2015 m. gegužės 29 d. Nr. 4D-2014/2-1675

PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai sprendžiant problemą dėl triukšmo ir dėl nepateikiamo atsakymo į skundą. 2015-03-05, 2015-05-11 ir 2015-05-13 buvo gauti skundo papildymo raštai.

2. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo: 2.1. „Gautas raštas {…} iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) {pastaba: arba toliau citatose ir tekste vadinama – VVSC} 2014-09-03 Nr. 13-17(2.1)-2-10704 informuoja, kad, vadovaujantis įstatymu, kreipėsi į Savivaldybės administraciją (2014-08-27) su teikimu imtis poveikio priemonių prieš AB {pastaba: akcinė bendrovė „A; arba toliau citatose ir tekste vadinama – AB „A“, AB arba Bendrovė}“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „{…} 2014-10-07 paskambinau Savivaldybės administracijos specialistei V. Juodkienei ir norėjau sužinoti, gal siuntė raštą, kuris pasimetė, gal prašyti kopijos. Iš pokalbio susižinojau, kad niekas nieko nerašė ir taikyti priemonių net negalvoja. Organizuojami pasitarimai, vadovaujantis melagingais AB raštais kuriamos „sąmokslo teorijos“, vyksta totalus advokatavimas, specialistė „renka“ medžiagą, kaip apginti pažeidėją, nepriimti teisėtų sprendimų (-o). {…} bandoma pateisinti neveikimą: kad VVSC nenustatė triukšmo šaltinių, nors tai padaryti turėjo pats pažeidėjas; kad galimai mano namas „blogas“, {…}; kad galimai neteisingai daryti, organizuoti matavimai {…}; kad buvo pažeidėjo daryti matavimai pas kaimyną ir triukšmas nenustatytas, nori įrodyti, kad triukšmas turi būti ir pas kaimyną, nors skiriasi namai, kaimyno namas yra medinis, yra toliau nuo triukšmo šaltinio {…}; kad galimai triukšmas skleidžiamas nuo autostrados ir t. t.“; 2.3. „Sekančią dieną parašiau ir išsiunčiau skundą Savivaldybės direktoriui, p. Valdui Klimantavičiui apie vykdomus galimai neteisėtus veiksmus, vilkinimus, biurokratiją ir galimą piktnaudžiavimą ar korupciją. Skundas siųstas per Savivaldybės elektroninį puslapį, registruotas 2014-10-09, gautas patvirtinimas su registracijos rekvizitais. Atsakymo į skundą nėra.“ 2.4. „Dėl susijusių su triukšmu norminių aktų HN33:2011 ir HN30:2009 ir Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (2010-10-28) būtinybės keisti. 3.1. Kadangi daug metų esame kankinami triukšmu ir praktiškai susipažinau kokios pasekmės, „mirtinas“ poveikis gali būti patiriant ilgą laiką triukšmą, siūlau keisti esamus leidžiamus triukšmo ribinius dydžius ir mažinti dabartinius esamus pagal HN33:2011. Pasiūlymas keisti motyvuotas tuo, kad esamos normos (leistini dydžiai) neatitinka visuomenės poreikių, yra akivaizdžiai per dideli palyginus su kaimyninių valstybių analogiškomis normomis. Teikiamas pateikimas yra analogiškas leistiniems triukšmo dydžiams Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kt. valstybėse. Lietuvos Respublikos gyventojai gali ir nori lygiuotis į kaimyninių valstybių „leistino triukšmo normą“ ir gyventi mažiau kenksmingoje aplinkoje kai triukšmo žalingas poveikis visuomenės sveikatai bus mažesnis. Nežinau, kodėl Lietuvos sveikatos apsaugos ministras patvirtino esamą higienos normą, kuri yra „diskriminacinė“ dėl ekvivalentinio triukšmo palyginus su kitų valstybių analogiškomis. Gal „Lietuvos valdžia“ nemyli savo piliečių, visuomenės? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja keisti siūlomus triukšmo ribinius dydžius kaip nekenksmingus sveikatai. Kodėl „Lietuva“ negali pakeisti esamo „be pagrindo padidinto“ diskriminacinio higienos normos ribinio dydžio? {…}. Ištrauka: LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“ Esami leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai pagal HN nurodyti „IV. TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI“ Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos. Paros laikas, val. Ribinis-ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), dBA 6-18 45 18-22 40 22-6 35 Prašomi, siūlomi keisti į leidžiamus triukšmo ribinius dydžius pagal HN nurodyti „IV. TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI“ Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos. Paros laikas, val. Ribinis-ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), dBA 6-18 35 18-22 30 22-6 30 Dėl HN30:2009 3.2. Nepamatuota, kenksminga sveikatai išlyga dėl HN30:2009 kai žemo dažnio ir infragarso garsai (triukšmas) nėra vertinamas nors ir stipriai viršija nustatytas ribas. Paminėtos HN išlyga, ištrauka: „5. Infragarso ir žemo dažnio garsai gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose vertinami trečdalio oktavos dažnių juostos vidutiniuose dažniuose, kai: 5.1. LCeqT≥20dB už LAeqT;“. Čia sunkiai suvokiama išlyga, kuri įteisina žmonių kankinimus, luošinimus, „genocidą“. {…} aukščiau paminėtos normos išlyga kai nevertinamas žemo dažnio garso ribinis viršijimas, pažeidimas yra absurdiška ir/ar galimai nusikalstama, prieštaraujanti Triukšmo valdymo įstatymui, žmonių teisėms, Konstitucijai. Nes išlyga nėra pagrįsta kenkimu sveikatai, nevertinant yra vykdomas kenkimas ir ekvivalentinio A triukšmo ir mašinų C triukšmo tai yra žemo dažnio triukšmo. Kiekvienas triukšmas (rūšis) daro savo neigiamą poveikį sveikatai skleidžiant atskirai ar kartu. Skleidžiant įvairių rūšių triukšmą žmogui daromas didesnis poveikis, žala negu tik vienos rūšies. Naudojant paminėtą išlygą ir nevertinti jeigu C-A yra mažiau ar lygu 20dB yra labai neteisinga, kenksminga sveikatai. Bandžiau modeliuoti, koks dydis „išlygos“ galėtų būti ir įsitikinau, kad ne mažiau 10dB. Tokiu atveju C triukšmas būtų (bent) 45dB ir esant ekvivalentiniam A 35dB (nakties leistinas) nebūtų vertinamas ir nebejaučiamas C triukšmas ir pažeidimo pagal žemo dažnio skalę nebūtų arba beveik nebūtų. Jeigu būtų keičiama leistino ribinio ekvivalentinio triukšmo nakties metu ribinis dydis iki 30dB, tuo atveju „išlygą“ galima padidinti iki 15dB. Dėl paminėtos išlygos nepagrįstumo, proporcingumo mano atveju pažeidėjas užsakius man triukšmo matavimus ir neteisėtai apie tai sužinojęs, žinodamas C triukšmo dydį, esantį pas mane name, tam momentui stipriai padidino ekvivalentinį A triukšmą iki leistino dydžio tam paros metui (35-37dB), kad mano matavimai nebūtų vertinami kaip pažeidimas. Beveik pastoviai esantis ekvivalentinis triukšmas mano name apie 26dB. Tokia nepagrįsta išlyga leidžia sukčiauti, apgaudinėti kai norint paslėpti žemo dažnio triukšmo ribinius dydžius tereikia matavimo laikui dirbtinai padidinti ekvivalentinį A triukšmą. Specialistai žino, kad taip padaryti galima naudojant aukšto dažnio generatorių, kuris gali būti net ne pažeidėjo teritorijoje, o kur nors šalimais. 3.3. Būtina tikslinti Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentą (2010-10-28) ir numatyti privalomą įrenginių, mašinų, technologinių procesų privalomą stabdymą pagal nurodymą, jeigu pažeidėjas negali, nenori vieno mėnesio laikotarpyje sustabdyti gamybos. Galimai piktnaudžiaujant paminėto reglamento neapibrėžtumu naudojosi AB A, nepranešdamos ilgą laiką, apie 6 mėnesius, kada bus stabdomi įrengimai, mašinos profilaktiniams aptarnavimams. Tokios privalomos ir taikomos nuostatos paminėtame reglamente nėra ir negalima operatyviai atlikti tyrimo, atlikti fono triukšmo matavimų su tikslu nustatyti pažeidėją. Pagal dabartinį reglamentą pažeidėjas gali pusmetį, metus ar daugiau nepranešti, kada bus stabdomi įrengimai ir negalima nustatyti pažeidėjo. Tokio privalomo įrengimų, mašinų (veiklos) laikino sustabdymo negalimumas kenkia žmonėms ilgą laiką ir prieštarauja Triukšmo valdymo įstatymui dėl „žmonių kankinimo triukšmu“.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo: – „įpareigoti Savivaldybę priimti teisėtus sprendimus dėl triukšmo šaltinių darbo ribojimo, stabdymo, AB „A“ veiklos ribojimo“; „išsamiai atsakyti į skundą (registracijos data: 2014-10-09, registracijos numeris: A50-35174/14) ir paaiškinti, kodėl pažeidinėjami įstatymai nagrinėjant skundus“; – „įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją peržiūrėti ir galimai keisti, tikslinti aukščiau paminėtas higienos normas, kaip neatitinkančias žmonių teisių, Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų“; „tikslinti Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentą (2010-10-28) ir numatyti privalomą laikiną veiklos ar įrangos, įrengimų sustabdymą, jeigu pažeidėjas negali stabdyti „geranoriškai“ 1 mėnesio laikotarpyje nuo pareikalavimo“.

