Svarbi informacija
Kaip elgtis, kad nekiltų sausos žolės gaisrai?
Nedeginkit pernykštės žolės!
Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams, šalyje prasidėjo pernykštės žolės gaisrai. Vidutiniškai apie 4500 kartų per metus ugniagesiai vyksta gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 proc. visų gaisrų. Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, buvo žuvęs vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 57 eurų iki 289 euro bauda, o pareigūnai nuo 115 iki 347 eurų bauda. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.
- Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
- Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
- Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
- Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.
