2011-2020 m. Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategija

2011-2020 m. Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategija (dokumentas atsisiuntimui)

2011-2020 metų
Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategija

Vilnius
2011

Turinys

1. Vilniaus m. kūno kultūros ir sporto  plėtotės strategijos santrauka

2. Bendrosios nuostatos

3. Strategijos sąvokos

4. Aplinkos analizė

4.1.Gyvenojų fizinis aktyvumas

4.2. Gyventojų socialinis elgesys (veiksniai).

4.3. Sporto infrastruktūra

4.4. Stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės

4.5. Strateginės išvados

5. Tikslai, uždaviniai, priemonės, veiksmai, jų rezultatai ir vertinimo kriterijai

6. Strategijos įgyvendinimo kontrolė.

7. Baigiamosios nuostatos

 

I. STRATEGIJOS SANTRAUKA

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kūno kultūros ir sporto plėtotės  strategija (toliau vadinama – Strategija) – tai pagrindinės nuostatos ir jų įgyvendinimo būdai, skirti Vilniaus miesto gyventojų fizinio aktyvumo skatinimui,  gyvenimo kokybės gerinimui, talentingų sportininkų paieškai  ir jų meistriškumo ugdymui.  Strategija nustato gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo, sportininkų ugdymo kryptis Vilniaus mieste, strategijoje laikomasi populiacinio, apimančio daugelį sektorių, ilgalaikio, integruoto ir paremto visuomenės sveikatos mokslo įrodymais požiūrio. Taip pat laikomasi ekologinio požiūrio, t.y. numatoma su sveikata susijusį fizinį aktyvumą skatinti per gyventojų fiziniam aktyvumui palankius aplinkos pokyčius, kurie pasiekiami dėl horizontalaus bendradarbiavimo sveikatos, sporto, aplinkos, transporto, švietimo atsakingose miesto institucijose.

2. Darnaus  miesto  vystymuisi būtinos naujovės ir pokyčiai, kurie skatintų pažangą ir nuolatinį tobulėjimą. Darniame mieste, kokiu ruošiasi tapti sostinė Vilnius, šalia įvairių vystymosi sričių  tinkamą vietą turi užimti kūno kultūros ir sporto veikla. Šios Strategijos objektas – Vilniaus miesto gyventojų fizinis aktyvumas, su fiziniu  aktyvumu susijusi gyventojų sveikata ir jos stiprinimas, aukšto meistriškumo sportininkų ugdymas, bei teigiamo  Vilniaus miesto įvaizdžio formavimas.

3. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dėl informacinių technologijų, transportopriemonių bei urbanizacijos yra dirbtinai suvaržomas fiziologiškai būtinas fizinis krūvis – reguliarūs fiziniai pratimai ir judėjimas, sportiško gyvenimo įgūdžiai yra būtini. Todėl daugelyje Europos šalių įgyvendinamos programos Sportas visiems (pagal Europos Tarybos chartiją „Sportas visiems“). Skandinavijos ir kai kuriose vidurio Europos šalyse šiose programose dalyvauja net du trečdaliai gyventojų. Panaši programa pradėta įgyvendinti ir plėtojama Lietuvoje, tačiau ji negali būti atsieta nuo visos kūno kultūros ir sporto plėtros mūsų šalyje (ir bendros strategijos, kuri turėtų integruoti taip pat ir sporto infrastruktūros plėtros sveikos gyvensenos ugdymo, vaikų ir jaunimo socializacijos, nusikalstamumo prevencijos bei  kitas programas, numatyti jų koordinavimą tarp institucijų).

4.  Lietuvos Vyriausybės 2009 – 2012 m. programoje pripažįstama, kad kūno kultūros ir sporto plėtra esminis valstybės prioritetas skirtas ugdyti sveiką gyvenseną ir stiprinti visuomenės sanglaudą. Taigi būtina keisti visuomenės požiūrį  į sportą, kad ji suvoktų – sportas – ne tik  pasididžiavimo objektas, bet ir svarbi visuomenės socialinio tobulėjimo priemonė, stiprinanti žmogaus sveikatą, ugdanti fizines, psichines ir dvasines jo savybes.

5.  Kūno kultūros ir sporto socialinė svarba, prieinamumas kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į kiekvieno jų tikslus ir pokyčius vis labiau siekiama ir Europos Sąjungoje. 2009 m gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sportas oficialiai pateko į bendrąją kompetencijos sritį. Sąjunga plėtos europinę pakraipą sporto srityje, skatins teisingumą bei aktyvumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugos sportininkų ypač pačių jauniausių fizinį ir moralinį integralumą.

6. Nors daugelyje kompleksinių valstybės strategijų ir ilgalaikių programų įgyvendinimo kokybės gerinimas  buvo suvokiamas kaip vienas iš prioritetų, o visuomenės integralumas ir sveika gyvensena – tai vienas iš esminių gyvenimo kokybės elementų, tačiau galimas kūno kultūros ir sporto vaidmuo, siekiant šio tikslo, nebuvo suvoktas.

7. Sportavimo įgūdžiai turi įtakos gyvenimo kokybei ne tik dėl sveikatos, bet irdėl sportinės veiklos poveikio bendruomenės solidarumui, jaunimo socializacijai, taigi – visuomenės saviugdai. Atsižvelgiant į šiuos aspektus Lietuvoje nedrąsiai pradėta  įgyvendinti socializacijos per sportą programos ir projektai. Sveikatos pamatai dedami vaikystėje, todėl labai svarbu nuo mažens suformuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, kurie juos lydėtų visą gyvenimą. Tam reikia daug valstybės, tėvų, pedagogų ir pačių vaikų žinių, noro, teigiamo požiūrio į sveikatą kaip vertybę ir  kiekvieno atsakomybės už jos saugojimą. Neįgaliųjų sporto plėtra nors ir skurdžiai  remiama,  bet ir Lietuvoje jau tampa visuomenės gyvenimo standartu.

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

8. Strategijoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas LietuvosRespublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 9-215; 2008, Nr. 47-1752) ir Sporto terminų žodyne (Sporto terminų žodynas, S.Stonkus. Kaunas, 2002).

8.1. Kūno kultūra – svarbi bei neatsiejama asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis- žmogaus fizinė ir dvasinė raida (pratybos) rezultatas (fizinė ir psichinė darna, grožis, fizinis pajėgumas, sveikata);

8.2. Sportas – visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę sveikatą (gerovę), formuoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose;

8.3. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. („Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ 2004,  Nr.29);

8.4. Sportas visiems – tai mėgėjiška sportinė veikla, garantuojanti sportuotojui būtiną fizinį aktyvumą ir sudaranti sąlygas varžytis bei pagal išgales siekti sportinių rezultatų. Tai fizinės pratybos ir varžybos, kuriose vyrauja emocingas fizinis krūvis.

8.5. Sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas – tai sveikatai nerizikinga ir sveikatą bei funkcinį pajėgumą gerinanti fizinio aktyvumo forma. Fizinis aktyvumas ir su sveikata susijęs fizinis aktyvumas Strategijoje vartojami kaip sinonimai.

8.6. Sveikatos stiprinimas – tai valstybinių valdžios ir valdymo organų, savivaldybių bei visuomenės įsipareigojimų, priemonių ir veiksmų visuma, padedanti gausinti bei racionaliau panaudoti sveikatos priežiūros išteklius ir labiau kontroliuoti žmonių sveikatą. Sveikatos ugdymas, sveikatos apsauga ir ligų prevencija sudaro sveikatos stiprinimo sampratą.

