Rekomendacijos naujai statomoms švietimo įstaigoms

Vilniuje siekiame užtikrinti sąlygas, kurios įgalina ugdyti savarankiškas, laisvas ir atsakingas asmenybes. Fizinė aplinka suvokiama kaip svarbus ugdymo kokybės veiksnys ir vadinama „trečiuoju mokytoju” kartu su mokymo programa ir pedagogu. Esminė geros mokyklos ar darželio pastato ir teritorijos sąlyga yra bendra architektūrinė koncepcija, kuri vadovaujasi šiuolaikinėmis pedagoginėmis nuostatomis, atpažįstamomis tiek skirtingose ​​zonose pastato viduje, tiek išorėje, lauko erdvėje. Šių taisyklių taikymas svarbus statant naujas ugdymo įstaigas ir atnaujinant esamas, kad pastatai ir jų aplinka įkvėptų ateities iššūkiams pasiruošusių asmenybių ugdymą(si).

ŠIUOLAIKINĖS VILNIAUS MOKYKLOS, DARŽELIO ARCHITEKTŪROS TAISYKLĖS

Identitetas. Savita mokyklos, darželio architektūra, erdvinė sandara, interjero elementai atspindi konkrečios ugdymo įstaigos vertybes, kultūrą, mokymosi filosofiją, dera prie urbanistinio konteksto. 

Erdvių įvairovė. Erdvės atliepia skirtingus mokymosi būdus ir kiekvieno bendruomenės nario poreikius. Šiuolaikinės mokymosi erdvės nėra tik tradicinės klasės su nekintančiu baldų išdėstymu, mokymuisi gali būti pritaikytos visos mokyklos vidaus ir lauko erdvės. Sudarytos galimybės mokytis mažomis grupėmis, individualiai, mokyti nuotoliniu ar sinchroniniu būdu. 

Erdvių draugiškumas kiekvienam. Projektuojant, vadovaujamasi universalaus dizaino principais, kad vidaus ir lauko erdvėmis vienodai galėtų naudotis ir turintieji ribotus funkcinius gebėjimus.

Pastato ir teritorijos lankstumas. Daugiafunkcinės, transformuojamos erdvės atliepia mokyklos ar darželio bendruomenės narių skirtingus ir besikeičiančius poreikius. Ugdymo įstaigos sklype įrengta sporto ir rekreacinė infrastruktūra pritaikyta įvairių amžiaus grupių poreikiams, efektyviai naudojama ugdymui bei platesnės bendruomenės poreikiams.

Skaidrumas. Stiklo ar skaidrių atitvarų naudojimas ugdymo įstaigose prisideda prie  bendruomenės aktyvinimo, kuria saugumo ir pasitikėjimo kultūrą, palengvina aplinkos stebėjimą. Tačiau skaidrūs atitvarai naudojami pagrįstai, atsižvelgiant į privatumo, jaukumo užtikrinimą, nenaudojant jų erdvėse, kuriose jie blaškytų susikaupimą.

Įtraukumas. Erdvės patrauklios ir įdomios, pritaikytos amžiaus grupei. Interjeras ir eksterjeras estetiškas, kuriantis palankią atmosferą, stimuliuojantis smalsumą. Pagal psichologinį poveikį (stimuliuoja ar ramina) ir numatomos veiklos pobūdį (aktyvi ar pasyvi) parinktas spalviškumas. 

Natūralumas. Tai natūrali ir dirbtinė šviesa, visais metų laikais tinkama temperatūra, garso sklidimo reguliavimas, oro kokybė, ryšys su gamta. Interjere ir eksterjere naudojamos natūralios medžiagos.

Sklandi integracija į miesto audinį. Ugdymo įstaiga suprojektuota ne kaip atskira miesto sala, bet sklandžiai integruota į kvartalo urbanistinę struktūrą, miesto erdvių  audinį, pabrėžianti natūraliai susiformavusį kraštovaizdį. Ugdymo įstaigos gali kurtis netipinėse erdvėse, jas pritaikant ugdymo poreikiams, ta pati įstaiga gali būti įsikūrusi skirtinguose pastatuose. Projektuojant ugdymo įstaigas vadovaujamasi Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklėmis.

Bendruomenės centras. Mokyklos ar darželio lauko ir vidaus erdvės atviros ir kviečiančios įsitraukti bendruomenę, atliepia įvairius jos poreikius: sporto, kultūros, renginių, tinka įvairių amžiaus grupių edukacijai. Ir atvirkščiai – mokiniai skatinami peržengti mokyklos ar darželio ribas ir kaip mokymosi, tyrinėjimo medžiagą pasitelkti įvairias miesto erdves.

ATSKIRŲ MOKYKLOS ERDVIŲ CHARAKTERISTIKOS GAIRĖS

VALGYKLA

Turėtų būti naudojama ne tik maitinimui, bet yra socialiniam bendravimui. Todėl valgykloje gali būti įrengtos skaitymo ir poilsio, žaidimų zonos, užklasinės veiklos vietos. Gamybinė zona ne maitinimo metu turi turėti galimybę būti uždaroma, o likusi erdvė panaudojama kitoms veikloms. Rekomenduotina valgyklą projektuoti su išėjimu į lauką. Prasminga  įrengti „mini virtuvę“, vaisių, daržovių barą, kuris tenkintų maitinimosi poreikius, pasibaigus oficialiam maitinimo laikui ir skatintų sveiką mitybą. 

