilniuje;

10) Signatarų namų Vilniuje;

11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba;

12) pasienio kontrolės punktuose – tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

2. Valstybės švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles, laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio 1 dalį užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.

Stambiųjų atliekų priėmimo aikštelės Vilniaus mieste yra: Graičiūno g. 36C, Liepkalnio g. 113B, Pilaitės pr. 50, Pramonės g. 209S, Pumpėnų g. 10. Asmens dokumentą pateikę Vilniaus miesto gyventojai čia gali NEMOKAMAI priduoti stiklo, plastiko, popieriaus, kartono, metalo, statybos ir remonto atliekas (iki 300 kg), nebenaudotiną buitinę techniką, baldus, santechniką, kompiuterius, naudotas lengvųjų automobilių padangas (4 vnt.), išskyrus kitas automobilių salono ir kėbulo detales.

Daugiau informacijos rasite »

Pilti atliekas šalia konteinerių draudžiama. Draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose, juose raustis, išimti iš jų atliekas. Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitur, taip pat mesti į svetimus konteinerius.

Norint įrengti išorinę reklamą, reikia gauti leidimą. Leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius.

Daugiau informacijos rasite »

Asmuo, norintis paleisti į dangų šviečiančius žibintus, turi kreiptis į valstybės įmonę „Oro navigacija“ (interneto svetainė http://www.ans.lt) bendru el. paštu info@ans.lt ir, jeigu būtina, suderinti žibintų paleidimo laiką, kad žibintai netrukdytų į Vilnių atvykstantiems ir iš jo išvykstantiems orlaiviams.

Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija, tačiau visi Vilniaus gyventojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų pasirinkti šildymo sezono pradžios ir/arba pabaigos datą. Jei daugiau nei pusė daugiabučio namo gyventojų sutinka su sprendimu paankstinti ar pavėlinti šildymo įjungimą ir/ arba išjungimą, tai padaryti galima. Bendrijos, namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą teturi informuoti Vilniaus šilumos tinklus.

Šie klausimai pirmiausiai turi būti adresuojami namo bendro naudojimo objektų administratoriams bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kurie privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą, t. y. gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti ne mažesnė kaip +18 laipsnių. Priežasčių, dėl ko patalpose nėra užtikrinamas tolygus šildymas, gali būti daug.

Jei namo bendro naudojimo objektų valdytojas (administratorius, bendrija, jungtinės veiklos sutarties įgaliotas atstovas) kartu su šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju nesprendžia Jūsų problemos, tuomet reikia kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (tel. 8 800 20500).

Jei namo bendro naudojimo objektų administratorius kartu su šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju nereaguoja į gyventojų nusiskundimus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų, reikia kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (tel. 8 800 20500).

Jei bendrijos pirmininkas bendro naudojimo objektų administratorius netinkamai vykdo savo funkcijas, kreiptis reikia į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, kurie pagal kompetenciją vykdo valdytojų priežiūrą ir kontrolę.

Dėl priskaičiuojamo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifo taikymo, jei kyla įtarimas dėl galimai padidinto mokesčio – į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrių.

Šilumos tiekėjas yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT), atskiriems namams UAB „Balterma ir ko“ ir UAB „Vilniaus valda“, kurie ir išrašo sąskaitas už suteiktas paslaugas, todėl visais klausimais dėl sąskaitos už šildymą reikia kreiptis į bendroves (VŠT tel. 19188; Balterma ir ko tel. (8 5) 213 3817; Vilniaus valda tel. (8 5) 205 26 01).

Efektyviausias būdas sutaupyti šilumą – renovuoti namus, o jei gyventojai tam nesiryžta, tai bent jau atlikti „mažąją renovaciją“, kurios metu atnaujinami šilumos punktai, šildymo ir karšto vandens sistemos. Daugiau apie renovacijos teikiamą naudą sužinosite iš savo namo valdytojo ar VšĮ „Atnaujinkime miestą“.

Taip pat daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos privalo būti tinkamai paruoštos patikimam ir kokybiškam šilumos tiekimui. Už kokybišką vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų veiklą yra atsakingi šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai kartu su namų valdytojais.

Daugiau naudingos informacijos rasite AB „Vilniaus šilumos tinklai“ internetiniame puslapyje apie šilumos energijos taupymo priemones čia, o apie renovacijos naudą čia.


Dėl piniginės socialinės paramos galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrių.

Prašymus dėl socialinių išmokų galima teikti šiais būdais*:

  • el. būduhttps://www.spis.lt/ arbahttps://paslaugos.vilnius.lt/→ Socialinės išmokos  ir pasirinkus norimą paslaugą;
  • užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą prašymo formą atsiųsti el. paštu sis@vilnius.lt arba pateikti naudojantis E. pristatymo sistema adresu http://epristatymas.lt/
  • užpildytą prašymą atsiųsti registruotu paštu adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius;
  • atvykus į Savivaldybės klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.);
  • telefonu 8 700 35545 – tik dėl socialinės pašalpos, kompensacijų už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį ir pažymos dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą renovacijos atveju.

* Tikslesnę informaciją rasite https://paslaugos.vilnius.lt/ skiltyje „Socialinės išmokos“ pasirinkę norimą paslaugą.

Padidėjus besikreipiančiųjų srautui, galimi prisiskambinimo telefonu 8 700 35545 sunkumai. Kviečiame prašymus teikti greitu ir saugiu el. būdu per www.spis.lt ar el. paštu sis@vilnius.lt – atsiunčiant užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą prašymo formą, arba atsiųsti paštu adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius.
Dėkojame Jums už supratingumą ir atsiprašome už nepatogumus.

Trūkstamus dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu Jūsų prašymą nagrinėjančiam darbuotojui vardas.pavarde@vilnius.lt ar dokumentai@vilnius.lt  arba atvykus į Savivaldybės klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.) palikti Socialinių išmokų skyriaus dokumentams skirtose dėžėse (registruotis ir terminale numerio spausdinti nereikia).

Patiriant finansinių sunkumų į Socialinių išmokų skyrių galima kreiptis dėl:

  • socialinės pašalpos,
  • būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų;
  • papildomos išmokos prie vaiko pinigų;
  • nemokamo maitinimo vaikams;
  • kredito ir palūkanų įmokos apmokėjimo, jei asmuo gyvena pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektą renovuojamame ar jau renovuotame būste ir turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją;
  • gali būti skiriama ir kita piniginė parama. Kiekvienu atveju įvertinama individuali situacija. Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas, Sąlyginės pašalpos skyrimas ir  Periodinės pašalpos skyrimas .

Daugiau apie tai informacijos čia

Pašalpą galima gauti, jei asmeniui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 161,70 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas turimas turtas. Toks palengvinimas galios iki 2024 metų balandžio 30 dienos. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršis nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo. Daugiau informacijos rasite čia.

Jei gaudavote socialinę pašalpą ir pradėjote dirbti, vis tiek turite teisę dar 12 mėnesių gauti šią paramą.
Apie būtinas sąlygas skaitykite čia.

Antstolis nežino, kokia Jūsų gaunamų pajamų kilmė, todėl, kad iš gaunamos paramos nebūtų vykdomi atskaitymai įsiskolinimams dengti, būtina  antstoliui pranešti apie gaunamą paramą ir jos rūšį.

Pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Jeigu turite antstolių išieškomų skolų, gaunant socialinę pašalpą ar tikslinę paramą iš savivaldybių biudžetų lėšų, svarbu nedelsiant apie tai pranešti antstoliui, pateikiant jam paramą skyrusios savivaldybės  pažymą, pageidautina, 2-3 mėn. banko sąskaitos išrašą apie pervestą paramą; tik žinodamas jūsų gaunamų lėšų kilmę, antstolis užtikrins, kad išieškojimas iš gaunamos paramos nebūtų vykdomas.

Tačiau jeigu pranešti antstoliui nesuspėjote ir pajamos iš sąskaitos jau nurašytos, minėtus pažymą ir išrašą pateikite jam per 14 dienų (svarbu neuždelsti) nuo pajamų nurašymo – laiku pateikus dokumentus, įrodančius, kad buvo nurašytos pajamos, gautos kaip minėta parama, antstolis per 5 darbo dienas pajamas grąžina.

Socialinė pašalpa Išmokos vaikui Tikslinės kompensacijos* Pagalbos pinigai
(už vaiko globą)
Banke Pašte** Banke Pašte** Banke Pašte** Tik banke
nuo 7-os mėnesio dienos 9–24 mėnesio dienomis nuo 9-os mėnesio dienos 9–24 mėnesio  dienomis nuo 9-os mėnesio dienos 9–24 mėnesio dienomis nuo 7 mėnesio
dienos

* Šios išmokos gali būti pristatomos gavėjui į namus.

** Pašte neatsiėmus išmokų iki mėnesio 24-os dienos, jos bus mokamos nuo kito mėnesio 9-os dienos.

Svarbu! Metų pradžioje (sausio mėnesį) dėl finansavimo suderinimo išmokų išmokėjimai gali neatitikti nurodytų mokėjimo dienų. Apie tai papildomai paskelbiama www.vilnius.lt pirmomis sausio dienomis.

Išsamią informaciją rasite  https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/sveikata-ir-socialiniai-reikalai/socialine-parama/netekau-artimo-zmogaus/

Konsultacijos ir informacija teikiama:

Išmoka vaikui

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, skiriama 80,50 Eur išmoka.

Papildomai išmoka vaikui

Papildoma 47,38 eurų išmoka skiriama:

  • neįgaliam vaikui (80,50 + 47,38 = 127,88 eurų);
  • auginančios ir (ar) globojančios 3 ir daugiau vaikų šeimos vaikui (netestuojant pajamų);
  • nepasiturinčios šeimos vaikui, jei vidutinės šeimos pajamos vienam jos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 294 eurai (2 valstybės remiamų pajamų dydžiai; VRP – 147 eurai).
    Tais atvejais, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams, papildoma išmoka vaikui skiriama ir mokama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį viršija 294 Eur (2 VRP).

Daugiau apie tai:  https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Ismoka-vaikui   arba

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-vaikams-ismokos-kudikio-besilaukiancioms-moterims-vaikus-auginantiems-tevams#ISMOKAVAIKUI

Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją (Vilniuje – į Socialinių išmokų skyrių).

Turite užpildyti ir pateikti 2 prašymus (prašymo formą rasite https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Ismoka-vaikui).

Viename prašyme pažymėti naujagimį, prašyti išmokos vaikui ir papildomos išmokos vaikui auginant 3 ir daugiau vaikų nuo vaiko gimimo datos.

Kitame prašyme pažymėti du nepilnamečius vaikus ir prašyti tik papildomos išmokos vaikui auginant 3 ir daugiau vaikų nuo trečio vaiko gimimo datos.

Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats.

Taip, reikia teikti naują prašymą, jei vaikas toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Išmoka pilnamečiam vaikui skiriama iki mokslų metų pabaigos.

Ne, nepriklauso.

Išmoka skiriama ir mokama mokymosi ar studijų laikotarpiu, jeigu mokomasi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinį mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa) ar studijuojama  aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Teisė į šią išmoką išlieka ir 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, jeigu asmuo pateikia mokslų ar studijų, mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą. Išmoka mokama iki vaikui sukaks dveji metai.

Ši išmoka priklauso neturintiems ar neturėjusiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Daugiau informacijos rasite čia

Valstybių kompetencija mokėti išmoką vaikui nustatoma remiantis tėvų darbine veikla ir vaiko gyvenamąja vieta. Jeigu abu vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse ir vaiko gyvenamoji vieta yra vienoje iš šių valstybių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

Taigi, jeigu vaikas gyvena Lietuvoje, o Jūs čia dirbate arba Jums mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros išmoka arba nedarbo draudimo išmoka, Jūs turite teisę gauti viso dydžio išmoką vaikui Lietuvoje. Jei kito iš tėvų darbo vietos valstybėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, toje valstybėje mokamas išmokos vaikui priedas.

Šios nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims.

Įvaikinus vaiką vienam iš įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sprendimą vykdant skubiai – nuo jo vykdymo pradžios), nepaisant vaiko amžiaus (bet ne ilgiau nei iki 18 metų) mokama 368 eurų/mėn. dydžio išmoka. Ši išmoka nemokama, kai vienas iš vaiko tėvų pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką ir jos dydis yra didesnis nei 368 eurai.

Įvaikinus vaiką taip pat skiriama:

  • 506 eurų vienkartinė išmoka vaikui;
  • 80,50 eurų / mėn. išmoka vaikui;
  • 47,38 eurų / mėn. papildoma išmoka vaikui, jeigu vaikas turi negalią, šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų arba šeima nepasiturinti, t. y. jei vidutinės šeimos pajamos vienam jos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 294 eurai.

Daugiau apie tai: https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/ismokos-ivaikinus-vaika-skyrimas, https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Ismoka-vaikui arba
https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/ivaikinau-vaika

Dėl socialinės paramos mokiniams (maitinimo) ir paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis nuo liepos 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima prašymą-paraišką pateikti iki spalio 5 d., o dėl nemokamo maitinimo visus mokslo metus. Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

Daugiau apie tai Socialinės paramos mokiniams skyrimas.

Pagalbos pinigai (piniginė išmoka) skiriama tokiomis pat sąlygomis kaip ir globos (rūpybos) išmoka (a) vaiko globėjams, kurių globojamiems vaikams globa po 2007 m. sausio 1 d. nustatyta Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu; b) vaiko globėjams, kurių globojamiems vaikams globa nustatyta iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir šie asmenys deklaravę gyvenamąją vietą ar yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus mieste ir (arba) faktiškai gyvena Vilniaus mieste (asmenys, kurie Vilniaus mieste gyvena, tačiau nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą). Daugiau apie tai skaitykite čia.

Globos (rūpybos) išmoka priklauso, jeigu pasibaigus vaiko globai dėl pilnametystės asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai.

Kai besimokantis vyresnis kaip 18 metų asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimynoje, globos centre ar socialinės globos įstaigoje, kuriose iki pilnametystės jam buvo nustatyta globa (rūpyba), globos (rūpybos) išmoka mokama šeimynai, globos centrui ar socialinės globos įstaigai. Daugiau informacijos rasite:

Globos (rūpybos) išmokos skyrimas ir

Globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo skyrimas

Asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama vienkartinė 75 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka įsikurti (1 BSI – 46 eur, 75 BSI – 3 450 eurų).

Teisę gauti 3 450 eurų dydžio vienkartinę išmoką įsikurti turi asmuo, kuriam buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo. Dėl vienkartinės išmokos įsikurti galima kreiptis nuo 18 iki 25 metų.

Daugiau apie tai
https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Vienkartines-ismokos-isikurti-skyrimas
arba
https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-tevu-globos-netekusiems-vaikams#vienkartineismokaisikurti.

Tikslinių kompensacijų dydžiai:

Pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 358,80 eurų / mėn.

Antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 262,20 eurų /mėn.

Pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – 151,80 eurų / mėn.

Antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – 82,80 eurų / mėn.

Teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nenustatyta todėl, kad pagal iš registrų ir kitų institucijų gautus ir patikrintus duomenis tokia teisė nepriklauso.

Apie tai skaitykite čia.

Balkonų, lodžijų daugiabučiame name įstiklinimas yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą.

Šiems darbams atlikti privaloma:

  1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įstiklinti balkoną ar lodžiją, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

  • Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė po 2021 m. lapkričio 1 d.:

    1. Nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atnaujinti informaciją apie statytoją (-us) statybą leidžiančiame dokumente.
    2. Kartu su prašymu pateikti nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį statytojo teisę pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

    Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį.

  • Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d.:

    Vadovaujantis 2021-10-29 įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkto 2.2. papunkčiu, jei statytojas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d., šio įsakymo nuostatos dėl informacijos apie pasikeitusį statytoją statybą leidžiančiame dokumente atnaujinimo, netaikomos.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį (2021-11-01 redakcija) statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu. Projektinė dokumentacija, teikiama kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pasirašyta (patvirtinta) visų statytojų (užsakovų). Pridedamas notaro tvirtintas įgaliojimas gali suteikti teisę atstovauti vieno ar kelių statytojų (užsakovų) interesus, bet nekeičia (nepanaikina) statytojo (užsakovo) teisės.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį yra privalomas keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

Šiam darbui atlikti privaloma:

  1. Parengti pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Paskirties keitimo projektą parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, kuris yra išduodamas, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Leidimui pakeisti pastato ar jo dalies paskirtį privalomi pateikti dokumentai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.
  3. Pastato ar jo dalies paskirties keitimo darbai užbaigiami statytojui surašius deklaraciją apie pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta pastato (patalpų) kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Svarbu – patalpų paskirtį keičiant daugiabučiame name, prie aukščiau išvardintų darbų privaloma:

  1. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  2. Atlikti projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene procedūrą pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto reikalavimus. Visuomenės informavimo apie numatomą pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus procedūrą vykdo/organizuoja projektą rengiantis architektas ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  3. Pateikti pastato bendraturčių sutikimus ir visuomenės informavimo bei visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt kartu su prašymu išduoti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

 

Tuo atveju, jeigu padalijant, sujungiant ar perdalijant patalpas pastate arba statinius, nebus keičiama patalpų ar statinių paskirtis, bet bus atliekami paprastojo remonto darbai, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte), privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. 
 
