2015 m. birželio 10 d. Nr. 4D-2015/2-474

PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jo skundą dėl {…} namo, Vilniuje (toliau citatose ir tekste vadinama – Namas), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (UAB „A“; toliau citatose ir tekste vadinama – Administratorius) veiklos, skaičiuojant mokesčius už komunalines paslaugas.

2. Pareiškėjas skunde „Dėl mokesčių skaičiavimo už komunalines paslaugas“ nurodo: 2.1. „2014-09-07 kreipiausi į Administratorių su prašymu pakeisti mokesčių skaičiavimą už komunalines paslaugas pagal buto / patalpų naudingąjį plotą, nes dabar yra skaičiuojama pagal bendrąjį plotą. Kiek man žinoma, kitų namų butų / patalpų savininkai komunalinius mokesčius moka pagal butų / patalpų naudingąjį plotą, o už namo išlaikymą (bendrųjų patalpų remontą, renovaciją ir kita) moka proporcingai turimam butų / patalpų naudingajam plotui“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2.2. „2014-09-08 gavau neigiamą atsakymą, kurį apskundžiau Savivaldybei, tačiau konkretaus atsakymo negavau, o skundas buvo nukreiptas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.“

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių: „Išaiškinti, ar Savivaldybės darbuotojai teisėtai taiko skirtingus mokesčius už komunalines paslaugas kitokio projekto namams negu daugumos.“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Kartu su skundu pateiktame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-04-01 atsakyme į Pareiškėjo 2015-03-15 prašymą (Nr. (17-2)-D8-2459) pažymėta: 4.1. „Atsižvelgdami į tai, kad į klausimus dėl mokesčių skaičiavimo pagal patalpos plotą atsakyta Aplinkos ministerijos 2015-03-13 rašte Nr. (13-1)-D8-1915, šiuo raštu pateikiame paaiškinimus apie atliekų tvarkymo reglamentavimą.“ 4.2. „{…} savivaldybės, nustatydamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio pastovią dedamąją, gali atsižvelgti ir į nekilnojamojo turto plotą. Kadangi Metodikoje {Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtinta Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo metodika} nedetalizuojama, ar įmokos dydis skaičiuojamas įvertinant naudingąjį nekilnojamojo turto plotą, manome, kad savivaldybės pačios tai gali nuspręsti. Tačiau tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydžiai.“

5. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į: 5.1. Aplinkos ministeriją, prašydamas pateikti Aplinkos ministerijos 2015-03-13 atsakymo Nr. (13-1)-D8-1915 į Savivaldybės persiųstą Pareiškėjo skundą kopiją; 5.2. Savivaldybę, prašydamas pateikti Savivaldybės atsakymo į Pareiškėjo skundą dėl Administratoriaus 2014-09-08 rašto, Pareiškėjo skundo Savivaldybei bei Administratoriaus 2014-09-08 atsakymo kopijas; paaiškinti Pareiškėjo skundo dėl Administratoriaus 2014-09-08 rašto persiuntimo Aplinkos ministerijai (jeigu tai buvo padaryta) aplinkybes ir nurodyti teisinį pagrindą; tuo atveju, jeigu Savivaldybės atsakyme Pareiškėjui nebuvo įvertintas Administratoriaus funkcijos teikti informaciją patalpų savininkams pagal teisės aktų reikalavimus vykdymas, pateikti motyvuotą išvadą šiuo klausimu; pateikti Savivaldybės turimą informaciją apie galimai skirtingą mokesčių už komunalines paslaugas skaičiavimą Vilniaus miesto daugiabučių namų butų / patalpų savininkams (nuo buto / patalpų bendrojo ar naudingojo ploto); informuoti apie Savivaldybės nustatytas rinkliavas (įmokas ir pan.), kurių skaičiavimu skundėsi Pareiškėjas (kartu pateikiant teisės aktus); paaiškinti, ar Savivaldybė tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams taiko vienodus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydžius; pateikti motyvuotą (nurodant konkrečias faktines aplinkybes ir teisės aktų normas) paaiškinimą dėl Pareiškėjo klausimo, „ar Savivaldybės darbuotojai teisėtai taiko skirtingus mokesčius už komunalines paslaugas kitokio projekto namams negu daugumos“.