8.7. Sveikatos ugdymas – tai sąmoningai sudaromos sąlygos, kuriomis siekiama suteikti žinių, padėti formuotis teigiamoms sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatoms bei sveikos gyvensenos įgūdžiams, atsisakyti žalingų įpročių bei keisti asmens elgseną, siekiant geresnės sveikatos.  Sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo pagrindas.

8.8. Sporto sąjūdis, sporto  rinktinės sąjūdis – tai naujoji sporto plėtra visuomenėje, o taip pat koordinuota daugelio sportinės veiklos subjektų viešoji veikla siekiant didinti nacionalinio sporto ir asmens kūno kultūros prestižą visuomenėje bei sportavimo vaidmenį, jos laisvalaikio užimtumo struktūroje. Valstybė, rengdama ir finansuodama specialias programas, tokias kaip sportas visiems, skatina ir remia visuomeninę sporto plėtrą;

8.9. Sporto paslaugos – juridinės ar fizinės asmens teikiamos paslaugos susijusios su sporto veikla. Jos gali būti: sporto infrastruktūros teikimo paslaugos, sporto renginių organizavimo paslaugos, sporto medicinos paslaugos;

8.10. Sportuojantis asmuo (sportuotojas) – žmogus, kuris reguliariai mankštinasi, lanko pamėgtos sporto šakos pratybas, dalyvauja varžybose, fiziniais pratimais stiprina ir palaiko savo sveikatą, fizines ir dvasines galias;

8.11. Sportininkas – žmogus, sistemingai besitreniruojantis, dalyvaujantis sporto varžybose, siekiantis kuo geresnių sporto rezultatų, nuosekliai didinantis savo sportinį meistriškumą.

8.12. Kūno kultūros arba sporto specialistas – sporto krypties aukštąjį išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą turintis asmuo

8.13. Sporto instruktorius (organizatorius) – kūno kultūros arba sporto specialistas, turintis teisę organizuoti sportuojančių asmenų sporto pratybas ir varžybas;

8.14. Treneris – asmuo, įgijęs atitinkamą kvalifikaciją ar kvalifikacinę kategoriją, kurios nors sporto šakos specialistas, turintis teisę rengti ir rengiantis sportininkus arba jų komandą varžyboms;

8.15. Sporto klubas – juridinio asmens teisę turinti sporto organizacija, įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka vienijanti kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, sportuotojus, rėmėjus, plėtojanti tas sporto šakas, ugdanti sportininkus ar komandas siekianti gerų sportinių rezultatų, turinti atributiką, tradicijas, galinti turėti savo sporto bazę;

8.16. Sporto mokymo įstaiga – sporto mokykla, sporto centras, specializuotas vienos ar kelių sporto šakų neformaliojo ugdymo įstaiga, vienijanti tam tikros kvalifikacijos sportininkus ir sportuotojus taip at atliekanti kitas steigėjų jiems paskirtas funkcijas;

8.17. Sporto visiems centras – klubas, organizacija, įstaiga ar įmonė organizuojanti sporto   visiems renginius, platinanti agitacinę ir metodinę informacinę medžiagą, bendradarbiaujanti su savivaldybės įstaigoms ir institucijomis, su kitais sporto visiems centrais;

8.18. Sporto verslas – verslas, kurio pagrindinė veiklos sritis apima sporto paslaugų teikimą, ir/arba kuris investuoja į atnaujinimą ir plėtros sporto infrastruktūras, kad jos tiktų naudoti sportininkams ir sportuotojams;

8.19. Sporto sektorius – sportuojančių asmenų, sporto verslo subjektų ir kitų viešosios veiklos subjektų veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, visuma;

IV. APLINKOS ANALIZĖ

Gyventojų fizinis aktyvumas

9.  PSO duomenimis žmogaus sveikatą 50 proc. lemia gyvenimo būdas, 20 proc. genetika, paveldimumas, 20 proc. – aplinka ir 10 proc. – medicina. Todėl fizinis aktyvumas, kaip vienas iš sveikos gyvensenos sąlygų, pripažįstamas ir lygiagrečių sveikatos, švietimo, jaunimo organizacijų. Suaugę žmonės turėtų būti fiziškai aktyvūs vidutiniu intensyvumu mažiausiai pusę valandos keturias dienas per savaitę arba dar geriau – kasdien. Tai minimalus biologinį judėjimo poreikį patenkinantis fizinis aktyvumas, kuris užtikrina normalią pagrindinių organizmo funkcinių sistemų veiklą. Tačiau jis toli gražu nepakankamas, siekiant ženklesnio poveikio sveikatai. Vaikų biologinį judėjimo poreikį užtikrinantis fizinis aktyvumas yra mažiausiai viena valanda kasdien (PSO 2006 metų rekomendacijos). Lietuvoje laisvalaikiu bent 30 min. 4 ir daugiau dienų per savaitę sportuojančių žmonių skaičius 2006 metais buvo 23 proc.  (Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo 1994-2006 metų duomenys, Kauno medicinos universitetas).  Nepakankamas fizinis aktyvumas, t.y. mažesnis negu 5 dienos per savaitę po 1 val., buvo būdingas 50,4 proc. Lietuvos berniukų ir 64,4 proc. mergaičių (Tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo Health Behavior in School-aged Children 2001-2002 metų duomenys).

10. Sportavimas, reguliari mankšta yra veiksmingiausias būdas puoselėti sveikatą, protinę pusiausvyrą ir bendrą savijautą. Suaugę žmonės turėtų būti fiziškai aktyvūs vidutiniu intensyvumu mažiausiai pusę valandos keturias dienas per savaitę arba dar geriau – kasdien. Tai minimalus biologinį judėjimo poreikį patenkinantis fizinis aktyvumas, kuris užtikrina normalią pagrindinių organizmo funkcinių sistemų veiklą. Tačiau jis toli gražu nepakankamas, siekiant ženklesnio poveikio sveikatai. Vaikų biologinį judėjimo poreikį užtikrinantis fizinis aktyvumas yra mažiausiai viena valanda kasdien (PSO 2006 metų rekomendacijos). Vertinant Lietuvos kūno kultūros ir sporto padėtį būtina pažymėti, kad daugelis tų tendencijų atsispindi ir Vilniaus mieste ar vienaip ar kitaip veikia miesto kūno kultūros ir sporto sistemą.

11. Iš 2010 m.  paskelbtos  Eurobarometro  apklausos  „Sportas ir fizinis aktyvumas“  matyti, kad Lietuvoje reguliariai sportuoja 36 proc. gyventojų,  ES vidurkis siekia 40  proc., žr. 1 pav., tyrimo duomenimis 22 proc. lietuvių sportuoja mažiausiai vieną kartą per savaitę, o  14 proc. – penkis kartus per savaitę ir daugiau.

12. 44 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja (ES vidurkis siekia 39 proc.) žr. 2 pav. Niekada nesportuojančiųjų daugiau nei Lietuvoje buvo Kipre, Lenkijoje. Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje Italijoje. Graikijoje. Apklausos autoriai atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje yra bene mažiausiai sporto, kūno rengybos (fitneso), sveikatingumo klubų ar sociokultūrinių klubų su sporto elementais lankytojų. Lietuva ir Graikija, kuriose 88 proc. respondentų teigė nelankantys jokio sporto klubo, pagal šį rodiklį dalijasi antrą ir trečią vietas nuo galo.

13. Prastėja sportininkų ugdymo įstaigų (sporto mokyklų, sporto centrų) lankomumo statistika, išlieka pernelyg didelė pradedančių lankyti sportininkų ugdymo įstaigų pradinio rengimo grupes asmenų kaita. Vilniaus mieste nebuvo sudaryta jokių prielaidų, kad padėtis per pastaruosius kelius metus iš esmės pasikeistų, sportuojančiųjų sporto mokyklose skaičius nuo 2006 m. beveik stabilus žr. 3 pav.