Tuo atveju, jeigu padalijant, sujungiant ar perdalijant patalpas pastate arba statinius, nebus keičiama patalpų ar statinių paskirtis ir nebus atliekami paprastojo remonto darbai arba bus atliekami paprastojo remonto darbai, kurie nekeičia pastato išvaizdos, pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 119 punktą yra išduodama pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma). Pažyma gali būti išduodama tik nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose.
 
Pažymai išduoti privaloma:
  1. Parengti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą (toliau – schema). Schemą parengti gali architektas ar statybos inžinierius, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybei užsakant paslaugą internetu https://paslaugos.vilnius.lt arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt atsiunčiant laisvos formos prašymą išduoti pažymą. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama skenuota schema, pasirašyta elektroniniu parašu, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki padalijimo, sujungimo ar perdalijimo kadastro duomenų bylos kopija. Taip pat būtina pateikti statytojo teisę pagrindžiančius dokumentus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.
  3. Pateiktiems dokumentams patikrinti skiriamos 5 darbo dienos. Pažyma išduodama jeigu patikrinus pateiktus dokumentus nustatoma, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal tą pačią paskirtį kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties.
Tik turint pažymą ir atlikus suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia ją VĮ Registrų centrui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus.

Kondicionieriaus ar jam priklausančios inžinerinės sistemos tvirtinimas ant daugiabučio namo ar viešojo  pastato fasado ar šlaitinio stogo arba atvejis, kai ant pastato plokščiojo stogo tvirtinamas kondicionierius iškyla daugiau kaip 1 m. virš pastato plokščiojo stogo parapeto, yra priskiriami paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu  https://www.planuojustatau.lt  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami kondicionieriaus įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad kondicionieriaus įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įrengti kondicionierius, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

Rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimas daugiabučiame name ar viešajame pastate yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu  https://www.planuojustatau.lt  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Tuo atveju, jeigu keičiant langus daugiabučiame name ar viešajame pastate (pastatai, priskiriami viešųjų pastatų grupei, yra nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje), nebus pakeista langų spalva, matmenys ar suskaidymas, darbus galima atlikti nederinant su pastato bendraturčiais, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą nėra privalomas. 

Atvejis, kada keičiant langus daugiabučiame name ar viešajame pastate bus pakeista langų spalva ar matmenys, ar suskaidymas, yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. 

Šiems darbams atlikti privaloma: 

  1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami langų keitimo, kartu keičiant langų spalvą ar matmenis, ar suskaidymą, darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.  

Primename, kad langų keitimo darbai, kurių metu buvo pakeista langų spalva ar matmenys, ar suskaidymas, neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems pakeisti langus, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą). 

Tuo atveju, jeigu balkonas yra įstiklintas, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Galima išardyti išorinės sienos dalį, esančią po langu, nederinant su pastato bendraturčiais. Darbus reikėtų suderinti su daugiabutį namą administruojančia įmone arba daugiabučio namo savininkų bendrija. Darbai užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Tuo atveju, jeigu balkonas nėra įstiklintas, statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas.

Šiems darbams atlikti privaloma:

  1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkono įstiklinimo ir išorinės sienos dalies, esančios po langu, išardymo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

 

 

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. tik statinio (dalies) ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) teiks pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, surašomų Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą, surašomų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo paslaugas.

Daugiau informacijos pateikta Aplinkos ministerijos atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus dėl nebaigtos statybos deklaravimo ir statybos užbaigimo procesų pokyčių  https://am.lrv.lt/lt/naujienos/atsakymai-i-dazniausiai-uzduodamus-klausimus-del-nebaigtos-statybos-deklaravimo-ir-statybos-uzbaigimo-procesu-pokyciu

Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes:

  1. gyvenamuosius pastatus, kurie pagal tipą dar skirstomi į pogrupius:
    • vieno buto – skirti gyventi vienai šeimai;
    • dviejų butų – skirti gyventi dviem šeimoms;
    • trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau;
    • gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.
  2. negyvenamuosius pastatus.

Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis (51 proc.) naudojama tai paskirčiai. Taigi ir patalpos vienos ar kitos grupės pastatuose gali turėti kitokią paskirtį nei yra pastato paskirtis.

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kurį planuojama naudoti kaip gyvenamąjį būstą, būtina pasidomėti pastato, kuriame yra perkamas nekilnojamasis turtas, paskirtimi. Jei tai yra gyvenamosios paskirties pastatas, tai pastato paskirtis atitiks pirkėjo poreikį. Negyvenamosios paskirties pastatuose, gali būti planuojamos gyvenamosios paskirties patalpos ir atvirkščiai.

Negyvenamuosiuose pastatuose negyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama į gyvenamąją paskirtį tik tuo atveju, jeigu negyvenamųjų patalpų plotų suma išlieka vyraujanti negyvenamosios paskirties pastate.

Būtina žinoti, kad ne visais atvejais negyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama į gyvenamąją paskirtį negyvenamosios paskirties pastate.

Pagrindinės negyvenamosios paskirties pastatų grupės yra:

  • viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai);
  • poilsio paskirties pastatai (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai);
  • administracinės paskirties pastatai (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės;
  • įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai);
  • prekybos paskirties pastatai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai);
  • paslaugų paskirties pastatai (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo − išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai);
  • maitinimo paskirties pastatai (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti);
  • garažų paskirties pastatai (automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai);
  • gamybos, pramonės paskirties pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai);
  • sandėliavimo paskirties pastatai (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti);
  • mokslo paskirties pastatai;
  • gydymo paskirties pastatai;
  • sporto paskirties pastatai.

Informacija apie pastatyto pastato paskirtį yra nurodyta pastato nekilnojamojo turto registro išraše.

Informaciją apie statomo pastato paskirtį galima sužinoti https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/

Atmintinė pateikėjui, teikiančiam prašymą IS Infostatyba

(Vienbučio/dvibučio/ neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo nauja statyba/rekonstravimas)

 

 

Projekto pavadinimas Projekto pavadinimas sudaromas pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.8 p. pagal kurį nurodomas pagrindinė statinio naudojimo paskirtis, adresas, projekto  rūšis.

Pavyzdys: Vienbučio gyvenamojo namo Konstitucijos Sodų 18-oji g. 15A, Vilniuje, statybos projektas

Atkreipiame dėmesį, kad adresai rašomi didžiosiomis raidėmis, todėl norint išvengti gramatinių klaidų, patariame prašyme nurodyti pavadinimą didžiosiomis raidėmis.

Prašymas Statiniai: Įvedant statinius, nurodykite pavadinimus, paskirtį ir kategoriją pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nurodykite teisingus statinio bendruosius rodiklius.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

·         Prašyme klaidingai įvardijamas nuotekų valyklos pavadinimas – buitiniai valymo įrenginiai, nuotekų valymo įrenginiai ir t.t.. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ statinio pavadinimas – nuotekų valykla. Nurodant šį statinį prašyme nenurodyti jo tūrio. Šis statinys klasifikuojamas našumu – m3/d, todėl nurodyti tūrio nereikia;

·         Prašyme nenurodomi tokie statiniai kaip nuotekų valykla (II gr. nesudėtingas statinys), aikštelė (≥100 m2 II gr. nesudėtingas statinys, KPD teritorijose ≥10 m2);

·         Prašyme nurodomas projektuojamos aikštelės tūris. Šis statinys klasifikuojamas tik m2.

·         Prašyme nurodant lietaus nuotekų šalinimo tinklus, įvedama klaidinga paskirtis. Lietaus nuotekų šalinimo tinklų paskirtis – nuotekų surinkimo tinklai;

·         Statinio projektuotojas –fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę užsiimti statinio projektavimu. Dažnu atveju prašyme klaidingai nurodomas architekto arba SPSC išduotas kvalifikacijos atestatas asmeniui, tačiau turėtų būti nurodytas įmonės registravimo pažymėjimas, juridinių asmenų registro, individualios veiklos registravimo ar kitas dokumentas, pagrindžiantis projektuotojo teisę;

·         Prašyme nurodant projekto vadovą, nenurodoma jokia informacija. Sistemoje būtina įvesti atestato pavadinimą, numerį, datą;

·         Jeigu prašymas nors vieną kartą buvo priimtas, visi vėliau teikiami prašymai yra PAKARTOTINIAI, teikiami paskutinio NEPATENKINTO prašymo pagrindu.

Mokėjimas Skiltyje „Mokėjimų duomenys“ būtina pasirinkti tinkamą rinkliavos rūšį – Leidimas statyti naują nesudėtingą/neypatingą/ypatingą statinį (statinius); – Leidimas rekonstruoti naują nesudėtingą/neypatingą/ypatingą statinį (statinius);

Būtina tiksliai įvesti informaciją apie mokėjimą ir nurodyti įmokos kodą – 53013.

