2015 m. kovo 24 d. Nr. 4D-2015/2-68

PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015-01-16 gavo X (toliau vadinama – pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) teikiant informaciją apie pareiškėjos, kaip bendraturtės, pirmenybės teisės pirkti dalį parduodamo Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto – ūkinio pastato, esančio {…}, įgyvendinimą. Pareiškėja 2015-02-27 pateikė skundo papildymo raštą.

2. Pareiškėja skunde nurodo: 2.1. „2009 metais priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas ir LRV {Lietuvos Respublikos Vyriausybė} nutarimas {…} dėl 10352/12000 ūkinio pastato Nr. {…} dalies privatizavimo {…}“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2.2. „{…} esu kreipusis į Savivaldybę {…}, nes, būdama bendrasavininkė, norėjau įgyvendinti savo pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis sandėliuko, kuris yra bendroji nuosavybė.“ 2.3. „Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus {…} gavau {…} atsakymą {…}, kuriame nurodyta, kad man pirmenybė įsigyti privatizuojamą dalį netaikoma. Tačiau atsakyme nurodytuose teisės aktuose straipsnių, kad Civilinio kodekso nuostatai netaikomi, neradau. Dėl to konsultavausi ir su teisininkais, kurie taip pat tokios nuostatos teisės aktuose nerado.“

3. Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo „išsiaiškinti, ar nepažeidžiamos mano, kaip bendrasavininkės, teisės, ir jeigu taip, nurodykite Savivaldybei įvykdyti Civilinio kodekso nuostatas man kaip bendrasavininkei.“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Tyrimo metu iš Savivaldybės administracijos elektroniniu paštu gauta pareiškėjos 2014-06-20 kreipimosi į Savivaldybę kopija. Kartu pateikta informacija, kad Savivaldybėje šio dokumento registracija buvo atlikta 2014-06-23, Nr. A420-24/14(3.3.2.13K-EM4).

5. Pareiškėja prie skundo pridėjo Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2014-08-28 raštą Nr. A51(33.213)2-4374, kuriame pateiktas atsakymas į jos 2014-06-23 kreipimąsi ir nurodyta: „Vykdant Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto privatizavimo viešo aukciono būdu procedūras pirmenybės teisė bendraturčiams įsigyti iš Savivaldybės nekilnojamąjį turtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsniu netaikoma. Dalyvaudama viešame aukcione Jūs galėsite įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą {…}.“ 6. Pareiškėja taip pat pateikė skundo papildymo raštą, kuriame nurodė, kad „nors viešas aukcionas Savivaldybei priklausančios dalies sandėliuko privatizavimui jau paskelbtas ir numatytas 2015 m. kovo 27 d., Vilniaus miesto savivaldybė neįgyvendino 2014 m. spalio 28 d. LRV nutarimo Nr. 1178 punkte nustatytos prievolės, man, kaip bendraturtei, pirmumo teise atsiųsti pasiūlymą su nurodyta kaina bei kitas sąlygas, kuriomis parduodama.“ 7. Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybė internetiniame puslapyje paskelbė 2015 m. kovo mėnesį viešo aukciono būdu parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą (/index.php?3486619559; prisijungimo laikas 2015 m. vasario 26 d.), kuriame nurodyta, kad kovo mėnesio 27 d. 11 val. organizuojamas dalies ūkinio pastato, esančio {…}, aukcionas. Atsižvelgiant į tai, telefonu buvo kreiptasi į Savivaldybės administracijos pareigūnus su prašymu suteikti informaciją, ar Savivaldybės nekilnojamojo turto bendraturčiams buvo pateiktas pranešimas apie ketinamą parduoti turtą. Savivaldybės administracijos pareigūnai telefonu informavo, kad teisės aktai nenustato pareigos Savivaldybei, prieš organizuojant viešą aukcioną, pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalį.