14. Vilniuje per metus surengiama apie 5000 įvairių sporto varžybų, veikia daugiau nei 300 sporto klubų, yra daugiau kaip 45 tūkst. sportuojančiųjų, 2008 m. užfiksuota per 170 tūkst. sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių. (Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-1778, /vmsp/dokumentai/VMSP_2010-2020_patvirtintas.pdf). Pastebimas teigiamas požymis, kad gausėja sportuojančiųjų sporto klubuose (žr. 4 pav.);

15. Remiantis UAB „RAIT“ 2007 m. atlikta sociologine apklausa, Lietuvoje savarankiškai mankštinosi 32,1 % gyventojų, o nesimankštino ir nelankė jokių pratybų 51,6 % gyventojų, tuo tarpu Vilniaus miesto rodikliai buvo geresni nei Lietuvos (atitinkamai 37,4 % ir 46,4 % ) bei kitų miestų. Savarankiškai mankštinimosi rodikliais Vilnius pralenkia Kauną, Klaipėdą, Šiaulius žr. 5 pav. Pagrindinė priežastis, dėl kurios apklaustieji nesportuoja – noro, energijos, valios nebuvimas (30,2 proc.). Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (26,1 proc.) nesportuoja dėl didelių darbo, mokslo krūvių. Silpna sveikata yra kliūtis sportuoti 15,8 proc. gyventojų. Taigi pusė šalies gyventojų nesportuoja, nes nenori, yra labai užimti ar neleidžia sveikata.

16. Pagal gyventojų skaičių  tenkantį 1 sporto klubui Vilnius žymiai pralenkia kitus Lietuvos miestus ir Lietuvos vidurkį  (Lietuvos sporto statistikos metraštis, 2008 m.) žr. l lentelę, tačiau miesto sporto klubų kaita gana netolygi, žr. 6 pav.

1 lentelė

GYVENTOJŲ SOCIALINIS ELGESYS (VEIKSNIAI)

17.  Pagal Lietuvoje suaugusių gyventojų  faktinės mitybos tyrimų duomenis, 17,7 proc. vyrų ir 19,5 proc. moterų yra nutukę, o viršsvorį turi 45,3 proc. vyrų ir 34,9 proc. moterų. (http://www.sam.lt/go.php/lit/Nutukimas_ir_fizinio_aktyvumo_trukumas__/755). Beveik puse lietuvių (47 proc.) (Eurobarometras, Sportas fizinis aktyvumas“, 2010 m.) sutiko su teigimu, jog vietinė valdžia nepakankamai skiria dėmesio savo piliečiams fizinės veiklos srityje. Fizinis pasyvumas yra siejamas su padidinta rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, antro tipo diabetu, tam tikromis vėžio formomis, rizika turėti antsvorį.  Pasaulio sveikatos organizacijos  (toliau – PSO) rekomendacijas atitinkantis fizinis aktyvumas siejamas su geresne gyvenimo kokybe dėl geresnės fizinės bei psichinės savijautos, ligų bei priešlaikinės mirties atitolinimu.

18. 2008 m. duomenimis, Vilniuje buvo užregistruota 24,8 tūkst. nusikalstamų veiklų, tai sudarė 31 % visoje šalyje užfiksuotų nusikalstamų veikų, Kauno mieste – tik 12 %, Klaipėdoje – 7 %,  Šiauliuose – 4 %, Panevėžyje – 3 %. Pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančias nusikalstamas veikas pirmauja 3 didžiausi šalies miestai (Vilniuje 2008 m. šis rodiklis siekė 4,5 tūkst. veikų, Klaipėdoje – 3 tūkst., Kaune – 2,5 tūkst. veikų),viršijantys šalies vidurkį (2,3 tūkst.). (Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-1778, /vmsp/dokumentai/VMSP_2010-2020_patvirtintas.pdf)

19. Kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia mirties priežastis ir mirtingumas, nuo šių ligų sudaro daugiau nei 53 proc. visų mirčių struktūroje. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis 1000-iui suaugusių gyventojų  Vilniaus mieste 1999 m. buvo  225,8, o Lietuvoje -228,8 atvejai (atitinkamai 2008 m. Vilniuje – 184,3, Lietuvoje – 191.3). Suaugusių sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis rodo, kad Vilniaus mieste  mažesnis sergamumas visomis kraujotakos sistemos ligomis nei Lietuvoje.

20. Palyginus su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais (Kaunu,  Klaipėda, Šiauliais,Panevėžiu), Vilnius išsiskiria mažiausiu mirtingumu. (Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla, 2008 m. (www.lsic.lt). 1997 metais mirtingumas Vilniuje 100 000 gyventojų sudarė 875,9, o dėl kraujo apytakos organų ligų – 442,1, Lietuvoje – 557,42   dėl kvėpavimo organų ligų – 22,8, Lietuvoje 60,3. (/new/portlets/sveik_p_lchar.htm)

21. Sportas jauniems žmonėms yra viena iš patraukliausių jų saviraiškos priemonių: daugiau kaip 40 procentų jaunų žmonių leidžia savo laisvalaikį užsiimdami sportine veikla. („Jaunimo situacija Lietuvoje“, 2004), nors jaunimas suvokia sveikatą kaip vieną pagrindinių vertybių gyvenime reali situacija rodo neigiamas vaikų ir jaunimo sveikatos būklės tendencijas. Dažnam mokiniui kūno kultūros pamokos mokykloje yra vienintelė fizinio aktyvumo forma ir vieta, kur jis, turėdamas sveikatos problemų, gali ir turi gauti pagalbą, rekomendacijas ir patarimus, todėl labai svarbu sustiprinti pamėgtus sporto užsiėmimus mokyklose ir padrąsinti (paskatinti) jaunimą jungtis į sporto klubus, sporto būrelius.

22. Mankštinimosi paslaugas teikiantis privatus sporto ir sveikatingumo centrų sektorius auga, tačiau jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokių mokesčių lengvatų jų savininkams, išskyrus sporto centrų, įregistruotų kaip viešosios įstaigos, atvejus. Kadangi valstybė nesudaro jokių mokesčių lengvatų abiems pusėms (sveikatingumo centrams ir besimankštinantiems), teikiamų paslaugų kaina privačiame sektoriuje išlieka pakankamai aukšta ir šios paslaugos prieinamos tik didžiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Tai skatina socialinę gyventojų atskirtį. Didesnė pusė besimankštinančių šalies gyventojų neskiria lėšų sportui: 2001 m. neskyrė lėšų 38,2 %, o 2007 m. – 61,6 % šalies gyventojų (UAB „RAIT“ 2007 m. sociologinė apklausa).

23. Staigiai išaugus su sveikata susijusio fizinio aktyvumo paslaugų poreikiui, privačiame sektoriuje atsirado didelė kompetentingų trenerių bei instruktorių poreikio bei jų kompetencijos problema. Ne visuose privačiuose sveikatingumo centruose gyventojams teikiamos kokybiškos paslaugos, apimančios fizinio tinkamumo testavimą, moksliškai pagrįstą krūvio skyrimą ir asmens fizinio tinkamumo pokyčių priežiūrą. Privačiame sektoriuje teikiamų paslaugų kokybė yra kontroliuojama nepakankamai.

24. Lietuvai tapus ES nare, atsivėrė daugiau galimybių dalyvauti įvairiuose švietimo, sveikatos, kūno kultūros ir sporto tarptautiniuose projektuose, programose, sporto renginiuose. Būtina plėtoti žmogiškuosius išteklius – specialus dėmesys turi būti skiriamas instruktorių ir sportą visiems organizuojančių asmenų kompetencijai, taip pat trenerių kvalifikacinei sistemai, svarbu, kad netrūktų informacijos dėl mankštinimosi ir reguliarių fizinio lavinimosi kursų.

25. Lietuvoje, tuo pačiu ir Vilniuje  tikslinga plėtoti šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis aprūpintą nacionalinę sporto informacijos sistemą, kuri skatintų ir sudarytų sąlygas visoms kūno kultūros ir sporto veiklą vykdančioms institucijoms turėti savo informacines sistemas, teikti ir gauti informaciją, reikalingą kiekvienos institucijos bei kiekvieno specialisto veiklai optimaliai planuoti, organizuoti bei tobulinti. Tuo turėtų rūpintis Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto skyrius.

26. Vilniaus miesto sporto biudžetinis finansavimas siekia tik 1,5 proc. nuo miesto biudžeto bendros finansavimo dalies ir yra mažiausias tarp kitų miestų (2010 m. penkių didžiųjų Respublikos miestų biudžetinio finansavimo vidurkis 3,38 procento). Vienam vilniečiui sporto veiklai vidutiniškai tenka 27 Lt, kauniečiui 77 Lt, šiauliečiui – 102 Lt, klaipėdiečiui – 54,0 Lt, panevėžiečiui – 50,3 Lt.

SPORTO INFRASTRUKTŪRA

27. Aprūpinimas sporto statiniais įvairiuose šalies  miestuose  labai skiriasi. Vilniuje yra 597 sporto infrastruktūros objektai.  Sporto infrastruktūros objektų, tenkančių 1000 gyventojų Vilniaus mieste, skaičius – 1,08,   (Lietuvos sporto objektų plėtros strategija 2006-2013 m., patvirtinta 2006 m.liepos 1 d. KKSD įsakymu Nr.V-363), žr. 2 lentelę.

2 lentelė

Sporto infrastruktūros objektų pasiskirstymas tarp šalies miestų  (2006 m. sausio 1 d.)

28.  Bendras  Vilniaus, kaip ir Lietuvos atsilikimas sporto bazių srityje yra labai didelis. Vilnius vienintelė Europoje sostinė neturinti tarptautinio lygio sporto stadiono.

29.  Remiantis užsienio šalių praktika, privačios lėšos yra vienas iš šaltinių viešiesiems sporto objektams finansuoti. Kaip vieni nedaugelio sporto objektų vystymo projektų, įgyvendintų privačių investuotojų iniciatyva, paminėtini: Siemens arenos statyba, „Ledo rūmų“ statyba, „Vėtros“ futbolo stadiono modernizacija, Vito Gerulaičio teniso sporto žaidimų kompleksas, privatūs sporto klubai  „Impuls“ ir kt.  2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto Tarybos sprendimu Nr. 1-1314,  pirmą kartą  Lietuvoje, buvo parengta Vilniaus miesto sporto ir pramogų  centrų  plėtros schema.

30. Dėl investicijų stokos nemaža dalis šalies sporto bazių yra nepatrauklios gyventojams, sportininkams, besimokančiam jaunimui, jos neaprūpintos šiuolaikiniu sporto inventoriumi ir įranga, netolygi ir sporto infrastruktūros tinklo plėtra. Sporto statinių skaičius tenkantis 1000 gyventojų nevienodas tarp apskričių, daugiausiai jų tenka Utenos apskrityje – 2,26, Šiaulių apskrityje- 2,12, o mažiausiai Vilniaus – l,07. Nevienodai skiriama lėšų sporto objektų statybai ir renovacijai iš savivaldybių biudžetų Šiaulių apskrityje 2009 m. skirta – 19.954800 Lt, o tai sudaro 57656 Lt – 1000 gyventojų, Kauno apskrityje 27.935900 Lt (41838 Lt – 1000 gyventojų), Telšių apskrityje – 104880 Lt (604 Lt – 1000 gyventojų), Vilniaus apskrityje – 791937 Lt (687 Lt – 1000 gyventojų) (www.kksd.lt, skyrelis „Konkursai“). 

31. 2009 m. parengti mokyklų aikštynų atnaujinimo projektiniai pasiūlymai. Siekiant  sudaryti palankią aplinką vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumui ir sportui, įrengiamos universalios dirbtinės dangos sporto aikštelės (20 x 40 m) prie bendrojo lavinimo mokyklų. Vilniaus m. jų vis dar katastrofiškai trūksta. Dėl investicijų stokos nesutvarkyta daugelis savivaldybių, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, aukštųjų mokyklų sporto bazių, jos nepatrauklios sportininkams, jaunimui, neaprūpintos šiuolaikiniu sporto inventoriumi ir įranga. Pastaraisiais metais  Vilniaus mieste daug dėmesio buvo skiriama dviračių transportui propaguoti.

32. Ilgalaikės kūno kultūros ir sporto strategijos nebuvimas stabdo proceso plėtrą mieste,nesukurta bendroji sporto organizacijų struktūrinė schema neleido plėsti miesto varžybų sistemos, nebuvo reikiamai  plėtojamas sveikatinimo sportas, seniūnijose ir bendruomenėse, praktiškai tik verslo dėka plėtėsi sporto paslaugų sektorius, pastatytos kelios sporto paslaugų bazės. LRS patvirtinus Nacionalinę kūno kultūros ir sporto strategiją pačiu svarbiausiu uždaviniu lieka miestų kūno kultūros ir sporto strategijos, galinčios ženkliai suaktyvinti gyventojų fizinio aktyvumo, sveikatingumo, sporto ir rekreacinio sporto plėtrą.

STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS

33. Toliau pateiktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG)Analizės lentelėje apibendrinama esamos būklės ir ateities tendencijų analizė, kur:

STRATEGINĖS IŠVADOS

34. Fizinį nejudrumą įtakoja trys veiksniai: asmeniniai,  tokie  kaip  požiūris   į  fizinį aktyvumą, motyvai būti aktyviam, mikroaplinka, kurioje žmonės gyvena, mokosi ir dirba, poveikis fiziniam aktyvumui ir makroaplinka, bendrosios socioekonominės, kultūrinės ir aplinkos sąlygos.

35. Kūno kultūros ir sporto plėtra nepripažinta kaip esminis Vilniaus miesto prioritetas sveikai gyvensenai ugdyti, gyvenimo kokybei gerinti (net ir edukacinėse institucijose) ir visuomenės sanglaudai stiprinti. Būtinas kūno kultūros ir sporto vaidmens visuomenėje didinimas, suvokimo, kad sportiška gyvensena yra neatsiejama  nuo gyvenimo kokybės, bei sporto socialinio prestižo ir jo bendruomeninių funkcijų stiprinimas,  užtikrinti lygias galimybes visų visuomenės sluoksnių žmonėms dalyvauti sporto programose ir naudotis sporto paslaugomis.

36. Fizinio aktyvumo pasirinkimas turi būti integruotas į gyventojų  kasdienybę  taip, kad būtų lengva, natūralu ir trokštamą jį pasirinkti, jis turi būti skatinamas ne tik per organizuotą sportavimą, bet ir per fizinio aktyvumo galimybių didinimą žmonių gyvenamoje aplinkoje, sudarant sąlygas, ypač jaunimui dalyvauti malonumą teikiančiose kūno kultūros ir sporto pratybose pagal kiekvieno poreikius, galimybes ir motyvaciją.

