Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa


Rengiant kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijoje –
gamtinės Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklės atkūrimo (tarp Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvių) projektą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija planuoja pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiama parama pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonę „Kraštovaizdžio apsauga“ remiamą veiklą „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose“ ir atkurti Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklę, sudaryti sąlygas gamtinio karkaso struktūros vientisumo ir kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros palaikymui įgyvendinant projektą „Gamtinės Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklės atkūrimas (tarp Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvių)“

Bendras priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ tikslas – pagerinti įvairaus lygmens kraštovaizdžio arealų (teritorijų) būklę, didinant kraštovaizdžio planavimo kokybę, stiprinant ir palaikant kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, atkuriant pažeistas teritorijas, didinant kraštovaizdžio vizualinį estetinį potencialą. Su šios priemonės finansavimo sąlygų aprašu galima susipažinti internete: www.e-tar.lt arba Vilniaus  miesto savivaldybės administracijoje, Konstitucijos pr. 3, kontaktinis asmuo – Vaiva Deveikienė, el. p. vaiva.deveikienė@vilnius.lt, tel. +370 5 211 2470.

Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa, rengiant „Gamtinės Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklės atkūrimas (tarp Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvių)“ projektą (toliau – Programa) – tai planuojamos vykdyti veiklos viešumą ir visuomenės įsitraukimą užtikrinantis dokumentas. Jame pateikiama apibendrinta informacija apie planuojamą vykdyti kraštovaizdžio gerinimo veiklą, šios veiklos tikslus ir uždavinius. Programoje pristatoma ir paaiškinama, kokias problemas siekiama spręsti, nustatomi įgyvendinimo veiksmai, jų prioritetai. Pristatomi konsultavimosi su visuomene ir specialistais metodai, priemonės ir būdai, kurie bus naudojami projekto rengimo metu, siekiant išgirsti ir patenkinti vietos gyventojų, bendruomenių ir kitų visuomenei atstovaujančių institucijų poreikius, siejamus su tvarkoma teritorija.

Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-181 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo“.

  1. Bendra informacija apie planuojamą tvarkyti teritoriją
  2. Tikslai ir uždaviniai
  3. Kraštovaizdžio tvarkymo reikalavimai
  4. Bendradarbiavimo su visuomene planas

I SKYRIUS

BENDRA INFORMACIJA APIE PLANUOJAMĄ TVARKYTI TERITORIJĄ

Planuojama tvarkyti apleisto ir sunykusio kraštovaizdžio arealo teritorija Vilniaus mieste yra Neries senvagės slėnyje, esanti Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje (toliau – Šiaurinė teritorija), kuri apibrėžta Vilniaus miesto integruotoje teritorijos vystymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1V-504 (toliau – Vilniaus ITV programa). Šiai teritorijai būdingos aplinkos, oro ir grunto užterštumo problemos, želdynų, socialinės infrastruktūros stoka, socialinių patologijų židinys ir didėjanti socialinė atskirtis Šnipiškių rajone.

Atsižvelgiant į projektu sprendžiamas problemas ir iškeltą projekto tikslą, tiesioginis projekto rezultatas – atkurti Neries senvagės kraštovaizdžio arealai. Šio rezultato matavimo kiekybinis rodiklis – atkurtos teritorijos plotas, kuris sudaro 64.000 m2.