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

6. Iš Savivaldybės Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų (2015-05-12 raštas Nr. A51-48057/15(3.3.10.2-EM4), taip pat adresuotas Pareiškėjui ir Administratoriui) nustatyta: 6.1. Pareiškėjas 2015-01-06 skunde Savivaldybei pažymėjo, kad nesutinka su Administratoriaus 2014-09-08 atsakymu į jo 2014-09-07 prašymą (pažymos 2.1 punktas), nes „negaliu sutikti su tuo, kad taikomas statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.7 punktas. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Mano atveju (lifto holas, koridorius, san. mazgai ir t. t.) tai yra ne būsto patalpos, o bendrojo naudojimo patalpos, kas gerai atsispindi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. {…}“ (Administratorius Pareiškėjui skaičiuoja mokesčius pagal 28,56 kv. m plotą, t. y. įskaičiuojama ir bendrojo naudojimo patalpų dalis). Nekilnojamojo turto registro (toliau citatose ir tekste vadinama – NTR) Centrinio duomenų banko 2014-09-03 išrašo duomenimis, Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 19,21 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto butas su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis: {…} (71/1000 iš 131,67 kv. m), t. y. 9,35.“ 6.2. Savivaldybės „2015-01-20 raštu Nr. A63-56/15-(40399)-(3.2.1-EM4) „Dėl mokesčių skaičiavimo“, atsakant į Pareiškėjo 2015-01-06 kreipimąsi (reg. Nr. A60-9/5(40399), jis informuotas apie tai, kad: 6.2.1. „Pareiškėjas turi butą Name, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms), pažymėtame indeksu 1N12p {…}. NTR duomenimis, Namo bendras plotas 8065,56 kv. m, naudingas plotas 3984,02 kv. m, Name yra 133 gyvenamosios paskirties patalpos (butai) ir 2 negyvenamosios paskirties patalpos“; 6.2.2. „Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta, kad „Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų“. {Bendrijų įstatymo} 2 straipsnio 11 dalyje išdėstyta, kad „Kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir NTR įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos, (kūrybinės, dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir NTR įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.“ {…} Pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą (redakcija nuo 2014-07-01) „Pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.“ „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybes administravimo pavyzdinių nuostatų {toliau citatose ir tekste vadinama – Pavyzdiniai nuostatai} 3 punkte išdėstytos pagrindinės sąvokos, tarp jų: „Daugiabučių namo naudingasis plotas – butų naudingojo ploto ir negyvenamosios paskirties patalpų (jeigu jos yra) naudingojo ploto suma.“ „Naudingasis buto plotas – bendras visų kambarių ir pagalbinių šiltų patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotas“; „Kitų patalpų naudingasis plotas – pagrindinės paskirties (pavyzdžiui, prekybos, paslaugų ir kita) patalpų ploto ir pagalbinių šiltų patalpų ploto suma; pagalbinė šilta patalpa – iš visų pusių šiltomis atitvaromis apribota pagalbinė patalpa, neatsižvelgiant į tai, ar joje yra šildymo prietaisų, ar nėra.“ „Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-29 įsakymu Nr. Dl-620 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. D l-808 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymo Nr. 310 „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, nuo 2015-01-01 įsigaliojusio pakeisto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – STR 1.05.06:2010) 1.3 punkto, kuriuo pakeistos STR 1.05.06:2010 III skyriaus „PAGRINDINĖS SĄVOKOS“, pakeistų pagrindinių sąvokų 6 punkte išdėstytos su statinio projektavimu susijusios sąvokos ir sąvokos, kurių nėra Lietuvos Respublikos statybos įstatyme: „pastato bendras plotas – visų patalpų ir jų priklausinių (balionų, lodžijų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, kv. m. Į bendrą plotą neįkaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtos plotas {…}; pastato naudingas plotas – visų šiltomis atitvaromis atitveriamų patalpų plotų suma, kv. m. Į naudingą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomą rūsių (pusrūsių), neįrengtų ir nešildomų palėpių plotas {…}; Šilta atitvara – pastato (patalpų) atitvara, turinti normatyviniais dokumentais nustatytą šilumos laidumą. Jei normatyviniais dokumentais šilumos laidumas nenustatytas, šiltomis atitvaromis laikomos šildomų ar šaldomų patalpų išorinės atitvaros {…}“; 6.2.3. „Teisės aktai įpareigoja mokesčius skaičiuoti ir paskirstyti proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Administratorius, apskaičiuodamas mokesčius, vadovaujasi valstybės įmonės Registrų centro NTR ir butų ir kitą patalpų savininkų pateiktais NTR duomenimis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“; 6.2.4. „Pažymime, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti {Lietuvos Respublikos} Civilinio kodekso {toliau citatose ir tekste vadinama – CK} 1.138 straipsnyje suteikta galimybe savo civilines teises ginti teisme“; 6.2.5. „Įvertinant tai, kad Savivaldybė nėra pirmiau nurodytų teisės aktų rengėja, ir tai, kad Pareiškėjo 2015-01-06 skunde keliami klausimai, susiję su mokesčių skaičiavimu ir paskirstymu, yra aktualūs, skaičiuojant mokesčius bendrabučio tipo pastatuose, prašome Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją Pareiškėjui, Administratoriui ir Savivaldybei pateikti savo nuomonę ir išaiškinimą, kurį plotą (19,21 kv. m ar 28,56 kv. m), skaičiuodamas mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas Pareiškėjui turi naudoti Administratorius.“

6.3. Savivaldybės pareigūnai paaiškino, kad jos „2015-01-20 rašte Nr. A63-56/15-(40399)-(3.2.1-EM4) {…} yra nurodyta, kad Savivaldybė nėra teisės aktų, kurie yra svarbūs skaičiuojant mokesčius, rengėja, todėl dėl mokesčių skaičiavimo išaiškinimo pateikimo {…} raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją atsakyti pagal kompetenciją, kurį plotą {…}, skaičiuodamas mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas (šioms paslaugoms priklauso ir Pareiškėjo 2014-09-07 prašyme Administratoriui nurodytos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos), turi naudoti Administratorius.“ „Aplinkos ministerija 2015-03-13 raštu Nr. (13-l)-D8-l915 ,,Dėl mokesčių skaičiavimo pagal patalpos plotą“ atkreipė dėmesį“ į „bendrabučių paskirties daugiabučių namų specifiką“ (žr. pažymos 7.1 punktą). Todėl, Savivaldybės pareigūnų nuomone, „nustatant kiekvienam savininkui jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tikslinga pagal NTR centrinio duomenų banko duomenis vertinti ne tik nuosavybės teise turimos patalpos, bet ir su ja susijusių bendrojo naudojimo patalpų ar jų dalių plotus.“ Tai aiškindama Aplinkos ministerija rėmėsi teismų praktika.“ 6.4. „Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Tiek CK, tiek Pavyzdiniai nuostatai įpareigoja administratorių mokesčius skaičiuoti ir paskirstyti proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių skaičiavimo tvarka ir kokius mokesčius skaičiuoja administratorius, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, yra išdėstyta Pavyzdinių nuostatų IV skyriaus 8-9 punktuose.“ Savivaldybės pareigūnų nuomone: „Manytina, kad proporcija mokesčius skaičiuoti taip, kaip minėtame rašte nurodė Aplinkos ministerija, turi būti išlaikoma visiems Namo butų ir kitų patalpų savininkams.“ 6.5. „Savivaldybė tokios informacijos {pažymos 2.1 punktas} nekaupia. Už mokesčių skaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą atsako daugiabučių namų valdytojai.“ 6.6. „Atliekų tvarkymą Vilniaus mieste reglamentuoja Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi komunalinių atliekų turėtojai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, privalo laikytis šių Taisyklių reikalavimų ir naudotis Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už jas Taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis 2006-05-24 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Taisyklių 86 punktu, kai atliekų turėtojai naudojasi kolektyviniais konteineriais, kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris naudojasi kolektyviniu konteineriu, už atliekų tvarkymą mokėtina suma nustatoma proporcingai fizinio arba juridinio asmens naudojamų patalpų plotui bendrame visų atliekų turėtojų butų ir patalpų plote, priskiriant įmokos dalį, tenkančią atskiram namų valdos savininkui pagal jam nuosavybės ar kita teise priklausančio bendrojo (naudingojo) ploto dalį, jei atliekų turėtojai teisės aktais nustatyta tvarka nesusitaria kitaip. Taisyklių 84 bei 85 punktuose nustatyta, kad visi atliekų turėtojai privalo nustatytais terminais mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sutartyje su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi nustatyto dydžio įmokas, neviršijant Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų maksimalių įkainių ir tarifų. Savivaldybės taryba nustato šiuos maksimalius įkainius ir tanius, kurių Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriai neturi teisės viršyti, nustatydami savo paslaugų kainas atliekų turėtojams. Savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimu Nr. l-659 (2014-03-05 Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1732 redakcija; 2014-10-22 Savivaldybes tarybos sprendimo Nr. 1-2058 redakcija) yra nustatytas maksimalus 0,08 Eur / m2 / mėn. (neįskaitant PVM) tarifas, įskaitant didžiųjų ir bešeimininkių atliekų sutvarkymo išlaidas fiziniams asmenims, naudojantiems kolektyvinius konteinerius.“ 6.7. Savivaldybės pareigūnai Pareiškėjui papildomai paaiškino: „Savivaldybė mokesčių už komunalines paslaugas neskaičiuoja, jų neskirsto ir neteikia sąskaitų apmokėti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuos veiksmus ;atlieka daugiabučio namo valdytojas. Taigi Savivaldybė, neatlikdama pirmiau nurodytų veiksmų, negali taikyti „skirtingų mokesčių už komunalines paslaugas kitokio projekto namams negu daugumos.“ Savivaldybė „2015-01-20 rašte Nr. A63-56/15-(40399)-(3.2.1-EM4) „Dėl mokesčių skaičiavimo“ pažymėjo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, tarp jų ir Pareiškėjas, gali pasinaudoti CK 1.138 straipsnyje suteikta galimybe savo civilines teises ginti teisme, apskųsdamas Administratoriaus veiksmus skaičiuojant mokesčius.“

7. Aplinkos ministerija 2015-03-13 raštu Nr. (13-1)-D8-1915 Pareiškėjui, Administratoriui bei Savivaldybei paaiškino, „kaip nustatyti, kitai patalpai tenkančią bendrosios nuosavybės dalį bendrabučio tipo daugiabučiuose namuose“: 7.1. „CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal šio straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Atkreipiame dėmesį, kad bendrabučių paskirties daugiabučių namų specifiką lemia tai, kad, atskiriems asmenims privatizavus bendrabučio gyvenamuosius kambarius, jų savininkai (naudotojai) ir toliau naudojasi virtuvėmis, sanitariniais mazgais, kitomis, privatizuotoms patalpoms priklausančiomis, bendrosiomis patalpomis. Todėl manome, kad, nustatant kiekvienam savininkui jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tikslinga pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis vertinti ne tik nuosavybės teise turimos patalpos, bet ir su ja susijusių bendrojo naudojimo patalpų ar jų dalių plotus.“ 7.2. „Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje paaiškinta, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalies teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

8. Lietuvos Respublikos įstatymai 8.1. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienos iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra: „2) vietinių rinkliavų nustatymas“; „42) {…} savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.“ 8.2. Civilinio kodekso 4.82 straipsnyje nustatyta: „{…}. 3. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. {…}. 7. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.“ 8.3. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Bendrijų įstatymas) 2 straipsnyje reglamentuota: „{…} 5. Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. {…}. 11. „Kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir NTR įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos, (kūrybinės, dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir NTR įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas. {…}. 15. {…}; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jei nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.“ 8.4. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta: „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“

9. Kiti teisės aktai 9.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose (Pavyzdiniai nuostatai) reglamentuota: 9.1.1. „3. {…} Daugiabučio namo naudingasis plotas – butų naudingojo ploto ir negyvenamosios paskirties patalpų (jeigu jos yra) naudingojo ploto suma. {…}. Naudingasis buto plotas – bendras visų kambarių ir pagalbinių šiltų patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotas. {…}.“ 9.1.2. „8. Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja šiuos mėnesinius mokesčius ir įmokas: 8.1. už namo bendrosios nuosavybės administravimą {…} – pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių; 8.2. už namo (išskyrus jo šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto) techninę priežiūrą – vadovaudamasis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, pagrįsta privalomaisiais statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais {…}; 8.3. už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu {…}; 8.5. už liftą – vadovaudamasis lifto priežiūros sutartyje nustatyta paslaugų kaina ir sunaudotos elektros energijos kiekiu, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis. {…}; 8.9. už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą energiją ir vandenį – vadovaudamasis sutartimis su energijos (vandens) tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis.“ 9.1.3. „9. Administratorius mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuoja savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir vadovaudamasis su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, jeigu tokios sutartys sudarytos.“ 9.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta: 9.2.1. „2. {…}. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. {…}.“ 9.2.2. „6. Nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme {…} nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo ir pagalbos principais.“ 9.2.3. „10. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.“ 9.2.4. „30. Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.“ 9.2.5. „31. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.“ 9.3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintose Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėse (Taisyklės) nustatyta: 9.3.1. „84. Visi atliekų turėtojai privalo nustatytais terminais mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sutartyje su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi nustatyto dydžio įmokas, neviršijant Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų maksimalių įkainių ir tarifų.“ 9.3.2. „85. Savivaldybės taryba nustato šiuos maksimalius įkainius ir tarifus, kurių Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriai neturi teisės viršyti, nustatydami savo paslaugų kainas atliekų turėtojams {…}: {…}; 85.2. mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo, aptarnaujant kolektyviniais konteineriais, maksimalią kainą už 1 m3; {…}.“ 9.3.3. „86. Kai atliekų turėtojai naudojasi kolektyviniais konteineriais, kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris naudojasi kolektyviniu konteineriu, už atliekų tvarkymą mokėtina suma nustatoma proporcingai fizinio arba juridinio asmens naudojamų patalpų plotui bendrame visų atliekų turėtojų butų ir patalpų plote, priskiriant įmokos dalį, tenkančią atskiram namų valdos savininkui pagal jam nuosavybės ar kita teise priklausančio bendrojo (naudingojo) ploto dalį, jei atliekų turėtojai teisės aktais nustatyta tvarka nesusitaria kitaip. {…}.“ 9.4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimu Nr. 1-659 (2014-03-05 Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1732 redakcija; 2014-10-22 Savivaldybes tarybos sprendimo Nr. 1-2058 redakcija) nustatyta, kad maksimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifas fiziniams asmenims yra 0,08 Eur /m2 /mėn., neįskaitant PVM, „įskaitant didžiųjų ir bešeimininkių atliekų sutvarkymo išlaidas fiziniams asmenims, naudojantiems kolektyvinius konteinerius“.

10. Teismų praktika Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. {…} Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus“: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/20093 – „CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.“

Skundo tyrimo išvados

11. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1-7 paragrafai) bei teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pacituotus pažymos 8-10 paragrafuose, konstatuotina, kad Savivaldybės pareigūnai išnagrinėjo Pareiškėjo 2015-01-06 kreipimąsi į Savivaldybę (pažymos 6.1 punktas) ir pateikė jam du atsakymus, t. y. 2015-01-20 raštą ir 2015-05-12 raštą (pažymos 6 paragrafas) (Aplinkos ministerija, į kurią kreipėsi Savivaldybė, taip pat pateikė Pareiškėjui atsakymą; pažymos 6.2.5 papunktis, 6.3 punktas ir 7 paragrafas): 11.1. 2015-05-12 raštu, šio tyrimo metu, atsižvelgę į Aplinkos ministerijos 2015-03-13 rašte pateiktą atitinkančią teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką nuomonę dėl savininko dalies bendrojoje nuosavybėje (pagal kurią skaičiuojami mokesčiai už Namo atnaujinimą) nustatymo tvarkos (pažymos 6.3 ir 6.4 punktai), Pareiškėjui pateikė konkrečią motyvuotą Savivaldybės nuomonę dėl Administratoriaus Pareiškėjui skaičiuojamų mokesčių nuo 28,56 kv. m. ploto pagrįstumo bei išsamiai informavo apie atliekų tvarkymo mokesčių teisinį reglamentavimą (pažymos 6.6, 9.3. ir 9.4 punktai); 11.2. pagrįstai informavo, kad NTR duomenys (šiuo atveju, nurodyti pažymos 6.1 punkte) gali būti nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (pažymos 6.2.3 papunktis ir 8.4 punktas).

12. Apibendrinus pirmiau nurodytas išvadas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, nagrinėjamu atveju – šio tyrimo metu pateiktas išsamus ir motyvuotas Savivaldybės atsakymas Pareiškėjui), darytina išvada, kad Pareiškėjo skundo dėl Savivaldybės pareigūnų veiklos (neveikimo) tyrimas nutrauktinas.

13. Kartu Seimo kontrolieriaus atkreipia dėmesį į tai, kad: 13.1. Savivaldybės pareigūnų išsamus atsakymas į 2015-01-06 kreipimąsi per 4 mėnesius nelaikytinas tinkamu Pareiškėjo teisės į gerą viešąjį administravimą bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių įgyvendinimu {tuo atveju, jeigu Savivaldybės nuomone, ji nebuvo kompetentinga pateikti atsakymą į Pareiškėjo iškeltus klausimus, jo kreipimasis kompetentingai institucijai, vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka, turėjo būti persiųstas per 5 darbo dienas (pažymos 9.2.3 papunktis; šiuo atveju į Aplinkos ministeriją buvo kreiptasi per 10 darbo dienų; pažymos 6.2 punktas). Šiuo atveju Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimas galimai buvo susijęs su kai kuriomis organizacinėmis priemonėmis, pvz., kompetentingos institucijos nuomonės gavimu, taigi, jo nagrinėjimas galėjo būti pratęstas 10 darbo dienų (pažymos 9.2.5 papunktis}; 13.2. Pareiškėjo, kaip buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti, bendrosios dalinės nuosavybės dalis (į kurią atsižvelgiama skaičiuojant mokesčius, pvz., už Namo bendrojo naudojimo patalpų atnaujinimą) yra lygi jam nuosavybės teise priklausančio Buto naudingojo ploto ir Namo naudingojo ploto santykiui (pažymos 8.2 punktas). Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 5 dalies teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, teigia, kad net neįregistruotos bei neįteisintos, tačiau bendraturčio faktiškai naudojamos, patalpos turi būti įskaičiuojamos nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis (šiuo atveju NTR yra nustatyta Pareiškėjui priskiriama Namo naudingojo ploto dalis; pažymos 6.1 punktas ir 10 paragrafas).

III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

14. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendžia X skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu Seimo kontrolierius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje būtų laikomasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų dėl prašymų nagrinėjimo terminų.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus pranešti iki 2015-10-01.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys

Informacija apie dokumentą
Dokumento numeris 4D-2015/2-474
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys

Atgal
Powered by