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai 8. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai: 8.1. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta: 12 straipsnis „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ – „2. Seimo kontrolieriai netiria {…} Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) {…} veiklos {…}.“ 17 straipsnis „Atsisakymas nagrinėti skundą“ – „1. Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: {…}; 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; {…}; 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. {…}. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“ 22 straipsnis „Seimo kontrolieriaus sprendimai“ – „1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; {…}; 2) nutraukti skundo tyrimą. {…}.“ 8.2. Civiliniame kodekse (toliau vadinama ir – CK) nustatyta: 1.1 straipsnis „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojami santykiai“ – „2. Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. {…}.“ 4.79 straipsnis „Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe“ – „1. Bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. {…} 2. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. {…}. 3. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“ 8.3. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta: 2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ – „1. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.“ 11 straipsnis „Vidaus administravimas“ – „1. Vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. {…}.“ 14 straipsnis „Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimas“ – „1. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. {…}.“ 8.4. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta: 29 straipsnis „Savivaldybės vykdomoji institucija“ – „2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. {…}. 8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir Savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; {…}.“ 8.5. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (redakcijoje galiojusioje iki 2014-10-01) buvo nustatyta: 17 straipsnis „Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn“ – „2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas: 1) jį privatizuojant pagal įstatymus; {…}; 4) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais.“ 8.6. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (šiuo metu galiojančioje redakcijoje) nustatyta: 20 straipsnis „Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn“ – „2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas: {…} 2) parduodant savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus šio įstatymo 21 straipsnio nustatyta tvarka; {…}; 5) kitais šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais. {…}.“ 21 straipsnis „Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimas viešo aukciono būdu“ – „1. Viešas aukcionas – valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų {…} pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Vyriausybė. {…}.“ 8.7. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme (redakcijoje, galiojusioje iki 2014-10-01) buvo nustatyta: 13 straipsnis „Privatizavimo būdai“ – „1. Privatizavimo būdai yra šie: 1) viešas akcijų pardavimas; 2) viešas aukcionas; 3) viešas konkursas; 4) tiesioginės derybos; 5) valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje; 6) nuoma su išsipirkimu. {…}. 3. Šiame įstatyme nustatytų privatizavimo būdų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė.“ 8.8. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau vadinama – Teisės gauti informaciją įstatymas) nustatyta: 3 straipsnis „Įstaigų pareiga teikti informaciją“ – „1. Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. {…}.“ 4 straipsnis „Informacijos teikimo principai“ – „Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; {…}.“ 8.9. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, nustatyta: 19 punktas – „Nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus įtraukus į Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytus sąrašus ir suformavus žemės sklypus {…} aukciono organizatorius inicijuoja aukcioną {…}. Jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Tokiu atveju aukciono organizatorius rašytiniame pranešime apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį turi nurodyti pradinę bendrą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo pardavimo kainą, nustatytą ir apskaičiuotą pagal Aprašo 22.2 papunktį, ir Aprašo 22.9 papunkčio sąlygas, kurios būtų nustatomos nekilnojamąjį turtą parduodant aukciono būdu.“ 8.10. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatyta: 10 punktas – „Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.“ 30 punktas – „Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.“ 31 punktas – „Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. {…}.“ 41 punktas – „Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: {…}; 41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; {…}.“

Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo: „{…} Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių {…}.“ „{…} Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms {…} taip pat teisės aktuose reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) {…}.“

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nurodyta: „{…} poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas); pažymėtina ir tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).“

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012) nurodyta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). {…}. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau vadinama – LAT) 2002-12-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002, konstatavo: „{…}. Teisiniai santykiai, susiklostantys dėl savivaldybių turto privatizavimo, pasižymi specifika, kurią sąlygoja viešasis interesas. {…} teisinius santykius, susiklostančius dėl savivaldybių turto privatizavimo, visų pirma, reglamentuoja specialios viešosios teisės normos, o CK normos šiems santykiams reguliuoti taikomos taip, kaip tai numatyta CK 1.1 str. 2 dalyje, t. y. tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais. {…}. Analizuojant savivaldybių turto privatizavimą reglamentuojančius specialiuosius teisės aktus, matyti, kad jie nereglamentuoja bendrosios nuosavybės teisinių santykių, bendraturčių teisių ir pareigų privatizavimo procese, todėl darytina išvada, kad tokiems santykiams reguliuoti, vadovaujantis CK 1.1 str. 2 dalimi, subsidiariai taikytinos CK normos, konkrečiai kalbant – CK 4.79 straipsnis. {…}. Taigi vadovaudamasis savivaldybių turto privatizavimą reglamentuojančiais specialiais teisės aktais ir parduodamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje viešo aukciono būdu, atsakovas turi atsižvelgti į CK 4.79 straipsnyje numatytą ieškovės pirmenybės teisę. Tokia išvada atitinka ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2 str. 2 dalies nuostatą, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų asmenų nuosavybėn gali būti perleistas pagal šį įstatymą, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“ „{…} CK 4.79 straipsnio taikymas privatizavimo procese nepaneigia viešo aukciono vieno iš tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą, o taip pat pirmenybės teisę pirkti turinčiam bendraturčiui nesudaro lengvatinių sąlygų įsigyti bendrąja nuosavybe esantį privatizavimo objektą, nes bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi ne bet kokia kaina, o tai kaina, kuria turtas yra parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Tuo tarpu viešo aukciono būdu parduodamo turto kaina yra didžiausia aukcione pasiūlyta kaina. {…} aiškinimas, kad, vienam bendraturčiui bendrosios nuosavybės dalį parduodant aukcione, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę tą dalį iš karto pirkti už pradinį įkainavimą, prieštarautų turtą parduodančio bendraturčio teisėtiems interesams turtą parduoti už didžiausią kainą, taip pat prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).“

13. LAT Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės, 2010-02-18 apžvalga Nr. AC-32-1: „CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Tokia įstatymo formuluotė, aiškinant ją kartu su CK 6.419 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad aukcionas gali būti savanoriškas arba priverstinis ir kad varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas, suponuoja išvadą, kad bendraturčio pirmenybės teisė pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas priverstinai CPK {Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas} VI dalies „Vykdymo procesas “ nustatyta tvarka prieš turto savininko valią (CPK 691-725 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2004), arba Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nustatyta tvarka. Kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriško aukciono būdu, turi būti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavimų.“ „Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia nustatyti jokių kitų teisės normų pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista kito bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-599/2005). Šios teisės pažeidimas gali pasireikšti inter alia tiek nepasiūlymu pirkti bendraturčiams, tiek pardavimu tretiesiems asmenims nesibaigus terminui, per kurį bendraturčiai gali įgyvendinti pirmenybės teisę (CK 4.79 straipsnio 2 dalis) ar pardavimu tretiesiems asmenims kitomis sąlygomis, nei buvo nurodyta bendraturčiams.“

Tyrimo išvados

14. Vertinant pareiškėjos skundo turinį, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į jo specifiką, kadangi tarp pareiškėjos ir Savivaldybės administracijos susiklostę santykiai yra dvejopi. Savivaldybės administracijai teikiant atsakymus bei informaciją į pareiškėjos paklausimus, ši institucija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis viešąjį administravimą (šios pažymos 8.3 punktas). Tačiau Savivaldybės administracijai vykdant viešo aukciono procedūras, teikiant (neteikiant) pranešimus arba pasiūlymus, susijusius su nekilnojamojo turto pardavimu bei jo kaina, ji veikia kaip civilinių santykių subjektas, todėl tarp skundžiamos institucijos ir pareiškėjos tokiu atveju susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, sąlygojantys civilinių teisių bei pareigų šalims atsiradimą.

15. Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos šių dalių atskirai: 15.1. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) vilkinant pateikti atsakymą į pareiškėjos 2014-06-20 prašymą; 15.2. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) teikiant informaciją; 15.3. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nepateikiant pranešimo apie ketinimą viešo aukciono būdu parduoti dalį Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto; 15.4. dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatų galimo neatitikimo Civilinio kodekso normoms.

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) vilkinant pateikti atsakymą į pareiškėjos 2014-06-20 prašymą

16. Viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnis). Viena iš viešojo administravimo subjekto veiklos sričių yra asmenų prašymų, skundų nagrinėjimas (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis). Taigi, viešojo administravimo subjektai turi organizuoti savo veiklą taip, kad asmenų prašymai ir skundai būtų išnagrinėti laiku. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės) nustatyta, kad prašymai turi būti išnagrinėti ir pareiškėjui atsakymas pateiktas per 20 darbo dienų. Išimtiniais, teisės aktų numatytais atvejais, prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti savo, kaip bendraturtės, pirmumo teisę, 2014-06-20 kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu informuoti apie ketinamas parduoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias 10352/12000 dalis pastato Nr. {…}, esančio {…}. Pareiškėjos 2014-06-20 prašymas Savivaldybėje užregistruotas 2014-06-23 (reg. Nr. A420-24/14 (3.3.2.13K-EM4)) (šios pažymos 4 punktas). Į šį kreipimąsi Savivaldybės administracija atsakė 2014-08-28 raštu Nr. A51-70256/14(3.3.15.2-EM4) (pažymos 5 punktas). Pažymėtina, kad Savivaldybės administracijos atsakymas pareiškėjai pateiktas praėjus 45 darbo dienoms, nuo pareiškėjos prašymo registracijos Savivaldybėje dienos. 17. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė atsakymą į pareiškėjos prašymą pateikė pavėluotai, nesilaikant teisės aktuose nustatyto termino pateikti atsakymą, darytina išvada, jog Savivaldybės administracija pažeidė pareiškėjos teisę į gerą viešąjį administravimą, todėl skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vilkinant pateikti atsakymą ,pripažintina pagrįsta.