37.   Kūno   kultūros ir  sporto  plėtra  nesiejama su  sisteminga  sporto  infrastruktūros objektų renovacija ir statyba (tiek geografiškai, tiek pagal specializuotus kultivuojamų sporto šakų poreikius). Būtina skubi bazinės infrastruktūros didelio meistriškumo sportui ir visuotiniam sportavimui plėtra poilsio zonose, teritorinio planavimo koordinavimas su kūno kultūros ir sporto reikalavimais, švietimo įstaigų renovacija sporto infrastruktūros požiūriu. Norint padaryti esminį šuolį reikia sudaryti patrauklias sąlygas privačiam verslui investuoti į sporto plėtrą, kuo greičiau parengti ir įgyvendinti viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelio ir privačios iniciatyvos, siekiant šioje strategijoje iškeltų uždavinių įgyvendinimo, skatinimo priemonių planą.

38. Tikslinga administracinė kūno kultūros ir sporto pertvarka, kad  per  kūno  kultūros ir sporto plėtrą būtų siekiama didesnės visuomeninės sanglaudos ir bendro gyvenimo kokybės augimo, nepriklausomai nuo socialinės veiklos, subjekto nuosavybės formos arba jo institucinės priklausomybės, visų formų sporto klubų rėmimas ir finansavimas,  seniūnijos kūno kultūros renginių ir bendruomenės sportinio aktyvumo skatinimas. Kūno kultūra ir sportas nepelnytai izoliuojami į atskirą nedidelį viešojo administravimo sektorių, nors iš tikro ši sritis yra visuotinio pobūdžio. Kūno kultūros ir sporto skyriaus funkcijos yra nepakankamos kūno kultūros ir sporto plėtros koordinavimui.

39. Būtina   žmoniškųjų  išteklių  plėtra  didėjančiam   socialiniam  kūno  kultūros  ir  sporto vaidmeniui  užtikrinti, savivaldybės institucijose ir įstaigose dirbančių sporto specialistų, trenerių įtraukimas į sporto visiems programos įgyvendinimą.

40.  Sporto finansavimo  tvarka  nesiejama su jo  socialinės  funkcijos  įgyvendinimu,  nevykdoma mokslu paremta kūno kultūros ir sporto strateginė plėtra bei veiksminga stebėsena. Sportininkams nesudarytos lygios galimybės varžytis su užsienio šalių sportininkais, dėl to didėja gabių sportininkų emigracijos iš Lietuvos tikimybė.

41. Kūno kultūra ir sportas – dinamiška veiklos sritis, todėl informacinio aprūpinimo kokybė neretai tampa labai svarbiu veiksniu, lemiančiu veiklos rezultatą. Būtinos didelės permainos informuojant miesto visuomenę apie sveiką gyvenimo būdą ir judėjimo poveikį sveikatai, tikslinga sukurti informacinę sistemą apie  sporto ir sveikatingumo paslaugas teikiančias organizacijas, centrus ir klubus, apie mieste vykstančius sporto renginius ir viešai skelbti   visuomenei prieinamose interneto svetainėse.

 

V.  TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, VEIKSMAI, JŲ REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

42. Tikslas. Sistemingai didinti visuomenės suvokimą, kad fizinis aktyvumas, sportiškumas yra asmens darnos prielaida ir visuotinė vertybė, populiarinti fizinį aktyvumą įvairiuose gyventojų sluoksniuose, vykdyti veiksmingą stebėseną ir siekti, kad fizinis aktyvumas taptų bendrosios kultūros dalimi.

43. Uždaviniai:

43.1. Sukurti ir tobulinti sveikos ir sportiškos gyvensenos propagavimo per miesto informavimo priemones sistemą.

43.2. Parengti sportiško gyvenimo būdo diegimo programą miesto formaliojo bei  neformaliojo švietimo sistemose atsižvelgiant į įvairias amžiaus grupes.

43.3. Sudaryti sąlygas sėkmingai padidinti kūno kultūros ir sporto prestižą miesto visuomenėje.

43.4. Sudaryti palankias sąlygas, sukurti ir tobulinti tiesioginio skatinimo sistemą viešoms ir privačioms institucijoms kultūros ir sporto srityje, plėtoti sporto paslaugų verslą.

44. Uždaviniai, priemonės/veiksmų kryptys:

44.1. Uždavinys. Sukurti ir tobulinti sveikos ir sportiškos gyvensenos propagavimo,  per miesto  informavimo priemones,  sistemą.

44.1.1. Savivaldybės finansuojamos „sveiko gyvenimo būdo per sportą“ socialinės reklamos kampanija, planavimas ir įgyvendinimas kartu su sveikatos ir švietimo skyriais (Vertinimo kriterijus: gyventojų skaičius, kuriuos pasiekia tokia reklama per kiekvienus metus).

44.1.2. Sisteminga ir nuosekli sporto, sveikatingumo, fizinio aktyvumo renginių viešinimo programa, skiriant tam 5% lėšų nuo metinių kūno kultūros ir sporto miesto asignavimų (galima būtų rengti programą kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui). (Vertinimo kriterijus: viešumui skirta asignavimų dalis).

44.1.3. Sporto žurnalistikos ir žiniasklaidos dėmesio kūno kultūrai ir sportui skatinimas, televizijos programų koregavimas. (Vertinimo kriterijus: straipsnių ir TV laidų skaičius).

44.2. Uždavinys. Parengti sportiško gyvenimo būdo diegimo programą miesto formaliojo bei neformaliojo švietimo sistemoje atsižvelgiant į įvairias amžiaus grupes.

44.2.1. Integracija su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. (Vertinimo kriterijus: programoje dalyvaujančių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius).

44.2.2. Integracija su miesto švietimo bendrojo lavinimo įstaigomis. (Vertinimo kriterijus: nuotolinio ir tęstinio mokymo kursų skaičius).

44.3. Uždavinys: Sudaryti sąlygas sistemingai padidinti kūno kultūros ir sporto prestižą miesto visuomenėje.

44.3.1. Miesto sporto visuomenės sporto sąjūdžio skatinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas. (Vertinimo kriterijus: paskatintų aktyviausių miesto sporto visiems sąjūdžio kūrėjų skaičius).

44.3.2. Savivaldybės prizinio fondo įsteigimas paskatinti aktyviausius sporto visiems sąjūdžio puoselėtojus, tas gali būti taikoma ir sporto klubams. (Vertinimo kriterijus: paskatintų žmonių ir organizacijų skaičius).

44.4. Sudaryti palankias sąlygas, sukurti ir tobulinti tiesioginio skatinimo sistemą viešosioms ir privačioms investicijoms kūno kultūros ir sporto srityje, plėtoti sporto paslaugų verslą.

44.4.1. Viešųjų ir privačios nuosavybės centrų teikiančių sportinės veiklos paslaugas, poreikio didinimas ir jo  skatinimas (lengvatos darbdaviams ir darbuotojams perkamos sporto paslaugos). (Vertinimo kriterijus: juridinių asmenų, perkančių tokias paslaugas skaičius).

44.4.2. Palankių sąlygų sudarymas privačiam verslui, investuojančiam į viešosios kūno kultūros ir sporto infrastruktūros kūrimą (atleidimas nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio). (Vertinimo kriterijus: privačių investicijų dydis).

44.4.3. Viešųjų investicijų į sporto infrastruktūros skatinimas (vertinimo kriterijus: tokių investicijų dalis savivaldybės investicijų programoje, patalpų ploto skaičius, skirtas šiai veiklai).

