Kas yra specialusis teritorijų planavimas?

Specialusis teritorijų planavimas – tai planavimo rū&scaron;is, kuria nustatomi tam tikros srities (pvz., kultūros paveldo, inžinerinės infrastruktūros, saugomų teritorijų) naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 16 dalys). Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kas yra bendrasis planas?

Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kas yra detaliojo plano rengimas?

Detaliojo plano rengimas tai teritorijų planavimas – pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas toks Detaliojo plano apibrėžimas &bdquo;Detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.“ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms &bdquo;privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai; leidžiamasis pastatų auk&scaron;tis ir leidžiamoji pastatų auk&scaron;čio altitudė nustatoma nuo Baltijos jūros vidutinio vandens pavir&scaron;iaus lygio; leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis; leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose); galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija; inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapai; galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai); atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais.“ Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Ar reikia rengti detaliuosius planus?

Atvejai, kada detalieji planai turi būti rengiami, reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje: &bdquo;Detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, i&scaron;skyrus &scaron;io straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai: numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą; juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo i&scaron;saugojimui reik&scaron;mingoms teritorijoms &scaron;iuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.“ Atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane (reg. Nr. T00086338) (toliau – Bendrasis planas) yra i&scaron;skirtos zonos gyvenamųjų vietovių plėtrai, kuriose detalieji planai yra privalomi, žr. schemą https://vilnius.lt/rest/assets/e17857b5-a874-4109-820a-0956adc05e7c ar interaktyvų žemėlapį https://maps.vilnius.lt/map/shared-theme?sharedId=3b827da0-d77b-4906-8d95-6f5256289183. Taip pat pažymėtina, kad detaliųjų planų privalomumas gali būti nulemtas ir kitų teritorijoje galiojančių Bendrojo plano apribojimų susijusių su gamtos apsauga, kultūros vertybių apsauga ar kitais aspektais, todėl kiekviena teritorija ir privalomumas pastarajai rengti detalųjį planą turi būti vertinamas individualiai. Atvejai, kada detalieji planai nerengiami, reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje: &bdquo;Detalieji planai nerengiami, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. &Scaron;io straipsnio 1 dalyje nurodyti teritorijų planavimo dokumentai nerengiami (i&scaron;skyrus atvejus, kai rengiamos galiojančių teritorijų planavimo dokumentų korektūros, rengiami juos keičiantys teritorijų planavimo dokumentai arba planuojamoje teritorijoje, kuriai rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas, esantys žemės sklypai patenka į skirtingas savivaldybės lygmens bendrajame plane (ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas) nustatytas funkcines zonas (jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip) ir (ar) kai numatomiems &scaron;io straipsnio 1 dalyje nurodytiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams įgyvendinti nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros ir tame pačiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ją reikia planuoti neurbanizuotoje ir (ar) neurbanizuojamoje teritorijoje): neurbanizuotoms ir neurbanizuojamoms teritorijoms. Tokioms teritorijoms, vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai (specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai), mi&scaron;kotvarkos projektai (mi&scaron;kų tvarkymo schemos ir vidinės mi&scaron;kotvarkos projektai), žemės gelmių naudojimo planai ar kiti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie nustato vie&scaron;ųjų ir privačių subjektų ūkinės veiklos galimybes; teritorijoms, kurioms parengti ir patvirtinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, o jų sprendiniai yra pakankami statinių projektavimui Statybos įstatymo nustatyta tvarka arba juose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas; jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose.“ Atkreipiame dėmesį, kad detalieji planai (i&scaron;skyrus atvejus i&scaron;vardintus auk&scaron;čiau) nerengiami neurbanizuotoms ir neurbanizuojamoms teritorijoms, kurios yra nustatytos Bendrajame plane. Informuojame, kad Bendrajame plane yra i&scaron;skirtos &scaron;ios neurbanizuojamos funkcinės zonos: Mi&scaron;kų ir mi&scaron;kingų teritorijų zona; Žemės ūkio teritorijų zona; Vandenų zona; Konservacinės teritorijos zona. Visas funkcines zonas galite matyti interaktyviame žemėlapyje https://maps.vilnius.lt/map/shared-theme?sharedId=27fdf2af-5026-48ca-b70d-c7078d0dd19a. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Bendrąjį planą: https://vilnius.lt/savivaldybe/miesto-pletra/teritoriju-planavimo-viesumas/informacinis-pranesimas-apie-patvirtinta-vilniaus-miesto-savivaldybes-teritorijos-bendrojo-plano-keitima.

Kada reikia rengti specialųjį planą?

Specialusis teritorijų planavimo dokumentas rengiamas, kai būtina detalizuoti konkretaus sektoriaus (pvz., inžinerijos, paveldo, žemės gelmių) veiklą teritorijoje, nustatyti jos naudojimo ar apsaugos sąlygas, ar suplanuoti vystymo kryptis, kurių neapima bendrieji ar detalieji planai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Ar galima statyba vadovaujantis bendruoju planu?

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio &bdquo;Teisė statyti“ 1 dalyje yra nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, i&scaron;skyrus &scaron;io įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kas yra detalaus plano keitimas, koregavimas?

Jei teritorijoje jau galioja detalusis planas, jis gali būti arba keičiamas, arba koreguojamas. Atvejai, kada galima detalųjį planą koreguoti, o kada privaloma jį keisti nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse: &bdquo;4. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami, kai sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia rengti naują (jį keičiantį) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija (i&scaron;skyrus atvejus, kai planuojama teritorija sumažėja pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms).“ &bdquo;5. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas, kai numatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, i&scaron;duotų rengiant patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas taip pat turi būti keičiamas, kai &scaron;io dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.“ &bdquo;6. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jų neprivaloma keisti pagal &scaron;io straipsnio 5 dalį, gali būti koreguojami taisant technines klaidas, keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, nustatant papildomus sprendinius ar kai yra priimtas teismo sprendimas, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinys (-iai) neteisėtas (-i), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pakeisti ar papildomai nustatyti koreguojamo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai turi atitikti galiojančio auk&scaron;tesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, įvertinus &scaron;io įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas i&scaron;imtis.“. Paai&scaron;kiname, kad detalusis planas turi būti keičiamas, kai: priimamas sprendimas rengti naują detalųjį planą, keičiantį galiojantį detalųjį planą ne mažesnei kaip anksčiau suplanuotai teritorijai arba didesnei teritorijai, kuri turi atitikti kvartalą. 2. reikia kreiptis dėl visų naujų teritorijų planavimo sąlygų (keičiasi visi sąlygose nustatyti reikalavimai) visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje keičiamas visas galiojančiame detaliajame plane nustatytas privalomas teritorijos naudojimo reglamentas. Kitais atvejais – detalusis planas gali būti koreguojamas: PASTABA: Koreguoti detalųjį planą už anksčiau suplanuotos teritorijos ribų galima tik tuo atveju, jei prie detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų prijungiami nauji už suplanuotos teritorijos ribų esantys žemės sklypai ir (ar) įsiterpę valstybinės žemės plotai (pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 319 punktą: &bdquo;319. Koreguojant detalųjį planą, nustatyti sprendiniai gali būti keičiami ir (ar) papildomi sprendiniai nustatomi (i&scaron;skyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus) visoje &scaron;iuo planu suplanuotoje teritorijoje arba jos dalyje (dalyse). Vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus (prie detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų prijungiant naujus už suplanuotos teritorijos ribų esančius žemės sklypus ir (ar) įsiterpusius valstybinės žemės plotus), detalusis planas gali būti koreguojamas papildomai nustatant sprendinius padidėjusioje suplanuotos teritorijos dalyje (dalyse), i&scaron;skyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus. Kai &scaron;i padidėjusi dalis (dalys) suplanuota (suplanuotos) kitame galiojančiame detaliajame plane ar savivaldybės dalies bendrajame plane, kuriame nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, teritorijų planavimo procesas vykdomas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi arba koreguojami atskiri detalieji planai, juose atitinkamai sumažinant planuojamą teritoriją arba nustatant sprendinius padidėjusioje suplanuotos teritorijos dalyje (dalyse). Koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti ir (ar) papildomai nustatyti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje (dalyse) – &scaron;iais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma ne mažesnė kaip kvartalas nagrinėjama teritorija, kurios kra&scaron;tovaizdis, želdynai, urbanistinės struktūros, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra apibūdinami esamos būklės brėžinyje (brėžiniuose) ir ai&scaron;kinamajame ra&scaron;te.“) Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9c064b207a7411e38df3da592f4236cc/asr.

Kuo specialusis planas skiriasi nuo bendrojo ar detaliojo plano?