4. Skundo papildymo raštuose pareiškėjas, be kita ko, nurodo: 4.1. „{…} Savivaldybė ir toliau advokatauja pažeidėjui, nesivadovauja teisės aktais ir vadovaujasi pažeidėjo galimai apgaulingai organizuotais matavimais „pas kaimyną“ (kuris yra AB darbuotojas) {…}. Bando pateikti mano veiksmus dėl to, kad neleidau (neįsileidau) į namus daryti matavimų AB iniciatyva, kaip mano neigiamą tyrimui veiksmą.“ 4.2. „{…} AB ir toliau vykdo cheminę taršą, pritaiko „vagių taktiką“ (siekiant „paslėpti“) ir naktimis teršalus skleidžia virš/šalia namų, bijome atsidaryti langą, dėl smarvės, teršalų, aplink skraido kietosios dalelės (popieriaus plaušeliai), prisodrintos „cheminių“ medžiagų, „purvina žaliava“. Teršalai sklaidosi kai nėra vėjo, vėjo kryptis į mūsų ar artimą aplinką ir priklauso nuo gamybos vykdymo, naudojamų galingumų. Nustatyti pažeidimo dėl kvapų pagal dabartinę „tvarką“ praktiškai neįmanoma, nes reikia nurodyti iš anksto, kada bus kvapai, daromas pažeidimas. {…}. Apie tai, kad vykdoma „baisi“ tarša rodo galimai pridedamos nuotraukos su obuoliu, iš kiemo sodo pažeidimai, per 2-3 metus surūdijusi stogo danga, skaidrus stogelis tapo nepermatomas ir kiti požymiai patvirtina taršą. {…}.“ Skundo papildymo raštuose pareiškėjas Seimo kontrolieriaus, be kita ko, prašo: „kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Savivaldybės pareigūnų, tarnautojų galimo piktnaudžiavimo, vilkinimo ir kitų galimų pažeidimų ar nusikaltimų netinkamai vykdant norminių aktų reikalavimus dėl triukšmo „sustabdymo“ ir pasekmėje vykdomo ilgalaikio žmonių, vaikų kankinimo, galimo luošinimo skleidžiant triukšmą ir kitų didelių žalų padarymo dėl Savivaldybės atsakingų pareigūnų“.

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

Nustatytos skundo tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Iš pareiškėjo prie skundo bei jo papildymo raštų pridėtų dokumentų ir tyrimo metu iš VVSC bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (arba toliau citatose ir tekste vadinama – VRAAD) Vilniaus miesto agentūros gautų dokumentų nustatyta ši informacija: 5.1. VVSC 2014-08-14 rašte NR. 13-17(2.1)-2-9954, adresuotame pareiškėjui, nurodyta: „VVSC išnagrinėjo {…} skundus, rašytus 2014 m. liepos 8 d. – 29 d. dėl AB „A“ {…} veiklos galimos įtakos gyvenamajai aplinkai. Pranešame, kad VVSC atlieka AB „A“ visuomenės sveikatos saugos kontrolę tikslu įvertinti triukšmo lygį Jūsų gyvenamojoje aplinkoje, AB „A“ informavus VVSC, kad triukšmą mažinančios priemonės įgyvendintos. Atliekamos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, t. y. 2014 m. liepos 17 d. apie 22 val., buvo atlikti laboratoriniai triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos matavimai Jūsų gyvenamosiose patalpose, {…}, veikiant AB „A“ įrangai. Laboratoriniais matavimais buvo nustatyta, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamajame kambaryje {…} neviršijo {…} Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ leistino 35 dB(A) ekvivalentinio garso slėgio lygio bei 45dB(A) maksimalaus garso slėgio lygio gyvenamosiose patalpose nakties metu {…}. Gyvenamosiose patalpose {…} įvertintasis garso slėgio lygis trečdalio oktavos dažnių juostos vidutiniuose dažniuose {…} viršijo HN 30:2009 leistinus lygius {…}. Laboratoriniais matavimais nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose {…} vibracijos pagreitis {…} neviršijo Lietuvos higienos norma HN 50:2003 nustatytų leistinų dydžių {…}. Laboratoriniais matavimais nustatyta, kad, po įgyvendintų AB „A“ triukšmą mažinančių techninių priemonių, žemo dažnio garsų lygis gyvenamajame kambaryje {…} sumažėjo {…}, tačiau viršijo HN 30:2009 leistinus lygius. Be to, 2014 m. liepos 17 d. atliktų laboratorinių matavimų metu nustatyta, kad žemo dažnio garsų lygis 80 Hz ir 100 Hz dažniuose viršijo HN 30:2009 leistinus lygius, kai iki triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo žemo dažnio garsų lygių, viršijančių leistinus HN 30:2009, minėtuose dažniuose nebuvo nustatyta. {…}. VVSC informaciją apie nustatytus Lietuvos higienos normos HN 30:2009 pažeidimus pateikė Savivaldybės administracijai. VVSC Jūsų skundus dalyse dėl aplinkos oro taršos {…} persiuntė VRAAD Vilniaus miesto agentūrai {…} nagrinėjimui pagal kompetenciją {…}. Išnagrinėję Jūsų prašymą rasti būdą, kaip operatyviai nustatyti kvapus, pažymime, kad VVSC, nagrinėdamas gyventojų skundus dėl kvapų, privalo vadovautis {…} Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis (toliau – taisyklės), kurios numato, kad turi būti sudaryta kvapų kontrolės komisija, į kurią įtraukiami trijų institucijų atstovai. Kvapų kontrolės komisija, atsižvelgdama į laiką, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę, kada kvapas intensyviausias, su pareiškėju suderintu laiku įvertina, ar gyvenamosios aplinkos oro kvapas siejamas su skunde nurodyta ūkine komercine veikla. Taisyklės nenumato operatyvaus kvapų kontrolės komisijos išvykimo galimo kvapo vietoje patikrinimui. Jūsų skundas dėl AB „A“ veiklos skleidžiamų kvapų bus nagrinėjamas, Jums pateikus informaciją Taisyklių nustatyta tvarka. Apie kvapų kontrolei būtiną informaciją Jūs buvote informuotas VVSC 2012 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 13-17(2-1)-2-5447. {…}.“ 5.2. VVSC 2014-09-03 rašte Nr. 13-17(2.1)-2-10704 (šios pažymos 2.1 papunktis), adresuotame pareiškėjui (rašto kopija – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai), nurodyta: „VVSC atidžiai išnagrinėjo Jūsų 2014 m. liepos 21 d. skunde keliamas problemas ir pagal kompetenciją išsamiai Jums atsakė 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 12(12.19)-2-10108 „Dėl Jūsų 2014 m. liepos 21 d. skundo“. Šiuo raštu Jūs buvote informuotas, kad VVSC papildomai informuos apie priimtus sprendimus. Taigi, vykdydami šį įsipareigojimą, informuojame, kad VVSC 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 13-17(2.1)-2-10403 kreipėsi į Savivaldybės administraciją, siūlydamas imtis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje numatytų poveikio priemonių AB „A“ atžvilgiu. Taip pat informuojame, kad VVSC pradėtas administracinės teisenos taikymas AB „A“ atsakingų asmenų atžvilgiu, kadangi VVSC atliktos grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyta, kad žemo dažnio garsų lygis gyvenamojoje aplinkoje viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ nustatytus leidžiamus lygius.“ 5.3. VVSC 2014-10-17 rašte Nr. 13-17(2.1)-2-12815, adresuotame pareiškėjui, nurodyta: „VVSC gavo Jūsų 2014 m. rugsėjo 22 d. skundą dėl AB „A“ veiklos keliamo triukšmo, aplinkos oro taršos įtakos gyvenamajai aplinkai, {…}, galimo obuolių užterštumo cheminėmis medžiagomis. Apie VVSC atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės rezultatus bei priimtus sprendimus Jūs buvote išsamiai informuotas VVSC m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 13-17(2.1)-2-9954 ir 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 13-17(2.1)-2-10704. Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių pradžios ir pabaigos laiką; pagal šio įstatymo 27 straipsnio nuostatas savivaldybių institucijos {…}, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai turi teisę laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą, taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones. Pažymime, kad dėl triukšmo prevencijos ir Triukšmo {valdymo} įstatymo nuostatų taikymo AB „A“ veiklos metu VVSC į Savivaldybės administraciją kreipėsi 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 13-17(2.1)-2-4587 „Dėl AB A veiklos galimo poveikio gyvenamajai aplinkai“, 2013 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 13-17(2.1)-2-6002 „Dėl AB A galimo poveikio gyvenamajai aplinkai“ bei 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 13-17(2.1)-2-10403 „Dėl nustatytų triukšmo lygių bei triukšmo valdymo įstatymo nuostatų taikymo“. Informuojame, kad aplinkos oro taršos kontrolės, {…} maisto produktų saugos kontrolės klausimai nėra priskirti visuomenės sveikatos centrų apskrityse kompetencijai {…}. Jūsų skundą dalyje dėl aplinkos oro taršos {…} reikalavimų atitikties teisės aktų reikalavimams VVSC persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VRAAD Vilniaus miesto agentūrai {…}. Jūsų skundą dalyje dėl obuolių taršos atitikties maisto saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų VVSC persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. {…}.“ 5.4. VRAAD Vilniaus miesto agentūros 2014-10-15 rašte Nr. VR-14.6-1502, adresuotame pareiškėjui (rašto kopija – VVSC), nurodyta: „{…}. VRAAD Vilniaus miesto agentūra AB „A“ tikrina reguliariai atlikdama planinius ir neplaninius patikrinimus. Pažymime, kad 2013-2014 m. AB „A“ dėl galimų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų buvo tikrinama, patikrinimų metu aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nustatyta nebuvo. Patikrinimų metu iš AB „A“ stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių buvo imami mėginiai, tyrimų rezultatai parodė, kad į aplinkos orą išmetami teršalai neviršija žmonių sveikatai pavojingo taršos lygio. {…}.“ 5.5. VVSC 2014-11-04 rašte Nr. 13-17(2.1)-2-13633, adresuotame pareiškėjui, nurodyta: „VVSC gavo Jūsų 2014 m. spalio 8 d. skundą dėl Savivaldybės administracijos veiksmų. VVSC nėra įgaliotas vertinti Savivaldybės darbuotojų veiksmų. VVSC įgaliotas teikti siūlymus Savivaldybei dėl triukšmo šaltinio veiklos ribojimo, kitų triukšmo mažinimo priemonių taikymo. Visus veiksmus VVSC atliko teisės aktų nustatyta tvarka savo kompetencijos ribose ir apie juos Jūs buvote išsamiai informuotas {…}. Taip pat informuojame, kad AB „A“ atsakingas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio pažeidimo ir 2014 m. rugsėjo 19 d. VVSC direktoriaus pavaduotojo Roberto Petraičio nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – bauda. {…}.“ 5.6. Pareiškėjo 2014-10-08 skunde Savivaldybės administracijai (šios pažymos 2.3 papunktis) , be kita ko, nurodyta: „Šiuo metu pagal VVSC teikimą Savivaldybės administracija turi priimti teisės aktais numatytą sprendimą dėl „žemo dažnio triukšmo sustabdymo“, įrengimų, mašinų sustabdymo, kurie skleidžia viršnorminį triukšmą. {…}. Visos AB „tariamai įvykdytos priemonės“ tai yra „akių dūmimas“. Pasamdė VGTU {Vilniaus Gedimino technikos universitetas} „aplinkos laboratoriją“, kuri sprendžia aplinkos triukšmo problemas ir tik tiek, kiek užsakovas „leidžia“, pageidauja, „užsako“ ir moka. Šiuo metu AB reikalaujamas pakartotinis matavimas galimai turi tikslą eilinį kartą apgauti suklastojant „gamybos situacijas“ arba skleidžiant padidintą ekvivalentinį triukšmą. {…}. Praėjo įstatymais numatytas laikas, bet Savivaldybės administracijos sprendimas nėra priimtas. {…}. Šiuo metu Aplinkos ir energetikos departamentas {…}, V. Dastikas ir toliau vykdo neteisėtus veiksmus, atsižvelgdamas į AB raštus, advokataudamas AB, be jokio teisinio pagrindo nepriima sprendimų, organizuoja neteisėtus pasitarimus-suokalbius, kviečiasi pažeidėjus, išklauso tik pažeidėją, pažeidėjo siūlomus „absurdų“ liudytojus, organizuoja neteisėtas apklausas, remiasi AB matavimais „pas kaimyną“, kitais AB išgalvotais ir melagingais teiginiais, pretekstais, bando vykdyti teismų funkcijas. 2014-10-07 telefonu kalbėjau su departamento specialiste ir supratau, kad sprendimo nepriima, nes nori apginti pažeidėją (AB) bet kokiais galimai išgalvotais neteisiniais būdais, pagrįstais AB „pasakomis“, advokatauja AB, turi išankstinį nusistatymą, nežino teisės aktų, neturi kompetencijų apie triukšmą, sklaidą, rūšis ir t. t. {…}. Tokias prielaidas darau po neteisinių veiksmų, galimo piktnaudžiavimo nutraukiant tyrimą dėl AB skleidžiamo triukšmo šiais metais, ir dabar tęsiamo, atnaujinto po Seimo kontrolierių įpareigojimo. {…}. 1. Prašau pavesti sprendimo priėmimą „dėl AB A triukšmo“ kitam departamentui (ne Aplinkos ir energetikos) dėl aukščiau išdėstytų faktų, prielaidų, aplinkybių. Dėl galimos nekompetencijos (vadovų, specialistų), vilkinimo, galimo piktnaudžiavimo ar korupcijos. Galimai vykdomo „susidorojimo“ dėl skundo Seimo kontrolieriams teikimo. 2. Prašau nedelsiant priimti teisės aktais numatytus sprendimus, stabdyti AB „A“ pažeidėjo triukšmą virš leistino keliančios mašinos {…} ir susijusių technologinių įrenginių darbą, tame skaičiuje valymo įrenginio {…}. Neorganizuoti „absurdiškų pasitarimų“ {…}. 3. Prašau įvertinti paminėto vadovo, specialistų kompetencijas, galimą neteisėtą bendradarbiavimą su pažeidėju, organizuojant pasitarimus-suokalbius, neteisėtai priimtus sprendimus, susijusius su AB „A“ dėl tyrimo nutraukimo šiais metais ir tolimesnio to paties tyrimo vilkinimo, administracinių sprendimų nepriėmimo. 4. Sustabdykite prašau žmonių, mažamečių vaikų, gyvenančių {…}, Vilniaus sav., kankinimus, luošinimus, lėtą „žudymą“, skleidžiant triukšmą (žemo dažnio) iš AB „A“.

6. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo esmė susijusi su jo 2014-01-06 skundu Seimo kontrolieriui, kurį išnagrinėjus, buvo surašyta Seimo kontrolieriaus 2014-05-06 pažyma Nr. 4D-2014/1-22 „Dėl X skundo prieš Sveikatos apsaugos ministeriją, Aplinkos ministeriją, Vilniaus visuomenės sveikatos centrą ir Vilniaus miesto savivaldybę“. 6.1. Šioje pažymoje Seimo kontrolierius pareiškėjo skundo dalį Dėl VVSC ir Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo skundus triukšmo kontrolės klausimais, pripažino pagrįsta ir, be kita ko, konstatavo: „Esminė pareiškėjo nurodoma problema yra susijusi su triukšmo lygio pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje viršijimu ir su triukšmo mažinimo priemonių plano, kurį privalėjo parengti ir įgyvendinti AB „A“, kontrole, todėl Seimo kontrolierius šios skundo dalies tyrimo metu analizavo, ar VVSC ir Savivaldybės administracija ėmėsi pakankamų priemonių, siekdami kuo operatyviau išspręsti pareiškėjui aktualią triukšmo problemą. {…}. Tyrimo metu nustatyta, kad VVSC 2013-09-13 pranešė Savivaldybės administracijai apie nustatytus Lietuvos higienos normos HN 30:2009 viršijimus ir prašė pagal kompetenciją imtis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų triukšmo prevencijos veiksmų {…}. Savivaldybės administracija 2013-09-26 įpareigojo AB „A“ „skubos tvarka įgyvendinti prevencines priemones, užtikrinančias gyvenamosios aplinkos kokybę“ {…}. VVSC 2013-11-07 patikrinimo akte, be kita ko, konstatavo, kad AB „A“ veikla įtakoja fizikinę taršą: nustatyti žemo dažnio garso lygiai, veikiant AB „A“ technologinei įrangai, viršijo leistinus ribinius dydžius, {…} ir AB „A“ nurodė „parengti triukšmo mažinimo planą, jame numatant konkrečias įrodymais pagrįstas triukšmą mažinančias priemones bei jų įgyvendinimui numatomus pagrįstus terminus“ ir jį VVSC pateikti iki 2013-12-20 (terminas pratęstas iki 2014-02-03) {…}. VVSC 2013-11-28 informavo Savivaldybės administraciją, kad „VVSC AB „A“ atsakingam asmeniui už higienos norminio akto pažeidimus surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu“ ir prašė Savivaldybės „teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl triukšmo prevencijos AB „A“ {…} veiklos metu bei efektyvaus susidariusios situacijos sprendimo“ {…}. Savivaldybės administracija 2013-12-09 įpareigojo AB „A“ iki 2013-12-31 (terminas vėliau pratęstas iki 2014-02-10) parengti ir Savivaldybei pateikti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą {…}. AB „A“ 2014-02-03 pateikė VVSC ir Savivaldybės administracijai „technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių planą“ {…}. Savivaldybės administracija 2014-02-26 pareiškėją informavo, kad, atsižvelgdama į tai, kad jis nesuderino su AB „A“ triukšmo lygio matavimų atlikimo jo gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo prašymų nagrinėjimą nutraukia {…}. Vadovaujantis Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nuostatomis {…}, Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju, Savivaldybės administracija gavo iš VVSC informaciją apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus ir įpareigojo AB „A“ parengti bei Savivaldybei pateikti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą. AB „A“ pateikė Savivaldybės administracijai triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą, kuriame, Savivaldybės teigimu, „numatyti ir triukšmo lygių matavimai, esamos situacijos vertinimas, triukšmo šaltinio nustatymas ir kt. prevencinės priemonės“. Tačiau, ar šį planą galima vertinti kaip triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą, kyla pagrįstų abejonių. Visų pirma, minėtame plane tik planuojama vertinti esamą situaciją dėl triukšmo, atlikti matavimus, nustatyti konkretų triukšmo šaltinį, nustatyti priemones ir pan. {…}. Visų antra, AB „A“ plane nenumatė konkrečių įrodymais pagrįstų triukšmą mažinančių priemonių, kaip to reikalavo VVSC 2013-11-07 patikrinimo akte. Taigi, Seimo kontrolieriaus nuomone, toks AB „A“ „technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių planas“ negalėtų būti suprantamas kaip triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planas. Savivaldybės administracija vietoje to, kad įpareigotų AB „A“ pateikti tokį triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą, kuriame būtų nurodyti konkretūs veiksmai ir priemonės triukšmui mažinti, motyvuodama vien tik tuo, kad pareiškėjas nesuderino su AB „A“ triukšmo lygio matavimų atlikimo pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, nesivadovaudama jokiu teisiniu pagrindu, pareiškėjo skundų dėl triukšmo tyrimą nutraukė. {…}. Seimo kontrolierius, vertindamas Savivaldybės administracijos veiksmus, daro išvadą, kad priemonės, kurių ėmėsi Savivaldybės administracija, nebuvo pakankamos. {…}.“ 6.2. Šioje pažymoje Seimo kontrolierius Savivaldybės administracijai rekomendavo: – kartu su VVSC „reikalauti, kad AB „A“ taikytų tinkamas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, prireikus, kartu su AB „A“, suderinus su pareiškėju, atlikti reikiamus triukšmo matavimus pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje, o jeigu triukšmo šaltinis dar nėra nustatytas, jį nustatyti“; – „nedelsiant toliau imtis efektyvių priemonių, kad kuo operatyviau būtų išspręsta pareiškėjui aktuali triukšmo problema. Esant reikalui, pradėti AB „A“ administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pažeidimo; spręsti stacionarių AB „A“ triukšmo šaltinių veiklos laikino apribojimo klausimą, priimant dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą; kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, būtų ginamas viešasis interesas bei pradedamas triukšmo šaltinio valdytojo veiklos tyrimas.“ 6.3. Savivaldybės administracija, teikdama informaciją apie šių rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus, Seimo kontrolierių, be kita ko, informavo: 1) 2014-05-23 raštu Nr. A51-41606/14(3.3.4.1-EM4) {raštas taip pat adresuotas pareiškėjui}: „{…} AB „A“ {…} 2014-05-14 raštu Nr. 010-SK/2014-138 informavo Savivaldybę apie atliktus veiksmus, tyrimus ir parengtas rekomendacijas dėl AB „A“ technologinio proceso metu kylančio triukšmo lygio (žemo dažnio garsų) ribojimo. Tyrimai atlikti AB „A“ gamybinėse patalpose, gamyklos teritorijoje ir gyvenamųjų namų kvartale. Atlikus tyrimus gamybinėse patalpose nustatyta, kad didžiausi triukšmo lygiai fiksuojami kompresorinėse (esant 100-125 Hz dažniui), patalpose veikiant siurbliams ekvivalentinis triukšmo lygis siekia 97dBA, maksimali vertė – 98dBA. Didžiausi triukšmo lygiai gamyklos teritorijoje siekė LAegT78 dBA, o maksimalus LAFmax -79 dBA. Pasirinktose vietose ties įmonės teritorijos riba triukšmo lygis kito nuo 43 iki 55 dBA, o maksimalus LAfmax nuo 51 iki 68 dBA. Nustatyta, kad teritorijoje didžiausi triukšmo lygiai fiksuojami stabdant potencialių triukšmo šaltinių siurblių, oro magistralės ir oro valymo įrenginio darbą, generuojami garsai ir triukšmo lygiai siekia iki 70 dBA. Aukštas (56-59 dBA) triukšmo lygis užfiksuotas veikiant 5-ajai mašinai, ją išjungus – nustatytas 10 dB žemesnis garso lygis. Gyvenamųjų namų kvartale parinktose tyrimų vietose nustatytas ekvivalentinis LAegT triukšmo lygis kito nuo 40 iki 58 dBA, o maksimalus ekvivalentinis triukšmo lygis nuo 51 iki 67 dBA. Nustatyta, kad sustabdžius viso gamybos cecho veiklą įmonės teritorijoje vyraujantis triukšmo lygis siekė 44-53 dBA, jam įtakos turi magistraliniu A1 kategorijos keliu važiuojantys automobiliai. Atsižvelgdama į tyrimų rezultatus, AB „A“ parengė ir pateikė technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo planą. Dalis priemonių jau įgyvendinta: identifikuoti konkretūs triukšmo šaltiniai, pagal matavimų rezultatus parengtos rekomendacijos, atliktas vėdinimo ortakių, medžiagų transportavimo oru magistralės ventiliatoriaus sparnuotės balansavimas, po ventiliatoriumi sumontuoti guminiai amortizatoriai. Įgyvendinus triukšmo mažinimo plane numatytas prevencines priemones, planuojama 2014 m. birželio 30 d. atlikti palyginamąjį triukšmo matavimą. Savivaldybės administracija apie kitų veiksmų taikymą, AB „A“ ginant viešąjį interesą, jus informuos gavusi VVSC lyginamojo triukšmo lygio matavimo rezultatus.“ 2) 2014-10-16 elektroniniu laišku: „{…} nuo {2014 m.} birželio mėn. atlikome ir planuojame atlikti sekančius veiksmus: 1. Gavę AB „A“ įgyvendintų prevencinių priemonių ir veiksmų planų ataskaitas 2014-06-25 raštu kreipėmės į VVSC dėl pakartotinių triukšmo lygio matavimų atlikimo. 2. VVSC 2014-08-20 raštu informavo apie 2014-07-23 atliktų matavimų tyrimo rezultatus. Nustatyta, kad triukšmo lygiai sumažėjo 1-5 dB 125, 160, 200 Hz dažniuose, tačiau žemo dažnio garsų lygis 80 ir 100 Hz dažniuose viršijo nustatytus leistinus lygius. 3. Dėl tolimesnių veiksmų ir priemonių, mažinančių triukšmo sklaidą, taikymo aiškinomės su AB „A“. Bendrovė informavo, kad iki šiol VVSC nenustatė konkretaus triukšmo šaltinio, todėl Bendrovė mano, kad triukšmo šaltinis, įtakojantis gyvenamosios aplinkos kokybę {…}, gali būti ne Bendrovės teritorijoje. Bendrovė susitarė su X kaimynais, gyvenančiais arčiau gamyklos, dėl triukšmo lygio matavimų jų gyvenamosiose patalpose ir sklype {…}. Tyrimą atliko ta pati Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Paaiškėjo, kad veikiant gamybiniams įrenginiams triukšmo lygio viršijimai nenustatyti. Bendrovė pateikė tyrimo protokolus, juos persiuntėme VVSC. 4. Dėl minėtos problemos sprendimo 2014-09-11 Savivaldybėje organizavome tarpžinybinį pasitarimą. Jame dalyvavo AB „A“ atstovai, VVSC specialistai ir teisininkai. Buvo suabejota, kad triukšmo garso lygius gali įtakoti ir kt. šaltiniai gal net esantys pareiškėjo teritorijoje. 5. Savivaldybė 2014-09-18 raštu kreipėsi į VVSC dėl tarnybinės pagalbos atliekant pakartotinius triukšmo lygio matavimus {…}. Apie tai informavome ir Bendrovę. Rašte VVSC paprašėme, kad matavimų metu būtų išjungti visi įrenginiai namo viduje ir sklype (vandens siurbliai, nuotekų valymo, buitiniai ir pan.), galintys įtakoti matavimų rezultatus. VVSC iki šios dienos neinformavo apie tolimesnius jų veiksmus.“ 3) 2014-11-12 elektroniniu laišku: „{…} nagrinėjant X ir AB „A“ triukšmo sklaidos problemas po 2014-09-18 buvo atlikti sekantys veiksmai: 1. Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2014-09-18 raštu kreipėsi į VVSC dėl tarnybinės pagalbos organizuojant pakartotinius triukšmo matavimus {…}. {…}. 2. VVSC 2014-09-30 raštu Nr. 05(4.1)-2-11962 (Savivaldybė gavo 2014-10-13) informavo, kad VVSC kaip valstybinė institucija neatlieka laboratorinių triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų matavimų ir tarnybinės pagalbos suteikti negali. Primenu, kad 2014-09-11 tarpžinybiniame pasitarime VVSC atstovai pasiūlė raštu kreiptis į VVSC dėl tarnybinės pagalbos pakartotiniams triukšmo lygio matavimams {…} atlikti. 3. 2014-11-29 Savivaldybėje organizavome tarpžinybinį pasitarimą dėl pateiktos informacijos, atliktų tyrimų įvertinimo ir iškilusių neaiškumų išsiaiškinimui. Pasitarime dalyvavo VVSC, AB „A“, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai. Pasitarime AB „A“ informavo apie problemas ir abejones dėl matavimų rezultatų X priklausančiose valdose {…} ir, kad AB „A“ po prevencinių priemonių įgyvendinimo atliko pakartotinius matavimus. Nutarta, kad AB „A“ raštu turi pateikti informaciją apie paskutinių matavimų rezultatus. 4. AB „A“ el. paštu 2014-11-14 atsiuntė raštą Nr. 010-SK/2014-272 ir atliktų laboratorinių matavimų protokolų kopijas. Atlikus pakartotinius matavimus nustatyta, kad veikiant bendrovės technologinei įrangai nustatytų Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ nustatytų leistinų dydžių neviršija (matavimus atliko ta pati laboratorija, kuri matavo ir X name, ir gyvenamojoje aplinkoje).“ 6.4. Iš Savivaldybės administracijos Seimo kontrolieriui pateikto AB „A“ 2014-11-10 rašto Nr. 010-SK/2014-272 kopijos nustatyta: „{…} Bendrovė, vykdydama VVSC ir Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento nurodymus, tiriant X skundus dėl Bendrovės veiklos galimo poveikio gyvenamai aplinkai {…}, paruošė Bendrovės technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių planą ir įgyvendino visas jame nurodytas priemones. Bendrovei įgyvendinus visas triukšmo mažinimo priemones, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija 2014 m. birželio 26 d. atliko Bendrovės technologinio proceso metu kylančio triukšmo lygio tyrimus. Matavimais nustatyta, kad veikiant Bendrovės technologinei įrangai, triukšmo lygiai greta Bendrovės vakarų kryptimi Bendrovės atžvilgiu esančioje gyvenamųjų namų teritorijoje neviršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ normuojamų verčių, žemo dažnio šaltinių požymių nenustatyta. Bendrovė kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją dėl žemo dažnio garsų matavimo gyvenamosiose patalpose, esančiose {…}, t. y. gyvenamųjų patalpų {…}. kaimynystėje. 2014 m. rugsėjo 2 d. atlikus matavimus nustatyta, kad žemo dažnio garso lygiai, veikiant Bendrovės technologinei įrangai, Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ nustatytų leistinų ribinių dydžių neviršija.“

7. Siekdamas išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, Seimo kontrolierius raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti visą informaciją ir paaiškinimus, reikalingus skundo nagrinėjimui ir Savivaldybės pareigūnų veiklos (neveikimo) juridiniam vertinimui. Seimo kontrolierius, be kita ko, prašė atsakyti, ar: – Savivaldybės administracija po 2014 m. lapkričio mėnesio ėmėsi kokių nors veiksmų dėl pareiškėjui aktualios triukšmo problemos; jeigu taip, nurodyti kokių; jeigu nesiėmė, paaiškinti, dėl kokių priežasčių; – pareiškėjui aktuali triukšmo problema yra išspręsta; – pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į jo 2014-10-08 skundą Savivaldybės administracijai; kokių veiksmų buvo imtasi dėl skunde išdėstytų prašymų (šios pažymos 5.6 papunktis); Seimo kontrolieriui pateikti atsakymo kopiją; tuo atveju, jeigu nebuvo atsakyta į pareiškėjo skundą, motyvuotai paaiškinti, dėl kokių priežasčių.

8. Savivaldybės administracija Seimo kontrolieriui 2015-03-23 raštu Nr. A51-25770/15(3.3.4.1.-EM4) pateikė toliau nurodytą informaciją: 8.1. „Savivaldybės administracija 2014 m. spalio 9 d. gavo piliečio X, gyvenančio {…}, prašymą „Dėl Vilniaus savivaldybės neveikimo, vilkinimo priimti sprendimą dėl „žemo dažnio triukšmo sustabdymo“, vykdomų kitų neteisėtų veiksmų, susijusių su AB „A“ (pažeidėjas), veikla. Galimo atsakingų Vilniaus savivaldybės specialistų, vadovų galimos nekompetencijos ir/ar piktnaudžiavimo, politikavimo ar vykdomo galimo „susidorojimo“ nepriimant teisėto administracinio sprendimo“. Pareiškėjas Savivaldybės {…} administracijos prašė jo prašymo nagrinėjimą perduoti kitam, ne Aplinkos ir energetikos departamentui. Informuojame, kad nagrinėdami piliečio X skundą Savivaldybės darbuotojai buvo nuvykę į {…}, bendravo su pareiškėju, organizavo tarpžinybinius pasitarimus, konsultavosi su VVSC ir Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistais dėl triukšmo lygio vertinimo, įpareigojo AB „A“ atlikti technologinio proceso metu kylančio triukšmo lygio (žemo dažnio garsų) sklaidos tyrimus, parengti triukšmą mažinančių priemonių planą ir pagal grafiką įgyvendinti plane numatytas prevencines priemones. AB „A“ parengė planą ir įgyvendinusi įmonėje triukšmą mažinančias priemones, atliko triukšmo matavimus įmonės teritorijoje ir už jos ribų, tačiau pareiškėjas X po prevencinių priemonių įgyvendinimo, nesutiko įsileisti atlikti triukšmo matavimus jo privačiose valdose. Be to, 2014 m. spalio 8 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių dėl Savivaldybės darbuotojų nekompetencijos nagrinėjant jo prašymus.“ 8.2. „Kol neatlikti triukšmo lygio matavimai pareiškėjui X priklausančiose valdose, negalime įvertinti, ar po įgyvendintų prevencinių priemonių yra išspręsta triukšmo problema {…}. AB „A“ 2014 lapkričio 14 d. raštu Nr. 010-SK/2014-272 informavo Savivaldybę, kad atliko triukšmo lygių matavimus šalia pareiškėjo namo {…}. Matavimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Bendrovės technologinė įranga Lietuvos higienos normos HN30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ nustatytų leistinų dydžių neviršijo.“ 8.3. „Kadangi pareiškėjas nesutinka įsileisti atlikti triukšmo lygio matavimų jo valdose, negalime informuoti, ar yra išspręsta triukšmo problema ir ar dar pareiškėjui ji aktuali.“ 8.4. „Savivaldybė neturi informacijos, kaip pasikeitė triukšmo lygiai {…} AB „A“ įgyvendinus prevencines priemones. {…} pareiškėjui į jo 2014 m. spalio 8 d. skundą nebuvo atsakyta.“

Skundo tyrimui reikšmingos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos

9. Viešojo administravimo įstatymo: 2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ „{…}. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. {…}.“ 14 straipsnis „Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimas“ „{…}. 3. Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje {pastaba: Trečiasis skirsnis „Administracinė procedūra“} nustatyta tvarka. {…}.“ 19 straipsnis „Administracinė procedūra ir jos dalyviai“ „1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. {…}.“ 21 straipsnis „Pagrindas pradėti administracinę procedūrą“ „1. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra: 1) asmens skundas; {…}.“ 22 straipsnis „Administracinės procedūros pradžia“ „1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. {…}.“ 23 straipsnis „Skundo priėmimas ir nagrinėjimas“ „1. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. {…}. 5. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. {…}.“ 31 straipsnis „Administracinės procedūros terminai“ „Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.“ 34 straipsnis „Administracinės procedūros sprendimo priėmimas“ 1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. {…}.“ 36 straipsnis „Administracinės procedūros sprendimo apskundimas“ „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.“

10. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo: 15 straipsnis „Visuomenės sveikatos centrų apskrityse kompetencija“ „Visuomenės sveikatos centrai apskrityse: {…}; 2) pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą; {…}; 8) vykdo kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose; {…}.“

11. Vietos savivaldos įstatymo: 6 straipsnis „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“ „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: 35) savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas; {…}.“

12. Triukšmo valdymo įstatymo: 1 straipsnis „Įstatymo paskirtis“ „1. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. {…}.“ 2 straipsnis „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ „{…}. 19. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. {…}. 21. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas. {…}. 25. Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. 26. Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. {…}.“ 7 straipsnis „Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija“ „Sveikatos apsaugos ministerija: {…}; 2) rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos taryba, tvirtina triukšmo normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus; {…}.“ 13 straipsnis „Savivaldybių institucijų kompetencija“ „1. Savivaldybių tarybos: {…}; 2) tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles; {…}; 7) prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje. 2. Savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai: {…}; 9) {…}, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo kontrolę; {…}.“ 27 straipsnis „Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės“ „{…}. 2. Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; {…}.“

13. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių: 15 punktas – „Siekdama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) kartu su Vilniaus visuomenės sveikatos centru turi teisę laikinai: {…}; 15.2. apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 15.3. taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.“ 35 punktas – „Taisyklių vykdymo kontrolę atlieka Savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.“ 40 punktas – „Savivaldybės administracija, gavusi rašytinę ar žodinę informaciją apie gamybinį-komercinį triukšmą: 40.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, pateikia gautos rašytinės informacijos kopiją ir prašo tarnybinės pagalbos įvertinant gamybinio-komercinio triukšmo lygį; 40.2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pareikalauja, kad triukšmo šaltinio valdytojas taikytų triukšmo mažinimo priemones ir kontroliuoja, kaip šios priemonės įgyvendinamos; 40.3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras informaciją apie atliktus triukšmo lygio matavimus, užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, taikytas triukšmo mažinimo priemones ir jų vykdymą nedelsiant nusiunčia Savivaldybės administracijai; 40.4. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą; 40.5. jei per nurodytą terminą Savivaldybės administracijos reikalavimas, nurodytas taisyklių 40.4 punkte, nėra įvykdomas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir taisyklių pažeidimo; 40.6. jei įsiteisėjus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar taisyklių pažeidimą vis dar nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės administracija nurodo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą arba taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; 40.7. triukšmo šaltinio valdytojui nevykdant Savivaldybės administracijos nurodymo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones, Savivaldybės administracija kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, būtų ginamas viešasis interesas bei pradedamas triukšmo šaltinio valdytojo veiklos tyrimas. 47 punktas – „Triukšmo šaltinių valdytojai privalo per nustatytą terminą įvykdyti Savivaldybės administracijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos ar kito viešojo administravimo subjekto nustatytus reikalavimus. Jeigu reikalavimai per nustatytą terminą neįvykdomi, triukšmo šaltinio valdytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.“