Bendroji dalis
Bendra informacija ·         Ši skiltis yra vieša, todėl būtina nuasmeninti fizinių asmenų duomenis. Dažnu atveju nenuasmeninami detalieji planai, geologinių tyrimų ataskaitos, UAB Vilniaus vandenys prisijungimo sąlygos;

·         Nuasmeninant dokumentus, palikti statytojo inicialus (antraštiniai lapai, bendrieji statinio rodikliai, techninė užduotis, brėžinių kampiniai spaudai ir t.t.);

·         Neturite nuasmeninti raštus pasirašiusių specialistų, projektą suderinusių specialistų ar projektinius pasiūlymus patvirtinusių, specialiuosius reikalavimus išdavusių valstybės tarnautojų vardų, pavardžių.

Bendrojoje dalyje privalomi pateikti dokumentai Antraštinis lapas – nurodomas projekto pavadinimas, statytojo pavadinimas (kai statytojas juridinis asmuo) arba inicialai (kai statytojas fizinis asmuo), statinio kategorija, laida, metai, projektą atlikę projekto vadovai, projekto dalies vadovai, architektai, jų atestatų numeriai.
Projekto dokumentų sudėties žiniaraštis
Bendrųjų statinio rodiklių lentelė su visais projektuojamais statiniais (vienbutis gyvenamasis namas, aikštelė, nuotekų valykla, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir t.t.).
Aiškinamasis raštas
Bendroji techninė specifikacija
Naudotos licencijuotos projektavimo programinės įrangos sąrašas
Prisijungimo sąlygos. Pateikti reikia kartu su metaduomenų lapu.
Specialieji reikalavimai kartu su Specialiaisiais architektūros reikalavimais. Pateikti reikia kartu su metaduomenų lapu.
Energinio naudingumo klasės (naujos statybos atveju – A++) aprašymas ir skaičiavimai
Vykdant neypatingojo vieno/dviejų butų statinio naują statybą ar rekonstravimą, sprendimą dėl projektinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitos reikalingumo priima statytojas su statinio projektuotoju.
Projektiniai pasiūlymai:

Privaloma daugiabučiui pastatui ir tuo atveju, jeigu projektuojamas vieno/dviejų butų namas > 300 m2. Pateikti patvirtintus, kartu su metaduomenų lapu.

Leidimas įsirengti gręžinį sklype:

Jeigu sklype projektuojamas vandens gręžinys, privaloma pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio išvadą dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo Vilniaus mieste.

Techninė užduotis su nurodyta pasirašymo data, statytojo inicialais (kai statytojas fizinis asmuo) arba pavadinimu (kai statytojas juridinis asmuo)
Detalusis planas – įsakymas, aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys.
Brėžiniai – situacijos planas, sklypo planas, sklypo vertikalusis planas, sklypo sutvarkymo planas, suvestinis sklypo inžinerinių tinklų planas, pamatų schema
Architektūrinė ir sklypo sutvarkymo dalys
Bendra informacija Privaloma pateikti architektūros ir sklypo sutvarkymo dalis. Šios dalys yra viešos, todėl privaloma nuasmeninti.
Kitos projekto dalys (skiltis „Kita“)
Bendra informacija Naujos statybos atveju privaloma pateikti projekto LVN dalį. Jeigu sklype projektuojamas vandens gręžinys, privaloma pateikti vandens gręžinio projektą.
Kitos IS Infostatyba skiltys
Priėmimo – perdavimo aktas Privaloma pateikti priėmimo – perdavimo aktą. Dokumentas privalo būti pasirašytas, nurodyta data. Nurodyta data privalo būti vėlesnė nei kiti pateikti dokumentai.
Sutikimai:
Valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai dėl statytojo sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje Šioje skiltyje teikiami NŽT sutikimai.
Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai) Šioje skiltyje teikiami kaimyninių sklypų sutikimai.
Rašytiniai pritarimai projektui Šioje skiltyje teikiami visi kiti gauti institucijų rašytiniai pritarimai projektui.
Statinio (-ių) kadastro duomenų byla (-os) Šioje skiltyje teikiama rekonstruojamo statinio kadastro duomenų byla.
Sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos Projektuojant vandens gręžinį privaloma pateikti apsaugos zonų planą.
Turinčio statytojo teisę asmens paprastos rašytinės formos įgaliojimas pateikti prašymą Privaloma pateikti galiojantį statytojo įgaliojimą prašymo pateikėjui ir tvirtinančiam dokumentų tikrumą asmeniui. Dokumentas teikiamas pasirašytas statytojo, su nurodyta data. Jeigu įgaliojime nėra nurodytas galiojimo terminas, laikytina, kad jis galioja vienerius metus, nuo jo sudarymo datos. Įgaliojime turi būti nurodyta, kad statytojas įgalioja pateikėją jo vardu pateikti prašymą ir tvirtinti dokumentų tikrumą el. parašu.
Draudimas Privaloma pateikti galiojantį projektuotojo civilinės atsakomybės draudimą.
IS skiltis „Kiti dokumentai“
Bendra informacija Šioje skiltyje teikiama:

·         rinkmenų turinys;

·         priedų rinkmena;

·         infrastruktūros įmokos apskaičiavimo aktas ir sumokėta infrastruktūros įmoka (akte nurodytas statytojas turi būti tas pats asmuo, kuris nurodytas prašyme; yra tikrinamas apmokestinamas statinio plotas)

·         kiti el. parašu pasirašyti dokumentai (pvz.: raštai, atsakymai ir t.t.).

Priedų rinkmena Šioje rinkmenoje teikiami šie dokumentai:

·         Apmokėjimo kvitas už statybą leidžiantį dokumentą

·         Suderinta galiojanti topografinė nuotrauka

·         Nekilnojamojo turto registro išrašai

·         Žemės sklypo ribų planas

·         Kvalifikacijos atestatai

·         Statytojo (kai jis fizinis asmuo) pasirašyti dokumentai – antraštinis lapas, bendrųjų statinio rodiklių lentelė, techninė užduotis

·         Projektinių pasiūlymų (jeigu privalomi) viešinimo ataskaita ir protokolas

·         PV/PDV skyrimo dokumentai (dokumento data neturėtų būti vėlesnė nei priėmimo – perdavimo akto data)

Papildoma informacija
·         Teikiant pirminį prašymą po pirminių atmetimo pastabų, atsakymų į pastabas nereikia teikti.

·         Teikiant pakartotinį prašymą, privaloma pateikti atsakymus į projektą tikrinusių institucijų nepritarimo pastabas. Dokumentas teikiamas skiltyje „Statinio projekto pakeitimų pagal gautus nepritarimo projektui motyvus aprašymas“.

·         Savavalinė statyba – prašyme prie savavališkai statomo statinio nurodyti, kad tai savavalinė statyba. Įvedant mokėjimo duomenis, nurodyti apmokėjimą už savavalinę statybą kodu 5446.

·         Pildant mokėjimo duomenis, pasirinkti reikiamą rinkliavos rūšį ir nurodyti teisingą mokėjimo kodą 53013.

·         Visose skiltyse dokumentai privalo būti teikiami rinkmenose iki 30 MB.

 

Pacientas turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos.

Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.

Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo  –  į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.

 Pacientai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią pirminę stacionarinę palaikomojo gydymo ir slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugas (toliau – Slaugos ligoninė) hospitalizuojami tada kai yra nustatyta galutinė diagnozė ir nereikalingas papildomas ištyrimas.

Į Slaugos ligonines gali būti hospitalizuojami asmenys, turintys šeimos arba kito gydančio gydytojo siuntimą.

Prieš patenkant į Slaugos ligoninę būtina išankstinė registracija. Užsiregistruoti gali pats pacientas, šeimos narys, šeimos gydytojas, kitos ligoninės gydytojas ar slaugytojas.

 Atvykus į Slaugos ligoninę turi būti pateikiami šie būtinieji paciento dokumentai:

  1. Gydytojo siuntimas;
  2. Paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Paciento gydymo ir slaugos, Slaugos ligoninėje trukmę lemia stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos arba paliatyviosios pagalbos poreikis: objektyvi paciento būklė bei ligos eiga ir sunkumas.

Maksimali palaikomojo gydymo ir slaugos trukmė Slaugos ligoninėje yra 120 dienų per kalendorinius metus, o stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų trukmė  neribojama.