Specialieji planai nustato specifinius reikalavimus ar apribojimus, kurie gali papildyti ar detalizuoti bendrųjų ar detaliųjų planų sprendinius. Pavyzdžiui rengiant saugomų teritorijų specialiuosius planus be kita ko nustatomos saugomų teritorijų ribos ir ribojimai jose pvz. draudžiama tiesti naujus kelius, keisti natūralias reljefo formas ir pan. Rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo specialiuosius planus nustatomos apsaugos zonos, reikalavimai dėl pastatų tūrio, medžiagi&scaron;kumo ir kt.

Ar galima statyti pastatą žemės sklype, kuris yra suformuotas ir įregistruotas, tačiau neatitinka Bendrajame plane nustatyto minimalaus žemės sklypo dydžio naujai statybai reikalavimo?

Vadovaujantis Bendruoju planu, minimalaus sklypo dydžio naujai statybai reglamentas taikomas tik skaidant (pertvarkant) sklypus. Paai&scaron;kiname, kad jei Jūsų sklypas jau yra suformuotas ir registruotas, paprastai statyba jame galima, net jei jo plotas mažesnis už Bendrajame plane nustatytą minimalaus sklypo dydį, tačiau reikia laikytis kitų reglamentų ir teisės aktuose numatytų reikalavimų. Jei planuojate formuoti naują sklypą, jis turi atitikti Bendrojo plano normatyvą. Reglamentas netaikomas bet kuriuo būdu formuojant sklypus susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams.

Ar specialiųjų planų privaloma laikytis?

Taip, patvirtinti specialieji planai yra privalomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bei institucijoms (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnis).

Kur galima rasti Bendrojo plano sprendinius taikomus Jūsų žemės sklypui?

Bendrojo plano sprendinius galite rasti Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje (TPS &bdquo;Vartai“) adresu https://www.planuojustatau.lt/, registruotų teritorijų planavimo dokumentų paie&scaron;koje suvedus registracijos Nr. T00086338. Bendrasis planas taip pat yra patalpintas savivaldybės tinklalapyje https://vilnius.lt/naujienos/informacinis-pranesimas-apie-patvirtinta-vilniaus-miesto-savivaldybes-teritorijos-bendraji-plana. Erdvinius duomenis pagal savo žemės sklypo adresą, kadastro Nr. arba unikalų Nr. galite rasti skaitmeniniame Savivaldybės žemėlapyje adresu https://maps.vilnius.lt/lt, pasirinkus temą &bdquo;Bendrasis planas 2021“ ir keičiant sluoksnius pagal reikiamą temą.

Kokie gali būti detaliojo plano rengimo/koregavimo/keitimo tikslai?

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius) pra&scaron;ymus dėl detaliųjų planų inicijavimo nagrinėja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;u bei 2025-09-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2477/25 patvirtintu &bdquo;Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (planavimo organizatoriui) pateikto pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso (detaliojo plano) inicijavimo tvarkos apra&scaron;u“ (nuoroda: https://aktai.vilnius.lt/document/30434203 ). &Scaron;io apra&scaron;o 8 punkte yra i&scaron;dėstyti reikalavimai tarp jų ir reikalavimai planavimo tikslams. Nagrinėjant pra&scaron;ymus dėl detaliųjų planų inicijavimo vertinama: &bdquo;8.1. ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos vie&scaron;ojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu nurodyti siūlomi planavimo tikslai yra konkretūs ir suprantami ir dėl to planavimo organizatorius gali tokį siūlymą i&scaron;nagrinėti; (...) 8.5 ar planavimo tikslai atitinka TPĮ reikalavimus; 8.6 ar planavimo iniciatoriaus pateikti planavimo tikslai neprie&scaron;tarauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui ir (ar) kitiems to paties ar auk&scaron;tesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams Savivaldybės plėtros planams; 8.7 ar planavimo iniciatoriaus pateikti planavimo tikslai neprie&scaron;tarauja saugomų teritorijų ir (ar) paveldosaugos nustatytiems reikalavimams; (...) 8.14. jeigu Pasiūlyme nurodoma, kad vienas i&scaron; siūlymų planavimo tikslų yra mi&scaron;ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis, ar toks planavimo tikslas neprie&scaron;tarauja Lietuvos Respublikos mi&scaron;kų įstatymui; (...) 8.16. ar pateiktas Pasiūlymas, jame nurodyti planavimo tikslai neprie&scaron;tarauja įstatymams ir (ar) kitiems teisės aktų reikalavimams.“ Paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, teritorijų planavimo tikslai yra: &bdquo;1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksi&scaron;kai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius ir su klimato kaitos padariniais susijusius uždavinius; 2) nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas; 3) sudaryti sąlygas racionaliam &scaron;alies gamtinių, žemės gelmių ir energijos i&scaron;teklių naudojimui ir atkūrimui; 4) numatyti &scaron;alies gamtinio ir kultūrinio kra&scaron;tovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo i&scaron;saugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą; 5) kurti sveiką, saugią, darnią, klimato kaitos padariniams atsparią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; 6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, skatinančioms alternatyvių energijos &scaron;altinių ir technologijų plėtrą, didinančioms energijos vartojimo efektyvumą; 7) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; 8) sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti.“ Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinti &scaron;ie , detaliųjų planų uždaviniai: &bdquo;1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus; 2) nustatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų naudojimo reglamentus; 3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą; 4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai; 5) numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui i&scaron;saugoti ir naudoti; 6) numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui; 7) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą; 8) nustatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus.“ Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog &bdquo;Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kra&scaron;tovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir vie&scaron;ojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius.“ Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9c064b207a7411e38df3da592f4236cc/asr.

Kaip visuomenė gali dalyvauti rengiant specialųjį planą?

Fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti pasiūlymus viso planavimo proceso metu, siunčiant juos planavimo organizatoriui el. pa&scaron;tu savivaldybe@vilnius.lt arba teikiant &bdquo;TPS Vartai“ sistemoje. (TPĮ 37 str.). Per vie&scaron;ą svarstymą galima gyvai susipažinti su sprendiniais ir užduoti aktualius klausimus rengėjams (TPĮ 37 str. 1 d.). Apie specialiojo plano rengimo pradžią, konkrečius sprendinius bei vie&scaron;o svarstymo datą ir laiką yra skelbiama planavimo organizatoriaus svetainėje www.vilnius.lt skiltyje miesto plėtra > teritorijų planavimo vie&scaron;umas https://vilnius.lt/savivaldybe/miesto-pletra/teritoriju-planavimo-viesumas bei &bdquo;TPS Vartai“ sistemoje www.planuojustatau.lt prie konkretaus planavimo proceso.

Atlikus tyrimus ir analizes nustačiau, kad žemės sklypo vietoje nėra geomorfologinių gamtinio karkaso elementų, nors jie yra pažymėti Bendrajame plane. Ar privaloma rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, jeigu noriu numatyti užstatymą?

Vadovaujantis Bendruoju planu, geomorfologinių gamtinio karkaso elementų (&scaron;laitų, pelkinių lygumų arba glaciokarstinių dubių) ribos arba paribių juostų plotis gali būti patikslinti, įgyvendinant Bendrajame plane nurodytas sąlygas ir tik rengiant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Sausaslėnio reglamento galiojimo atveju, norint tikslinti neužstatomos juostos plotį, jis taip pat gali būti tikslinamas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įvertinus gamtines-urbanistines sąlygas, tačiau bet kokiu atveju jos plotis negali būti mažesnis nei po 40 m nuo upelio kranto linijos. Salpinių terasų reglamento galiojimo atveju naujų pastatų statyba galima tik parengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, kurių apimtyje privalu atlikti hidrologinę ir potvynių rizikos ekspertizes. Užstatymo reglamentai nustatomi, užtikrinant vizualinę pakrančių miestovaizdžio apsaugą. Statytojas prisiima visą riziką dėl galimos žalos nuo potvynių /poplūdžių.

Kaip gali būti keičiami detaliojo plano sprendiniai?