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) teikiant informaciją

18. Tyrimo metu nustatyta, kad reaguodama į 2014-06-20 prašymą Savivaldybės administracija 2014-08-28 raštu Nr. A51-70256/14(3.3.15.2-EM4) pareiškėją informavo: „Vykdant Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto privatizavimo viešo aukciono būdu procedūras pirmenybės teisė bendraturčiams įsigyti iš Savivaldybės nekilnojamąjį turtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsniu netaikoma. Dalyvaudama viešame aukcione Jūs galėsite įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą {…}.“ Pažymėtina, kad pareiškėjos kreipimosi į Savivaldybės administraciją metu galioję teisės aktai, susiję su Savivaldybės turto privatizavimu (šios pažymos 8.5 ir 8.7 punktai), nereglamentavo bendrosios nuosavybės teisinių santykių, bendraturčių teisių ir pareigų privatizavimo procese. LAT vienoje iš bylų konstatavo, jog tokiu atveju darytina išvada, kad minėtiems santykiams reguliuoti, vadovaujantis CK 1.1 str. 2 dalimi, subsidiariai taikytinos CK normos, konkrečiai kalbant – CK 4.79 straipsnis (šios pažymos 12 punktas), o Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje (pažymos 13 punktas), LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pabrėžė, kad, kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriško aukciono būdu, turi būti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavimų. Taigi, darytina išvada, kad, kai viešo aukciono būdu parduodamas savivaldybei bendrąja nuosavybe esantis turtas, Savivaldybė privalo laikytis CK 4.79 straipsnio reikalavimų ir sudaryti sąlygas bendraturčiams įgyvendinti jų pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį.

19. Viešojo administravimo įstatyme, Teisės gauti informaciją įstatyme, Taisyklėse (šios pažymos 8.3, 8.8, 8.10 punktai) įtvirtinti viešojo administravimo subjektų veiklos, asmenų prašymų ar kreipimųsi nagrinėjimo, informacijos teikimo principai, numatantys, kad asmenims, kurie kreipėsi, turi būti teikiama visa įstaigos turima, teiktina ir prašymo ar kreipimosi turinį bei teisėtumo principo reikalavimus atitinkanti informacija. Tokiu būdu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tinkamą įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Konstitucinis ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai ne kartą yra pabrėžę atsakingo valdymo principą bei valstybės institucijų ir pareigūnų prievolę tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas, nepažeisti teisės aktų reikalavimų bei žmogaus teisių ir laisvių (šios pažymos 9 ir 11 punktai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai, teikdami atsakymą pareiškėjai ir nurodydami, kad „Vykdant Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto privatizavimo viešo aukciono būdu procedūras pirmenybės teisė bendraturčiams įsigyti iš Savivaldybės nekilnojamąjį turtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsniu netaikoma“, netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, nesilaikė Teisės gauti informaciją įstatyme įtvirtintų informacijos teikimo principų (šios pažymos 8.8 punktas) ir pareiškėjai pateikė netinkamą, neišsamų bei teisės aktų nuostatomis nepagrįstą atsakymą.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014-01-01 pasikeitė teisinis reglamentavimas, susijęs su valstybės ir savivaldybių turto perdavimu kitų subjektų nuosavybėn. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn tvarka ir sąlygos šiuo metu nustatytos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei jį įgyvendinančiame Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos apraše (toliau vadinama – Aprašas) (šios pažymos 8.6 ir 8.9 punktai). Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcija taip pat nereglamentuoja bendrosios nuosavybės teisinių santykių, bendraturčių teisių ir pareigų turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn procese. Šiuo metu galiojančio Aprašo 19 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu.“ Taigi, Vyriausybė Apraše, negalėjo nustatyti ir nenustatė naujos bendro pobūdžio teisės normos, t. y. nesuteikė valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto valdytojui galimybės pasirinkti arba sudaryti galimybes bendraturčiams realizuoti pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto dalį ar ne. Atsižvelgiant į tai, būtina atkreipti dėmesį, kad Savivaldybės administracijos pareigūnų žodžiu suteikta informacija, jog teisės aktai nenustato pareigos Savivaldybei, prieš organizuojant viešą aukcioną, pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalį, kadangi Apraše įtvirtinta ne pareiga, prieš inicijuojant viešą aukcioną, suteikti galimybę bendraturčiams realizuoti pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto dalį, o tik galimybė, laikytina neatitinkančia teisės aktų nuostatų.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (šios pažymos 19 ir 21 punktai), konstatuotina, kad pareiškėjos teisė į tinkamą viešąjį administravimą pažeista, kadangi Savivaldybės administracija, teikdama informaciją ir atsakymą į pareiškėjos prašymą, nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintais informacijos teikimo principais ir pateikė pareiškėjai netinkamą, teisės aktų nuostatomis nepagrįstą informaciją, todėl skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant informaciją, pripažintina pagrįsta.