Informacija skelbiama svetainėje https://vakcina.vilnius.lt/ arba https://1808.lt/

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras, http://www.tpdr.lt//

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS), https://www.tpdris.lt/home

Informacinis žemėlapis apie teritorijų planavimą Vilniaus mieste
https://maps.vilnius.lt/teritoriju-planavimas#layers

Vilniaus miesto teritorijos bendrasis planas
https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/vilniaus-miesto-bendrasis-planas/

Detalaus plano (toliau – ir DP) rengimas – pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (toliau – ir LR TPĮ) ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. DP turi būti rengiami numatytoms urbanizuoti ar jau urbanizuotoms teritorijoms, kai: 1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; 2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius DP, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą; 3) tai numato savivaldybės lygmens bendrasis planas (Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas (toliau – ir BP)), t. y. BP sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų – DP- sprendiniai gali būti keičiami, šiuos dokumentus keičiant arba koreguojant, t. y. taikant DP keitimo arba koregavimo procedūrą.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami, kai:

  • priimamas sprendimas rengti TPD keičiantį naują dokumentą, ne mažesnei kaip anksčiau suplanuotai teritorijai arba didesnei teritorijai;
  • reikia kreiptis dėl visų naujų teritorijų planavimo sąlygų (keičiasi visi sąlygose nustatyti reikalavimai) visoje suplanuotoje teritorijoje;
  • keičiami visi galiojančiame dokumente nustatyti teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai arba reglamentas;
  • kai keitimo poreikis nurodomas sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje arba teismo sprendimu.

Kitais atvejais – dokumentai gali būti koreguojami.

Pagal LR TPĮ 2 straipsnio 291dalį, Teritorijų planavimo dokumento techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą.

Paslauga teikiama užpildant prašymą elektroniniu būdu,
https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/teritorijos-planavimo-dokumentu-detaliuju-planu-inicijavimas

Pridedami dokumentai pagal pasirinką konkretų atvejį:

  • Naujo detalaus plano rengimas
  • Esamo detalaus plano keitimas (keičiamas visas detalus planas)
  • Esamo detalaus plano koregavimas (koreguojama tik dalis detalaus plano)
  • Esamo detalaus plano techninės klaidos ištaisymas

Pagal LR TPĮ 2 straipsnio 10 dalį, Kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.

LR TPĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatoma, jog fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo, o savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

31 str. 4 punktu nustatyta, kad Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos viešinamas nustatyta tvarka.

Priėmus sprendimą per 5 d. d. raštu apie tai pranešama planavimo iniciatoriui, pateikiant inicijavimo sutarties projektą. Terminas sutarčiai pasirašyti negali būti ilgesnis kaip 10 d. d. nuo tokio pranešimo pateikimo planavimo iniciatoriui.

Parengiamasis etapas

  • Pasiūlymas inicijuoti detaliojo planavimo procedūrą;
  • Sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo;
  • Teritorijų planavimo dokumento rengimo programa;
  • Teritorijų planavimo sutarties sudarymas;
  • Teritorijų planavimo sąlygos;
  • SPAV atranka;

Rengimo etapas

  • Esamos būklės įvertinimas;
  • Detaliojo plano sprendinių konkretizavimas;
  • Pritarimas rengimo etapui

Baigiamasis etapas

  • Pranešimai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą;
  • Viešas svarstymas;
  • Atsakymai į pasiūlymus ir viešinimo ataskaita;
  • Detaliojo plano sprendinių derinimas;
  • Detaliojo plano sprendinių tikrinimas;
  • Detaliojo plano tvirtinimas;
  • Detaliojo plano registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre.

Priėmus sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo per 5 d. d. raštu apie tai pranešama planavimo iniciatoriui, pateikiant inicijavimo sutarties projektą. Terminas sutarčiai pasirašyti negali būti ilgesnis kaip 10 d. d. nuo tokio pranešimo pateikimo planavimo iniciatoriui.

Sutartis yra standartinė, sudaroma elektroniniu būdu ir pasirašoma elektroniniu parašu.

Planuojama teritorija priklauso nuo to, ar rengiamas naujas DP, ar siekiama pakeisti galiojančio DP sprendinius, atliekant DP keitimo ar koregavimo procedūrą. Atitinkamai LR TPĮ numatyta, kad detaliųjų planų objektai – esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai . Taigi, rengiant naują DP, teritorija planuojama pagal LR TPĮ kvartalo apibrėžimą. Projektuotojai siūlo planuojamą teritoriją, jei Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su tokiu pasiūlymu, nurodo savo siūlomą planuoti teritoriją.

Detalieji planai gali būti inicijuojami privačių ir/ar juridinių asmenų. Detalieji planai, inicijuoti privačių ir/ar juridinių asmenų, finansuojami jų pačių lėšomis.

Pagal TPĮ 32 str. Teritorijų planavimo viešinimo procedūros yra:

  1. informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus;
  2. susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais;
  3. konsultavimasis;
  4. pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas;
  5. viešas svarstymas.

Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų, planavimo organizatoriui teikiami raštu savivaldybe@vilnius.lt ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt)

Konsultacijas teikia Teritorijų planavimo ir plėtros skyrius, kontaktai: https://vilnius.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/?stid=57

Vadovaujantis LR TPĮ 20 straipsnio 1 dalimi, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas.

Kaip jau nurodėme aukščiau, DP turi būti rengiami, kai: 1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; 2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius DP, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą; 3) tai numato BP, t. y. BP sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.

Minėtos BP teritorijos, kuriose detalieji planai yra privalomi , https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2021/04/21.-schema-tekstinis-reglamentas-nr-08-m50000-2020-01-30.pdf.

Interaktyviame žemėlapyje https://maps.vilnius.lt/teritoriju-planavimas#layers įsijungus bendrojo plano sluoksnį – Teritorijose kuriose galioja Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano Nr. 8 tekstinis reglamentas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos:

https://www.tpdris.lt/d.u.k.

https://vtpsi.lrv.lt/lt/konsultacijos/klausimai-ir-atsakymai

Už sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą Vilniaus miesto seniūnijose atsako bendrovės „Stebulė“, „Ekonovus“, „Ecoservice“, „Šilėja“ ir „VSA Vilnius“. Jos pagal pasirašytas paslaugų teikimo sutartis valo šaligatvius, laiptus, gatvių kelkraščius (1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies), automobilių aikšteles, pjauna žolę, surenka lapus, šiukšles, sąšlavas ir atsako už švarą ir tvarką mieste pagal Tarybos patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles.

  • Bendrovė  UAB „Ekonovus“ prižiūri centrinę miesto dalį (Žvėryno seniūnija, dalis Naujamiesčio, Šnipiškių, Vilkpėdės, Naujininkų, Žirmūnų, Senamiesčio ir Rasų seniūnijų), Senamiesčio miesto dalį (dalis Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijos), Pašilaičių miesto dalį (Pašilaičių, Justiniškių, dalis Šeškinės, Viršuliškių seniūnijos);
  • Bendrovė UAB „Stebulė“ – Antakalnio miesto dalį (Antakalnio seniūnija), Žirmūnų miesto dalį (dalis Verkių seniūnijos, dalis Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų), Verkių miesto dalį (dalis Verkių seniūnijos).
  • Bendrovė UAB „Šilėja“ prižiūri Pilaitės miesto dalį (Pilaitės seniūnijos teritorija);
  • Bendrovė UAB „Ecoservice“ prižiūri Lazdynų miesto dalį (Lazdynų ir Karoliniškių seniūnijos).
  • Bendrovė UAB „VSA Vilnius“ – Aukštųjų Panerių miesto dalį (dalis Panerių ir Naujininkų seniūnijų), Naujosios Vilnios (dalis Naujosios Vilnios, Rasų ir Antakalnio seniūnijų), Salininkų miesto dalis (dalis Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Rasų seniūnijų), Žemųjų Panerių miesto dalis (dalis Panerių, Grigiškių ir Vilkpėdės seniūnijų).
  • Bendrovė UAB „VSA Vilnius“ prižiūri Fabijoniškių miesto dalį (Fabijoniškių seniūnija, dalis Šeškinės ir Verkių seniūnijų).

Šiais metais numatyta toliau laikytis tvarios, su miesto žaliąja politika susijusios šienavimo strategijos, todėl tvarkant aplinką miesto erdvėse atsiras dar daugiau pievų. Šiemet visas miestas bus šienaujamas palei takus, palei važiuojamąją dalį paliekant 1–2 m pločio pradalges, siekiant tvarkingo miesto įvaizdžio ir kad aukštesnė žolė nevirstų į važiuojamąją kelio dalį, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams, o likę plotai liks nešienauti. Veja bus trumpai šienaujama prie daugiabučių, pagrindinėse, naudojamose aikščių, skverų, parkų erdvėse. Prie aplinkkelių, magistralinių ir daugumos bendro naudojimo miesto gatvių, skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose bus paliekami nešienauti pievų plotai. Taip pat bus apšienaujami išmintų takų kraštai šalia paliekamų pievų plotų.

Priklausomai nuo oro sąlygų ir žolės augimo greičio dalis pievų gali būti nušienautos jau po birželio 24 d., tačiau kelerių metų stebėjimai rodo, kad birželis būna ypač karštas ir sausas, todėl, tikėtina, pirmą kartą pievos bus šienaujamos po rugpjūčio 15 d.

Pagrindiniai 2022 m. šienavimo akcentai:

  • Pėsčiųjų, dviračių takai, važiuojamoji kelio dalis – ties jais šienaujama 1–2 m pločio atkarpa, toliau paliekama nešienaujama pieva. Jei yra gėlynas ar gėlyno ruožas – iki gėlyno šienaujama, o už gėlyno paliekama nešienaujama pieva;
  • Vidurinių juostų pradžios/ pabaigos, sankryžos, įvažiavimai, išvažiavimai į gatves, įėjimai, išėjimai iš pėsčiųjų tako – 10 m šienaujama pilnai, kad užtikrinti matomumą vairuotojams;
  • Trikampiai ties sankryžomis – šienaujamas visas želdinių plotas;
  • Želdiniai prie gatvių, kurie ribojasi su daugiabučiais namais – šienaujamas visas želdinių plotas;
  • Želdiniai prie gatvių, kurie nesiriboja su daugiabučiais namais – šienaujama 1 m pločio atkarpa nuo šaligatvio, pėsčiųjų tako ir pan.), toliau paliekama nešienaujama pieva;
  • Daugiabučių namų kiemai – šienaujamas visas želdinių plotas, kad veja nepasiektų 10 cm.;
  • Važiuojamoji gatvės dalis – ties ja šienaujama 1,5–2 m pločio atkarpa (ten, kur juostos siauresnės, – šienaujama 1 m pločio atkarpa), likusi dalis nešienaujama;
  • Išminti takai šienaujami į vieną ar kitą pusę po 1 metro pločio atkarpą;
  • Prie medžių šienaujama pagal protingumo kriterijus, t. y. jeigu medis auga 0,5 m nuo šaligatvio, jis patenka į šienavimo zoną, jei 1 m zonoje – nešienaujama;
  • Greitkeliai – šienaujama po 1 m nuo važiuojamosios dalies;
  • Šlaitai prie gatvių – šienaujama 1–2 m nuo šlaito apačios;
  • Parkai, skverai, aikštės – šienaujamas visas želdinių plotas;
  • Želdiniai Centro teritorijoje, kur didesnis žmonių judėjimas – šienaujamas visas želdinių plotas;
  • Šunų aikštelės – šienaujama vidinė teritorija, aplink jas, palei tvorą- nešienaujama pieva;
  • Jeigu skiriamojoje juostoje yra kliūtis (atitvaras, tvora), iš abiejų jos pusių paliekamas 20 cm nešienaujamas plotas;
  • Neužstatytos teritorijos šienaujamos pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du kartus per sezoną: pirmą kartą po birželio 24 d., antrą kartą po rugsėjo 1 d. Terminas gali keistis priklausomai nuo oro sąlygų.

Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje paskelbtas straipsnis apie Vilniaus mieste vyksiantį šienavimą Vietoje masinio šienavimo Vilnius renkasi vešlias pievas. Viešame Vilniaus miesto žemėlapyje https://bit.ly/38NyCSZ pažymėti tvariai šienaujami plotai yra preliminarūs, numatant, kur žolė turi būti trumpa, o kur galima palikti žydinčias pievas.

Dauguma įmonių, atsakingų už sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą Vilniaus miesto seniūnijose, nuo liepos 1 d. pagal pasirašytas sutartis įsipareigojo naudoti elektrinę techniką. Gatvių, skiriamųjų juostų želdiniai, skverų ir aikščių, transporto žiedų veja, šlaitai prie gatvių, tiltų ir viadukų bus šienaujami savaeigiais mechanizmais – robotais, elektrinėmis (akumuliatorinėmis) žoliapjovėmis. Veja ir šlaitai kiemuose (sunkiai pasiekiamose vietose, kur naudoti technikos negalima) taip pat bus šienaujami elektrinėmis (akumuliatorinėmis) žoliapjovėmis. Be elektrinės technikos, bus naudojamos žoliapjovės, vejapjovės.

Darbai vyksta pagal Sosnovskio barščių gausos reguliavimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje 2021–2023 m. veiksmų planą, intensyviai naikinama šių augalų populiaciją visame Vilniaus mieste. Verkių ir Pavilnių parkų teritorijoje, šalia vandens tvenkinių taikomi mechaniniai metodai – šienavimas ir kasimas, kitose teritorijose – purškiama herbicidais.

Pagal pasirašytas naujas bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų sutartis Savivaldybė nuolat tikrina rangovų teikiamų paslaugų kokybę. Už kiekvieną patikrinimo aktuose užfiksuotą teikiamų paslaugų neatlikimo atvejį rangovams taikomas konkretus nuoskaitos dydis ar bauda.

Tvarkomų bendro naudojimo teritorijų žemėlapio nuoroda:
https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#layers

Bendro naudojimo teritorijų duomenys periodiškai atnaujinami, t. y. įtraukiama ir aktualizuojama informacija apie naujas dangas, sklypus.

  • vaiko minimalių ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimą, pratęsimą ir panaikinimą;
  • koordinuotų paslaugų skyrimą, pratęsimą ir panaikinimą;
  • psichosocialinių paslaugų skyrimą, pratęsimą ir panaikinimą;
  • privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirti įpareigojimai vaikui ir šeimai.

  1. Vaikui, kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus;
  2. vaikui, kuris padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
  3. vaikui, kuris padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė;
  4. vaikui, kuris nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų, ir tik tuomet, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės.
  1. vaikas yra įpareigojimas lankytis pas specialistą;
  2. vaikas yra įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų – nevyriausybinę organizaciją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme;
  3. vaikas yra įpareigojimas tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas;
  4. vaikas yra įpareigojimas dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį;
  5. vaikas yra įpareigojimas gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus;
  6. vaikas yra įpareigojimas dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;
  7. vaikas yra įpareigojimas  atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą.

Vaiko vidutinės priežiūros priemonė – tai vaiko nukreipimas  į stacionaraus pobūdžio vaikų socializacijos centrą. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais. Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimą reglamentuoja Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašas.

  1. Vaikui, kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, ir kai vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui;
  2. vaikui, kuriam minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių, išskyrus atvejus, kai minimalios priežiūros priemonė buvo paskirta dėl mokyklos nelankymo.
  1. Dėl minimalios priežiūros priemonių vaikui skyrimo turi teisę kreiptis: tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius; vaiko atstovai pagal įstatymą; teritorinė policijos įstaiga; mokykla; seniūnija; prokuroras; teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);
  2. Dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo turi teisę kreiptis: specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas); vaiko atstovai pagal įstatymą; teritorinė policijos įstaiga; seniūnija; prokuroras; teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

Kreiptis reikėtų  į savivaldybės administracijos direktorių ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrių, el. p. tbks@vilnius.lt, galima atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, užpildyti prašymą Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3, 7-9 darbo vietos), arba prašymą galima pateikti internetu
https://paslaugos.vilnius.lt/services
→ Koordinuotos paslaugos vaikui → Vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimas
arba
→ Vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimas → prisijungus per el. valdžios vartus.

Vaiko nuomonė privalo būti išklausyta. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, svarstant priežiūros priemonių jam skyrimo klausimą, vaikas gali nedalyvauti vaiko gerovės komisijos posėdyje, tačiau jo nuomonė turi būti iš anksto išklausoma Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir įvertinama Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat išklauso vaiko nuomonę, jeigu jis (vaikas) vengia dalyvauti Vaiko gerovės posėdyje dėl priežiūros priemonės skyrimo, ir informuoja apie ją posėdžio dalyvius.

Kompleksinės pagalbos teikimas vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei (plačiau https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Koordinuotai-teikiamos-paslaugos)

  1. Kai vaikui paskiriamos minimalios priežiūros priemonės, jo atstovams pagal įstatymą skiriamos koordinuotai teikiamos paslaugos.
  2. Kai vaikui baigiasi vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas.
  3. Kai gautas vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymas  dėl koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo.
  4. Kai gautas institucijos, įstaigos, organizacijos, teikusios ar teikiančios pavienes švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, nustačiusios, kad jų teiktų ar teikiamų paslaugų vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) nepakanka.
  1. lankytis pas specialistą;
  2. lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;
  3. dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos, reabilitacijos, reintegracijos ir kitose programose, priemonėse ar mokymuose;
  4. dalyvauti mediacijos procese;
  5. gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;
  6. gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;
  7. kitos pagalbos priemonės, turinčios teigiamą įtaką vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių veiksmingam vykdymui, vaiko elgesio pokyčiams.

Kreiptis reikėtų  į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrių, el. p. tbks@vilnius.lt, galima atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, užpildyti prašymą Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3, 7-9 darbo vietos), arba prašymą galima pateikti internetu https://paslaugos.vilnius.lt/services  → Koordinuotos paslaugos vaikui → Koordinuotai teikiamos paslaugos → prisijungus per el. valdžios vartus.

Mobilioji specialistų (gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo) komanda teikianti psichosocialines paslaugas, atsižvelgiant į individualius vaiko ir šeimos poreikius šeimos gyvenamojoje vietoje. (plačiau: https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Psichosocialines-paslaugos-skyrimas)

  1. vaiko atstovai pagal įstatymą;
  2. sveikatos priežiūros įstaiga;
  3. vaiko ugdymo įstaiga;
  4. tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius.

