Informacija projektuojantiems

Esamų medžių saugojimas

Pirmasis žingsnis – inventorizavimas

Pradėti projektavimą pirmiausia reikėtų inventorizuoti medžius. Inventorizacijos lentelės pavyzdys:

PDF
(atsisiųsti)
DWG
(atsisiųsti)

 

Taip pat kviečiame pasižiūrėti seminaro „Medžiai ir tvarus projektavimas“ vaizdo įrašą. https://youtu.be/1RvJ14XmquQ

Šaknų sistema

Siekiant išsaugoti medžius, atkreipiame projektuotojų dėmesį, kad svarbus ir pats medis, ir jo augimvietė bei šaknys.

Nuo šaknų sistemos priklauso augalo sveikata bei atsparumas nepalankioms sąlygoms. 85 proc. medžių šaknų sistemos susiformuoja paviršiniame dirvožemyje, maždaug 60 cm gylyje. Šaknų sistemos ir lajos dydis atitinka vienas kitą. Bet koks mechaninis šaknų sistemos pažeidimas tiesiogiai paveikia medžio sveikatą. Todėl:

  • medžio šaknų zonoje grunto užpylimas yra galimas iki 150 mm, tačiau grunto užpylimas turi baigtis metro ilgio spinduliu aplink medžio kamieną – tokiu būdu dviejų metrų skersmens zoną aplink kamieno kaklelį privalo būti neužpilta.
  • maksimalus leistinas sužeminimas yra 200 mm nuo esamo paviršiaus lygio ir tik rankiniu būdu. • aplink esamus medžius dėti metalo groteles draudžiama. Šis sprendimas taikytinas tik naujai sodinamiems medžiams.

Kai projektuotojai pradeda planuoti želdynus ir iškyla įvairių klausimų, siūlome pasitarti Atskirųjų želdynų projektų derinimo darbo grupėje.

Šios darbo grupės tikslas – užtikrinti sklandų darbą planuojant ir projektuojant atskiruosius želdynus ir kitas viešąsias erdves bei įgyvendinant jų projektus. Darbo grupė vertina želdynų būklę ir analizuoja plėtros galimybes, teikia konsultacijas projektuotojams, bendruomenėms želdynų klausimais. Specialistai taip pat nagrinėja prašymus dėl medžių kirtimų ir analizuoja, ar suderinti techninių projektų sprendiniai atitinka Vilniaus želdynų projektavimo principus. Norinčiuosius pasikonsultuoti dėl želdynų kviečiame teikti klausimą darbo grupės sekretorei Aušrai Sičiūnienei e paštu ausra.siciuniene@vilnius.lt. Susitikimai vyksta kiekvieną ketvirtadienį nuo 9 val.

Žaliosios Infrastruktūros Lietuvoje analizė ir siūlymai Analizė Siūlymų pristatymas (Kurk Lietuvai)

Žaliosios infrastruktūros principai projektuojant automobilių stovėjimo aikšteles

Priklausomojo želdyno kokybės įvertinimas – Žalumo Indeksas
https://bluma.lt/zalumo-indeksas/

Lietaus vandens infiltracija: DUK ir pavyzdžiai Vilniuje

 


Žalumo indeksas

Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje projektuotojams siūlo pasitikrinti, kokį poveikį aplinkai turės suprojektuotas pastatas ar viešoji erdvė ir kiek tvarūs numatyti aplinkos sutvarkymo sprendimai. Žalumo indekso skaičiuoklė leidžia įsivertinti projekto ekologinį efektyvumą esamame sklype, koks yra kietų dangų ir vandeniui laidžių dangų santykis, žaliosios infrastruktūros plotas, lietaus sugeriamumas ir pan.


Želdynų projektų viešinimas

Želdynų viešinimas privalomas projektuojant želdynus savivaldybės ar valstybės sklypuose. Šios taisyklės netaikomos priklausomiesiems želdynams, kurie kuriami ir tvarkomi atsižvelgiant į žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Visuomenės informavimas apie želdynų projektavimą »

Bendravimas su gyventojais ir informavimas apie projektą reikalingas visuose projekto rengimo etapuose:

Projekto inicijavime. Šiame etape projektas turėtų būti aptariamas su vietos bendruomene.

Pasirengimas projekto vykdymui – jo metu atliekami tyrimai, gyventojų apklausos, su vietos bendruomene tariamasi, ko jie norėtų toje teritorijoje, išgryninami poreikiai. Tuomet sudaroma projektinių pasiūlymų rengimo užduotis. Pasirenkamas projekto rengimo būdas (idėjos konkursas, projektavimo paslaugų pirkimas, pavedimas rengti projektinius pasiūlymus).

Projektinių pasiūlymų parengimas – projektinių pasiūlymai viešinami vilnius.lt svetainėje, projektuojamoje teritorijoje įrengtame stende. Taip pat organizuojamas susitikimas su gyventojais aptarti projektinius pasiūlymus. Susitikimas gali būti ir nuotoliniu būdu.

ATSKIRŲJŲ ŽELDYNŲ PROJEKTŲ, RENGIAMŲ SAVIVALDYBĖS IR VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPUOSE, VIEŠINIMO TVARKOS APRAŠAS

APRAŠO 1 priedas

APRAŠO 2 priedas

Papildomas viešinimas – medžių algoritmas

Planuojant naujus statinius, kurių projektams įgyvendinti būtina pašalinti vertingus želdinius, vystytojo prašoma papildomai informuoti gyventojus. Toks reikalavimas keliamas, kai situacija atitiks bent dvi iš šių trijų sąlygų: planuojamo šalinti medžio diametras siekia 60 cm ir daugiau; medis reikšmingai formuoja miestovaizdį; siūlomų šalinti medžių lajos dengia daugiau nei 30 proc. sklypo ploto. Taip tikimasi priimti labiau informuotus, visų suinteresuotų šalių dialogu grįstus sprendimus dėl želdinių ir miesto plėtros sprendinių.

Medžių algoritmas Visuomenes informavimas dėl medžių šalinimo

Pasinaudokite tipiniu pranešimu apie medžių šalinimą Pranešimas dėl želdinių šalinimo (jei nereikalingas susitikimas) Pranešimas dėl želdinių šalinimo (jei reikalingas susitikimas)


  1. Ar inventorizuojami visi želdiniai?
    Reikia inventorizuoti visus teritorijoje augančius medžius, taip pat medžius už jos ribų, jei planuojami statiniai ir (ar) pastatai prie medžių priartėja mažesniu nei 5 m atstumu. Inventorizacijos pavyzdys.
  2. Ar projektiniai sprendiniai derinami prie esamo reljefo, želdinių, kitos gamtinės aplinkos?
  3. Ar išsaugomi želdiniai bus apsaugoti statybos darbų metu? Ar pateikta tai įrodanti informacija? Pavyzdžiui, plane aiškiai parodyta, kad neprojektuojama medžių šaknų apsaugos zonoje arba projektuojant dalyje šaknų apsaugos zonos yra pateiktos arboristų rekomendacijos, skersiniai pjūviai su dangų sprendiniais, esamo ir projektuojamo žemės paviršiaus linija, išsaugomo medžio, šalia kurio projektuojama, kaklelio altitudė ir t.  t.
  4. Ar gatvė projektuojama su želdiniais? Kaip želdiniai kuria gatvės erdvę? Ar aiškiai pateikta sprendinių idėja (planas, pjūviai, aprašas aiškinamajame rašte, analogai ir t. t.)?  Projektinių pasiūlymų sklypo plano pavyzdys , pjūvio pavyzdys. 
  5. Ar gatvės želdiniai dera su kitais gatvės erdvės elementais: apšvietimo atramomis, kelio ženklais, reikalingais kietųjų dangų pločių išlaikymais? Ar nenukenčia matomumas, eismo saugumas?
  6. Ar medžiams palikta vietos augti (medžiui reikalingo dirvožemio kiekis apskaičiuojamas dauginant pasodinto medžio lajos jam jau subrendus projekcijos plotą kvadratiniais metrais iš 0,6, augimvietės forma derinama prie gatvės sprendinių)?
  7. Ar gatvės projekte numatyti tvarios vandentvarkos elementai: infiltraciniai ir biologiniai latakai, drenažiniai intarpai, lietaus vandens nukreipimas į gatvės želdinių plotus ir pan.?

  1. Ar techninio projekto sprendiniai koreliuoja su patvirtintais projektinių pasiūlymų sprendiniais? Jei ne, kodėl? Kokie pakeitimai?
  2. Ar aktuali pateikta esamų medžių inventorizacijos informacija? Ar nereikia jos atnaujinti, jei nuo projektinių pasiūlymų patvirtinimo praėjo laiko ir esamų želdinių situacija ir būklė galėjo pakisti?
  3. Ar eksplikuojamos sodinamos želdinių rūšys, dydžiai, kiekiai, krūmų, žolinių daugiamečių augalų ar vijoklių sodinimo tankis?
    Techninio projekto sklypo plano grafikos pateikimo pavyzdys: sklypo plano pavyzdys, želdinių sprendinių plano pavyzdys.
  4. Ar kertami medžiai užtektinai kompensuojami naujais želdiniais? Ar sklypo plane aiškiai pateikta tai įrodanti informacija? Jei kompensavimas nepakankamas, ar pasirašytas garantinis raštas.  Garantinio rašto dėl želdinių sodinimo kompensuojant naujai sukuriamo gyvenamojo būsto plotą sodinamais medžiais, vykdant projektą / keičiant nekilnojamojo turto paskirtį forma;
     Garantinio rašto dėl želdinių sodinimo kompensuojant šalinamų medžių kamienų skersmenų sumą forma.
  5. Ar projektuojamuose pomedžiuose (pokrūmiuose) numatytas medienos ar kitoks mulčias? Ar želdinių plotai įrengti taip, kad lietaus vanduo neplautų mulčio ir (ar) grunto ant dangų, į lietaus latakus?
  6. Ar gatvės želdiniai dera su kitais gatvės erdvės elementais: apšvietimu, kelio ženklais, reikalingais kietųjų dangų pločių išlaikymais? Ar nenukenčia matomumas, eismo saugumas?
  7. Ar apgalvotai išdėliota mažoji gatvės architektūra? Šiukšlių dėžės projektuojamos pėsčiųjų takų susikirtimuose (priešais šviesoforines perėjas), suoliukų pastatymo vietos parenkamos vadovaujantis principu „saugus užnugaris – ne per kaitri saulė – malonus vaizdas priešais“ ir pan.
  8. Ar detalizuoti tvarios vandentvarkos elementai: infiltraciniai ir biologiniai latakai, drenažiniai intarpai, lietaus vandens nukreipimas į gatvės želdinių plotus ir pan., atsižvelgiant į vietos geologines savybes, paviršinio vandens vietovėje problematiką ir siekiant užtikrinti nuoseklų žalios ir mėlynos infrastruktūros principų taikymą Vilniaus miesto gatvėse.

 


Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Miestovaizdžio skyrius