Ekonominė aplinka

Vilnius – pagrindinis Lietuvos ekonominės plėtros variklis, pasižymintis aukščiausiu BVP, tenkančio vienam gyventojui, lygiu ir sparčiausiais augimo tempais. Vilniaus potencialą didžia dalimi lemia sostinės statusas, atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų bei užsienio investicijų koncentracija, veikiančios didžiosios bendrovės ir pagrindinės finansinės institucijos.

2009 m. pradžioje Vilniuje gyveno 558,2 tūkst. žmonių, t.y. 16 proc. visų Lietuvos gyventojų. Etninė Vilniaus gyventojų sudėtis gerokai skiriasi nuo šalies vidurkio. Tai lėmė istorinės, administracinės ir ekonominės priežastys. Sparčiai besivystantis Vilnius buvo atviras ir iš Rytų, ir iš Vakarų atvykstantiems kitataučiams. Ilgainiui mieste ėmė kurtis stiprios lenkų, rusų, žydų, vokiečių, karaimų ir kitos bendruomenės. Kiekviena jų savaip prisidėjo prie kultūrinio ir ekonominio miesto formavimosi.

Vilniuje sukoncentruota dauguma Lietuvos mokslo įstaigų. Beveik trečdalis sostinės gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą ir šis rodiklis kasmet didėja. Mieste pakankamai išplėtota ITT infrastruktūra. 2009 metų duomenimis apie 61 proc. Vilniaus apskrities gyventojų naudojasi kompiuteriu ir apie 58 proc. interneto prieigomis.

Su 2008 – 2009 m. ekonomine krize Vilniaus mieste įvyko visuma pokyčių ir permainų: gamybos apimtys iš augimo fazės pradėjo mažėti, eksporto rinkos ir apimtys – siaurėti, užsienio kapitalo investicijos – mažėti, socialinė įtampa – didėti, bedarbystė – augti.

Šalies bendrasis vidaus produktas 2009 m. pradžioje buvo 20981,0 mln. litų, kurio apie 39 proc. sukuriama Vilniaus apskrityje ir, palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 12,6 procento. Daugiausia gamybos ir paslaugas teikiančiose įmonėse.

Vilniaus miestas pritraukia apie 2/3 visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, kurios 2009 m. pabaigoje siekė 34,2 mlrd. litų, tačiau buvo 3,7 procento mažesnės nei 2008 m. (35,50 mlrd. litų). Vienam Vilniaus miesto gyventojui tenka tris kartus daugiau investicijų, palyginti su šalies vidurkiu. Daugiausia yra investavę Švedijos – 5,30 mlrd. litų, Vokietijos – 3,17 mlrd. litų ir Danijos – 2,75 mlrd. litų investuotojai.

Esant sudėtingai šalies ekonominei situacijai bedarbystė auga, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2010 m. pradžioje Vilniaus mieste 12,4 proc., Lietuvoje -13,3 proc. Vilniaus darbo biržoje užsiregistravę 47 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Dalis Vilniaus miesto gyventojų, ieškodami pragyvenimo šaltinio, emigruoja į užsienį.

2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 83 tūkst. veikiančių ūkio subjektų iš jų 20,4 tūkst. registruota ir vykdo veiklą Vilniaus mieste (25 proc.) Dauguma įmonių veikia paslaugų sektoriuje (82,5 proc.), tuo tarpu bazinių veiklos rūšių (pramoninė gamyba, žaliavos, kuras, energetika) įmonės sudaro mažesnę dalį. Toks santykis tarp paslaugų ir gamybos sektorių būdingas Europos šalių sostinėms, kuriose sutelktas šalies politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas. Š.m. pradžioje palyginti su 2009 m. pradžia veikiančių ūkio subjektų sumažėjo 1,6 procento Didžiausi pokyčiai užfiksuoti statybos, apdirbamosios gamybos ir viešojo valdymo, mažiausi – nekilnojamo turto operacijų, administracinės ir aptarnavimo veiklos bei kitose aptarnavimo srityse.

Tinklalapyje http://www.development.lt potencialūs investuotojai, verslo atstovai ir miesto gyventojai, kurie domisi miesto ekonomine aplinka, gali susipažinti su investicinės aplinkos aprašymu, planuojamais ir įgyvendinamais projektais, rasti kitą aktualią informaciją.