Kreiptis reikėtų  į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrių, el. p. tbks@vilnius.lt, galima atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, užpildyti prašymą Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3, 7-9 darbo vietos), arba prašymą galima pateikti internetu https://paslaugos.vilnius.lt/services  → Koordinuotos paslaugos vaikui → Psichosocialinės paslaugos skyrimas → prisijungus per el. valdžios vartus.

Privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas vaikui, kuris auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, ir nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Taip pat vaikui, kuris ugdomas namuose arba dėl nepateisinamų priežasčių nelanko ugdymo įstaigos,  kai tėvai (globėjai) stokoja socialinių įgūdžių arba išgyvena sunkumus (plačiau https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Privalomojo-ikimokyklinio-ugdymo-skyrimas-isimties-tvarka)

Ikimokyklinis ugdymas anksčiausiai gali būti skiriamas, kai vaikui sueina 1,5 m.  iki 6 metų (kol pradedamas priešmokyklinis ugdymas).

Tėvai, globėjai, šeimos socialiniai darbuotojai.

Kreiptis reikėtų  į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrių, el. p. tbks@vilnius.lt, galima atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, užpildyti prašymą Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3, 7-9 darbo vietos), arba prašymą galima pateikti internetu https://paslaugos.vilnius.lt/services  → Koordinuotos paslaugos vaikui → Privalomojo ikimokyklinio ugdymo skyrimas (išimties tvarka) → prisijungus per el. valdžios vartus.

Eil.
Nr.
Viešųjų kanalizuotų tualetų adresai Vnt.
1. viešasis kanalizuotas tualetas Lukiškių a. 18,
(mokamas) 0,30 Eur
1
2. viešasis kanalizuotas tualetas Bazilijonų g. 5,
(mokamas) 0,30 Eur
1
3. viešasis kanalizuotas tualetas B. Radvilaitės g. 2,
(mokamas) 0,30 Eur
1
4. viešasis kanalizuotas tualetas Konstitucijos pr. 7A,
(mokamas) 0,30 Eur
1
5. viešasis kanalizuotas tualetas Vokiečių g. 13,
(mokamas) 0,30 Eur
1
6. viešasis kanalizuotas tualetas V. Kudirkos a. 11A,
(mokamas) 0,30 Eur
1
7. viešasis kanalizuotas tualetas Maironio g. 14A (Bernardinų sodas),
(mokamas) 0,30 Eur
1
8. viešasis kanalizuotas tualetas Olandų g. 1,
(nemokamas)
1
9. viešasis kanalizuotas tualetas Pamėnkalnio g. 40A,
(nemokamas)
1
10. viešasis kanalizuotas tualetas Kauno g. 5A,
(nemokamas)
1

Eil.
Nr.

Viešųjų kanalizuotų automatinių tualetų adresai Vnt.
1. viešasis kanalizuotas automatinis tualetas Sodų g. 22 (Narvesen spaudos kioske),
(mokamas) 0,30 Eur
1
2. viešasis kanalizuotas automatinis tualetas T. Vrublevskio g. 2 (Narvesen spaudos kioske),
(mokamas) 0,30 Eur
1
3. viešasis kanalizuotas automatinis tualetas Reformatų parke šalia Pylimo g.,
(mokamas) 0,30 Eur
1
4. viešasis kanalizuotas automatinis tualetas Neries senvagės parke šalia Linkmenų g. 26,
(mokamas) 0,30 Eur
1
5. viešasis kanalizuotas automatinis tualetas Amatų skvere (Amatų g. 1),
(mokamas) 0,30 Eur

Vilniečių kortelėmis (kortelės yra kitos spalvos ir turi unikalų ženklinimą) gali naudotis savivaldybės pavaldume esančios įstaigos: ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo ugdymo įstaigos, formalųjį ugdymą papildančios, sporto mokyklos, jaunimo klubai, nevalstybinės įstaigos: ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo ugdymo mokyklos, valstybinės įstaigos: ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos.

Vilniečio kortelė yra papildyta vienu metiniu bilietu, galiojančiu darbo dienomis.

Daugiau informacijos rasite čia.

Prieš rengiant projektinius pasiūlymus, turi būti atlikta visų medžių, augančių teritorijoje ir už jos ribų (jei  planuojami statiniai bei pastatai priartėja arčiau kaip 5 m atstumu iki medžių) inventorizacija su arboristiniu būklės vertinimu (grafinio žymėjimo pavyzdys), aiškinamajame rašte pateikti medžių vertės gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas bei išvados projektuotojams apie vertingąsias esamų želdinių savybes, paruošiamas esamų želdinių inventorizacijos planas. PP sprendiniai rengiami tik turint šią informaciją.

Reikalingos informacijos pavyzdys pateiktas Grafinio žymėjimo pavyzdys

Rengiant medžių inventorizaciją medžio rūšį lietuviškai ir lotyniškai, kamieno diametrą 1.3 m aukštyje bei ties kakleliu, šaknų lajos plotą pagal formulę bei lajos projekciją Š,P,RV kryptimis gali atlikti geodezininkas, architektas, kraštovaizdžio architektas, kitas specialistas gebantis aiškiai ir tiksliai pateikti informaciją. Vertinti medžio būklę bei pasiūlyti reikalingas arboristines medžio tvarkymo priemones gali įvertinti tik kvalifikuotas arboristas arba dendrologas. Platesnė informacija https://www.arboristuasociacija.lt/. Už inventorizacijos informacijos tikslumą atsako projekto vadovas.

Projektinių pasiūlymų informacijoje turi būti pateikta situacijos aplinkos analizė ir pagal ją paruošta aplinkos sutvarkymo idėja, iliustruota analogais ir pavyzdžiais, informacija pateikiama aiškinamajame rašte ir sklypo plano brėžinyje, pjūviuose, vizualizacijose. Sklypo plano pagrindu parengtame želdinių brėžinyje turi matytis esamų želdinių inventorizacijos informacija, kertami medžiai, naujų medžių, krūmų sodinimo vietos, krūmynų, gėlynų, vejų plotai. Esami medžiai žymimi skirtingai nuo projektuojamų. Projektuojami spygliuočiai ir lapuočiai medžiai ir krūmai žymimi skirtingais simboliais ir/ar spalvomis. Sutartiniuose ženkluose žymimas vidutinis projektuojamų suaugusių krūmų aukštis ir sodinimo tankis į kvadratinį metrą.

Už šaligatvių priežiūrą Vilniaus mieste atsako:

  • UAB „Ekonovus“ prižiūri Centrinę miesto dalį (Žvėryno seniūnija, dalis Naujamiesčio, Šnipiškių, Vilkpėdės, Naujininkų, Žirmūnų, Senamiesčio ir Rasų seniūnijų), Senamiesčio miesto dalį (dalis Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijos), Pašilaičių miesto dalį (dalis Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių seniūnijos).
  • UAB „Stebulė“Antakalnio miesto dalį (Antakalnio seniūnija), Žirmūnų miesto dalį (dalis Verkių seniūnijos, dalis Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų), Verkių miesto dalį (dalis Verkių seniūnijos);
  • UAB „Šilėja“ prižiūri Pilaitės miesto dalį (Pilaitės seniūnijos teritorija);
  • UAB „Ecoservice“ prižiūri Lazdynų miesto dalį (Lazdynų ir Karoliniškių seniūnijos);
  • UAB „VSA Vilnius“Aukštųjų Panerių miesto dalį (dalis Panerių ir Naujininkų seniūnijų), Naujosios Vilnios (dalis Naujosios Vilnios, Rasų ir Antakalnio seniūnijų), Salininkų miesto dalis (dalis Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Rasų seniūnijų), Žemųjų Panerių miesto dalis (dalis Panerių, Grigiškių ir Vilkpėdės seniūnijų).
  • UAB „Mano Aplinka“ prižiūri Fabijoniškių miesto dalį (Fabijoniškių seniūnija, dalis Šeškinės ir Verkių seniūnijų).

Pridedama. Vilniaus miesto suskirstymo dalimis žemėlapis.

Vilniaus tvarkymo rajonai (atsisiųsti)

 

Valant pirmenybė turi būti teikiama laiptams, takams prie sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, visuomeninio transporto stotelėms ir šaligatviams prie gatvių. Paslaugų teikėjas turi įvertinti dangų valymo ypatumus žiemos sezono metu, esant sudėtingoms oro sąlygoms, valomosios technikos maršrutus teritorijoje ir taip numatyti valymo laiką, kad būtų kuo mažiau trukdoma pėstiesiems ir transporto eismui. Nuvalius sniegą nuo šaligatvių, pėsčiųjų takų ar laiptų, jie tuojau pat turi būti pabarstyti druska ar kitomis alternatyviomis sniegą ir ledą tirpdančiomis medžiagomis, kad būtų išvengta apledėjimo.