44.4.4. Lengvatinė tvarka, skiriant žemės sklypus sporto infrastruktūros objektams.

 

45. Tikslas. Tobulinti kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo struktūrą, plėtojančią bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis ir privačiu sportinės veiklos sektoriumi. Sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas universalių sporto klubų, kaip pirminės sporto grandies struktūros, sparčiam vystymuisi.

46. Uždaviniai:

46.1. Sudaryti ekonomines sąlygas universalių sporto klubų sparčiam vystymuisi.

46.2.  Išplėsti savivaldybės departamentų bendradarbiavimą su kultūros, sporto ir turizmo departamentu.

46.3. Plėtoti visų valdymo sričių susijusių su kūno kultūros ir sporto socialinėmis funkcijomis, tarptautinį bendradarbiavimą.

Vilniaus m. kūno kultūros ir sporto bendroji struktūrinė schema

47. Uždaviniai, priemonės/veiksmų kryptys:

47.1. Uždavinys. Sudaryti ekonomines sąlygas universalių sporto klubų sparčiam vystymuisi.

47.1.1. Universalių sporto klubų (mišrių pagal sporto šakas, pagal įvairius profesionalaus ar mėgėjiško sporto lygmens / prioriteto sporto finansavimo metodikoje nustatymas. (Vertinimo kriterijus: sportuojančiųjų skaičius klubuose kiekvienais metais).

47.1.2. Sporto klubų ir miesto sporto infrastruktūros (aikštelių, salių, sporto klubų) teisinių ir finansinių santykių apibrėžimas ir organizacinės sistemos sukūrimas, bei įgyvendinimas. (Vertinimo kriterijus: naujai besisteigiančių klubų skaičius).

47.1.3. Sporto klubų ir bendrojo lavinimo mokyklų bendradarbiavimo strategijos diegimas visoms mokinių  amžiaus grupėms: (Vertinimo kriterijus: mokinių skaičius sporto mokyklose ir universaliuose sporto klubuose).

47.2. Uždavinys. Išplėsti savivaldybės departamentų bendradarbiavimą su kultūros, sporto  ir turizmo departamentu.

47.2.1. Viešojo administravimo kokybės bei kompetencijos kūno kultūros ir sporto srityje ugdymas. (Vertinimo kriterijus: tarnautojų dalyvaujančių administracinių gebėjimų stiprinimo programose, skirtose kūno kultūros ir sporto sričiai skaičius per kiekvienus metus).

47.2.2. Sporto visiems programos pagrindinių veiklos ir kitų sporto socialinių programų įgyvendinimas (vertinimo kriterijus: biudžeto lėšų kiekis, tenkantis tokių programų vykdymui mieste).

47.2.3. Sveikos gyvensenos sąlygų ir sportavimo infrastruktūros plėtra panaudojant miesto infrastruktūros mokslinius, teritorinio planavimo svertus ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą. (Vertinimo kriterijus: kooperuotomis lėšomis įrengtų rekreacijos ir sporto objektų skaičius).

47.2.4. Savivaldybės „socialinio sveikatinimo krepšelio“ įsteigimas sportavimo centrų lankytojams (ar kitokia miestui priimtina kompensavimo sistema už naudojimąsi sporto objektais). (Vertinimo kriterijus: kompensavimui skiriamas lėšų kiekis).

47.2.5. Kūno kultūros ir sporto sąlygų gerinimas privalomas įtraukimas į savivaldybės funkcijų sričiai priklausančių švietimo, sveikatos ir kitų įstaigų renovacijos arba statybos projektus. (Vertinimo kriterijai: savivaldybės renovuotų objektų, kuriuose sudarytos sąlygos sportavimui, skaičius).

47.3. Uždavinys. Plėtoti visų valdymo sričių, susijusių su kūno kultūros ir sporto socialinėmis funkcijomis tarptautinį bendradarbiavimą.

47.3.1. Savivaldybės kūno kultūros ir sporto bazių plėtros finansavimo išplėtimas kooperuojantis su kitomis institucijomis arba kuriant bendras tarptautines programas. (Vertinimo kriterijus: asignavimų kūno kultūrai ir sportui dalis tokiose programose).

47.3.2. Į seniūnijų ir bendruomenių pertvarkos programas įtraukiama parama organizuotam sportavimui, turizmui ar rekreacijai. (Vertinimo kriterijus: organizuotai sportuojančių seniūnijos gyventojų dalis).

47.3.3. Tarptautinio bendradarbiavimo plėtimas su kitomis miesto institucijomis pasitelkiant ES sporto visiems programos nuo 2014 metų lėšas. (Vertinimo kriterijus: projektų skaičius ir jų įgyvendinimui gautos lėšos).

48. Tikslas. Plėtoti su fiziniu aktyvumu susijusius žmogiškuosius išteklius, gerinti  kūno kultūros ir sporto specialistų kvalifikaciją, didinti žmoniškųjų išteklių plėtrą didėjančiam socialiniam kūno kultūros ir sporto vaidmeniui  užtikrinti ir pačios bendruomenės sveikatingumo, sporto programų įgyvendinimui.

49. Uždaviniai:

49.1. Skatinti talentingus jaunuolius sporto organizatorius stoti į  VPU įsigyti kūno kultūros mokytojo ar trenerio specialybę.

49.2. Parengti jaunų kūno kultūros specialistų integracijos į seniūnijas arba bendruomenes programą.

49.3. Sukurti nevyriausybinių sporto organizacijų (klubų, federacijų) strateginio bendradarbiavimo su viešojo administravimo sektoriumi sistemą.

50. Uždaviniai, priemonės/veiksmų kryptys:

50.1. Uždavinys.  Skatinti jaunimą stoti į Vilniaus pedagoginį universitetą įgyti kūno kultūros mokytojo ar trenerio specialybę.

50.1.1. Miesto kūno kultūros ir sporto specialistų poreikio iki 2015 m. studijos parengimas ir tokių užsakovų funkcijos deklaravimas. (Vertinimo kriterijus: parengtų kūno kultūrai ir sportui reikiamų specialistų skaičius).

50.1.2. Naujų kūno kultūros ir sporto specialistų darbo vietų kūrimas universaliuose klubuose ir seniūnijose turi būti susietas su kvalifikacijos tobulinimu VPU. (Vertinimo kriterijus: kasmet naujai įkurtų darbo vietų skaičius).

50.1.3. Miesto ir universitetų socialinės partnerystės sutarčių dėl bendradarbiavimo kūno kultūros ir sporto srityje sudarymas. (Vertinimo kriterijus: abipusiai naudingas projektas, parengtų specialistų skaičius).

50.1.4. Siekiamos gauti aiškiai apibrėžtos licenzijos profesionaliam ir mėgėjų sportui bei laisvalaikio (sporto visiems) organizatoriams ir darbui su vaikais. (Vertinimo kriterijus: kasmet išduotų licencijų tokiai veiklai skaičius).

50.2. Uždavinys. Parengti kūno kultūros ir sporto specialistų integracijos į seniūnijos arba bendruomenes programą.

50.2.1. Kūno kultūros ir sporto specialistų konkrečios darbo vietos planavimas sporto klubuose, seniūnijose, sporto sektoriaus verslo sektoriuose. (Vertinimo kriterijus: sukurtų darbo vietų skaičius).

50.2.2. Sporto specialistų darbo apmokėjimo sistemos viešajame sporto sektoriuje tobulinimas, siekiant pritraukti, išugdyti ir išlaikyti jaunus sporto specialistus. (Vertinimo kriterijus: jauno specialisto sporto sektoriuje vidutinis atlyginimas ir jo santykis su visos šalies vidutiniu atlyginimas).

50.2.3. Sporto veteranų įtraukimas į sportas visiems programas ir kitą socialinių sporto programų įgyvendinimą. (Vertinimo kriterijai: sporto veteranų dalyvaujančių tokių programų įgyvendinime skaičius).

50.3. Uždavinys. Sukurti nevyriausybinių sporto organizacijų (klubų, federacijų) strateginio bendradarbiavimo su viešojo administravimo struktūromis sistemą.

50.3.1. Sporto federacijų, sporto šakų, kaip universalių tarpininkų tarp sportuojančios visuomenės, savivaldybės ir sporto klubų telkiančios funkcijos stiprinimas. (Vertinimo kriterijus: federacijų dalyvaujančių šiuose projektuose skaičius)

50.3.2. Aktyviau plėtoti miesto tam tikrų socialinių grupių (neįgaliųjų, moterų, pagyvenusių žmonių) kūno kultūrą ir sportą. (Vertinimo kriterijus: tokių grupių sportuojančių žmonių skaičius).

50.3.3. Sporto federacijų ir savivaldybės partnerystė planuojant sporto infrastruktūros plėtrą, sistemingai organizuojant kūno kultūros ir sporto renginius (varžybas, žaidynes, festivalius) vietos bendruomenėms, globojant nuolat veikiančių sporto klubų veiklą ir naujų steigimąsi. (Vertinimo kriterijus: federacijų su kuriomis savivaldybės sudarė bendradarbiavimo sutartis skaičius).

51.  Tikslas.  Sukurti efektyvią talentingų sportininkų atrankos sistemą, sudaryti jiems tinkamas sąlygas didelio meistriškumo kėlimui,  sporto pasiekimais didinti Vilniaus miesto tarptautinį konkurencingumą, organizuoti tarptautinius sporto renginius, sporto pasiekimais garsinti Vilniaus miestą.

52. Uždaviniai:

52.1. Skatinti mieste kultivuojamų sporto šakų plėtojimo ir sporto varžybų efektyvumo didinimą.

52.2. Sudaryti sąlygas pilnai atsiskleisti jaunuolių talentui, didinti talentingo sportui jaunimo meistriškumą ir garsinti Vilniaus miestą tarptautinėje arenoje.

53. Uždaviniai, priemonės/veiksmų kryptys:

53.1. Uždavinys. Skatinti mieste kultivuojamų sporto šakų plėtojimo ir sporto varžybų efektyvumo didinimą

53.1.1 Sukurti metodiką mieste plėtoti tas sporto šakas, kurios turi tradicijas, yra populiarios, galinčios siekti aukštų sporto rezultatų, efektyviai prisidėti prie socialinės sporto funkcijos plėtros. (Vertinimo kriterijus: apibrėžtas sporto šakų skaičius).

53.1.2. Sukurti moralinio ir finansinio skatinimo sistemą, kuri užtikrintų organizuotai sportuojantiems miesto gyventojams ir geriausiems miesto sportininkams bei komandoms optimalų varžybų skaičių ir lygį. (Vertinimo kriterijus: varžybų skaičius sportininkams ir sporto  mėgėjams kiekvienais metais).

53.1.3. Ženkliau remti tas sporto šakas, kurių sportininkai dalyvauja Lietuvos sporto varžybose, atrankoje patekti į įvairaus amžiaus Europos ir pasaulio čempionatus bei Lietuvos ir tarptautiniuose kompleksiniuose sporto renginiuose. (Vertinimo kriterijus: finansiškai paremtų programų ir jose dalyvaujančių sportininkų skaičius).

53.2.  Uždavinys.  Didinti talentingo sportui jaunimo meistriškumą, sudarant sąlygas pilnai atsiskleisti jaunuolių talentui ir garsinti Vilniaus miestą tarptautinėje arenoje

53.2.1. Optimizuoti formalųjį švietimą papildančio ugdymo įstaigų veiklą.  (Vertinimo kriterijus:  pertvarkant mokymo įstaigų darbą  steigti sporto šakų akademijas talentingų sportui jaunuolių rengimo  centrus, steigti viešąsias įstaigas, remti geriausias sporto žaidimų komandas, skatinti geriausius neolimpinių sporto šakų sportininkus.

53.2.2. Sukurti kriterijus strateginių , pagrindinių ir kitų sporto šakų tiksliniam finansavimui. (Vertinimo kriterijus: sukurta metodika).

53.2.3. Sukurti geriausių Vilniaus miesto sportininkų skatinimo sistemą. (Vertinimo kriterijus: kasmet paskatintų sportininkų skaičius).

54. Tikslas. Sukurti ir tolygiai išplėtoti  visose miesto  seniūnijose bazinę sporto  infrastruktūrą,  kuri būtų prieinama kiekvienam bendruomenės nariui,  sudarytų tinkamas sąlygas įvairių amžiaus grupių gyventojų fiziniam ugdymui, sportavimui, sporto paslaugų plėtojimui, didelio meistriškumo sportininkų rengimui ir tarptautinių varžybų vykdymui..

55. Uždaviniai:

55.1.  Miesto gamtines ir rekreacines sąlygas plačiau pritaikyti masiniam sportui.

55.2. Sukurti ir tobulinti miesto viešosios infrastruktūros (būsto, transporto, poilsio, rekreacinių zonų ir kt.) planavimo ir veiksmų koordinavimo su kūno kultūros reikalavimais sistemą, sudarančią sąlygas sveikai gyvensenai per fizinį aktyvumą.

55.3. Nustatyti ir įgyvendinti minimalius reikalavimus vietinei infrastruktūrai artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje.

55.4. Kooperuoti investicines lėšas universalių sporto infrastruktūros objektų tinklo optimizavimui.

56. Uždaviniai, priemonės/veiksmų kryptys:
Uždavinys. Miesto gamtines ir rekreacines sąlygas plačiau pritaikyti masiniam sportavimui.

56.1.1. Prioritetų nustatymas investiciniams projektams, kurie su palyginti nedidelėmis investicijomis sporto infrastruktūrai išnaudoja gamtinės aplinkos pranašumus. (Vertinimo kriterijus: investicinių projektų, skirtų aplinkos sutvarkymui, pritaikant ją sportavimui, fiziniam aktyvumui, įgyvendintų iki 2015 m. skaičius).

56.1.2. Pradiniame etape numatyti tokias sporto šakas,  kurių masiniam kultivavimui užtenka gamtinės arba artimos gamtinei aplinkos bei minimalaus inventoriaus. (Vertinimo kriterijus: sporto šakų skaičius, skirtas masiniam sportavimui ).

56.1.3. Plačiau taikyti tarptautines programas rekreacijos, turizmo, istorinio paveldo pritaikymo žygiams dviračiais, pėsčiomis tam panaudojus Europos struktūrinius fondus iki 2012 m. ir naujame nuo 2014 m. etape.

56.2. Uždavinys. Sukurti ir tobulinti viešosios infrastruktūros (būsto, transporto, poilsio, rekreacinių zonų ir kt.) planavimo ir veiksmų koordinavimo su kūno kultūros reikalavimais sistemą, sudarančią sąlygas sveikai gyvensenai per fizinį aktyvumą.

56.2.1. Darnaus vystymo iniciatyva, susijusi su švietimo ir fiziškai aktyvaus gyvenimo būdo bei jam tinkamos sportinės aplinkos formavimu skatinimas. (Vertinimo kriterijus: tokių investicinių projektų skaičius iki 2015 m. ir juose panaudotų investicinių lėšų skaičius).

56.2.2. Teritorinio planavimo ir statybos normatyvų sveikai gyvensenai ir sportavimui parengimas, tobulinimas ir griežta kontrolė. (Vertinimo kriterijus: priimtų sprendimų skaičius).

56.2.3. Būtinų reikalavimų dviračių infrastruktūrai, pėsčiųjų takams, parkams, sporto aikštelėms, įvairiems sporto statiniams nustatymas ir įgyvendinimas. (Vertinimo kriterijus: dviračių takų kilometrų skaičius, parkų ir poilsio zonų, pritaikytų sportavimui skaičius).

56.2.4. Būsto renovacijos, transporto restruktūrizacijos projektuose, formuojančiuose fiziniam aktyvumui palankias sąlygas, įgyvendinimas, kooperuojant lėšas iš įvairių šaltinių. (Vertinimo kriterijai: iki 2015 m. tokių įgyvendintų projektų skaičius, kasmet investuojamų lėšų kiekis).

56.3. Uždavinys. Nustatyti ir įgyvendinti minimalius reikalavimus vietinei sporto infrastruktūrai artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje.

56.3.1. Miesto švietimo įstaigų infrastruktūros pritaikymas ir platesnis naudojimas vietos bendruomenių poreikiams. (Vertinimo kriterijus: valandų, skirtų bendruomenei, skiečius per savaitę).

56.3.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūno kultūros bendrųjų programų įgyvendinimui infrastruktūros ir mokymo priemonių reikalavimų adaptuotų vietos sąlygomis parengimas. (Vertinimo kriterijai:  reikalavimų sąrašo parengimas).

56.4. Uždavinys. Kooperuoti investicines lėšas universalių sporto infrastruktūros objektų tinklo optimizavimui miesto mastu.

56.4.1. Miesto sporto infrastruktūros tinklo plėtros parengimas iki 2012 m. (Vertinimo kriterijus: sporto infrastruktūros objektų skaičius 1000 gyventojų).

56.4.2. Specializuotų sporto bazių tinklo plėtra. (Vertinimo kriterijus: tokių bazių skaičius).

56.4.3. Kooperuotas investicinių projektų sporto infrastruktūros srityje įgyvendinimas, bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi ir nevyriausybinėmis organizacijomis. (Vertinimo kriterijai: investicinių projektų skaičius ir investicijų apimtys).

56.4.4. Sporto infrastruktūros plėtrai taikyti koncesijos įstatymu apibrėžtus teisinius mechanizmus, siekiant viešų sporto bazių statybai, įrengimui ir naudojimui plačiau įtraukti privačius operatorius. (Vertinimo kriterijus: tokių bazių skaičius).

VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

57. Tik tinkamai organizuota stebėsenos sistema gali užtikrinti šios Strategijos įgyvendinimo kontrolę, pakankamas jos tikslų ir rezultatų viešo suvokimo sąlygas, o tuo pačiu ir didesnį jos priemonių veiksmingumą, strateginių išvadų pagrįstumą ir naujų, patikslintų išvadų galimybes.

58. Stebėsenos uždaviniai:

58. 1. Tobulinti ir plėsti Vilniaus m. savivaldybės naudojamas statistines matavimo sistemas kūno kultūros ir sporto sektoriuje.

58.2. Parengti socialinius sportinės veiklos rodiklius ir  įvertinti sistemą, vykdyti  kasmetinę stebėseną.

58.3. Matuoti strategijos sprendinių ir su ja susijusių programų bei priemonių efektyvumą.

58.4. Bendradarbiaujant su atitinkamomis mokslo institucijomis parengti  fizinį aktyvumą ir sportavimą skatinančių programų poveikio gyvenimo kokybei ir visuomenės sanglaudai vertinimo kriterijų mokslines metodikas.

59. Uždaviniai, veiksmų kryptys:

59.1. Tobulinti ir plėsti Vilniaus m. savivaldybės naudojamas statistines matavimo sistemas kūno kultūros ir sporto sektoriuje.

59.1. 1. Periodiškas kontrolinių statistinių ir sociologinių tyrimų įgyvendinimas, tobulinant ir plečiant statistines matavimo sistemas (vertinimo kriterijus: kontrolinių tyrimų skaičius iki 2020 m. vertinant kiekvienais metais po vieną).

59. 2.  Įtraukti socialinius sportinės veiklos rodiklius į kasmetinę stebėseną.

59.2.1. Statistiškai matuojamų rodiklių (Vilniaus mieste), susijusių su socialine sporto plėtra, išplėtimas (vertinimo kriterijus: ligų, priklausančių nuo fizinio aktyvumo trūkumo, dažnio matavimai, socialinės dezintegracijos reiškinių, kuriuos mažina sportavimo veikla, matavimai; įvairių socialinių grupių dalyvavimo sportinėje veikloje matavimai).

59.2.2. Statistinių duomenų analizės ir viešosios politikos efektyvumo kūno kultūros ir sporto srityje ataskaitų, o taip pat ateities prognozių ir planų kasmetinis pateikimas viešam skelbimui (vertinimo kriterijus: kūno kultūros ir sporto statistikos ataskaitų ir prognozių publikacijų periodinėje spaudoje skaičius; radijo ir televizijos laidų, skirtų kūno kultūros ir sporto statistikai skaičius kiekvienais metais).

59.2.3. Statistinės medžiagos, susijusios su kūno kultūros ir sporto plėtros matavimu (duomenų ir jų analizės), skelbimas plačiai prieinamose interneto svetainėse ir informacinėse sistemose, o taip pat specializuotuose leidiniuose (vertinimo kriterijus: interneto svetainių ir/ar informacinių sistemų, kuriose pateikiama kūno kultūros ir sporto statistika, lankomumo statistika kiekvienais metais).

59.3.  Matuoti strategijos sprendinių ir su ja susijusių programų bei priemonių efektyvumą.

59.3.1. Bendradarbiavimo su Statistikos departamentu ir specializuota žiniasklaida (analizuojančia kūno kultūros ir sporto bei sporto sąjūdžio būklę Vilniaus mieste) plėtra (vertinimo kriterijus: šios Strategijos ir ją įgyvendinančių programų apibrėžtų rodiklių statistiniai matavimai – rodiklių, kurie statistiškai dar nematuojami, skaičius ir sąrašas).

Bendradarbiaujant su atitinkamomis mokslo institucijomis parinkti fizinį aktyvumą ir sportavimą skatinančių programų poveikio gyvenimo kokybei ir visuomenės sanglaudai vertinimo kriterijų mokslines metodikas.

59.4.1. Bendradarbiavimo su Vilniaus pedagoginio universiteto sporto ir sveikatos fakultetu,  Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetu plėtra, siekiant moksliškai įvertinti fizinio judrumo ir sportavimo plėtros tarp Vilniaus miesto gyventojų poveikį jų gyvenimo kokybės bei visuomenės sanglaudos rodikliams (bendrų projektų, susijusių su kūno kultūros ir sporto poveikiu gyvenimo kokybei ir visuomenės sanglaudai tyrimais, skaičius).

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

60. Šios Strategijos įgyvendinimas leis gerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.Šioje strategijoje nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti siūloma parengti naujas arba pratęsti ir patobulinti  anksčiau vykdytas programas,   kurių asignavimų valdytojas yra Vilniaus miesto savivaldybė,  žr.lentelę:

61. Strategijos ir jos  programų  įgyvendinimo priemonės  per   Savivaldybės strateginį veiklos planą įgyvendinamos  ir finansuojamos tokia apimtimi, kokią leidžia atitinkamiems  metams skiriami valstybės ir savivaldybės  biudžeto asignavimai ir gautos lėšos iš atitinkamų  fondų.

__________________________________