SPORTO SALĖS 

Turi būti integruota galimybė atskirti, mažinti ir didinti erdves, naudoti jas skirtingoms veikloms. Siūlytina sporto salę išnaudoti ir kaip renginių salę, patiesiant specialią dangą renginio metu, kad būtų apsaugota sportinė danga. 

Rekomenduojama persirengimo erdves pradinukams organizuoti atskiroje patalpoje, o didesniems, siekiant sumažinti patyčių pasireiškimą, persirengimą organizuoti pagal sporto klubuose taikomą standartą – spintelės bendroje erdvėje, persirengimo kabinos – individualios. 

BANDYMŲ ERDVĖS 

Turi būti koncentruojamos vienoje vietoje (korpuse), siūlytina šalia viena kitos.  Naudojant slankiojančias pertvaras erdvės konstruojamos tokiu būdu: klasė -> bandymų erdvė -> klasė. Atliekant praktines užduotis prie vienos klasės prijungiama bandymų erdvė, kita klasė atskiriama. 

Laboratorijos, technologijų erdvės aprūpintos modernia įranga, kuri atnaujinama pagal kintančias tendencijas. Po mokymosi valandų bandymų erdvės gali būti atvertos neformaliam mokymuisi ar platesnės bendruomenės poreikiams, todėl patogu jei suformuojamas atskiras įėjimas iš lauko.

BIBLIOTEKA SKAITYKLA  

Be informacijos ir laikmenų zonos turėtų būti aiškiai apibrėžtos ramaus darbo ir atsitraukimo vietos, „tylos erdvės“ bei vietos mažų grupių darbui (akustiškai atskirtos patalpos). Tyrimams ir informacijos rinkimui turi būti skirtas pakankamas skaičius nuolatinių IT darbo vietų. Biblioteka-skaitykla turėtų būti centrinėje mokyklos dalyje ir lengvai pasiekiama ne tik mokyklos bendruomenei, pageidautina – turėti atskirą įėjimą iš lauko.  Pradinukams siūloma įrengti saugią ir ramią erdvę mokymuisi skaityti, pageidautina pradinukų korpuse. 

PERSONALO PATALPŲ KLASTERIS 

Mokytojams įrengti individualias darbo vietas – nuolatines arba lanksčias su personalizuota mobilia įranga. Mokytojų tarpusavio bendravimo erdves projektuoti ne klasėje, bet greta individualių darbo vietų, kur vyktų neformalūs darbuotojų susitikimai, informaciniai mainai. Prie administracinio klasterio ar bendruomenės erdvėse numatyti vietas susitikimams, konferencijoms.

„Niša“ ar panaši vieta priešais „mokytojų kambarį“ skirta susitikti su mokiniais pasiteisina didelėse mokyklose.

Pagal gerąją biurų įrengimo praktiką vienam darbuotojui reikėtų skirti apie 8 m² ploto. Poilsio ir atsigavimo erdves darbuotojams reikėtų planuoti su atitinkamomis sanitarinėmis priemonėmis. 

Pradinių klasių mokytojams siūloma įrengti individualias darbo ir bendras poilsio, pasitarimų, konsultacijų vietas su atskira biuro technika, san. mazgais – greta savų klasių. Mokytojai negali ilgam laikui palikti pradinukų vienų, todėl dažniausiai kitame korpuse esanti mokytojų darbo erdvė jiems yra nepasiekiama.  Dėl saugumo iš šių erdvių turi būti galimybė stebėti mokinių poilsio erdves. 

AULA/FOJĖ

Tai pagrindinė susirinkimų ir renginių vieta mokykloje. Ši erdvė turėtų būti pirmame mokyklos aukšte, mokyklos šerdyje, nes ji naudojama nuolatiniams mokyklos bendruomenės susitikimams, pasirodymams, diskusijoms, renginiams. Aula kaip susirinkimų salė turėtų būti naudojama tiek vidiniams, tiek išoriniams renginiams, todėl reikia numatyti galimybę ją atskirti. 

Pagal poreikį, aulos scena gali būti naudojama kaip savarankiška erdvė, pavyzdžiui, kaip šokio, judesio ir kitų atlikimo menų vieta. Todėl reikia atsižvelgti į specialius akustinius šios erdvės reikalavimus, pritaikytus ir profesionaliam menui. Aulos plotas nustatomas atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės dydį. Jei aula taip pat veikia kaip centrinė susirinkimo vieta bendruomenei, ją galima suplanuoti didesnę nei mokyklos poreikiai.

KORIDORIAI (neišnaudotas potencialas)

Tam, kad koridoriai galėtų būti pritaikomi ir mokymui, ir aktyviam laisvalaikiui, reikia pasirūpinti garso izoliacija. Rekomenduojama vadovaujantis Lean metodika koridoriuose įrengti mokomųjų medžiagų spintas arba formuoti mokymo priemonių saugyklas. Tose vietose, kur koridoriai labai siauri, rekomenduojama iškirsti angas į klases ir dėti stiklo pertvaras. Priklausomai nuo vaikų amžiaus stiklo pertvaros gali būti skaidrios arba tonuotos, kad neblaškytų dėmesio.

Judėjimas koridoriuose turi būti įdomus ir edukuojantis – galima formuoti bėgimo takelius, leisti judėti sienomis ir pan. Koridoriai taip pat gali būti išnaudoti individualioms ir mažų grupių poilsio erdvėms, mokymuisi. 

LAUKO ERDVĖS 

Esant galimybei išnaudoti stogo potencialą, kuriant poilsio erdves. Pasiteisina lauko klasės apsaugotos nuo kritulių, tiesioginės saulės spindulių, su darbui pritaikytomis vietomis (kažkas panašaus į šiltnamį, iš dalies dengtą amfiteatrą).  

Lauke būtinos dviračių, paspirtukų saugojimo vietos. Erdvės, kuriose vaikai gali važinėtis, įrengtos  rampos, kalneliai.  

Standartinę lauko žaidimų įrangą galima paįvairinti gamtiniais elementais, pavyzdžiui, iš augančių žilvičių suformuoti vigvamą, įrengti basakojų taką ir pan. Siūlytina pasiremti Valdorfo metodika.

KLASĖS

Klasė turi būti organizuota taip, kad sudarytų sąlygas vykdyti edukacines veiklas skirtingo dydžio grupėse. Klasėse naudojami lengvi baldai, kad būtų galima lengvai perkurti erdvę. Leisti klasėse naudoti ir neįprastus baldus – gimnastikos kamuolius, pufus ir pan. Ypač tai aktualu pradinukams, kurie negali ilgai sėdėti suoluose. 

Klasės nebeturi pakylų, grindys vieno aukščio. Mokytojo darbo vietą rekomenduojama iškelti iš klasės, ji turi būti pritaikyta nuotoliniam mokymui. Klasės turi būti pritaikytos sinchroniniam ugdymui.

Mokymo erdvėms gali būti naudojami ir koridoriai, laukas, stogo erdvė. Tam turi būti užtikrintas saugumas, tinkama garso izoliacija, pritaikyta infrastruktūra.

NUSIRAMINIMO/ATSITRAUKIMO ERDVĖS 

Kartu su pagalbos mokiniui ar mokinių gerovės specialistų poreikiu mokykloje radosi ir psichologinę darną stimuliuojančios aplinkos būtinybė. Atsitraukimo erdvės skirtos pabūti vienumoje; multisensoriniai kambariai naudojami kaip aplinkos dalis, siekiant stimuliuoti pojūčius, atsipalaiduoti ar nusiraminti, o tylos erdvės suteikia galimybę būti atsiribojus nuo aplinkinių dirgiklių.

RENGINIŲ/AKTŲ SALĖ

Renginių salė pritaikoma platesniems bendruomenės kultūros poreikiams, ji gali būti naudojama renginiams, koncertams, spektakliams, šokiams ir pan. 

Salės scena atitinkamo pločio ir gylio, kad būtų pritaikoma įvairiam renginių spektrui (diskusijos, koncertai, šokiai, spektakliai, pristatymai). Turi būti numatyti scenos užkulisiai. Taip pat pakabinimo taškai virš scenos ir šalia jos (garso, vaizdo, šviesos įrangai, dekoracijoms).

Kėdės salėje turi būti lengvai transformuojamos – salė turi būti pritaikyta tiek sėdimam, tiek stovimam renginiui. Būtina numatyti kėdžių sandėliavimo patalpas.

Turi būti sprendimas leidžiantis visiškai užtamsinti patalpas (užuolaidos, žaliuzės).

Bendras salės apšvietimo lygis yra kontroliuojamas (dimeriuojamas).

REKOMENDACINIAI ERDVIŲ PLOTAI

Mokinio asmeninė erdvė – 1-2 m² (šis plotas įskaičiuojamas į bendrus pastato plotus išskyrus klasėje mokiniui tekančius plotus); 

Grupinio mokymosi erdvė – 20-25 m² (gali būti skirstomos į S, M, L dydžius. S gali būti 5-10 m², M-15-20 m² L- 20-25 m²; 

Patalpa pristatymams – 40-50 m² pertveriama:

1. Projektinio darbo erdvė – 40-50 m²
2. Darbų pristatymo erdvė – 20 m²

Bendravimo inkubatorius – 20 m²; 

Susikaupimo ir tylaus darbo kokonai – 10 m² tai nebūtinai visiškai atskiros erdvės 10 vaikų po  1 m² tai gali būti pusiau uždara erdvė, kurioje gausiai naudojamos garsą sugeriančios medžiagos.  

Poilsio erdvė – 15-20 m²