Tyrimo išvados

14. Pareiškėjas skundžiasi dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai sprendžiant problemą dėl triukšmo ir dėl nepateikiamo atsakymo į skundą. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas ir atliekant tyrimą nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, pacituotą šios pažymos 9-13 punktuose, darytinos toliau nurodytos išvados.

15. Tyrimo metu nustatyta (šios pažymos 5.1 papunktis), kad VVSC 2014-07-17 atliko AB „A“ visuomenės sveikatos saugos kontrolę („laboratoriniai triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos matavimai“) pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje veikiant AB „A“ įrangai. Pažymėtina, kad laboratoriniai matavimai buvo atlikti „po įgyvendintų AB „A“ triukšmą mažinančių techninių priemonių“, t. y. jau po Seimo kontrolieriaus surašytos 2014-05-06 pažymos Nr. 4D-2014/1-22 „Dėl X skundo prieš Sveikatos apsaugos ministeriją, Aplinkos ministeriją, Vilniaus visuomenės sveikatos centrą ir Vilniaus miesto savivaldybę“ (šios pažymos 6.1 ir 6.2 papunkčiai). Atliekamos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo, be kita ko, nustatyti „Lietuvos higienos normos HN 30:2009“ pažeidimai – „gyvenamosiose patalpose {…} įvertintasis garso slėgio lygis trečdalio oktavos dažnių juostos vidutiniuose dažniuose {…} viršijo HN 30:2009 leistinus lygius {…}“; „žemo dažnio garsų lygis gyvenamajame kambaryje {…} sumažėjo {…}, tačiau viršijo HN 30:2009 leistinus lygius“; „be to, 2014 m. liepos 17 d. atliktų laboratorinių matavimų metu nustatyta, kad žemo dažnio garsų lygis 80 Hz ir 100 Hz dažniuose viršijo HN 30:2009 leistinus lygius, kai iki triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo žemo dažnio garsų lygių, viršijančių leistinus HN 30:2009, minėtuose dažniuose nebuvo nustatyta“) – apie kuriuos VVSC 2014-08-27 raštu Nr. 13-17(2.1)-2-10403 informavo Savivaldybės administraciją, „siūlydamas imtis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje numatytų poveikio priemonių AB „A“ atžvilgiu“ (šios pažymos 5.1 ir 5.2 papunkčiai). Pareiškėjas 2014-10-08 raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją (šios pažymos 5.6 papunktis), nurodydamas, kad „pagal VVSC teikimą Savivaldybės administracija turi priimti teisės aktais numatytą sprendimą dėl „žemo dažnio triukšmo sustabdymo“, įrengimų, mašinų sustabdymo, kurie skleidžia viršnorminį triukšmą“, kad „praėjo įstatymais numatytas laikas, bet Savivaldybės administracijos sprendimas nėra priimtas“. Pareiškėjas 2014-10-08 skunde piktinasi Savivaldybės administracijos pareigūnų darbu, sprendžiant problemą dėl triukšmo – nurodo, kad pareigūnai „toliau vykdo neteisėtus veiksmus“, „be jokio teisinio pagrindo nepriima sprendimų, organizuoja neteisėtus pasitarimus-suokalbius, kviečiasi pažeidėjus, išklauso tik pažeidėją, pažeidėjo siūlomus „absurdų“ liudytojus, organizuoja neteisėtas apklausas, remiasi AB matavimais „pas kaimyną“, kitais AB išgalvotais ir melagingais teiginiais, pretekstais, bando vykdyti teismų funkcijas“ ir kt. Pareiškėjas, be kita ko, prašo „pavesti sprendimo priėmimą „dėl AB A triukšmo“ kitam departamentui (ne Aplinkos ir energetikos) dėl aukščiau išdėstytų faktų, prielaidų, aplinkybių. Dėl galimos nekompetencijos (vadovų, specialistų), vilkinimo, galimo piktnaudžiavimo ar korupcijos“; „nedelsiant priimti teisės aktais numatytus sprendimus, stabdyti AB „A“ pažeidėjo triukšmą“; „įvertinti paminėto vadovo, specialistų kompetencijas, galimą neteisėtą bendradarbiavimą su pažeidėju, organizuojant pasitarimus-suokalbius, neteisėtai priimtus sprendimus, susijusius su AB „A“ dėl tyrimo nutraukimo šiais metais ir tolimesnio to paties tyrimo vilkinimo, administracinių sprendimų nepriėmimo“. Seimo kontrolierius pažymi, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (pažymos 9 punktas), administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo ar pranešimo gavimo dienos. Pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo administravimo subjekto vadovui. Teikime priimti administracinės procedūros sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo projektas ir teikimo parengimo data. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjo 2014-10-08 skundą, turėjo pradėti administracinę procedūrą, kaip tai reglamentuota Viešojo administravimo įstatyme, kadangi iš esmės buvo skundžiamasi dėl Savivaldybės pareigūnų, veiksmų (neveikimo), sprendžiant problemą dėl triukšmo. Kaip nustatyta tyrimo metu, administracinė procedūra nebuvo pradėta, pareiškėjui į jo 2014-10-08 skundą išvis nebuvo atsakyta, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą. Seimo kontrolierius pažymi, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos paaiškinimai Seimo kontrolieriui, kad į pareiškėjo skundą nebuvo atsakyta, nes „pareiškėjas nesutinka įsileisti atlikti triukšmo lygio matavimų jo valdose“, negali būti laikomi tinkamais. Seimo kontrolierius ypač kritiškai vertina ir Savivaldybės pareigūnų paaiškinimus, kad „Savivaldybė neturi informacijos, kaip pasikeitė triukšmo lygiai {…} AB „A“ įgyvendinus prevencines priemones“; kad „negalime informuoti, ar yra išspręsta triukšmo problema ir ar dar pareiškėjui ji aktuali“. Pažymėtina, kad akivaizdu, jog triukšmo problema yra aktuali, kadangi ne tik pareiškėjas 2014-10-08 skundėsi Savivaldybės administracijai dėl neišspręstos triukšmo problemos, bet ir VVSC 2014-08-27 raštu informavo Savivaldybės administraciją apie nustatytus „Lietuvos higienos normos HN 30:2009“ pažeidimus pareiškėjo gyvenamosiose patalpose ir prašė „imtis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje numatytų poveikio priemonių AB „A“ atžvilgiu“. Be to, ir patys Savivaldybės administracijos pareigūnai Seimo kontrolierių 2014-10-16 elektroniniu laišku informavo, kad „VVSC 2014-08-20 raštu informavo apie 2014-07-23 atliktų matavimų tyrimo rezultatus. Nustatyta, kad triukšmo lygiai sumažėjo 1-5 dB 125, 160, 200 Hz dažniuose, tačiau žemo dažnio garsų lygis 80 ir 100 Hz dažniuose viršijo nustatytus leistinus lygius“ (šios pažymos 6.3 papunktis). Pagal teisinį reglamentavimą, pacituotą šios pažymos 11-13 punktuose, VVSC informaciją apie atliktus triukšmo lygio matavimus, užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, taikytas triukšmo mažinimo priemones ir jų vykdymą nedelsiant nusiunčia Savivaldybės administracijai; Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą; jei per nurodytą terminą Savivaldybės administracijos reikalavimas nėra įvykdomas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir taisyklių pažeidimo; jei įsiteisėjus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar taisyklių pažeidimą vis dar nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės administracija nurodo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą arba taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; triukšmo šaltinio valdytojui nevykdant Savivaldybės administracijos nurodymo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones, Savivaldybės administracija kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, būtų ginamas viešasis interesas bei pradedamas triukšmo šaltinio valdytojo veiklos tyrimas. Taigi Savivaldybės administracija, gavusi informaciją iš VVSC apie nustatytus pažeidimus, turėjo imtis priemonių, kaip tai numatyta teisės aktuose, tačiau to nepadarė. Pastebėtina, kad Savivaldybės administracijos paaiškinimai Seimo kontrolieriui, kad pareiškėjas X po prevencinių priemonių įgyvendinimo, nesutiko įsileisti atlikti triukšmo matavimus jo privačiose valdose“ yra priešingi tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, laboratoriniai matavimai pareiškėjo gyvenamosiose patalpose 2014-07-17 buvo atlikti „po įgyvendintų AB „A“ triukšmą mažinančių techninių priemonių“. Tai, kad, Savivaldybės administracijos teigimu, „AB „A“ parengė planą ir įgyvendinusi įmonėje triukšmą mažinančias priemones, atliko triukšmo matavimus įmonės teritorijoje ir už jos ribų“, t. y. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2014-09-02 atliko laboratorinius matavimus „dėl žemo dažnio garsų matavimo gyvenamosiose patalpose, esančiose {…}, t. y. gyvenamųjų patalpų {…} kaimynystėje“ ir nustatė, kad „žemo dažnio garso lygiai, veikiant Bendrovės technologinei įrangai, Lietuvos higienos normos HN 30:2009 {…} nustatytų leistinų ribinių dydžių neviršija“ (šios pažymos 6.4 papunktis) nepaneigia fakto, kad pareiškėjui triukšmo problema yra aktuali, nes jo gyvenamojoje aplinkoje tos pačios laboratorijos 2014-07-17 atliktų laboratorinių tyrimų metu buvo nustatyti tos pačios Lietuvos higienos normos HN 30:2009 pažeidimai. Savivaldybės administracija Seimo kontrolieriui nepateikė duomenų, įrodančių, kad AB „A“ po 2014-07-17 atliktų laboratorinių matavimų pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje taikė kokias nors triukšmą mažinančias technines priemones, lėmusias tai, kad 2014-09-02 atlikus laboratorinius matavimus pareiškėjo kaimynystėje esančio namo teritorijoje Lietuvos higienos normos HN 30:2009 pažeidimų nebuvo nustatyta. Seimo kontrolierius, vertindamas Savivaldybės administracijos veiksmus, daro išvadą, kad priemonės, kurių ėmėsi Savivaldybės administracija, nebuvo pakankamos, taip pat pažymi, kad netoleruotina tokia situacija, kai ilgą laiko tarpą Savivaldybės administracija neranda pareiškėjo skunduose nurodytos problemos tinkamo ir efektyvaus sprendimo būdo, o pareiškėjo teisės į ramią ir saugią aplinką yra nuolat pažeidžiamos. Seimo kontrolieriaus nuomone, Savivaldybės administracija turi imtis visų įmanomų priemonių kuo operatyviau išspręsti pareiškėjui aktualią triukšmo problemą.

16. Pareiškėjas skundo papildymo rašte Seimo kontrolieriui taip pat skundėsi, kad AB „A“ „vykdo cheminę taršą“, „naktimis teršalus skleidžia virš/šalia namų“ ir pan. (šios pažymos 4.2 papunktis). Pažymėtina, kad tyrimo metu nustatyta (šios pažymos 5.4 papunktis), jog VRAAD 2013-2014 m. tikrino AB „A“ dėl galimų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, tačiau „patikrinimų metu aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nustatyta nebuvo“, „tyrimų rezultatai parodė, kad į aplinkos orą išmetami teršalai neviršija žmonių sveikatai pavojingo taršos lygio“. Tyrimo metu taip pat nustatyta (šios pažymos 5.3 papunktis), kad pareiškėjo klausimą dėl obuolių taršos VVSC perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pareiškėjas skundo papildymo rašte Seimo kontrolieriaus prašė „kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Savivaldybės pareigūnų, tarnautojų galimo piktnaudžiavimo, vilkinimo ir kitų galimų pažeidimų ar nusikaltimų“ (šios pažymos 4.2 papunktis). Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į tai, kad šioje pažymoje konstatavo pažeidimus dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir rekomendavo juos ištaisyti, daro išvadą, jog šiuo metu netikslinga kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Tačiau Seimo kontrolierius atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad jis pats, manydamas esant tikslinga, turi teisę kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

17. Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde kėlė klausimą dėl „susijusių su triukšmu norminių aktų HN33:2011 ir HN30:2009 ir Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (2010-10-28) būtinybės keisti“ (šios pažymos 2.4 papunktis) ir Seimo kontrolieriaus prašė „įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją peržiūrėti ir galimai keisti, tikslinti aukščiau paminėtas higienos normas, kaip neatitinkančias žmonių teisių, Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų“; „tikslinti Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentą (2010-10-28) ir numatyti privalomą laikiną veiklos ar įrangos, įrengimų sustabdymą, jeigu pažeidėjas negali stabdyti „geranoriškai“ 1 mėnesio laikotarpyje nuo pareikalavimo“ (šios pažymos 3 punktas), į tai, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 7 straipsnį Sveikatos apsaugos ministerija „rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos taryba, tvirtina triukšmo normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus“ (šios pažymos 12 punktas), daro išvadą, kad tikslinga Sveikatos apsaugos ministerijai siūlyti pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą dėl jo iškelto klausimo.

III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia: X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai sprendžiant problemą dėl triukšmo ir dėl nepateikiamo atsakymo į skundą, pripažinti pagrįstu.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 ir 14 punktais, Seimo kontrolierius siūlo: – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui: 1) atkreipti dėmesį į šioje pažymoje nustatytus pažeidimus (pažymos 15 punktas) ir nedelsiant pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo 2014-10-08 skundą, pradedant administracinę procedūrą ir priimant administracinės procedūros sprendimą, bei pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, išsamiai atsakant į visus jame keltus klausimus ir prašymus dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant problemą dėl triukšmo. 2) užtikrinti, kad ateityje Savivaldybėje būtų pradedama administracinė procedūra tais atvejais, jeigu gaunamas asmens skundas arba pranešimas apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ir priimamas dėl to administracinės procedūros sprendimas. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybai: atsižvelgiant į tai, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymą Savivaldybių tarybos, be kita ko, „prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje“ (šios pažymos 12 punktas), užtikrinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendintų teisės aktų nustatytas funkcijas triukšmo valdymo srityje. – Sveikatos apsaugos ministerijai: atsižvelgti į šios pažymos 2.4, 3 ir 17 punktuose išdėstytas aplinkybes ir pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą dėl „susijusių su triukšmu norminių aktų HN33:2011 ir HN30:2009 ir Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (2010-10-28) būtinybės keisti“.

20. Vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, prašyčiau šias rekomendacijas išnagrinėti ir apie jų nagrinėjimo galutinius rezultatus Seimo kontrolierių (pateikiant patvirtinančius dokumentus) ir pareiškėją informuoti iki 2015-08-01.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys