Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Vaiko amžius, nuo kurio gali likti vienas be suaugusiųjų priežiūros


Įstatymai reglamentuojantys tėvų pareigą auginant vaikus

Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1, 2 punktai numato, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnis numato, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.

Taigi, peržvelgus įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą auginant vaikus, nėra numatyta nuo kelių metų vaikas gali likti vienas be suaugusiųjų priežiūros.

Vaiko socialinė raida nuo gimimo iki 12 metų

Nuo gimimo iki 6 mėnesių

  • gali imituoti veido išraiškas ir balso toną,
  • reaguoja į kitų žmonių kalbą, atsisuka ir žiūri į kalbėtoją,
  • reaguoja į savo vardą,
  • atpažįsta tėvus/globėjus,
  • inicijuoja socialinį kontaktą (pvz., šypsosi, kai pasirodo mama/globėja),
  • labai priklausomas nuo tėvų/globėjų patenkinant poreikius.


Nuo 6 mėnesių iki 1 metų

  • supranta, kad yra atskiras ir skirtingas asmuo,
  • atpažįsta įvairius kitų žmonių jausmus ir pats juos reiškia,
  • vystosi humoro jausmas,
  • tampa išrankesnis veiklai ir su kuo leisti laiką,
  • mėgsta muziką ir ritmingus garsus,
  • supranta, ką reiškia „ne“,
  • žaidžia paprastus žaidimus (pvz., slėpynes),
  • formuojasi prieraišumas kitų žmonių, ne tik tėvų atžvilgiu,
  • formuojasi tam tikra nepriklausomybė nuo tėvų (gali patenkinti kai kuriuos savo poreikius pvz., pavalgyti ir pasiekti daiktus).


Nuo 1 iki 2 metų

  • reikalauja daug dėmesio,
  • mėgsta aplinkos pasikeitimus,
  • noriai padeda atlikti namų ruošos darbus,
  • pasireiškia savanaudiškas elgesys, saugo ir nesidalina savo daiktais,
  • žaidžia su kitais vaikais,
  • mėgstamiausi žodžiai: „ne“ ir „mano“.


Nuo 2 iki 3 metų

  • nusiplauna ir nusišluosto rankas,
  • turi tualeto įgūdžius,
  • padidėjusi dėmesio apimtis,
  • mėgsta žaisti kartu su kitais vaikais (tačiau dar nemoka bendradarbiauti),
  • žaidžia vaidmenų žaidimus,
  • mokosi dalintis daiktais,
  • mokosi atsižvelgti į kitų poreikius ir jausmus,
  • tikrinasi ribas (pvz., mokosi pasakyti “ne”),
  • daugiau laiko praleidžia žaisdamas atskirai nuo mamos (ar kito artimo globėjo),
  • nepriklausomas; džiaugiasi užsiimdamas veikla vienas,
  • pasaulis prasiplečia už namų ribų į išorinį.


Nuo 3 iki 6 metų

  • pats apsirengia ir nusirengia (išskyrus batus),
  • atlieka rolę žaidžiant vaizduotės žaidimą,
  • laikosi paprastų žaidimo taisyklių,
  • turi turėti galimybę rinktis, nes nori daugiau nepriklausomybės,
  • gali dalintis ir išlaukti savo eilės,
  • dažnai turi “geriausią draugą/ę”,
  • mėgsta parodyti suaugusiems savo sugebėjimus,
  • bando ribas,
  • gali identifikuoti skirtumus tarp savęs ir kitų (pvz., lyties, akių bei plaukų spalvos).


Nuo 6 iki 12 metų

  • dalyvauja bendruomenės veikloje,
  • patinka dirbti ir žaisti su kitais,
  • turi draugų,
  • žaidžia dažniausiai su savo lyties bendraamžiais,
  • gali pabūti vienas,
  • stiprus grupinės priklausomybės jausmas (pvz., skautai),
  • mokosi pasiekti tikslo ir varžytis,
  • mėgdžioja ir identifikuojasi su to paties lyties suaugusiuoju (www.pozityvitevyste.lt)

Plačiau apie vaiko fizinę, emocinę, socialinę, kognityvinę, moralinę brandą galima pasiskaityti internetiniame puslapyje www.pozityvitevyste.lt.

Priimant sprendimą, nuo kelių metų vaiką galima palikti be suaugusiųjų priežiūros, reikėtų atsižvelgti į kelis dalykus:

  1. Pirmiausia tėvai ar įstatiminiai atstovai atsakingi už vaiko auklėjimą, vystymąsi bei saugios aplinkos užtikrinimą;
  2. Labai svarbu įvertinti vaiko brandumą – socialinį, fizinį, emocinį, kognityvinį, moralinį (pažymėtina, kad kiekvienas vaikas subręsta individualiai ir ne visada vaiko amžius gali atitikti literatūros šaltiniuose apibrėžtus raidos etapus pagal amžių);
  3. Įvertinti aplinką, kurioje vaikas bus (ar ji saugi, tokio amžiaus vaikui).


Vaiko teisių apsaugos skyrius
Konstitucijos pr. 3, LT- 09601 Vilnius
Faksas 211 2568, el. p. vaikut@vilnius.lt