Kraštovaizdžio pobūdis ir būklė

Šiuo metu Neries senvagės slėnio teritorija yra apleista ir sunykusi, praradusi natūralią kraštovaizdžio struktūrą ir vertingus gamtinius elementus, pažeistas jos kraštovaizdžio reljefas, teritorija apžėlusi nevertingais krūmynais ir medžiais, joje yra apleistų, nenaudojamų pastų. Visa tai ne tik vizualiai darko miesto kraštovaizdį, bet ir sąlygoja tokias ekologines problemas kaip susilpnėjęs ekologinis teritorijos stabilumas ir vientisumas, kraštovaizdžio identiteto nykimas, mažėjantis aplinkos pralaidumas laukinei gyvūnijai bei augalijai ir pan. Teritorijoje išsiskiria socialinių ir demografinių problemų gausa: čia susiformavęs socialinės patologijos židinys, jaučiama didelė socialinė atskirtis, registruojamas didelis senyvo amžiaus socialinių paslaugų gavėjų skaičius, didelis socialinės rizikos šeimų skaičius (įvertinus sąlyginai nedidelį rajono plotą ir gyventojų skaičių). Taip pat visiškai neišnaudotas Neries senvagės rekreacinis potencialas, teritorija nepritaikyta poilsiui ir laisvalaikio praleidimui. Kaip minėta, rekreacijai pritaikytos miesto žaliosios erdvės teikia daugiariopą naudą ir padeda spręsti įvairias socialines–ekonomines problemas: didina vietovės patrauklumą gyventi ir kurti verslą, skatina bendruomeniškumą ir mažina socialinę atskirti, mažina visuomenės sveikatos sutrikimų apimtis ir kt. Rekreacijai pritaikytų žaliųjų erdvių poreikis ypač aktualus Šnipiškių rajono, kurio teritorijoje yra išsidėstęs Neries senvagės slėnis, gyventojams.

Ekologinė vietovės svarba

Pažymėtina, kad upių slėniai sudaro ypač svarbias struktūrines gamtinio karkaso dalis – migracinius koridorius – teritorijas, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Neries senvagės slėnio teritorija patenka į nacionalinės svarbos Neries migracinio koridoriaus zoną. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane Neries senvagės teritorija priskirta urbanizuotiems ypač svarbiems gamtinio karkaso elementams, kuriuose pirmenybė teikiama išlikusio gamtinio intarpo apsaugai ir naujiems želdynams kurti. Todėl, siekiant užtikrinti gamtinio karkaso struktūros vientisumą, itin svarbu atkurti Neries senvagės kraštovaizdžio arealus, kurie taptų žaliąja jungtimi tarp Ozo parko ir Neries upės slėnio žaliosios zonos.

Vietovės vertybės

Norint didinti ir geriausiu būdu išnaudoti teritorijos potencialą, reikia išsaugoti vietovės kraštovaizdžio savitumą, gamtos ir kultūros vertybes, didinti ekologinį stabilumą, sveikumą, gyvybingumą, integruoti teritoriją į bendrą miesto struktūrą, sudarant sąlygas visuomenei, bendruomenėms įsitraukti į kraštovaizdžio pažinimą, suprasti jos ekologinę svarbą, tenkinti būtinuosius miestiečių poilsio poreikius.

II SKYRIUS

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Pagrindinis tikslas – atkuriant Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklę, sudaryti sąlygas gamtinio karkaso struktūros vientisumo ir kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros palaikymui.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane įvardintas šis tikslas yra akcentuojamas kaip vienas iš Vilniaus gamtinės teritorijos ir želdynų plėtros prioritetų.

Pagrindiniai tvarkymo uždaviniai:

– užstatymo invazijos reliktiniame senvagės vietovaizdyje ir šlaituose amortizavimas;

– integruotumo didinimas tarp gamtinių ir urbanizuotų elementų, gamtinės aplinkos išryškinimas ir įrengimas viešajam naudojimui;

– pažeisto reljefo rekultivavimas, prarasto gamtinio įvaizdžio grąžinimas želdinimu ir tikslinga poilsio įranga .

Nekilnojamojo turto (žemės), kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, naudojimo paskirtis atitinka pagal projektą įgyvendinamą veiklą – remiantis Teritorijos šalia Linkmenų g. 28 detaliuoju planu, teritorijos, kurioje numatoma įrengti rekreacinę infrastruktūrą, pagrindinis naudojimo pobūdis (paskirtis) yra „urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės“ ( Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2013, Nr. 76-3824);

– Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos bendrojo plano“ (Žin., 2002, Nr. 110-4852); – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“).

III SKYRIUS

KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO REIKALAVIMAI

Įgyvendinant šiuos uždavinius, GAMTINĖS NERIES SENVAGĖS KRAŠTOVAIZDŽIO AREALŲ BŪKLĖS ATKŪRIMO (TARP LINKMENŲ IR GELEŽINIO VILKO GATVIŲ) projekto rengimo metu numatoma:

1. Esamos būklės analizės stadijoje atlikti:

1.1. teritorijos naudojimo reglamento ir planavimo dokumentų sprendinių analizę: nurodomas žemės naudojimo būdas, apsaugos statusas, planavimo dokumentais, teisės aktais teritorijai nustatyti veiklos plėtojimo reikalavimai ir apribojimai (specialiosios sąlygos); aprašomas ir įvertinamas bendras kraštovaizdžio pobūdis ir jo būklė taip pat ir jo naudojimas.

1.2. bendrojo kraštovaizdžio pobūdžio analizę: lauko ir duomenų tyrimų būdu išsiaiškinti kraštovaizdžio struktūrą, jo erdvinio išsidėstymo dėsningumus, funkcionavimo bei dinamikos ypatumus, identifikuoti ir kartografuoti vietovės kraštovaizdžio gamtinio pamato komponentus (reljefą, dirvožemį, hidrografinį tinklą, augaliją, gyvūniją);

1.3. teritorijos gamtinio karkaso analizę: įvertinamas jo geoekologinis potencialas (patikimo, riboto, silpno, pažeisto, stipriai pažeisto), aprašomas vietovės kontekstas rajono gamtinio karkaso struktūroje, apibūdinama teritorijos svarba ekologiniame tinkle, įvertinama teritorijos ekologinė būklė pagal pažeidžiamumo ir stabilumo, retumo, natūralumo ir tipiškumo, įvairovės, dydžio ir fragmentiškumo kriterijus (jų vertinimo rekomendacija pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakyme Nr. D1-645 „Dėl reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“); atliekama biologinės įvairovės analizė ir tyrimai – aprašoma vietovės biologinė įvairovė. Atliekama želdinių inventorizacija ir jų būklės įvertinimas (kartu su gatvės želdiniais, jei vietovė kerta ar ribojasi su gatvėmis) pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles (pateikiama želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė, trumpa želdyno charakteristika);

1.4. vizualinių kraštovaizdžio savybių analizę: apibūdinamas kraštovaizdžio apžvelgiamumas (vertikaliosios ir horizontaliosios erdvinės sąskaidos išraiška), įvardijamos vertingosios estetinės kraštovaizdžio savybės, identifikuojamos ir aprašomos vietovėje esančios regyklos, jų padėtis svarbiausių objektų atžvilgiu, teritorijos gretimybės, gali būti atliekama kraštovaizdžio vizualinių vertybių fotofiksacija;

1.5. urbanistinės struktūros analizę: įvertinamas teritorijos užstatymas, inžinerinės, susisiekimo infrastruktūros objektai, aprašomi teritorijoje esantys pastatai, jų paskirtis, galimas pritaikymas;

1.6. teritorijos socialinių ir ekonominių aspektų analizę: įvertinamos teritorijoje vykdomos ir skatintinos veiklos, darančios teigiamą įtaką teritorijos būklei; įvertinamos teritorijos naudojimo švietimo reikmėms, gamtosauginio švietimo, kultūros paveldo propagavimo darbų perspektyvos, šios veiklos poveikis teritorijai; identifikuojamos vietovę reikšmingai lemiančios veiklos (pvz., infrastruktūros objektų plėtra ir pan.), jų poveikis teritorijai (intensyvumas, pažeidžiamos teritorijos plotas, kokie objektai pažeidžiami ir pan.), poreikis jas nutraukti ar apriboti, nurodomos kitos teritorijoje pasireiškiančios gamtosauginės problemos;

1.7. esamos būklės analizės svarbiausios tyrimų išvados grafiškai pavaizduojamos ant ne senesnio kaip 3 metų topografinio plano (M 1:500–2000). Topografinis planas turi būti tikslinamas kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo metu, jei yra naujų objektų, kurie gali turėti įtakos sprendinių parinkimui. Esamos būklės brėžinyje nurodoma: reljefas, hidrografija ir hidrotechnika, augalija, gyvūnija, žemės dangos, pastatai ir jų elementai, urbanizuotos teritorijos, lietaus nuotekynas ir drenažas, bendrosios komunikacijos;

1.8. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto esamos būklės analizės ataskaita raštu suderinama su projektą derinančiomis institucijomis.

2. Koncepcijos rengimo ir jos viešo pristatymo visuomenei stadijoje: parengiamas eskizinis projektas, išreiškiantis pagrindines kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių idėjas. Grafiškai pavaizduoti pasiūlymų sprendiniai, vizualizacijos, projektinius sprendinius pagrindžiantys tekstiniai aprašymai.

3. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių konkretizavimo stadijoje:

3.1. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami kraštovaizdžio tvarkymo projekto tekstiniai ir grafiniai sprendiniai, parengiama projekto įgyvendinimo sąmata ir techninės specifikacijos, sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) aprašas.

3.2. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto tekstinius sprendinius sudaro aiškinamasis raštas, paaiškinantis grafinius sprendinius, ir sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) aprašas. Aprašomi sprendiniai turi būti pagrįsti žiniomis apie teritoriją, įvertinantys ekologinius poreikius ir reikalavimus, stiprinantys estetinį potencialą, ekonomiškai racionalūs, atspindintys vietovės svarbą urbanizuotos teritorijos erdvinėje struktūroje; suformuluojami pasiūlymai, sudarantys sąlygas visuomenei pažinti ir geriau suprasti vietovės gamtinę ir kultūrinę vertę; naudoti teritoriją gamtosauginio švietimo, gamtos ir kultūros paveldo propagavimui.

3.3. Sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) apraše numatomi veiksmai ir priemonės, reikalingos nuolatinei teritorijos priežiūrai užtikrinti ir rezultatų ilgaamžiškumui palaikyti, numatomi ir įvertinami bendruomenių įtraukimo į šį procesą būdai ir galimybės. Aprašo turinyje nurodoma: želdinių priežiūros specifika ir ypatumai (šienavimas, genėjimas, atsodinimas, tręšimas, laistymas ir kt.), statinių ir įrenginių priežiūros specifika (dažymas, atnaujinimas ir kt.), minimalios teritorijos priežiūrai reikalingos lėšos, trumpai aptariama teritorijos priežiūra esant ekstremalioms gamtinėms situacijoms, aptariami kiti individualūs teritorijos kasdienės priežiūros ir stebėsenos (monitoringo) poreikiai.

3.4. Patvirtinto kraštovaizdžio tvarkymo projekto grafinius sprendinius sudaro:

3.4.1. esamos situacijos planas (M 1:500);

3.4.2. pagrindinis kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių brėžinys M 1:500. Jame pateikiama informacija, leidžianti suvokti galutinį sutvarkytos teritorijos vaizdą. Jame tekstu ir grafiniais elementais nurodoma:

– tvarkomos teritorijos pavadinimas, adresas, ribos, plotas;

– natūralių ekosistemų funkcionavimui palikti, išsaugoti ar atkurti plotai (augalų masyvai, juostos, pavieniai augalai, natūralios dangos, vandens telkiniai);

– lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo, hidrologinio režimo atkūrimo, lietaus vandens antrinio panaudojimo sprendimai;

– reljefo formavimo, šlaitų tvirtinimo sprendiniai (aprašomos siūlomos taikyti priemonės nuo erozijos, nuoplovos ir kt.);

– esamos, naikinamos, pertvarkomos ir naujai įrengiamos žemės dangos (natūralios ir dirbtinės);

– esamos, naikinamos, pertvarkomos ir naujai įrengiamos urbanizuotos teritorijos (atraminės sienutės, urbanizuotų teritorijų elementai);

– paliekami, šalinami, naujai įveisiami želdiniai;

– įkarpoje pavaizduojama, kaip teritorija jungiasi su tvarkomos teritorijos gretimybėje esančiais želdiniais, želdynais, takų sistemomis ir pan.;

– besiribojantys keliai, gatvės, šaligatviai, takai, stovėjimo aikštelės ir jų dangos;

– kiti tvarkomai teritorijai aktualūs erdviniai objektai;

3.4.3. teritorijos reljefo (sklypo aukščių) planas (M 1:500). Jame nurodoma: reljefas, reljefo elementai, esami ir projektuojami aukščiai, nuolydžiai ir lygiai, tvirtinami šlaitai, atraminės sienelės, laiptai, esami ir projektuojami takai, jų dangos, privažiavimai, charakteringi reljefo taškai ir kiti elementai. Aprašant reljefo formavimo sprendinius, turi būti paaiškinama, kaip sprendiniai dera su pamatiniu kraštovaizdžio gamtiniu pobūdžiu ir gretimomis teritorijomis, kiek numatoma nukasti, užpilti grunto (kubiniais metrais), kokios numatomos priemonės nuo erozijos.

3.4.4. želdinių planas (M 1:500). Plane sutartiniais ženklais nurodomi paliekami ir šalinami želdiniai, išskirtiniai, vertingi (dendrologiniu, istoriniu, asociatyviniu ar kitais požiūriais) želdiniai, perkeliami, persodinami ir naujai sodinami želdiniai, nurodoma, kur atstatomas natūralus augalinis dirvožemio sluoksnis, pateikiama želdinių suvestinė lentelė, kurioje nurodomos želdinių charakteristikos (būklė, aukštis, plotis ir kt.) ir reikalingos želdinių tvarkymo priemonės;

3.4.5. suvestinis sklypo inžinerinių tinklų planas (M 1:500). Plane nurodomos inžinerinių tinklų trasos, skirtingų dangų plotai ir charakteristikos, aikštelių, laiptų, atraminių sienučių pjūviai ir kitos charakteringos detalės. Esant sudėtingoms sąlygoms – skersiniai profiliai su tinklų išdėstymo schema, sutartiniai ženklai, kiti duomenys.

3.5. Grafiškai vaizduojant topografinių erdvinių duomenų rinkinius, vadovaujamasi Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“. Sprendinių spalviniai ir grafiniai žymėjimai paaiškinami lentelėse. Tekstiniai ir grafiniai sprendiniai pateikiami kompiuterinėmis laikmenomis, galimi dokumentų formatai – pdf, jpg, gif, tif, png. Gali būti pateikiami ir popieriniai kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių variantai.

3.6. Įvertinami kiti specialieji reikalavimai kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose veiklos įgyvendinimui, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d.  įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metais veiksmų plano patvirtinimo“ 3 priede.

4. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių derinimo ir viešinimo stadijoje:

4.1. Pateikiamas kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių derinimas raštu su:

4.1.1. Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu, kuris įvertina, ar planuojamos veiklos neprieštarauja teritorinio ir strateginio planavimo dokumentuose nustatytiems kraštovaizdžio kokybės tikslams, ar projektas apsvarstytas su visuomene;

4.1.2. Aplinkos apsaugos agentūra, kuri įvertina, ar planuojamos veiklos nedarys neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ir gretimoms teritorijoms;

4.2. suderinto kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių viešinimas Savivaldybės tinklalapyje, Vilniaus savivaldybės patalpose;

4.3. viešas pristatymas visuomenei po ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių viešo paskelbimo Savivaldybės tinklalapyje, savivaldybės patalpose. Viešame pristatyme visuomenei turi dalyvauti projektą derinusių institucijų atstovai;

4.4. atliekamos kitos visuomenės įtraukimo ir informavimo veiklos, numatytos Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programoje.

5. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto tvirtinimo stadijoje:

5.1. suderintas, viešai pristatytas visuomenei kraštovaizdžio tvarkymo projektas patvirtinamas Savivaldybės tarybos teisės aktu;

5.2. patvirtintą kraštovaizdžio tvarkymo projektą sudaro šie dokumentai:

5.2.1. duomenys apie kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo organizatorių ir rengėją;

5.2.2. esamos būklės analizės išvadinis brėžinys ir jo aprašymas;

5.2.3. grafiniai sprendiniai;

5.2.4. gauti pritarimai (kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendiniams) iš derinančiųjų institucijų;

5.2.5. viešo svarstymo ataskaita;

5.2.6. projekto įgyvendinimo sąmata ir techninė specifikacija;

5.2.7. sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) aprašas;

5.2.8. kiti dokumentai.

Rengiant  NERIES SENVAGĖS KRAŠTOVAIZDŽIO AREALŲ BŪKLĖS ATKŪRIMO projektą, įvertinti šių teisės aktų nuostatas ir reikalavimus:

1. Europos kraštovaizdžio konvencijos;

2. Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijos CM/Rec (2008 m. vasario 6 d.) 3 dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių;

3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo;

4. 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-19 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-209;

5. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015−2020 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015−2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“;

6. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų:

6.1. Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6.2. Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6.3. Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo“;

6.4. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

6.5. Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6.6. Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“;

7. Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų;

8. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“;

9. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“;

10. Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96  „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“;

11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“;

12. Galiojančio Vilniaus miesto Bendrojo  plano sprendiniais.

IV SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMO SU VISUOMENE PLANAS

Visuomenės dalyvavimo tikslas, rengiant Programą, yra užtikrinti skaidrų interesų derinimą ir viešojo intereso gynimą; aktyvų, kūrybingą, pozityvų, konstruktyvų įsitraukimą į vietos kraštovaizdžio apsaugą ir formavimą; taip pat vietos dvasios, bendruomeniškumo stiprinimas, puoselėjant vietovių išskirtinumą ir tradicijas bei racionaliai sprendžiant aktualias problemas, pasitelkiant vietos resursus; vietos gyventojų sąmoningumo ir išprusimo kraštovaizdžio srityje didinimas; socialinės įtampos mažinimas. Projekto rengimo ir įgyvendinimo metu įsipareigojama vykdyti šias visuomenės informavimo, dialogo palaikymo, švietimo ir įsitraukimą į kraštovaizdžio formavimą skatinančias veiklas, nurodytas 1 lentelėje.

1 lentelė

Visuomenės informavimo, dialogo palaikymo, švietimo ir įsitraukimo į kraštovaizdžio formavimą skatinančios veiklos:

Stadija

Visuomenės informavimo, dialogo palaikymo, įtraukimo į kraštovaizdžio formavimą tikslai

Turinys
(būdų ir priemonių, kurie padės visuomenei įsitraukti į tvarkomos teritorijos kraštovaizdžio formavimą, aprašymas)

Prieš pradedant rengti projektą ir viso projekto rengimo bei įgyvendinimo metu

Nuolat informuoti visuomenę apie planuojamą vykdyti ir vykdomą  NERIES SENVAGĖS KRAŠTOVAIZDŽIO AREALŲ BŪKLĖS ATKŪRIMO projektą, sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti projekte nuo idėjos formulavimo iki sprendinių įgyvendinimo

Visa informacija apie projektą ir jo įgyvendinimą bus teikiama šiais būdais:

1) elektroninėje erdvėje – Vilniaus  miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.vilnius.lt Skelbiama informacija apie siūlymus (inicijavimą) vykdyti teritorijos tvarkymą, skelbiami sprendimai, susiję su projektavimo darbų pradžia (sprendimas, techninė užduotis, kita susijusi informacija). Šiose paskyrose pateikiama informacija apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su parengtais dokumentais tvarka bei jų viešo svarstymo vieta ir laikas, viešam svarstymui pateikti sprendiniai, patvirtinto projekto sprendiniai;

2) Apie projektą naujausią informaciją galima gauti Vilniaus miesto savivaldybėje.
Kontaktinis asmuo – Vaiva Deveikienė, el. p., vaiva.deveikiene@vilnius.lt, telefonas +370 5 2112470;

3) žodžiu ar raštu – pagal suinteresuotų asmenų žodinius ir rašytinius paklausimus;

Esamos būklės analizė

1) išsiaiškinti visuomenei svarbius vietovės elementus, vertybes, funkcijas;

2) suteikti visuomenei žinių apie vietovės svarbą ir išskirtinumą;

1) siekiant pirmo tikslo – informacija teikiama Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.vilnius.lt (prieiga nuo pagrindinio puslapio), el. paštu vaiva.deveikiene@vilnius.lt

2) siekiant antro tikslo – Vilniaus savivaldybės patalpose projekto rengėjai pristatys įgyvendinamą projektą.

Koncepcijos rengimas ir jos viešas pristatymas visuomenei

Tartis, kaip gerinti koncepcijos pasiūlymus, kad gerėtų kraštovaizdžio kokybė; įvertinti, ar siūlomos teritorijos tvarkymo priemonės atitinka visuomenės lūkesčius; didinti supratimą apie kraštovaizdžio vertę ir vaidmenį

Išsiunčiami kvietimai su nuoroda į parengtą koncepciją Šnipiškių seniūnijai, taip pat artimiausioms organizacijoms, įmonėms, švietimo įstaigoms,  su kvietimu dalyvauti viešuose svarstymuose.

Projekto rengėjai suorganizuoja koncepcijos viešą pristatymą ir ją pristato.

Kylant daug diskusijų visuomenėje, gali būti organizuojama paskaita, pristatymas, pasikviečiant atitinkamos srities specialistus.

Projekto sprendinių konkretizavimas

Projekto sprendinių derinimas ir viešinimas

Išgirsti visuomenės pastabas, jų nuomonę ir pasiūlymus dėl projekto sprendinių, taip pat specialistų pasiūlymus, kaip tobulinti projektą

Sprendiniai viešinami Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.vilnius.lt  (prieiga nuo pagrindinio puslapio) pastabos, pasiūlymai teikiami, el. paštu vaiva.deveikiene@vilnius.lt.

Projekto rengėjai suorganizuoja sprendinių viešą pristatymą ir juos pristato.

Projekto tvirtinimas

Informacija teikiama Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.vilnius.lt  (prieiga nuo pagrindinio puslapio).

Projekto įgyvendinimas

Išsiaiškinti, kaip visuomenė nori ir gali dalyvauti įgyvendinant projektą

Informacija teikiama Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.vilnius.lt  (prieiga nuo pagrindinio puslapio) Pastabos, pasiūlymai teikiami el. paštu vaiva.deveikiene@vilnius.lt. Organizuojamas parengto projekto pristatymas artimiausioms ugdymo įstaigoms, organizacijoms, bendruomenei, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti, kaip jos norėtų prisidėti prie teritorijos priežiūros ir jos būklės stebėjimo.

Vilniaus  miesto savivaldybė kviečia miesto bendruomenę, su teritorija besiribojančių namų gyventojus ir sklypų savininkus, privačias įmones, švietimo įstaigų bendruomenes, ypač Licėjaus, VGTU (Linkmenų fabriką), koncertų salės Compensa savininkus  ir visus, kurie suinteresuoti šios apleistos teritorijos sutvarkymu, aktyviai dalyvauti projekto kūrimo procese ir teikti savo pasiūlymus ir idėjas aukščiau nurodytu elektroniniu paštu adresu.