Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

2015 m. birželio 02 d. Nr. 4D-2015/2-362

PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR VILNIAUS APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO KELIŲ POLICIJOS VALDYBĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo UAB „A“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Centras) pastatų administravimo vadybininkės X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėja) skundą apie galimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau citatose ir tekste vadinama – KPV) pareigūnų biurokratizmą, nagrinėjant Centro prašymą dėl kelio ženklų įrengimo.

2. Pareiškėja skunde nurodo: „Labai ilgai užtruko prašymo dėl kelio ženklo įrengimo procesas, nes jame susirašinėja dvi institucijos, t. y. Savivaldybė ir KPV. B DNSB {Daugiabučio namo savininkų bendrija; toliau citatose ir tekste vadinama – Bendrija} gyventojai kenčia dėl nuolat užstatomo išvažiavimo. Pridedu Jums susirašinėjimą, gal galėsite padėti“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

3. Iš Pareiškėjos kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta: 3.1. Centro 2015-01-13 rašte Nr. NPC-RS-15-0023, adresuotame KPV, pažymėta: „Centras, veikiantis kaip daugiabučio namo, ({toliau citatose ir tekste vadinama – Namas} (Bendrijos), administratorius, prašo padėti išspręsti pravažiavimo problemą ties požeminės stovėjimo aikštelės vartais . Kadangi, VšĮ „Registrų centro“ duomenimis, ši teritorija yra valstybinė, todėl prašome įrengti arba leisti Bendrijai savo lėšomis įrengti kelio ženklą, kuris draustų automobilių parkavimą.“ 3.2. KPV 2015-01-28 rašte Nr. 10-S-24712, adresuotame Savivaldybei ir Centrui, nurodyta: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 4 punktu persiunčiame Jums prašymą dėl leidimo įsirengti kelio ženklus, “ (toliau citatose ir tekste vadinama – Kelio ženklai). 3.3. Savivaldybės 2015-02-27 atsakyme KPV ir Centrui pateikta ši informacija: 3.3.1. „ vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. 30-1783 patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo nuostatų 9 punktu nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su KPV.“ 3.3.2. pagal VĮ „Registro centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šį sklypą (reg. Nr. ), adresu (toliau citatose ir tekste vadinama – Žemės sklypas) patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau citatose ir tekste vadinama – NŽT), o ne Savivaldybė. Tačiau NŽT kompetencijai nėra priskirta išduoti sutikimus valstybinėje žemėje įrengti technines eismo reguliavimo priemones, atlikti ženklinimo. Minėta įstaiga, kaip valstybinės žemės patikėtinis, gali spręsti tik statinių statybos valstybinėje žemėje klausimus.“ 3.3.3. „Dėl išvardintų priežasčių prašome spręsti valstybinės žemės sklype techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo pagal pridedamą prašymą“ klausimą. 3.4. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015-01-15 išrašo duomenimis, Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo NŽT (šis žemės sklypas nėra išnuomotas Bendrijai).

4. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes (šio rašto 1-3 paragrafai), kreipėsi į: 4.1. Savivaldybę, prašydamas papildomai paaiškinti Centro prašymo dėl kelio ženklo įrengimo persiuntimą KPV, t. y. remiantis konkrečiomis teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, informuoti: 1) ar, įrengiant Kelio ženklus Žemės sklype – valstybinėje žemėje, taikomi Aprašo reikalavimai (jeigu netaikomi, prašyta nurodyti nagrinėjamu atveju taikytiną teisės aktą); 2) ar nagrinėjamu atveju turėtų būti parengtas ir su KPV suderintas eismo organizavimo projektas; jeigu taip – kas šį projektą turėtų parengti; 3) ar nagrinėjamu atveju Centro 2015-01-13 prašymą (ne projektą) dėl Kelio ženklų įrengimo turėtų vykdyti KPV (be suderinimo su Savivaldybe, NŽT) ir kokiu teisiniu pagrindu; 4) ar šiuo atveju reikėtų gauti leidimą Kelio ženklams įrengti ir kuri institucija įgaliota tai atlikti; išsamiai informuoti, remiantis konkrečiomis teisės aktų normomis, apie Savivaldybės kompetenciją Kelio ženklų įrengimo klausimais: 1) valstybinėje žemėje; 2) nuomos pagrindu valdomoje žemėje (pvz., Bendrijai sudarius Žemės sklypo nuomos sutartį); pasiūlyti, kaip nagrinėjamu atveju galėtų ir (arba) turėtų būti sprendžiama Kelio ženklų įrengimo valstybinėje žemėje problema; 4.2. NŽT, prašydamas pateikti motyvuotą nuomonę dėl Savivaldybės 2015-02-27 rašte nurodytos NŽT kompetencijos; pasiūlyti, kaip nagrinėjamu atveju galėtų ir (arba) turėtų būti sprendžiama Kelio ženklų įrengimo valstybinėje žemėje problema; 4.3. KPV, prašydamas papildomai paaiškinti Centro prašymo dėl Kelio ženklų įrengimo persiuntimą Savivaldybei, remiantis konkrečiomis teisės aktų normomis, informuoti apie KPV kompetenciją Kelio ženklų įrengimo klausimais: 1) valstybinėje žemėje; 2) nuomos pagrindu valdomoje žemėje (pvz., Bendrijai sudarius Žemės sklypo nuomos sutartį); pasiūlyti, kaip nagrinėjamu atveju galėtų ir (arba) turėtų būti sprendžiama Kelio ženklų įrengimo valstybinėje žemėje problema; 4.4. Pareiškėją, prašydamas pateikti jos įgaliojimą atstovauti Centrui arba skundą Seimo kontrolieriui, pasirašytą Centro direktoriaus (vadovo); informuoti, ar Bendrija sprendžia Žemės sklypo nuomos klausimą.

