Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Kuria planą, kaip per 15 metų suvaldysime vėžį

Europoje kasmet vėžiu suserga 2,6 mln. žmonių ir šis skaičius kasmet didėja, tad Europa išsikėlė grandiozinį tikslą – iki 2030 m. mokslo ir inovacijų dėka papildomai išsaugoti 3 mln. gyvybių, padėti žmonėms gyventi ilgiau ir geriau.

Prie šio plano – vėžio Misijos – prisijungti gali kiekvienas – spalio 6 d. Vilniuje, simboliškai Europos aikštėje atidaroma balsadėžė, į kurią vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami mesti pasiūlymus dėl onkologijos Lietuvoje.

Kas tos Misijos?

Europos komisija baigė formuoti 5 Europos Horizontų programas, pavadintas Misijomis, kuriomis remiantis Europa (2021–2027 m.) skirstys finansus, skirtus mokslui ir ne tik. Misijos – tai ne tik mokslo raidos kelrodis, tai gairės, kaip mokslas ir inovacijos keis mūsų visų gyvenimą, gairės Europos raidai. Misijos skirtos kovai su vėžiu, klimato kaita, sveikų vandenų ir dirvos išsaugojimu bei sveikų, aplinkai draugiškų miestų kūrimu. Visos Misijos tarpusavyje labai glaudžiai susiję ir skirtos sukurti sveikesnę, žalesnę Europą.

Gairių kūrimas užtruko metus, procese dalyvavo Europos komisijos lyderiai, atsakingų institucijų atstovai, buvo kreiptasi į visuomenę. Dėl karantino daugelis viešųjų renginių persikėlė į virtualią erdvę, kurioje buvo teikiami siūlymai, pildomi klausimynai.

„Europoje kasmet vėžiu suserga 2,6 mln. žmonių ir šis skaičius kasmet didėja. Prognozuojama, kad iki 2035 metų šis skaičius padidės 25 proc. ir viršys 3 mln. Nuo vėžio Europoje kasmet miršta 1,2 mln. gyventojų ir ne vienoje Europos valstybėje vėžys jau tapo pagrindine mirtingumo priežastimi. Kadangi bent 40 proc. vėžio galima būtų išvengti, kuriant sveikesnę aplinką ir visuomenę, vėžio misija tapo viena iš 5 Europos komisijos inicijuotų Misijų“, – pasakojo Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, kuri kaip Lietuvos pilietė jau užpildė visuomenei skirtą viešai prieinamą klausimyną, taip pat turėjo galimybę teikti siūlymus kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri atstovauja mūsų šalį Europos Horizontų programoje.

Misijos tikslas konkretus – iki 2030 m. mokslo ir inovacijų dėka papildomai išsaugoti 3 mln gyvybių, gyventi ilgiau ir geriau. Programoje, kurią rengiant aktyviai dalyvavo ir Lietuva, 13 rekomendacijų, 13 krypčių, kuriomis bus nukreiptas artimiausių metų Europos mokslo finansavimas. Šios kryptys apima vėžio tyrimus, naujų vėžio profilaktikos ir prevencijos priemonių kūrimą, individualizuoto gydymo plėtojimą ir geresnį prieinamumą visoje Europoje bei kokybišką gyvenimą su vėžiu.

Kaip pabrėžia prof. S. Jarmalaitė, šį kartą Europos Horizontų programa netipiška, ji nėra skirta vien mokslo vystymui. Misijų tikslas įtraukti į bendrą veiklą mokslininkus, politikus, verslininkus, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.

„Štai 8–oji Misijos rekomendacija skirta sukurti skaitmeninį Europos vėžio centrą. ES valdininkai ilgai laužė galvą, kaip klinikinius duomenis, pacientų diagnostinius vaizdus padaryti viešai prieinamus, naudotinus mokslui, o ši programa tiesiog siūlo galimybę pacientams patiems donuoti savo ligos istoriją mokslo labui. Tai tarsi donorystė, pasidalinant nuasmeninta savo ligos diagnozės ir gydymo istorija. Surinkus daugybę tokių klinikinių aprašų, mokslininkai galės daryti sistemines analizes, kurti dirbtinio intelekto priemones vėžio diagnostikai, tobulinti gydymo schemas“, – pasakojo NVI vadovė.

Planuojama įdiegti Europos sveikatos kortelę sergantiems vėžiu, kuri suteiktų platesnes gydymo galimybes bet kurioje ES valstybėje. Taip pat rengiamasi kurti Europos vėžio žinių centrą, kad naujausios mokslo žinios būtų prieinamos ir suprantamos kiekvienam ES piliečiui, nuo vaiko iki garbaus amžiaus piliečių.

Greitesniam naujų technologijų perdavimui siūloma kurti Onkologijos gyvąsias laboratorijas, kur mokslininkai dirbtų kartu su verslo atstovais, o sveikatos paslaugų kokybės gerinimui ketinama sukurti ES akredituotų vėžio kompetencijos centrų infrastruktūrą kiekvienoje ES valstybėje. Belieka pasidžiaugti, kad Lietuvos sveikatos sistemoje tokių Europos profesinių draugijų akredituotų kompetencijos centrų yra ne vienas, o Nacionalinis vėžio institutas yra Europos vėžio institutų organizacijos akredituotas klinikinis vėžio centras.

„Valstybės narės aktyviai dalyvavo programos kūrime, tad neabejotinai turės įsitraukti į vėžio misijos vykdymą. Tikėtina, kad Lietuvos vėžio kontrolės politika orientuosis į ES gaires ir perims daugybę pacientui svarbių inovacijų. Lietuvos mokslininkai galės įsitraukti į Europos Horizontų programą ir kartu su kolegomis iš kitų ES valstybių kurti vėžio kontrolei svarbias inovacijas. Sergančiųjų vėžiu organizacijos ir visi suinteresuoti galės aktyviai dalyvauti vėžio misijos įgyvendinime, sprendimų priėmime, bendrai kurti sveikesnę visuomenę. Kaip sakė Vėžio misijos vadovas prof. Walter Ricciardi – misija skirta paremti ES valstybes nares, pagerinti kiekvieno ES piliečio gyvenimą“, – įsitikinusi prof. S. Jarmalaitė.

Kviečia prisidėti

Prisidėdamas prie Misijos viešinimo ir įgyvendinimo Lietuvoje Nacionalinis vėžio institutas drauge su partneriais – Santaros klinikomis ir Vilniaus miesto savivaldybe – organizuoja neeilinę akciją. Jos metu vilniečiai ir miesto svečiai galės demokratiškai išreikšti savo nuomonę ir pasiūlyti, ką ir kaip reikėtų keisti vėžio diagnostikoje ir gydyme. Juk nepaprastai svarbu žinoti ir gyvenime taikyti sveikos gyvensenos principus, būtina laiku diagnozuoti bet kurios lokalizacijos vėžį ir jį gydyti šiuolaikiškai – taip, kaip kitose ES šalyse. Nepamirškime, daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos piliečių gyvena su vėžio diagnoze – tik jie gali pasakyti, su kokiais iššūkiais susiduria išėję iš gydymo įstaigos.

Todėl spalio 6 d. 11 val. Vilniuje, Europos aikštėje bus atidengta balsadėžė jūsų nuomonėms ir pasiūlymams onkologijos klausimais. Atidarymo renginyje dalyvauja NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė doc. dr. Jelena Rascon, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis ir Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Į balsadėžę savo pasiūlymus galėsite mesti iki spalio 15 d.