Detaliojo plano sprendiniai keičiami, detalųjį planą keičiant arba koreguojant. Plačiau apie detaliojo plano keitimo ir koregavimo procedūrų skirtumus skaitykite atsakyme į klausimą &bdquo;Kas yra detaliojo plano keitimas, koregavimas?“, bet principinis procesų tipų klasifikavimas yra toks: Bendroji teritorijų planavimo dokumentų vie&scaron;inimo procedūrų tvarka taikoma rengiant naujus (keičiant) visų rū&scaron;ių teritorijų planavimo dokumentus, koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, i&scaron;skyrus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus. Supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų vie&scaron;inimo procedūrų tvarka taikoma koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais ir koreguojant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, i&scaron;skyrus specialiojo teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus. Supaprastintos tvarkos vie&scaron;inimo tvarką nustato Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 26 p. Bendros tvarkos vie&scaron;inimo tvarką nustato Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 20 ir 22 p. Nuoroda į Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.31087/asr. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: &bdquo;Teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis &scaron;iuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis auk&scaron;tesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, i&scaron;skyrus &scaron;io straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.“. Paai&scaron;kiname, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje rengiamų detaliųjų planų (naujas detalusis planas, esamo detaliojo plano keitimas ir esamo detaliojo plano koregavimas bendrąja tvarka) sprendiniai privalo atitikti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (reg. Nr. T00086338) sprendinius ir konkrečioje vietoje galiojančius specialiuosius planus. Patikrinti kokie teritorijų planavimo dokumentai galioja Jus dominančioje vietoje ir su jais susipažinti galite Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinės sistemos (TPS &bdquo;Vartai“) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR). Nuorodos: https://tpdr.planuojustatau.lt/map/main.html (galiojančių teritorijų planavimo dokumentų paie&scaron;ka žemėlapyje) ir https://tpdr.planuojustatau.lt/tpdr-ext/?form=TPDocumentFilterBrowseForm (paie&scaron;ka pagal dokumento duomenis: numerį, pavadinimą ir kt.) Plačiau apie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (reg. Nr. T00086338) sprendinius galite skaityti čia: https://vilnius.lt/savivaldybe/miesto-pletra/teritoriju-planavimo-viesumas/informacinis-pranesimas-apie-patvirtinta-vilniaus-miesto-savivaldybes-teritorijos-bendrojo-plano-keitima. Taip pat su dalimi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (reg. Nr. T00086338) sprendinių galite susipažinti čia: https://maps.vilnius.lt/map/shared-theme?sharedId=799d5f74-25de-4b05-9ea8-bd1981c8211f. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Ar galima keisti/koreguoti Bendrąjį planą?

Vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 133punktu, Savivaldybės bendrasis planas keičiamas, kai savivaldybės taryba nusprendžia rengti naują (jį keičiantį) savivaldybės bendrąjį planą anksčiau suplanuotai savivaldybės teritorijai (i&scaron;skyrus atvejus, kai savivaldybės teritorija pasikeičia pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms). Savivaldybės bendrasis planas turi būti keičiamas &scaron;iais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytais vienu ar keliais atvejais, kai: • numatomi sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų, i&scaron;duotų rengiant patvirtintą savivaldybės bendrąjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų planavimo sąlygų visoje savivaldybės teritorijoje; • savivaldybės teritorijoje numatyta keisti visus galiojančiame savivaldybės bendrajame plane nustatytus teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus; • savivaldybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 134 punkte įtvirtinta, jog konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar, keičiant savivaldybės bendrojo plano sprendinius, &scaron;is planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas (i&scaron;skyrus Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklių 133 punkte nurodytus atvejus, kai savivaldybės bendrasis planas turi būti keičiamas). Bendrieji planai keičiami ar koreguojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 139 punkte įtvirtinta, kad galiojantys savivaldybių bendrieji planai gali būti koreguojami (įvertinus visuomenės pasiūlymus ir (ar) kai savivaldybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti savivaldybės bendrąjį planą), jeigu jų neprivaloma keisti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 133 punktą, &scaron;iais vienu ar keliais atvejais, kai: 139.1. priimtas teismo sprendimas, kad savivaldybės bendrojo plano sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti savivaldybės bendrąjį planą; 139.2. atliekami Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyti savivaldybės bendrojo plano sprendinių keitimai, neprie&scaron;taraujantys įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams: 139.2.1. taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir (ar) tekstinėje dalyje); 139.2.2. keičiami nustatyti sprendiniai, i&scaron;skyrus Taisyklių 133.1 ir 133.2 papunkčiuose nurodytus atvejus; 139.2.3. nustatomi papildomi sprendiniai, i&scaron;skyrus Taisyklių 133.1 papunktyje nurodytus atvejus. Nuoroda į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9c064b207a7411e38df3da592f4236cc/asr.

Kiek laiko galioja specialusis planas?

Neribotą laiką, nebent pats planas ar jo patvirtinimo sprendimas numato kitaip.

Kas yra detalus plano techninės klaidos taisymas?

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 291 dalyje numatyta, kad Teritorijų planavimo dokumento techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią i&scaron;taisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant &scaron;į teritorijų planavimo dokumentą. Vertinant techninę klaidą Administracija vertina teritorijų planavimo dokumento brėžinius, ai&scaron;kinamąjį ra&scaron;tą, kitą dokumentaciją ir informaciją, kad yra padaryta techninė klaida. Todėl teikiant pra&scaron;ymą i&scaron;taisyti techninę klaidą privaloma pateikti informaciją, patvirtinančią techninės klaidos faktą, ir įrodyti, kad i&scaron;taisant klaidą nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė bei jo atitiktis teritorijų planavimo sąlygoms. PASTABA. Vertinant techninę klaidą i&scaron; esmės vertintini sprendinių brėžiniai ir ai&scaron;kinamasis ra&scaron;tas, kita informacija dėl sprendinių, kuriuose galima identifikuoti, kad yra padaryta techninė klaida. Su pra&scaron;ymu koreguoti klaidą pateikiami klaidą pagrindžiantys ir pataisytus sprendinius nurodantys dokumentai ir kita informacija – brėžinys (-iai), ai&scaron;kinamasis ra&scaron;tas, skaičiavimai, dokumentų kopijos ir kt. Pakankama medžiaga detaliojo plano techninės klaidos i&scaron;taisymui numatyta Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, (toliau – Taisyklės) 323.2 papunktyje, numatančiame, kad Taisyklių 318.1.1 papunktyje nurodytu atveju detalusis planas neteikiamas derinti ir tikrinti, tvirtinamas tik savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (pateikus techninės klaidos taisymo ai&scaron;kinamąjį ra&scaron;tą ir detaliojo plano (jo dalies) grafinę dalį, jeigu techninė klaida padaryta grafinėje dalyje) ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Informacija apie priimtą sprendimą detaliajame plane i&scaron;taisyti techninę klaidą skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9c064b207a7411e38df3da592f4236cc/asr.

Kas yra teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas)?

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena – teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo sisteminis kokybinių ir kiekybinių aplinkos pokyčių stebėjimas ir vertinimas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos apra&scaron;o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-21 &bdquo;Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos apra&scaron;o patvirtinimo“, 5 punkte numatoma, jog pagrindiniai kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos uždaviniai: 1. nuolat kaupti ir analizuoti informaciją apie kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą; 2. stebėti ir analizuoti teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinių teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui; 3. periodi&scaron;kai rengti kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo ataskaitas; 4. supažindinti visuomenę su kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais. Nuoroda į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos apra&scaron;ą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73319f50834911e3a89fd7598ca5c9ab/asr.

Kur galima rasti patvirtintus ir galiojančius specialiuosius planus?

Visi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai registruojami Teritorijų planavimo dokumentų registro informacinėje sistemoje (TPDR), https://www.planuojustatau.lt/. Pastebėjus klaidas ar neatitikimus, pra&scaron;ome informuoti Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytoją – Vilniaus miesto savivaldybės administraciją – el. pa&scaron;tu savivaldybe@vilnius.lt

Kokio dydžio teritoriją turiu planuoti detaliuoju planu?

Detaliuoju planu planuojama teritorija priklauso nuo to, ar rengiamas naujas detalusis planas, ar siekiama pakeisti galiojančio detaliojo plano sprendinius, atliekant detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrą. Rengiant naują detalųjį planą, planuojama teritorija turi būti nemažesnė nei kvartalas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, &bdquo;Kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai i&scaron; trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.“. Žinotina, kad detaliojo plano rengimą inicijuojantys asmenys gali siūlyti planuojamą teritoriją (kvartalą), tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi, planuojamą teritoriją nustato planavimo organizatorius, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis kvartalo apibrėžtyje nurodytais požymiais ir atsižvelgdamas į konkrečius planavimo tikslus bei detaliojo plano uždavinius. Keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. &Scaron;iais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį. Mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje detaliojo plano sprendiniai keičiami atsižvelgus į nagrinėjamos teritorijos kra&scaron;tovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Svarbu: tačiau, jei detalusis planas yra keičiamas didesnėje teritorijoje, nei buvo suplanuota anksčiau, tuomet keičiamu detaliuoju planu planuojama teritorija turi atitikti kvartalo sąvoką. Plačiau apie detaliojo plano keitimo ir koregavimo procedūrų skirtumus skaitykite atsakyme į klausimą &bdquo;Kas yra detaliojo plano keitimas, koregavimas?“ Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kas gali organizuoti ir (ar) inicijuoti specialiojo plano rengimą?

Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, &bdquo;kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai i&scaron; trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.“ PASTABA: Paminėtina, kad teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuota antropogeninio komponento sąvokos ir kas galėtų būti juo laikoma. Lietuvių terminų žodyne antropogeninis reik&scaron;mė ai&scaron;kinama: Antropogeninis - (antropo- + gr. genos - giminė, kilmė) - susijęs su žmogaus poveikiu, pvz.,~is land&scaron;aftas- dėl žmogaus veiklos pakitęs natūralus gamtinis land&scaron;aftas; ~ė medžiaga - žmogaus sukurta medžiaga“. Taigi, manytina, kad antropogeninis komponentas yra žmogaus sukurta kra&scaron;tovaizdžio erdvinės struktūros dalis. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Ar galima pakoreguoti/pakeisti Bendrojo plano sprendinius atliekant bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną (monitoringą)?

Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos metu Bendrojo plano sprendiniai nėra pakeičiami ar pakoreguojami. Bendrojo plano sprendiniai gali būti pakoreguoti/pakeisti tik teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso metu.

Prašome apibrėžti Bendrajame plane vartojamą sąvoką „kolektyvinis ekspertinis vertinimas“. Kokios procedūros numatytos šiam vertinimui gauti?

&bdquo;Kolektyvinis ekspertinis vertinimas“ – projekto sprendinių kokybinis vertinimas dėl jų atitikimo LR Architektūros įstatyme nustatytiems architektūros kokybės kriterijams. Vertinimą atlieka kompetentingi ekspertai. &Scaron;iuo metu – tai Lietuvos architektų rūmų suformuota Regioninė architektūros ekspertų taryba ir Lietuvos architektų sąjungos suformuota Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. &Scaron;ių tarybų vertinimo rezultatas – protokolas – yra pateikiamas Savivaldybei kartu su tikrinimui teikiamais dokumentais kaip trečioji nuomonė apie projekto architektūrinių ir urbanistinių sprendinių kokybę.

Ar detaliojo plano sprendiniai gali prieštarauti specialiojo plano sprendiniams?

Rengiant detalųjį planą, jo sprendiniai negali prie&scaron;tarauti specialiajam planui, tačiau jeigu yra rengiamas naujas specialusis planas, kurio sprendiniai prie&scaron;tarauja detaliajam planui, galiojantis detalusis planas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas, i&scaron;skyrus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnis).

Kaip pradėti rengti detalųjį planą (naują, keitimą ar koregavimą)?

Paslauga teikiama užpildant pra&scaron;ymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo elektroniniu būdu Savivaldybės interneto svetainėje: https://paslaugos.vilnius.lt/service/teritorijos-planavimo-dokumentu-detaliuju-planu-inicijavimas. Arba užpildant pra&scaron;ymą Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinės sistemos (TPS &bdquo;Vartai“) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS): https://www.planuojustatau.lt/..

Ar galima gyvenamojo namo statyba Bendrajame plane pažymėtame šlaite arba jo apsaugos zonoje, jeigu sklype stovėjo registruotas gyvenamasis namas?

Bendrojo plano &Scaron;laitų apsaugos ir tvarkymo reglamentas, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, detalizuoja galimą plėtrą &scaron;laituose ir jų apsaugos zonose pagal planuojamą statinio statybos rū&scaron;į. Vadovaujantis protingumo ir racionalumo principu, tuo atveju, kai žemės sklype teisėtai stovėjęs namas buvo nugriautas, sudegė ar pan., manome, jog nauja statyba galima pagal rekonstravimui keliamus Bendrojo plano rodiklius, t. y. užstatymas privalo nevir&scaron;yti urbanistiniam kontekstui būdingų auk&scaron;čio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrų, nedaryti neigiamo poveikio miestovaizdžiui. Taip pat būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad gyvenamasis namas &scaron;ioje teritorijoje stovėjo teisėtai – pateikiamas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko i&scaron;ra&scaron;as, statinio kadastro duomenų byla, ortofotografinė nuotrauka ir pan.

Kokius dokumentus reikia pateikti inicijuojant detaliojo plano rengimą/koregavimą/keitimą?

Pra&scaron;ymai teikiami elektroniniu būdu Savivaldybės interneto svetainėje: https://paslaugos.vilnius.lt/service/teritorijos-planavimo-dokumentu-detaliuju-planu-inicijavimas. Pildant pra&scaron;ymą labai svarbu: 1. Pasirinkti tinkamą procesą – naujo detaliojo plano rengimas, galiojančio detaliojo plano keitimas ar galiojančio detaliojo plano koregavimas (Plačiau apie detaliojo plano keitimo ir koregavimo procedūrų skirtumus skaitykite atsakyme į klausimą &bdquo;Kas yra detaliojo plano keitimas, koregavimas?“ ir &bdquo;Kaip gali būti keičiami detaliojo plano sprendiniai?“); 2. Konkrečiai ir suprantamai sura&scaron;yti planavimo tikslus; 3. Jei inicijuojate naują detalųjį planą, įsivertinti, ar planuojama teritorija atitinka kvartalo sąvoką (žr. atsakymą į klausimą &bdquo;Kokio dydžio teritoriją turiu planuoti detaliuoju planu?“ 4. Jei vienas i&scaron; detaliojo plano planavimo tikslų yra įsiterpusios laisvos žemės ploto prijungimas, įsivertinti, ar norimas prijungti žemės plotas atitinka įsiterpusios žemės ploto sąvoką pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir to paties įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje pateiktą apibrėžimą. (žr. atsakymą į klausimą &bdquo;Koks laisvos valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu?“); 5. Jei teritorijų planavimo iniciatyvą rei&scaron;kiate dėl kitiems asmenims privačios nuosavybės teise priklausančios žemės (sklypo ar sklypų), turite pateikti dokumentus įrodančius, kad sklypų savininkai informuoti i&scaron;siunčiant jiems prane&scaron;imus ra&scaron;tu jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais (Pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;o 8 punkto nuostatas); 6. Prie pra&scaron;ymo pridėkite siūlomos planuoti teritorijos schemą (ortofoto ar georeferenciniame žemėlapyje apibrėžtą planuojamą teritoriją M 1:500 iki M 1:2000) ir nurodykite preliminarų planuojamos teritorijos plotą; 7. Jei pra&scaron;ymą teikia įgaliotasis asmuo, pridėkite įgaliojimą. Jei proceso iniciatorius yra fizinis asmuo, įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalį). Jei planavimo iniciatorius yra juridinis asmuo, gali būti pateiktas ir laisvos formos įgaliojimas; PASTABA: Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje rengiamų detaliųjų planų (naujas detalusis planas, esamo detaliojo plano keitimas ir esamo detaliojo plano koregavimas bendrąja tvarka) sprendiniai privalo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (reg. Nr. T00086338) sprendiniais, prie&scaron; pateikiant pra&scaron;ymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo rekomenduojame įsivertinti Jūsų planavimo tikslų atitikimą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Taip pat siūlome patikrinti kokie teritorijų planavimo dokumentai galioja Jus dominančioje vietoje, o su jais susipažinti galite Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinės sistemos (TPS &bdquo;Vartai“) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR). Nuorodos: https://tpdr.planuojustatau.lt/map/main.html (galiojančių teritorijų planavimo dokumentų paie&scaron;ka žemėlapyje) ir https://tpdr.planuojustatau.lt/tpdr-ext/?form=TPDocumentFilterBrowseForm (paie&scaron;ka pagal dokumento duomenis: numerį, pavadinimą ir kt.) Plačiau apie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (reg. Nr. T00086338) sprendinius galite skaityti čia: https://vilnius.lt/savivaldybe/miesto-pletra/teritoriju-planavimo-viesumas/informacinis-pranesimas-apie-patvirtinta-vilniaus-miesto-savivaldybes-teritorijos-bendrojo-plano-keitima. Taip pat su dalimi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (reg. Nr. T00086338) sprendinių galite susipažinti čia: https://maps.vilnius.lt/map/shared-theme?sharedId=799d5f74-25de-4b05-9ea8-bd1981c8211f. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Lietuvos Respublikos žemės įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5787/asr. Nuoroda į Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;ą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463320/asr. Nuorodą į Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.31087/asr. Nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.107687/asr.

Bendrojo plano sprendiniuose dažnai įtvirtinta sąvoka: „užstatymas privalo neviršyti urbanistiniam kontekstui būdingų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrų…“ Kokio dydžio turėtų būti apibrėžta konteksto nagrinėjama teritorija?

Minimali konteksto nagrinėjimo apimtis – kvartalas, tačiau dažnai, siekiant atskleisti teritorijos ypatybes ir pokyčių tendencijas, tikslinga i&scaron;nagrinėti ir kvartalų grupę ar miesto rajoną. Kiekvienu atveju dėl nagrinėjamos teritorijos dydžio sprendžiama atskirai – jos minimalų dydį nustato vyriausiasis miesto architektas su projektinius sprendimus tikrinančiu Savivaldybės darbuotoju. Projekto rengėjas, atliekantis analizę, gali siūlyti tą teritoriją i&scaron;plėsti ar sumažinti.

Kiek dienų yra nagrinėjamas mano prašymas dėl detaliojo plano inicijavimo?

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta: &bdquo;Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, &scaron;io įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 20 darbo dienų nuo &scaron;io pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą ir pavie&scaron;inti sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektą &scaron;io įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba per 10 darbo dienų nuo &scaron;io pasiūlymo gavimo dienos motyvuotai atmesti pasiūlymą. (...). Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą visais atvejais informuojamas &scaron;į pasiūlymą pateikęs planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai &scaron;iame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama vie&scaron;ai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“ Taip pat žinotina, kad pra&scaron;ymai dėl teritorijų planavimo proceso (detaliojo plano) inicijavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra nagrinėjami pagal &bdquo;Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (planavimo organizatoriui) pateikto pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso (detaliojo plano) inicijavimo tvarkos apra&scaron;ą“ patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2025-09-25 įsakymu Nr. 30-2477/25 (nuoroda: https://aktai.vilnius.lt/document/30434203). Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kaip atlikti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano šlaitų analizę?

Informuojame, kad Savivaldybės tinklalapyje https://pletra.vilnius.lt/ yra pateikiama ir gyventojams, ir projektuotojams aktuali informacija apie Vilniaus miesto plėtrą, o paspaudus &scaron;ią nuorodą: https://pletra.vilnius.lt/ka-vertetu-zinoti/ skiltyje &bdquo;Bendrojo plano taikymas“, galite tiksliai sužinoti, kaip reikėtų atlikti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano &scaron;laitų analizę, t. y., i&scaron;samiai, su nuorodomis į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir kitą reik&scaron;mingą informaciją, paai&scaron;kinta, ką spausti, pažymėti, kaip naudoti reikiamus įrankius ir sluoksnius, norint tinkamai atlikti &scaron;laitų analizę.

Ar galima rengti detalųjį planą ne man priklausiančioje teritorijoje?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, detaliojo plano iniciatyvos teisę turi fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Pasiūlymai dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo ar koregavimo teikiami vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;u, patvirtintu 2013-12-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1265. Atkreipiame dėmesį, kad detaliojo plano iniciavimo teisė nėra susijusi su sklypo nuosavybės teise, todėl inicijuoti detalųjį planą galima ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Jei teritorijų planavimo iniciatyvą rei&scaron;kiate dėl kitiems asmenims privačios nuosavybės teise priklausančios žemės (sklypo ar sklypų), kartu su pra&scaron;ymu inicijuoti detalųjį planą turite pateikti dokumentus įrodančius, kad sklypų savininkai informuoti i&scaron;siunčiant jiems prane&scaron;imus ra&scaron;tu jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais (Pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;o 8 punkto nuostatas). Tačiau kartu pastebėtina, kad koreguojant detalųjį planą supaprastinta tvarka (pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį – plačiau apie detaliųjų planų koregavimą supaprastinta tvarka skaitykite atsakyme į klausimą &bdquo;Kaip yra vykdomas detaliojo plano koregavimas supaprastinta tvarka?) koregavimo sprendiniams turi ra&scaron;tu pritarti visi žemės sklypo valdytojai. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;ą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463320/asr.

Kodėl savivaldybė, vertindama projektus, kartais nepritaria užstatymo rodikliams (maksimaliam užstatymo aukščiui, tankiui, intensyvumui), kurie numatyti Bendrajame plane, ir reikalauja konkrečiame projekte juos mažinti?

Bendrajame plane numatytos maksimalios užstatymo galimybės didesnei teritorijai nei atskiras sklypas, kuriame daromas konkretus projektas. Tai rei&scaron;kia, kad bet kuriuo atveju negalima jų vir&scaron;yti. Ar galima leisti statyti pagal maksimalius, ar, tam tikrais, pagrįstais, atvejais, pagal žemesnius parametrus, priklauso nuo urbanistinio konteksto – planuojamo sklypo aplinkos rodiklių, kurie gali būti ir ženkliai mažesni nei maksimaliai leidžiami. Jei pastatas ženkliai i&scaron;siskirtų i&scaron; aplinkos – reikalaujame jį mažinti. Konversinėse teritorijose, kuriose tikslingai siekiama rodiklių pokyčių, rodikliai gali būti ir didesni nei konteksto, tačiau bet kuriuo atveju ne didesni, nei nustatyti bendrajame plane.

Kaip tampama detaliojo plano iniciatoriumi?

Lietuvos Respublikos planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta &bdquo;Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi (...) Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (...). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama vie&scaron;ai savivaldybės (...) interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“, taigi detaliojo plano iniciatoriumi tampama pasira&scaron;ius teritorijų planavimo inicijavimo sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, detaliojo plano iniciatyvos teisę turi fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Pasiūlymai dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo ar koregavimo teikiami vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;u, patvirtintu 2013-12-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1265. Norint inicijuoti detaliojo plano rengimą, koregavimą ar keitimą reikia pateikti pra&scaron;ymą užpildant jį elektroniniu būdu Savivaldybės interneto svetainėje: https://paslaugos.vilnius.lt/service/teritorijos-planavimo-dokumentu-detaliuju-planu-inicijavimas. arba užpildant pra&scaron;ymą Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinės sistemos (TPS &bdquo;Vartai“) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS): https://www.planuojustatau.lt/. Atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pra&scaron;ymus dėl detaliųjų planų inicijavimo nagrinėja vadovaudamasi 2025-09-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2477/25 patvirtintu &bdquo;Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (planavimo organizatoriui) pateikto pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso (detaliojo plano) inicijavimo tvarkos apra&scaron;u“ (nuoroda: https://aktai.vilnius.lt/document/30434203 ), todėl pildant pra&scaron;ymą dėl detaliojo plano rengimo, koregavimo ar keitimo pra&scaron;ome įvertinti ar pra&scaron;ymas atitinka &scaron;io apra&scaron;o 8 punkte ir jo papunkčiuose bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad &bdquo;Jeigu teritorijų planavimo iniciatyva rei&scaron;kiama dėl kitiems asmenims privačios nuosavybės teise priklausančios žemės (sklypo ar sklypų), planavimo iniciatorius privalo ra&scaron;tu informuoti visų į numatomą planuoti teritoriją patenkančių privačios žemės sklypų savininkus.“ (Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;o, patvirtinto 2013-12-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1265, 8 punktas). Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;ą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463320/asr.

Kokioje stadijoje ir kas nustato kompensacines priemones, jeigu projekto sprendiniais sklype viršijamas Bendrajame plane nustatytas maksimalus nelaidžių dangų plotas?

Sklypo nelaidžių dangų procentas turi būti nurodomas projektiniuose pasiūlymuose. Vir&scaron;ijant Bendrajame plane nustatytą nelaidžių dangų procentą, projektiniuose pasiūlymuose turi būti siūlomos kompensacinės priemonės, kurios gali būti tikslinamos techninio projekto rengimo metu.

Kokius veiksmus turi atlikti detaliojo plano iniciatorius prieš teikiant prašymą planavimo organizatoriui?

Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;o, patvirtinto 2013-12-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1265, 8 punkte reglamentuota, kad &bdquo;Jeigu teritorijų planavimo iniciatyva rei&scaron;kiama dėl kitiems asmenims privačios nuosavybės teise priklausančios žemės (sklypo ar sklypų), planavimo iniciatorius privalo ra&scaron;tu informuoti visų į numatomą planuoti teritoriją patenkančių privačios žemės sklypų savininkus.“ Taigi teikdamas pra&scaron;ymą dėl detaliojo plano rengimo/koregavimo/keitimo inicijavimo, planavimo iniciatorius privalo ra&scaron;tu informuoti visų planuojamų sklypų savininkus i&scaron;siunčiant jiems lai&scaron;kus deklaruotos gyvenamosios vietos (jei asmuo fizinis) ar registruotos buveinės (jei asmuo juridinis) adresais. Informuojame, kad informaciją dėl sklypų ir jų savininkų teikia Registrų centras (nuoroda: https://info.registrucentras.lt/node/6543). Nuoroda į Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;ą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463320/asr.

Ar maksimalaus nelaidžių dangų kiekio reglamentas, nustatytas Bendrajame plane, taikomas sklypams, kuriuose galioja detalieji planai?

Rengiant projektus sklypams, kuriuose galioja detalieji planai, nenustatantys nelaidžių dangų procento, rekomenduojama taikyti Bendrajame plane nustatytą nelaidžių dangų kiekį, o jei jis vir&scaron;ijamas, projektiniuose pasiūlymuose siūlyti kompensacines priemones.

Kada ir kaip gausiu inicijavimo sutartį?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama vie&scaron;ai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Planavimo organizatorius, priėmęs sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo ir planavimo tikslų teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu, per 5 darbo dienas ra&scaron;tu apie tai prane&scaron;a planavimo iniciatoriui, pateikdamas inicijavimo sutarties projektą ir nurodydamas &scaron;ios sutarties pasira&scaron;ymo vietą ir laiką. Terminas sutarčiai pasira&scaron;yti negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo tokio prane&scaron;imo pateikimo planavimo iniciatoriui. PASTABA. Atsižvelgiant į galimybę sutaupyti laiko resursus ir pasira&scaron;yti sutartį el. būdu, planavimo organizatorius (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius) priėmus sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo Administracija per 5 d. d. ra&scaron;tu teisės aktų nustatyta tvarka, o esant galimybei el. pa&scaron;tu, apie tai prane&scaron;a planavimo iniciatoriui, ar jo įgaliotam asmeniui, ir pateikia inicijavimo sutarties projektą kartu su galimybe sutartį pasira&scaron;yti el. būdu. Terminas sutarčiai pasira&scaron;yti negali būti ilgesnis kaip 10 d. d. nuo tokio prane&scaron;imo pateikimo planavimo iniciatoriui. Sutartis yra tipinė, sudaroma elektroniniu būdu ir pasira&scaron;oma elektroniniu para&scaron;u. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;ą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463320/asr.

Kas finansuoja detaliojo plano rengimą?

Detaliųjų planų finansavimas numatomas sudarant inicijavimo sutartį. Paprastai detalieji planai, inicijuoti privačių ir/ar juridinių asmenų, finansuojami jų pačių, kaip suinteresuotos pusės, lė&scaron;omis, nurodžius inicijavimo pra&scaron;yme dėl finansavimo, kaip tai numatyta teisės aktuose. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, &bdquo;Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi (...) Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose).“ Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kaip nutraukti pradėtą detaliojo plano rengimo procesą?

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta: &bdquo;Planavimo organizatorius turi teisę priimti sprendimą nutraukti pradėtą teritorijų planavimo procesą, jeigu nustato, kad planavimo tikslai gali būti įgyvendinti kitomis priemonėmis nerengiant teritorijų planavimo dokumento, arba nutraukiama teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis. Sprendimas nutraukti pradėtą teritorijų planavimo procesą skelbiamas planavimo organizatoriaus interneto svetainėje, planuojamoje teritorijoje esančių seniūnijų skelbimų lentose ir prane&scaron;imuose (siunčiamuose elektroniniu pa&scaron;tu) &scaron;ių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“ Taigi, nutraukti detaliojo plano rengimo procesą savo sprendimu gali planavimo organizatorius, jeigu yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyti pagrindai. Asmuo, kuris tą procesą inicijavo ir yra pasira&scaron;ęs teritorijų planavimo inicijavimo sutartį, turi teisę teikti pra&scaron;ymą dėl sudarytos sutarties ir proceso nutraukimo &scaron;alių susitarimu. Siekdamas nutraukti detaliojo plano procesą, detaliojo plano iniciatorius Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius arba el. pa&scaron;tu savivaldybe@vilnius.lt) turi pateikti laisvos formos pra&scaron;ymą dėl detaliojo plano inicijavimo sutarties nutraukimo, sprendimo dėl detaliojo plano pradžios panaikinimo ir TPDRIS pradėto proceso nutraukimo. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Noriu pakeisti inicijavimo sutartį, kur tai galiu padaryti?

Inicijavimo sutartį galima pakeisti pateikiant laisvos formos pasira&scaron;ytą pra&scaron;ymą planavimo organizatoriui (Administracijos direktoriui) ra&scaron;tu Konstitucijos pr. 3, Vilnius arba el. pa&scaron;tu savivaldybe@vilnius.lt.

Pasikeitė žemės sklypo savininkas (detaliojo plano iniciatorius) ar turiu pakeisti inicijavimo sutartį?

Pasikeitus žemės sklypo savininkui teritorijų planavimo iniciatorius gali nesikeisti, jeigu esamas planavimo iniciatorius sutinka tęsti planavimo procesą, vykdyti inicijavimo sutartyje numatytas pareigas ir gali užbaigti planavimo procesą. Jeigu norima pakeisti planavimo iniciatorių, būtinas esamo planavimo iniciatoriaus sutikimas (i&scaron;reik&scaron;ta valia) dėl sutarties nutraukimo ar iniciatoriaus teisių perleidimo ir naujo savininko (planavimo iniciatoriaus) sutikimas sudaryti naują inicijavimo sutartį ar pasira&scaron;yti susitarimą dėl sutarties pakeitimo. Planavimo organizatorius turi teisę priimti sprendimą nutraukti pradėtą teritorijų planavimo procesą, jeigu nustato, kad planavimo tikslai gali būti įgyvendinti kitomis priemonėmis nerengiant teritorijų planavimo dokumento, arba nutraukiama teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis. Sprendimas nutraukti pradėtą teritorijų planavimo procesą skelbiamas planavimo organizatoriaus interneto svetainėje, planuojamoje teritorijoje esančių seniūnijų skelbimų lentose ir prane&scaron;imuose (siunčiamuose elektroniniu pa&scaron;tu) &scaron;ių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apra&scaron;ą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463320/asr.

Kokie yra detaliųjų planų procedūrų etapai?

Detaliojo plano procesą sudaro &scaron;ie etapai: Parengiamasis etapas 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius gavęs pra&scaron;ymą dėl detaliojo plano rengimo, keitimo ar koregavimo priima sprendimą dėl planavimo pradžios, nustato detaliojo plano planavimo tikslus ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija ir jai suformuoti i&scaron;rei&scaron;kiama urbanistinė idėja, taip pat ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV. 2. Tarp planavimo iniciatoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasira&scaron;oma teritorijos planavimo inicijavimo sutartis; 3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija sukuria procesą Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinės sistemos (TPS &bdquo;Vartai“) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) ir i&scaron;duoda savo planavimo sąlygas. Pastaba: toliau proceso valdymą perima planavimo iniciatorius ar jo įgaliotas detaliojo plano rengėjas, projekto vadovas ar kitas asmuo. 4. Planavimo iniciatorius ar jo įgaliotas asmuo teikia pra&scaron;ymus atsakingoms institucijoms dėl planavimo sąlygų i&scaron;davimo vadovaudamasis pasira&scaron;yta teritorijų planavimo inicijavimo sutartimi. Pastaba: plačiau apie planavimo sąlygų i&scaron;davimą žr. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalį ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 272-274 punktus. 5. Planavimo iniciatorius atlieka tyrimus, galimybių studijas, jeigu jie numatyti planavimo darbų programoje. Pastaba: Plačiau apie parengiamąjį etapą žr. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2-4 dalis. Rengimo 1. Įvertinama esama planuojamos teritorijos būklė; 2. Jei planavimo darbų programoje nurodyta rengti detaliojo plano koncepciją, rengiama detaliojo plano koncepcija, gaunamas vyriausiojo miesto architekto ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimas detaliojo plano koncepcijai; 3. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas &scaron;į vertinimą atlikti; 4. Konkretizuojami detaliojo plano sprendiniai ir gaunamas vyriausiojo miesto architekto pritarimas detaliojo plano sprendiniams ir leidimas vie&scaron;inti detalųjį planą visuomenei. Pastaba: plačiau apie rengimo etapą žr. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį. Baigiamasis 1. Visuomenė supažindinama su parengtais detaliojo plano sprendiniais ir organizuojamas vie&scaron;as svarstymas; 2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ra&scaron;tu atsako į detaliojo plano vie&scaron;inimo metu gautus visuomenės pasiūlymus, o detaliojo plano rengėjas koreguoja detaliojo plano sprendinius pagal priimtus visuomenės pasiūlymus. Pastaba: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37straipsnio 3 dalyje numatyta, kad: &bdquo;Kai pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento priimami, teritorijų planavimo dokumentas atitinkamai pakoreguojamas ir planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotinai vie&scaron;ai svarstyti ar pakartotinai susipažinti, jeigu pagal priimtus pasiūlymus keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė. Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami atsižvelgus į priimtus pasiūlymus, apie kuriuos buvo vie&scaron;ai informuota, (...), visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.“ ; 3. Detalusis planas derinamas atsakingų institucijų. Pastaba: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37straipsnio 3 dalyje numatyta, kad: &bdquo;Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami atsižvelgus (...) į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje, visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.“ 4. Detalusis planas tikrinamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos; 5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, veikdamas pagal mero įgaliojimą, tvirtina detalųjį planą ir jį registruoja Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinės sistemos (TPS &bdquo;Vartai“) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR). Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9c064b207a7411e38df3da592f4236cc/asr.

Kokios numatomos viešinimo procedūros rengiant teritorijų planavimo dokumentą?

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnį teritorijų planavimo vie&scaron;inimo procedūros yra: informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus; susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais; konsultavimasis; pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas; vie&scaron;as svarstymas. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kokios kvalifikacijos reikia detaliojo plano rengėjui?

Detaliojo plano rengėjui keliami kvalifikaciniai reikalavimai nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnyje: &bdquo;1. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengėjų ir vadovų teisės: 1) rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, &scaron;io įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio organizacijos ir jų padaliniai, užsiimantys teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja atestuoti teritorijų planavimo vadovai. Jeigu planavimo darbų programoje, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį, planavimo tikslus, teritorijų planavimo dokumento uždavinius ir planuojamą teritoriją, numatoma spręsti ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskirtinus uždavinius, nustatytus &scaron;io įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą privalo dalyvauti fiziniai asmenys, turintys teisę vadovauti &scaron;io įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. &Scaron;i nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo vadovas pats turi kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti atitinkamo specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, arba kai į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, vadovaujantis &scaron;io įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, integruojami patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai; 2) vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs auk&scaron;tąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį i&scaron;silavinimą ir gavęs atestavimą atliekančios organizacijos kvalifikacijos atestatą (toliau – atestatas), suteikiantį teisę vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui pagal teritorijų planavimo dokumentų rū&scaron;is ir teritorijų planavimo lygmenis. &Scaron;iame punkte nurodytų asmenų atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai. &Scaron;is reikalavimas netaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės, &Scaron;veicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasira&scaron;iusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės, &Scaron;veicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasira&scaron;iusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos i&scaron;duotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla.“ <...>4. Atestatas pagal teritorijų planavimo dokumentų rū&scaron;is ir teritorijų planavimo lygmenis i&scaron;duodamas neterminuotam laikui &scaron;io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems fiziniams asmenims, atitinkantiems &scaron;iuos kvalifikacinius reikalavimus: 1) fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui, privalo turėti &scaron;io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą i&scaron;silavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį (jos trukmė skaičiuojama pradedant nuo &scaron;io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto i&scaron;silavinimo įgijimo dienos) dalyvaujant rengiant atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus arba profesinę patirtį vadovaujant žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui, taip pat būti atestavimą atliekančios institucijos nustatyta tvarka i&scaron;laikę profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro patvirtintą programą; 2) fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui (i&scaron;skyrus atvejus, kai konkrečių specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta kitaip), privalo turėti &scaron;io straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą teritorijų planavimo vadovo patirtį arba ten pat nurodytą i&scaron;silavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį (jos trukmė skaičiuojama pradedant nuo &scaron;io straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto i&scaron;silavinimo įgijimo dienos) dalyvaujant rengiant atitinkamo lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba profesinę patirtį vadovaujant žemesnio lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, taip pat būti atestavimą atliekančios institucijos nustatyta tvarka i&scaron;laikę profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro patvirtintą programą (nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovai – pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą). Profesinių žinių egzaminų rezultatai atestuotiems, nustatyta tvarka tobulinantiems kvalifikaciją architektams, neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir dėl kurių nėra nustatytų profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai; 3) profesinė patirtis dalyvaujant rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant teritorijų planavimo dokumentų rengimui įrodoma pateikiant patvirtinto teritorijų planavimo dokumento pagrindinio ir (ar) kitų brėžinių su asmens pavarde ir para&scaron;u kampiniame brėžinio spaude kopijas. Atestavimo komisijos vertinimui papildomai gali būti pateiktos teritorijų planavimo vie&scaron;inimo procedūrų, numatytų atitinkamose teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, dokumentų kopijos ir (ar) patvirtinto teritorijų planavimo dokumento rengėjo pažyma, nurodanti, kokiuose teritorijų planavimo proceso etapuose ir stadijose asmuo dalyvavo. Atestavimo komisija vertina asmens profesinę patirtį atsižvelgdama į pateiktų teritorijų planavimo dokumentų planavimo tikslus ir uždavinius bei asmens indėlį dalyvaujant rengiant &scaron;iuos dokumentus ir (ar) vadovaujant jų rengimui. 5. Fiziniai asmenys, gavę atestatus, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose, i&scaron;klausydami ne mažiau kaip 20 valandų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teisinių ir profesinių žinių srities paskaitų pagal auk&scaron;tųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai &scaron;ios organizacijos nustatyta tvarka. Jeigu atestavimą atliekanti organizacija nustato, kad atestato turėtojas nevykdė &scaron;io reikalavimo, atestato galiojimas sustabdomas 6 mėnesių terminui, iki atestuotas asmuo pateikia atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus &scaron;ios organizacijos nustatyta tvarka. Atestavimą atliekanti organizacija sustabdo atestato galiojimą tuo atveju, kai asmuo po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per 2 mėnesius nepateikė kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų.“ Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kur rasti atestuotą teritorijų planavimo vadovą?

Atsakymas:Atestuotų teritorijų planavimo vadovų sąra&scaron;ai skelbiami vie&scaron;ai: · Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) registre: https://is.ssva.lt/public/certificates/area_planning · Lietuvos architektų rūmų (LAR) atestuotų architektų (tarp jų turinčių ir teritorijų planavimo vadovo kvalifikaciją) sąra&scaron;e: https://laris.lt/iframe-architects · Teritorijų planavimo ir statybos vartų (TPS vartai) specialistų paie&scaron;koje: https://www.planuojustatau.lt/eptp/specialist-search.html Pažymėtina, kad &scaron;iuose sąra&scaron;uose pateikiami visi specialistai, todėl būtina patikrinti konkretaus specialisto atestato būseną t. y. ar jis galiojantis, nėra sustabdytas ar panaikintas.

Kada įsigalioja detalusis planas ir koks yra detaliųjų planų galiojimo terminas?

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad &bdquo;Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro informacinėje sistemoje, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.“. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad &bdquo;Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba &scaron;ie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios &scaron;io įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.“. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kokius galiojančio detaliojo plano sprendinius galima koreguoti supaprastinta tvarka?

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta: &bdquo;Detaliųjų planų (arba vietovės lygmens bendrųjų planų, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) sprendiniai, i&scaron;skyrus teritorijos naudojimo reglamento sprendinius, nurodytus &scaron;io įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, nekeičiant nustatyto užstatymo tipo, skirtingo leidžiamojo auk&scaron;čio ir (ar) leidžiamosios auk&scaron;čio altitudės pastatų (jų dalių) i&scaron;dėstymo, nustatytų žemės sklypų ribų ir nemažinant vie&scaron;ųjų erdvių ploto koreguojant &scaron;iuos dokumentus gali būti naikinami, naujai nustatomi ar keičiami &scaron;iuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, auk&scaron;tesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Prie&scaron; tai &scaron;iam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi ra&scaron;tu pritarti visi žemės sklypo valdytojai (i&scaron;skyrus atvejus, kai privaloma gauti savivaldybės, kaip žemės savininkės ar valstybinės žemės patikėtinės, pritarimą, kuris i&scaron;rei&scaron;kiamas &scaron;į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu) ir Teritorijų planavimo komisija. Informacija visuomenei apie &scaron;ioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų vie&scaron;inimo procedūrų tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir prie planuojamos teritorijos ribų planavimo organizatoriaus nurodytoje vietoje (-ose) įrengtame (-uose) informaciniame (-iuose) stende (-uose).“ Pažymėtina, kad koreguojant detalųjį planą supaprastinta tvarka sprendiniai gali būti naikinami, naujai nustatomi ar keičiami, nekeičiant nustatyto užstatymo tipo, skirtingo leidžiamojo auk&scaron;čio ir (ar) leidžiamosios auk&scaron;čio altitudės pastatų (jų dalių) i&scaron;dėstymo, nustatytų žemės sklypų ribų ir nemažinant vie&scaron;ųjų erdvių ploto BEI jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, auk&scaron;tesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Pažymėtina, kad reglamentinės zonos supaprastinta tvarka nekoreguojamos ir siekiant keisti pastarųjų sprendinius, detaliojo plano sprendiniai turėtų būti keičiami rengiant detaliojo plano keitimą ar koregavimą bendrąja tvarka. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr.

Kaip yra vykdomas detaliojo plano koregavimas supaprastinta tvarka?

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta: &bdquo;Detaliųjų planų (arba vietovės lygmens bendrųjų planų, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) sprendiniai, i&scaron;skyrus teritorijos naudojimo reglamento sprendinius, nurodytus &scaron;io įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, nekeičiant nustatyto užstatymo tipo, skirtingo leidžiamojo auk&scaron;čio ir (ar) leidžiamosios auk&scaron;čio altitudės pastatų (jų dalių) i&scaron;dėstymo, nustatytų žemės sklypų ribų ir nemažinant vie&scaron;ųjų erdvių ploto koreguojant &scaron;iuos dokumentus gali būti naikinami, naujai nustatomi ar keičiami &scaron;iuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, auk&scaron;tesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Prie&scaron; tai &scaron;iam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi ra&scaron;tu pritarti visi žemės sklypo valdytojai (i&scaron;skyrus atvejus, kai privaloma gauti savivaldybės, kaip žemės savininkės ar valstybinės žemės patikėtinės, pritarimą, kuris i&scaron;rei&scaron;kiamas &scaron;į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu) ir Teritorijų planavimo komisija. Informacija visuomenei apie &scaron;ioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų vie&scaron;inimo procedūrų tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir prie planuojamos teritorijos ribų planavimo organizatoriaus nurodytoje vietoje (-ose) įrengtame (-uose) informaciniame (-iuose) stende (-uose).“ Detaliojo plano koregavimo supaprastinta tvarka veiksmų eili&scaron;kumas: 1. Detaliojo plano rengėjas/iniciatorius pateikia pra&scaron;ymą dėl detaliojo plano koregavimo supaprastinta tvarka užpildydamas jį Savivaldybės interneto svetainėje https://paslaugos.vilnius.lt/service/teritorijos-planavimo-dokumentu-detaliuju-planu-inicijavimas. Tokio pra&scaron;ymo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija detaliojo plano koregavimui sukurs Jums procesą Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinės sistemos (TPS &bdquo;Vartai“) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) ir priimtame sprendime Planavimo organizatorius nurodys informacinių stendų įrengimo vietas planuojamoje teritorijoje. Informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija informacinių stendų vietas parenka vadovaudamasi 2025-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2511/25patvirtintu &bdquo;Informacinių stendų apie detaliųjų planų rengimą įrengimo vietų parinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkos apra&scaron;u“. Nuoroda: https://aktai.vilnius.lt/document/30434539; 2. Detaliojo plano rengėjas parengia detaliojo plano koregavimo brėžinį ir ai&scaron;kinamąjį ra&scaron;tą; 3. Detaliojo plano rengėjas/iniciatorius informuoja visuomenę apie parengus detaliojo plano koregavimo sprendinius ir galimybę su jais susipažinti bei teikti pasiūlymus: 3.1. Detaliojo plano rengėjas/iniciatorius kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pra&scaron;ymu paskelbti informaciją www.vilnius.lt, TPDRIS ir i&scaron;siųsti el. prane&scaron;imus seniūnijos seniūnui bei seniūnaičiams. Prie tokio pra&scaron;ymo detaliojo plano rengėjas/iniciatorius privalo pridėti skelbimą ir nuasmenintus detaliojo plano dokumentus (ai&scaron;kinamąjį ra&scaron;tą ir brėžinį). Skelbime turi būti pateikta informacija apie vie&scaron;os ekspozicijos vietą ir laiką, planavimo organizatoriaus ir koreguojamo plano rengėjo adresus ir telefonų numerius, elektroninį pa&scaron;tą ir interneto svetainę; Nuoroda į paslaugą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/1; 3.2. Detaliojo plano rengėjas/iniciatorius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytoje(-ose) vietoje(-ose) įrengia informacinį(-us) informacinį(-us) stendą(-us); 4. Jei vie&scaron;inimo metu buvo gauti pasiūlymai, į juos atsako planavimo organizatorius (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius). Todėl detaliojo plano iniciatorius/rengėjas gavęs visuomenės pasiūlymus nedelsdamas persiunčia juos nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kartu ra&scaron;tu i&scaron;reik&scaron;damas ir savo poziciją dėl gautų pasiūlymų. Jei dėl priimtų visuomenės pasiūlymų pasikeičia detaliojo plano sprendiniai, apie tai informuojama www.vilnius.lt ir TPDRIS (pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalį). Vie&scaron;inant detaliojo plano sprendinius pakeistus pagal priimtus visuomenės pasiūlymus, skelbime turi būti pridėti nuasmeninti detaliojo plano dokumentai (ai&scaron;kinamasis ra&scaron;tas ir brėžinys) bei lentelė, kurioje būtų sura&scaron;yti visi gauti visuomenės pasiūlymai ir paai&scaron;kinimai kaip nuo priimtų pasiūlymų pasikeitė detaliojo plano sprendiniai. Nuoroda į vie&scaron;inimo www.vilnius.lt svetainėje paslaugą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/1; 5. Teritorijų planavimo komisijai per TPDRIS pateikiamas pra&scaron;ymas derinti detaliojo plano sprendinius; 6. Jei detaliojo plano derinimo metu detaliojo plano sprendiniai pasikeitė dėl komisijos narių pateiktų pastabų, atliekamas papildomas vie&scaron;inimas taip kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje – www.vilnius.lt svetainėje ir TPDRIS. Vie&scaron;inant detaliojo plano sprendinius pakeistus pagal komisijos narių pastabas, skelbime turi būti pridėti nuasmeninti detaliojo plano dokumentai (ai&scaron;kinamasis ra&scaron;tas ir brėžinys) bei lentelė, kurioje būtų sura&scaron;ytos visos gautos pastabos ir paai&scaron;kinimai kaip dėl gautų pastabų pasikeitė detaliojo plano sprendiniai. Nuoroda į vie&scaron;inimo www.vilnius.lt svetainėje paslaugą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/1; 7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikiamas pra&scaron;ymas tvirtinti detaliojo plano koregavimą atsiunčiant jį į savivaldybe@vilnius.lt Kartu su pra&scaron;ymu tvirtinti detaliojo plano koregavimo pateikiami papildomi dokumentai: planuojamų sklypų valdytojų pritarimai detaliojo plano sprendiniams, kreditoriaus pritarimas detaliojo plano sprendiniams (jei sklype(-uose) užregistruota hipoteka ir pan.), atliktas vie&scaron;inimo procedūras įrodantys dokumentai.

Kokie dokumentai turi būti byloje koreguojant detalųjį planą supaprastinta tvarka?

Vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2014-01-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8, 323.1 punktu, siekiant pakoreguoti detalųjį planą supaprastinta tvarka (t. y. pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį) teritorijų planavimo komisijai pateikiama: &bdquo;323.1.1. galiojančio detaliojo plano pagrindinis brėžinys (ir kitas brėžinys (brėžiniai), jeigu keičiami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) su pažymėta planuojama teritorija, kai sprendiniai keičiami ne visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje; 323.1.2. ai&scaron;kinamasis ra&scaron;tas (tekstinė dalis ir kita informacija, pagrindžianti detaliojo plano koregavimo būtinybę ir paai&scaron;kinanti korektūros sprendinius – pvz., numatomi projektuojamo statinio (kai jis yra) architektūriniai sprendimai ir (ar) sklypo sutvarkymo planas, vizualizuoti sprendiniai ir kita); 323.1.3. brėžinys su pažymėtais keičiamais ir pakeistais detaliojo plano sprendiniais; 323.1.4. Taisyklių 320.1 papunktyje nurodyti trečiųjų asmenų pritarimai (susitarimai), kai jie privalomi; 323.1.5. dokumentai, įrodantys, kad visuomenė informuota supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų vie&scaron;inimo procedūrų tvarka pagal Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų reikalavimus;“. Dėl reikalingų pritarimų/sutikimų: Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320.1 p. numatyta, kad &bdquo;&scaron;io plano koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki &scaron;ių korekcijų atlikimo arba turi būti gauti &scaron;ių asmenų ra&scaron;ytiniai pritarimai (susitarimai) dėl (...) &scaron;io plano sprendinių keitimo;“. Nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23069/asr. Nuoroda į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9c064b207a7411e38df3da592f4236cc/asr.