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

5. Iš Savivaldybės Seimo kontrolieriui 2015-04-27 raštu Nr. A51-42094/15(3.3.10.3-EM4) pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 5.1. „Namas turi Žemės sklypą. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą šis Žemės sklypas valstybinės žemės patikėjimo teise priklauso NŽT. Savivaldybė Žemės sklypo nevaldo. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. 30-1783 patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo nuostatų (toliau – Nuostatai) 9 punkte nustatyta, kad nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su KPV. Ši nuostata taikoma norint įrengti Kelio ženklus sklypo teritorijoje.“ 5.2. „Vadovaudamasis Nuostatų 9 punktu Centras, parengęs kelio ženklų išdėstymo Žemės sklype schemą, turėjo kreiptis į NŽT ir KPV dėl Kelio ženklų įrengimo sklype suderinimo.“ „Savivaldybei Žemės sklypas nepriklauso, todėl vadovaudamiesi minėtais Nuostatais ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymu Centro 2015-01-13 prašymą turėjo nagrinėti NŽT ir KPV.“ 5.3. „Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnį techninės eismo reguliavimo priemonės turi būti suderintos su policija, todėl dėl Namo sklypo teritorijoje įrengtų Kelio ženklų turi būti gautas KPV pritarimas (suderinimas).“ „Nuostatų 2 punktas nurodo, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą Savivaldybės teritorijos gatvėse vykdo Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius. Pagal 3 punktą, įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą. Dėl šių priežasčių Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius gali įrengti arba išduoti leidimą įsirengti kelio ženklus (kitas technines eismo reguliavimo priemones) bendro naudojimo Vilniaus miesto gatvėse.“ 5.4. „Minėti Nuostatų 9 punkto reikalavimai taikomi ne bendro naudojimo teritorijoje, o suformuotame žemės sklype. Todėl asmenys, kurie išsinuomoja žemės sklypus, turi laikytis šių reikalavimų įrengdami kelio ženklus ir kitas technines eismo reguliavimo priemones žemės sklypuose.“ 5.5. „Pagal tai, kas išdėstyta, ir galiojančius teisės aktus, valstybės žemėje (ne sklypuose) esantys kelio ženklai turi būti suderinti su Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriumi ir KPV.“

6. Iš NŽT Seimo kontrolieriui 2015-05-06 raštu Nr. 1SD-1267-(9.3) pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 6.1. „Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų. Nuostatų 3 punkte numatyta, kad įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą. Pažymime, kad Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad leidimus arba technines sąlygas eismo reguliavimo priemonėms įrengti ir prižiūrėti Vilniaus miesto teritorijoje išduoda Savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius. NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 , l punkte įtvirtinta, kad NŽT yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse. Nei šiuose nuostatuose, nei kituose teisės aktuose saugaus eismo organizavimo ir viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijos NŽT kompetencijai nėra priskirtos. Taigi, išduoti leidimus įrengti technines eismo reguliavimo priemones yra įgaliota ne NŽT, o Savivaldybė.“ 6.2. „Nuostatų 9 punkte numatyta, kad nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su KPV, ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuostatų 9 punkto formuluotė nėra pakankama ir teisinio aiškumo dėlei ateityje galėtų būti tikslinama, nes techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas yra aktualus ne žemės valdytojui, t. y. NŽT, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė žemė perduota patikėjimo teise, bet žemės sklypų faktiniams naudotojams. Analizuojant sąvokos „žemės naudotojas“ reikšmę žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste, pastebėtina, kad tiek galiojantys teisės aktai, tiek teismai savo praktikoje statinių savininkus pripažįsta faktiniais žemės naudotojais ir net nesant sudarytų nuomos sutarčių nustato jiems tas pačias pareigas bei jų teisių apsaugos priemones. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje sąvoka „žemės naudotojas“ apibrėžiama kaip žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę ne tik įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių bet ir kitu teisiniu pagrindu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir įgyvendinamojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ l punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme, išskyrus žemę, perduotą panaudai, iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių moka žemės nuomos mokestį. Taisyklių, reglamentuojančių užstatytų žemės sklypų pardavimą ir nuomą, pavadinime vartojamas terminas „naudojamų žemės sklypų“. Pažymėtina, kad tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo nutartyse yra nurodęs, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktų nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008), ir konstatavęs, kad asmenys, kuriems priklauso namų valdoje esantys butai, yra prie namų valdos suformuoto žemės sklypo naudotojai, nes teisė naudotis žemės sklypu jiems buvo suteikta užtikrinant jų teisę į gyvenamąsias patalpas – suteikiant butus (2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1325/2002). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisės naudoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Taigi, tuo atveju, jei asmuo nuosavybės teise turi pastatą arba jo dalį, pagal galiojančius teisės aktus jis pripažįstamas žemės, reikalingos šiam pastatui ar jo daliai eksploatuoti, naudotoju. Todėl manytume, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą galėtų inicijuoti faktiniai žemės sklypo naudotojai – butų ar garažų savininkai arba jų interesams atstovaujančių bendrijų įgaliotiniai.“

7. Iš KPV Seimo kontrolieriui 2015-04-16 raštu Nr. 10-S-99956 bei 2015-05-21 papildomai pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 7.1. „KPV buvo gautas Centro prašymas įrengti arba leisti Bendrijai savo lėšomis įrengti Kelio ženklą. Prašyme nurodyta, kad ši teritorija yra valstybinė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 4 punktu, vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Kadangi Centras nėra teritorijos, kurioje prašoma įrengti Kelio ženklus, nei savininkas, nei valdytojas, o teritorija yra Vilniaus mieste, todėl prašymas buvo persiųstas Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriui.“ 7.2. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio l punktu, keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Vadovaudamasi šiuo straipsniu, KPV derina kelio ženklų ar kitų techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo projektus (schemas). Valstybinėje žemėje Vilniaus mieste kelių savininkas yra Savivaldybė, todėl ji ir vykdo užsakovo funkcijas.“ 7.3. „Nuomos pagrindu valdomoje žemėje projektų (schemų) derinimas vykdomas, vadovaujantis Nuostatų 9 punktu, kuriame nurodyta, kad nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su KPV. Apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą. Vadovaujantis šiuo teisės aktu, užsakovas yra teritorijos savininkas ar valdytojas, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdantis atitinkamą teritoriją. Teisę kreiptis į KPV, kad būtų suderintas kelio ženklų ar kitų techninių eismo organizavimo priemonių projektas (schema), turi tik teritorijos (sklypo) savininkas ar valdytojas, bet ne pastatų savininkai, valdytojai ar administratoriai.“ 7.4. „Manome, kad nagrinėjamu atveju (kadangi žemės sklypą patikėjimo teise valdo NŽT), vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 4 punktu, prašymą suderinti eismo organizavimo projektą turi pateikti NŽT.“ 7.5. Centro prašymu, atsižvelgusi į Savivaldybės 2015-02-07 raštą (pažymos 3.3 punktas), KPV 2015-03-09 suderino Kelio ženklo įrengimo schemą.

8. Iš Pareiškėjos 2015-04-02 pateiktos papildomos informacijos nustatyta, kad „leidimas įrengti Kelio ženklą yra gautas“. Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

9. Lietuvos Respublikos įstatymai 9.1. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų yra: „32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.“ 9.2. Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai.“ 9.3. Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta: „ 11. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo , kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. 26. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.“ 9.4. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta: „1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: ; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; .“ 9.5. Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia .“

10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintame Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos apraše reglamentuota: 10.1. 3 punktas – „Įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą.“ 10.2. 9 punktas – „Nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su KPV, ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą.“

11. Teismų praktika 11.1. Konstitucinio Teismo nutarimai: 11.1.1. 2011-07-07 nutarimas – „Konstitucinio Teismo 2009-03-02 nutarime konstatuota, kad vidinė teisės sistemos darna, kurią suponuoja konstitucinis teisinės valstybės principas, yra inter alia susijusi su teisės spragomis, t. y. teisinio reguliavimo trūkumu, inter alia legislatyvine omisija. Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime, 2010-11-29 nutarime yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Be to, Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime, 2007-06-07, 2010-11-29 nutarimuose yra konstatavęs: galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus.“ 11.1.2. 2001-07-12 nutarimas – „ Pirma, teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai. .“ 11.2. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus: Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008 – „ Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994-04-26 įstatymo Nr. I-446 redakcija), kiti specialieji įstatymai). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (su vėlesniais pakeitimais), kurių 28.1 punkte įrašyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibūdinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami. . Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. . Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, konstatuoja, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. . Kasacinio teismo praktikoje dėl statinių buvimo ir žemės sklypo naudojimo jų eksploatavimui kaip būtinos nuomos sąlygos jau yra pasisakyta, apeliacinės instancijos teismas nuo kasatoriaus nurodomos teismų praktikos nenukrypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2008-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008).“ Skundo tyrimo išvados

12. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1-8 paragrafai) bei į teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 9-10 paragrafuose, konstatuotina, kad šio tyrimo metu tarpininkaujant Seimo kontrolieriui skunde keliamos problemos buvo išspręstos gera valia, t. y. KPV suderino Kelio ženklų įrengimo schemą (pažymos 7.5 punktas ir 8 paragrafas). Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės; pažymos 9.5 punktas), darytina išvada, kad Pareiškėjos skundo tiek dėl Savivaldybės pareigūnų veiklos (neveikimo), tiek dėl KPV pareigūnų veiklos (neveikimo) tyrimas nutrauktinas.

13. Kartu Seimo kontrolierius atkreipia Savivaldybės dėmesį į tai, kad, atsižvelgus į Žemės įstatyme apibrėžtas netapačias „žemės naudotojo“ ir „žemės valdytojo“ sąvokas (pažymos 9.3 punktas), teisėkūros principus (pažymos 9.4 punktas), teismų praktiką („Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė“; teisinis reguliavimas „privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai“; pažymos 11 paragrafas), NŽT motyvuotą nuomonę (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą galėtų inicijuoti faktiniai žemės sklypo naudotojai; pažymos 6.2 punktas), manytina, kad: 13.1. Nuostatuose nepagrįstai nėra nustatyta arba nepakankamai aiškiai, t. y. nesilaikant Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų principų reikalavimų (pažymos 9.4 punktas), nustatyta, kad ir pastatų savininkai, faktiškai naudojantys pastatų naudojimui būtiną teritoriją, turi teisę kreiptis į KVP dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (eismo organizavimo) ne bendro naudojimo teritorijose projekto suderinimo (pažymos 10 paragrafas); 13.2. būtų tikslinga tobulinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą, aiškiai nustatant, kad ne tik teritorijų savininkai ar valdytojai, bet ir faktiniai teritorijų naudotojai (pastatų savininkai) turi teisę parengti ir teikti KPV derinti eismo organizavimo faktiškai naudojamoje teritorijoje projektą.

III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI 14. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendžia UAB „A“ pastatų administravimo vadybininkės X skundo dalies dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiklos (neveikimo) tyrimą nutraukti. 15. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendžia UAB „A“ pastatų administravimo vadybininkės X skundo dalies dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų veiklos (neveikimo) tyrimą nutraukti.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo kontrolierius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja tobulinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą, siekiant aiškiai nustatyti, kad ne tik teritorijų savininkai ar valdytojai, bet ir faktiniai teritorijų naudotojai (pastatų savininkai) turi teisę parengti ir teikti KPV derinti eismo organizavimo faktiškai naudojamoje teritorijoje projektą.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašyčiau pranešti iki 2015-10-01.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys