Vilnius visada buvo miestas, kuris yra atviras. Atviras idėjoms, žmonėms, skirtumams, pokyčiams. Dirbu Vilniui tam, kad galėčiau būti viso to dalimi – kad idėjos būtų įgyvendintos, žmonės laimingi, skirtumai būtų ne tik toleruojami, bet ir branginami, o pokyčiai visuomet atneštų ką nors gero.

Miestą kuriame visi. Miesto sėkmė yra priklausoma nuo stipresnės energijos dalykų, šaltinių, kurie priverčia miestą suvibruoti. Man smagu matyti, kaip miestas „suspurda“, atsiveria naujovėms, kaip energijos ir kūrybos Vilniuje vis daugėja – švietime, versle, architektūroje.

Mano meilę ir tarnystę Vilniui geriausiai iliustruoja Č. Milošo eilės: „Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti“.