Žiemos sezono metu rangovas, užtikrindamas nuolatinę magistralinių šaligatvių ir takų, aikščių, skverų, dviračių takų, laiptų, visuomeninio transporto stotelių, automobilių aikštelių, tiltų ir viadukų dangų tvarką bei švarą, turi vadovautis Vilniaus miesto gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūros reikalavimais (patvirtintais 2021-01-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-173/21). Pagal šiuos reikalavimus nustatyti pėsčiųjų takų priežiūros normatyvai pagal I, II ir III priežiūros lygius, o dviračių takų – pagal I ir II priežiūros lygius. Priežiūros lygiai nurodo reiškinio pasekmių (slidžios dangos) pašalinimo eigos ir spartos reikalavimus. Pėsčiųjų takų ir šaligatvių priežiūros lygiai skirstomi pagal miesto zoną, gatvės kategoriją, viešojo transporto keleivių srautus ir gyventojų skaičių prie gatvių 200 m atstumu. Pagal svarbą priežiūros lygiai vertinami taip: I priežiūros lygis – aukštas, II priežiūros lygis – vidutinis, III priežiūros lygis – pakankamas.

Taip pat nuo šiol visos šaligatvių dangos bus barstomos druska arba kitomis alternatyviomis sniegą ir ledą tirpdančiomis medžiagomis. Žiemos sezono metu šaligatvius bus galima valyti technika, kurios svoris ne didesnis kaip 3,5 t.

Pagal Vilniaus miesto bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų sutartis teikėjas turi užtikrinti nuolatinę dangų ir želdinių tvarką bei švarą.

Paslaugos Kriterijai
Gatvės važiuojamosios  dalies prie borto valymas

Valoma minitraktoriais-krautuvais pagal sudarytus dieninius ir naktinius maršrutus. Maršrutai sudaryti pagal eismo intensyvumą, oro sąlygas, gatvės rūšį ir pan. Tamsiuoju paros metu valomos intensyvaus eismo gatvės, dienos metu – mažiau apstatytos automobiliais ir gyvenamųjų zonų gatvės.

Esant nepalankioms oro sąlygoms (dangos padengtos sniegu), valoma pagal poreikį ir Savivaldybės raštišką nurodymą.

Esant palankioms oro sąlygoms (nėra sniego), dangos turi būti švarios (neturi būti lapų, šakų, šiukšlių).

Visuomeninio transporto stotelių aikštelių važiuojamoji dalis, saugumo salelės nuolat prižiūrimos atsižvelgiant į oro sąlygas.

Šaligatvių, laiptų, automobilių aikštelių prie gatvių, skveruose, aikštėse, tiltų, viadukų, visuomeninio transporto stotelių valymas

Valoma traktoriais ir motošluotomis pagal sudarytus dieninius ir naktinius maršrutus. Maršrutai sudaryti pagal eismo intensyvumą, oro sąlygas, gatvės rūšį ir pan.
Visuomeninio transporto stotelių aikštelės, laiptai valomi rankiniu būdu ir motošluotomis.

Visuomeninio transporto stotelės, šaligatviai, laiptai prižiūrimi nuolat atsižvelgiant į oro sąlygas.

Esant nepalankioms oro sąlygoms, valomas sniegas ir ledas, barstoma druska ar alternatyviomis ledą ir sniegą tirpdančiomis medžiagomis.

Esant palankioms oro sąlygoms, dangos turi būti švarios (neturi būti lapų, šakų, šiukšlių).

Apledėjusios dangos barstomos druska ar alternatyviomis ledą ir sniegą tirpdančiomis medžiagomis.

Esant nepalankioms oro sąlygoms (dangos padengtos sniegu), automobilių aikštelės valomos pagal poreikį ir Savivaldybės raštišką nurodymą.

Esant palankioms oro sąlygoms (nėra sniego), automobilių aikštelės turi būti švarios (neturi būti lapų, šakų, šiukšlių).

Kiemų važiuojamosios dalies, automobilių aikštelių kiemuose valymas

Valoma minitraktoriais ir motošluotomis atsižvelgiant į oro sąlygas ir dangų būklę.

Esant nepalankioms oro sąlygoms (dangos padengtos sniegu), valoma pagal poreikį ir Savivaldybės raštišką nurodymą.

Esant palankioms oro sąlygoms (nėra sniego), dangos turi būti švarios (neturi būti lapų, šakų, šiukšlių).

Šaligatvių ir  laiptų kiemuose valymas

Valoma minitraktoriais, motošluotomis atsižvelgiant į oro sąlygas ir dangų būklę

Šaligatviai, laiptai kiemuose nuolat prižiūrimi atsižvelgiant į oro sąlygas.

Esant nepalankioms oro sąlygoms (dangos padengtos sniegu), valomas sniegas ir ledas, barstoma druska ar alternatyviomis ledą ir sniegą tirpdančiomis medžiagomis.

Esant palankioms oro sąlygoms (nėra sniego), dangos turi būti švarios (neturi būti lapų, šakų, šiukšlių).

Apledėjusios dangos barstomos druska ar alternatyviomis ledą ir sniegą tirpdančiomis medžiagomis.

Apie nenuvalytus šaligatvius galima pranešti Vilniaus miesto seniūnijų specialistams arba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Teritorijų tvarkymo poskyrio specialistams, galima rašyti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt arba pranešti skambinant trumpuoju Savivaldybės telefono numeriu 1664.

Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi pranešimą dėl nenuvalyto šaligatvio, jį perduoda miestą tvarkančių bendrovių vadybininkams. Už tai, kad laiku, operatyviai ir kokybiškai būtų nuvalyti ir pabarstyti šaligatviai atsako miestą tvarkančios bendrovės „Ekonovus“, „Stebulė“, „Šilėja“, „Ecoservice“, „Mano aplinka“ ir „VSA Vilnius“.

Pagal pasirašytas bendro naudojimo sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų sutartis Savivaldybė nuolat tikrina rangovų teikiamų paslaugų kokybę. Už kiekvieną patikrinimo aktuose užfiksuotą teikiamų paslaugų neatlikimo atvejį rangovui taikoma konkretaus dydžio nuoskaita.

Savivaldybės interneto puslapyje pateikiamos seniūnijų schemos ir kita informacija gyventojams apie valomus plotus bei atsakingus asmenis.

Gyventojų pranešimai apie nesutvarkytas teritorijas, šiuo atveju apie nenuvalytus šaligatvius, perduodami rangovų organizacijų vadybininkams. Ar trūkumai pašalinti, kontroliuoja Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus specialistai ir seniūnijų darbuotojai.

Tvarkomų bendro naudojimo teritorijų žemėlapio nuoroda –
https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#layers.

Už gatvių važiuojamosios dalies priežiūrą žiemą Vilniaus mieste ir jo apylinkėse atsako UAB „Grinda“, detalesnė informacija pateikiama rubrikoje https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-ukis-ir-transportas/ziema-priziurimos-gatves/

Kad laiku ir kokybiškai būtų nuvalyti šaligatviai, skverai, stotelės, gyvenamųjų namų kiemai, atsako miestą tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“, UAB Šilėja“, UAB „Ecoservice“, UAB „VSA Vilnius“, UAB „Stebulė“ ir UAB „Mano aplinka“, su kuriomis Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis.

Prašytume apie poreikį valyti ar pabarstyti gatves pranešti tel. 1355 ir tel. (8 5) 211 2257.

Primename, kad žiemą, esant slidžiai kelio dangai, vairuotojai turėtų būti budresni – atsargiau vairuoti (ypač tamsiuoju paros metu, kai dėl blogesnio matomumo ar žemesnės aplinkos temperatūra pablogėja kelio / ratų sukibimas), pasirinkti saugų greitį, naudoti žiemines padangas ir kt.

Primename, kad įvykus eismo įvykiui, vairuotojai turi kreiptis į draudimo kompaniją.

Atsitikus eismo įvykiui, vairuotojas turėtų kreiptis pagalbos telefonu 112 ir iškviesti policijos ekipažą. Iš policijos gavęs eismo įvykio pažymą, vairuotojas turi kreiptis į UAB „Grinda“.

Vilniaus meras

Vilnius per amžius buvo ir yra orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir veržli kūryba. Mano tikslas – toliau kurti šį laisvės bei kūrybos dvasios sklidiną Miestą, kad Vilnius taptų gėrio bei įkvėpimo šaltiniu vilniečiams, Lietuvai ir visai Europai. ❯❯❯
Darbotvarkė

Savivaldybės prioritetai

  • Kurti ir įgyvendinti miesto strateginę viziją
  • Teikti kokybiškas paslaugas gyventojams
  • Pritraukti į miestą investicijas, kuriančias gerai apmokamas darbo vietas
  • Veikti skaidriai, greitai ir būti atvirai gyventojams, svečiams, investuotojams