Atsargumas prie vandens saugo gyvybes!

Vasara džiugina: kam atostogos, kam ilgasis savaitgalis. Daugelis renkasi poilsį prie vandens telkinių – tai puikus būdas pailsėti, atsigaivinti nuo dienos karščių bei pasisemti naujų jėgų.

Vandens malonumai, plaukimas yra puiki fizinės veiklos forma, teikianti neabejotiną naudą sveikatai. Tačiau visada būtina galvoti apie saugumą: tiek savo, tiek savo artimųjų, tiek aplink esančių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, skendimai yra trečia pagal dažnumą netyčinė išorinė mirties priežastis, dėl kurios kasmet pasaulyje nuskęsta 372 000 žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šių metų birželio mėnesį ugniagesiai gelbėtojai Lietuvoje iš vandens telkinių jau ištraukė 23 nuskendusius žmones, iš jų 3 nepilnamečius, o išgelbėti buvo 6.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ragina: prisiminkime saugaus elgesio taisykles prie vandens ir vandenyje bei būkime budrūs!

Elgesys prie vandens

• Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Žinoma, kad didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
• Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
• Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų. Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
• Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
• Nerekomenduojama maudytis po valgio.
• Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Ką galime padaryti dėl vaikų saugumo

• Paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.
• Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių.
• Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.
• Negalima vartoti alkoholio, kai prižiūrite besimaudančius ar prie vandens žaidžiančius vaikus.
• Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji.
• Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
• Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio, taip pat negalima maudytis kramtant.
• Aptverkite prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne mažesne nei 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais.

Kaip padėti skęstančiajam

• Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112.
• Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.
• Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiems.
• Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą. Jei tokio daikto neturite, prie skęstančiojo prisiartinkite iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų. Galite panerti, už kojų apsukti skęstantįjį ir išnerti toje pačioje vietoje arba panėrę išnerti jam už nugaros. Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.
• Jei skęstantis žmogus jus sugriebė – išsilaisvinkite nuo jo. Tai galite daryti stumdami jo smarką nuo savęs, atsispirdami kojomis ar atsistumdami rankomis nuo jo krūtinės, lauždami rankas ar kitais būdais. Adekvačiai reaguojantis į aplinką nukentėjusysis gali laikytis gelbstinčiam žmogui už pečių (galima plaukti ant nugaros arba ant pilvo). Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens (suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros). Tai reikalauja didelės fizinės jėgos ir ištvermės.
• Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.

Kviečiame pasižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro kartu su Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pareigūnais 2016 metais sukurtus prevencinius klipus apie saugų elgesį vandenyje: „Nesimaudyk apsvaigęs“ ir „Nešokinėk į vandenį nežinomose vietose“ :

https://www.youtube.com/watch?v=R94tuzEZNb8

https://www.youtube.com/watch?v=ajG8N5yXyeU

Vaizdo medžiagą „Kaip gelbėti skęstantį žmogų“, „Kaip elgtis iškritus iš valties“, „Kaip šokti į vandenį“, „Kaip elgtis vandenyje“ ir pan. galima rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje:

http://www.vpgt.lt/go.php/lit/Kaip-elgtis/198

Linkime įspūdingos ir saugios vasaros!