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nepateikiant pranešimo apie ketinimą viešo aukciono būdu parduoti dalį Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto

22. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybė internetiniame puslapyje paskelbė 2015 m. kovo mėnesį viešo aukciono būdu parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą (/index.php?3486619559; prisijungimo laikas 2015 m. vasario 26 d.), kuriame nurodyta, kad kovo mėnesio 27 d. 11 val. organizuojamas dalies ūkinio pastato, esančio {…}, aukcionas. Pažymėtina, kad pareiškėja 2015 m. vasario 26 d. raštu Seimo kontrolierių informavo, kad Savivaldybė neatsiuntė pranešimo apie ketinamą parduoti turtą (šios pažymos 6 punktas). Taigi, nors Savivaldybė žinojo apie pareiškėjos pareikštą norą įsigyti bendrojoje nuosavybėje esančio turto dalį (toks noras buvo išreikštas pareiškėjos 2014-06-20 prašyme), nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos, prieš vykdant bendrąja nuosavybe esančio / bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto aukcioną, pranešti bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį. Kaip jau nurodyta pirmiau (šios pažymos 14 punktas), Savivaldybė, vykdydama viešo aukciono procedūras, veikia kaip civilinių santykių subjektas, o pats pranešimo bendraturčiui apie ketinamą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį pateikimas laikytinas tam tikra šalių ikisutartinių santykių stadija, o ne viešo administravimo procedūra. Taigi, vertinant pareiškėjos skundžiamas aplinkybes, kad jai nebuvo pateiktas pasiūlymas, konstatuotina, jog tai laikytina vienos iš civilinių teisinių santykių šalies veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo kvestionavimu, todėl teisinį įvertinimą gali pateikti tik teismas. 23. Atsižvelgus į Seimo kontrolierių veiklos tikslą – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnis), darytina išvada, kad Seimo kontrolieriaus kompetencijai nėra priskirta vertinti skundo papildymo rašte nurodytų aplinkybių dėl pasiūlymo bendraturčiui pirkti parduodamą turto dalį nepateikimo pagrįstumo arba nepagrįstumo. 23.1. Įvertinus, tai kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, 4 dalimi (šios pažymos 8.1 punktas), darytina išvada, kad pareiškėjos skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant pranešimo apie ketinimą viešo aukciono būdu parduoti dalį Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nepriskirtina Seimo kontrolieriaus kompetencijai, todėl šios dalies tyrimas nutrauktinas.

24. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei teismų formuojamą praktiką (šios pažymos 13 punktas), Seimo kontrolierius atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad, Savivaldybei pardavus turtą viešo aukciono būdu, Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), nepateikiant pasiūlymo, galėtų būti pagrindas kreiptis į teismą dėl pirkėjo teisių perkėlimo pareiškėjai.

Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatų galimo neatitikimo Civilinio kodekso normoms

25. Atsižvelgęs į tyrimo metu gautą informaciją ir nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius sprendžia, kad tikslinga pasisakyti dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos apraše įtvirtinto reglamentavimo. Aprašo (šios pažymos 8.9 punktas) 19 punkte nustatyta, kad, jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Tokiu atveju aukciono organizatorius rašytiniame pranešime apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį turi nurodyti pradinę bendrą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo pardavimo kainą. Gavę tokį pranešimą bendraturčiai turi teisę pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba jos atsisakyti. Taigi, darytina išvada, kad Apraše nustatyta, jog, bendraturčiui naudojantis savo pirmenybės teise, dalis bendrąja nuosavybe esančio turto parduodama už pradinę kainą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (šios pažymos 8.6 punktas), be kita ko, įtvirtinta, kad viešasis aukcionas – toks pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Taigi, vienas iš viešo aukciono iš tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Kaip pabrėžė LAT (šios pažymos 12 punktas) CK 4.79 straipsnio taikymas privatizavimo procese nepaneigia viešo aukciono vieno iš tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą, o pirmenybės teisę turinčiam bendraturčiui nesudaro lengvatinių sąlygų įsigyti bendrąja nuosavybe esantį privatizavimo objektą, nes bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi ne bet kokia kaina, o ta kaina, kuria turtas yra parduodamas. Tuo tarpu viešo aukciono būdu parduodamo turto kaina yra didžiausia aukcione pasiūlyta kaina. Toje pačioje byloje LAT taip pat pasisakė, kad „aiškinimas, jog, vienam bendraturčiui bendrosios nuosavybės dalį parduodant aukcione, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę tą dalį iš karto pirkti už pradinį įkainavimą, prieštarautų turtą parduodančio bendraturčio teisėtiems interesams turtą parduoti už didžiausią kainą, taip pat prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).“ Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: {…} įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, {…}“; „konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi tiek kuriant teisę, tiek ją įgyvendinant“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo metu Vyriausybės nutarimu įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kai, vienam bendraturčiui bendrosios nuosavybės dalį ketinant parduoti aukcione, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę tą dalį iš karto pirkti už pradinį įkainavimą, yra prieštaringas, nenuoseklus ir galimai neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtinto reglamentavimo.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Seimo kontrolieriai netiria Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatų galimo neatitikimo Civilinio kodekso normoms įvertinimo tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais bei 4 dalimi (šios pažymos 8.1 punktas), tyrimas dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatų galimo neatitikimo Civilinio kodekso normoms nutrauktinas.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlytina įvertinti esamą teisinį reglamentavimą ir spręsti klausimą dėl tikslingumo inicijuoti galiojančio teisinio reglamentavimo tobulinimą, užtikrinant teisinio aiškumo ir tikslumo reikalavimų įgyvendinimą.

III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia skundo dalį dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vilkinant pateikti atsakymą į pareiškėjos 2014-06-20 prašymą, pripažinti pagrįsta; 28.1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia skundo dalį dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant informaciją, pripažinti pagrįsta; 28.2. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia skundo dalies dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant pranešimo apie ketinimą viešo aukciono būdu parduoti dalį Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tyrimą nutraukti; 28.3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia tyrimą dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatų galimo neatitikimo Civilinio kodekso normoms nutraukti.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierius rekomenduoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai: – atsižvelgus į pažymoje išdėstytas išvadas, užtikrinti teisės aktų nuostatų laikymąsi vykdant Savivaldybei bendrąja nuosavybe priklausančio turto pardavimą; – imtis teisinių bei organizacinių priemonių, kad ateityje būtų užtikrintas tinkamas visų asmenų prašymų, skundų nagrinėjimas ir būtų užkirstas kelias nepagrįstam atsakymų į asmenų prašymus pateikimo vilkinimui; – imtis teisinių bei organizacinių priemonių, kad ateityje būtų užtikrintas tinkamas visų asmenų prašymų, skundų nagrinėjimas ir būtų užkirstas kelias nepagrįstos, teisės aktų nuostatų neatitinkančios informacijos teikimui.

30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo kontrolierius rekomenduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei – įvertinti esamą teisinį reglamentavimą ir spręsti klausimą dėl tikslingumo inicijuoti galiojančio teisinio reglamentavimo tobulinimą, užtikrinant teisinio aiškumo ir tikslumo reikalavimų įgyvendinimą.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume Seimo kontrolierių informuoti iki 2015-05-29.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys