Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

2015 m. liepos 15 d. Nr. 4D-2015/2-518

PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X, {…} (toliau citatose ir tekste vadinama – Namas), gyventojo (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant nuotekų tvarkymo organizavimo bei Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „A“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Administratorius) veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad: 2.1. Savivaldybė ir UAB „B“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Bendrovė) ignoruoja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau citatose ir tekste vadinama – VVTAT) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau citatose ir tekste vadinama – AM) nurodymus. „Jų poziciją (o ne Namo gyventojų) gina ir Administratorius, išrašydamas man sąskaitas už nuotekyno priežiūrą ir eksploataciją (šulinio Nr. {…} {toliau citatose ir tekste vadinama – Šulinys-1} išgrėbimą autosiurbliu)“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). „Pažymėtina, kad Administratoriaus funkcijos ribojasi tik Namo bendrojo turto administravimu ir priežiūra, o Šulinys-1 nėra įtrauktas į Administratoriaus sudarytą bendrojo turto aprašą.“ „Nesutinku papildomai apmokėti už avariniu būdu iš šalia Namo esančio Šulinio-1 šalinamas nuotekas.“

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių: 3.1. „įpareigoti Savivaldybę ir Bendrovę garantuoti kokybišką nuotekų šalinimą iš Namo, neverčiant papildomai apmokėti man nepriklausančio turto eksploatacijos kaštų“; 3.2. įvertinti Administratoriaus teikiamos Namo administravimo paslaugos kokybę“; 3.3. „įpareigoti Bendrovę grąžinti man sumokėtas lėšas už iš Namo išeinančių nuotekų tvarkymą avariniu būdu, priskiriant šias paslaugas teikėjui Bendrovei.“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Iš Pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta: 4.1. VVTAT Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Komisija) 2013-10-07 nutarime „Dėl X prašymo“ Nr. 10-891 (toliau citatose ir tekste vadinama – Komisijos nutarimas) pažymėta: 4.1.1. „{…} šalia Namo yra sumontuoti 2 nuotekų šuliniai: surinkimo Šulinys-1 ir persipylimo“ Nr. {…} (toliau citatose ir tekste vadinama – Šulinys-2); Savivaldybės duomenimis, „pagal Bendrovės pateiktą vandentiekio ir nuotekų eksploatacijos ribų planą, Bendrovei priklauso nuotekų tinklai {…} gatvėje. Nuotekų tinklai iki Namo nei Bendrovei, nei Savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso {…}“; „Namo patalpų ir butų savininkai atsakingi už Namo bendrojo naudojimo nuotekų tinklų būklę ir jų priežiūrą“; Bendrovės nuomone; „{…} nuotekų perdavimo riba yra nuotekų šulinys Nr. … {…} {toliau citatose ir tekste vadinama – Šulinys-3}, kad {…} Šulinys-1 nepriklauso Bendrovės nuotekų tinklams, tačiau jame prisikaupus tam tikram buitinių nuotekų kiekiui jos persipila ir savitaka nuteka vamzdžiu į Bendrovės eksploatuojamą Šulinį-3, {…} pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 {…}, 4.2 punktą už nuotekų tinklų eksploataciją nuo Namo iki Šulinio-3 atsako abonentas“; 4.1.2. „Kadangi vandens tiekėjas neužtikrino nenutrūkstamo nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo iki Vartotojo {Pareiškėjas}, tačiau pateikė vartotojui sąskaitas už tariamai suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, o Administratorius likvidavo tvindymo nuotekomis padarinius ir sąskaitas už šias paslaugas pateikė Vartotojui, vartotojas už nuotekų tvarkymo paslaugas už tuos pačius laikotarpius turėjo sumokėti tiek vandens tiekėjui, tiek ir Administratoriui“; 4.1.3. Komisija nutaria: „1. Iš dalies patenkinti Vartotojo X prašymą ir pasiūlyti Bendrovei grąžinti Vartotojui už nesuteiktas nuotekų šalinimo paslaugas 187,20 Lt bei užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. 2. Įpareigoti Bendrovę iki 2013-10-28 pranešti VVTAT apie sprendimo įvykdymą arba atsisakymą jį įvykdyti. {…}.“ 4.2. VVTAT adresuotame AM 2013-03-12 rašte Nr. (19-2)-D8-2009 akcentuota: „{…} manome, kad gyventojai už nuotekų tvarkymo paslaugas neturi mokėti du kartus. Savivaldybė ir Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka turi išspręsti nuotekų tvarkymo {…} nuosavybės klausimą.“ 4.3. Savivaldybės atsakymuose Pareiškėjui pažymėta: 4.3.1. 2012-12-19, Nr. A51-90622-(3.3.10.1-EM4) ir 2013-01-11, Nr. A51-4285-(3.3.10.1-EM4) – „Nuotekų tinklai nuo gatvės tinklų iki Namo nei Bendrovei, nei Savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso“; 4.3.2. 2013-12-04, Nr. A51-124374-(3.3.10.1-EM4) – „Savivaldybė {…} įrašys Namo vandentiekio ir nuotekų tinklus į bešeimininkio turto sąrašą bei vykdys kitas procedūras, reikalingas inžinerinius tinklus pripažinti bešeimininkiais“; 4.3.3. 2014-01-24, Nr. A51-5677/14(3.3.10.1-EM4) – Savivaldybė VVTAT prašymu informuoja Pareiškėją, kad, „vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, įrašys Namo vandentiekio ir nuotekų tinklus į bešeimininkio turto sąrašą bei vykdys kitas procedūras, kurių reikia inžinerinius tinklus pripažinti bešeimininkiais. Teismui pripažinus tinklus bešeimininkiais ir Savivaldybei juos įteisinus savo vardu, tinklai bus perduoti Bendrovei. Visos šios paminėtos procedūros paprastai užtrunka maždaug dvejus metus. Planuojama, kad vandentiekio tinklų priežiūrą Bendrovė perims nuo Bendrovės dabar prižiūrimų gatvės tinklų iki Namo įvadinio geriamojo vandens skaitiklio, nuotekų tinklų – nuo Bendrovės dabar prižiūrimų gatvės tinklų iki prie Namo esančio pirmojo nuotekų šulinio.“ 6. Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes (šio rašto 1-4 paragrafai), kreipėsi į: 6.1. VVTAT, prašydamas informuoti apie Komisijos nutarimo įgyvendinimo eigą ir rezultatus; 6.2. Savivaldybę, prašydamas: informuoti, ar Pareiškėjas yra kreipęsis į Savivaldybę dėl Administratoriaus „teikiamos Namo administravimo paslaugos kokybės“ įvertinimo (jeigu taip – pateikti Savivaldybės atsakymo Pareiškėjui kopiją); ar Pareiškėjas yra kreipęsis į Savivaldybę nuotekų šalinimo „avariniu būdu“ iš Šulinio-1 paslaugų apmokėjimo klausimais (jeigu taip – pateikti Savivaldybės atsakymo Pareiškėjui kopiją). Jeigu Pareiškėjas šiais klausimais į Savivaldybę nesikreipė, patikrinti, ar nuotekų šalinimo „avariniu būdu“ iš Šulinio-1 2014-2015 metų paslaugos buvo apmokėtos teisės aktuose nustatyta tvarka); pateikti motyvuotą (paremtą konkrečiomis, Savivaldybės nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei konkrečiomis teisės aktų normomis) išvadą, ar Administratorius tinkamai atlieka funkcijas, organizuodamas nuotekų šalinimą „avariniu būdu“ iš Namo naudojamų, tačiau nesančių Namo bendraturčių nuosavybe nuotekų šulinių ir paskirstydamas už tai mokesčius (kartu nurodyti dokumentą (jeigu toks yra), kuriuo Administratorius galimai buvo įgaliotas Namo bendraturčių vardu spręsti nuotekų šalinimo iš jiems nuosavybės teise nepriklausančių šulinių klausimus); pateikti dokumentus, patvirtinančius Savivaldybės veiksmus dėl Namo nuotekų tinklų pripažinimo bešeimininkiais procedūros vykdymo, informuoti, kada ji buvo arba bus baigta. Jeigu procedūra nebaigta, nurodyti konkrečias priežastis dėl procedūros užsitęsimo ilgiau nei dvejus metus (pažymos 4.3 punktas – Savivaldybė dar 2012-12-19 konstatavo, kad nuotekų tinklai nepriklauso nei Bendrovei, nei Savivaldybei, o nuo 2013-12-04 žada, kad „įrašys Namo vandentiekio ir nuotekų tinklus į bešeimininkio turto sąrašą bei vykdys kitas procedūras“); pateikti visą kitą informaciją, paaiškinimus, Jūsų nuomone, reikalingus Savivaldybės pareigūnų veiklos juridiniam vertinimui; 6.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau citatose ir tekste vadinama – TM) – pažymėdamas, kad gaunama skundų dėl nuotekų šulinių (pvz., Šulinys-1 ir Šulinys-2; toliau citatose ir tekste vadinama – Turtas), kurie šiuo metu niekam nepriklauso nuosavybės teise (įrengti iki 1990 metų, yra fiksuoti vietovės planuose, nuotekų tinklų schemose; neaišku, dėl kokių priežasčių nebuvo perimti savivaldybių nuosavybėn, kai tik atsirado tokia galimybė) valdymo ir priežiūros klausimų, ir prašydamas pateikti motyvuotą nuomonę, ar Turto perdavimas Savivaldybės nuosavybėn gali būti vykdomas tik per Turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras. Jeigu yra kitų Turto įforminimo Savivaldybės nuosavybe būdų – išsamiai informuoti apie jų teisinį reglamentavimą; 6.4. VĮ Registrų centrą (toliau citatose ir tekste vadinama – RC) – atsižvelgus į pridedamų dokumentų {Šulinio-1 kortelė (forma 37-G), įrenginių nuo Nr. {…} ir nuo Nr. {…} aprašymai, nuotekų tinklų {…} gatvėje schema} kopijas, informuoti, kokius dokumentus Savivaldybė turėtų jam pateikti, kokia tvarka, kad Turtas būtų nustatyta tvarka įregistruotas kaip jos nuosavybė; 6.5. atkreipė Pareiškėjo dėmesį, kad jo prašyme (pažymos 3.3 punktas) nurodyta problema spręstina teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. teisme (pažymos 13.4.1 papunktis).

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

7. Iš Savivaldybės 2015-06-11 raštu Nr. A51-60174/15-(3.3.10.2-EM4) Seimo kontrolieriui (taip pat adresuotas Administratoriui ir Pareiškėjui) pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 7.1. „Dėl Pareiškėjo prašymų apmokėti nuotekų šalinimo paslaugas „avariniu būdu“ iš artimiausio prie Namo sienos esančio šulinio Nr. {…} (numeris pagal Savivaldybės informacinės sistemos „GIS“ duomenis) nagrinėjimo Savivaldybėje“ (pastaba: tai Šulinys-1, kuris Nuotekų šalinimo tinklų pjūvyje / schemoje pažymėtas Nr. 134; pažymos 2.2 punktas; Šulinys-2 „GIS“ sistemoje pažymėtas Nr. {…}). Savivaldybėje buvo nagrinėjamas 2012-12-20 (reg. Nr. A50-38384) Pareiškėjo prašymas „įpareigoti Bendrovę grąžinti sumokėtas lėšas už Namo išeinančio nuotekyno tvarkymą (tame tarpe ir už avarinių tarnybų paslaugas, tvarkant užlietus rūsius), užtikrinti nuotekų šalinimo sutarties vykdymą ateityje“. Savivaldybė „Pareiškėjui 2013-01-11 atsakė raštu Nr. A51-4285(3.3.10.1-EM4), informuodamas, kad „Bendrovei priklauso nuotekų tinklai {…} gatvėje, nuotekų tinklai iki Namo nei Bendrovei, nei Savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso. Šie nuotekų tinklai priskirtini naudotojams, o jų eksploatavimas – Administratoriui. Mokestis už šių tinklų remontą paskirstomas vartotojams teisės aktų nustatyta tvarka.“ „Šiame {…} rašte Pareiškėjui buvo pasiūlyta dėl nuotekų tinklų funkcionavimo sutrikimo kreiptis į Administratorių, nes Administratorius kartu su tinklų naudotojais privalo spręsti ir imtis reikiamų veiksmų esamiems sutrikimams pašalinti. Pažymime, kad Namo nuotekos nuteka į gatvės tinklus, o tik sutrikus nuotekų ištekėjimui iš Šulinio-1 Administratorius šalina avarinę padėtį išvalydamas šulinį.“ 7.2. „Dėl mokesčių apskaičiavimo už nuotekų šalinimą „avariniu būdu“: 7.2.1. „Išsakant {…} nuomonę dėl Seimo kontrolieriaus prašymo patikrinti, ar nuotekų šalinimo „avariniu būdu“ iš Šulinio-1 2014-2015 metų paslaugos buvo apmokėtos teisės aktuose nustatyta tvarka, informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų {toliau citatose ir tekste vadinama – Pavyzdiniai nuostatai} 7.4 punktu, Administratorius privalo patalpų savininkų rašytiniu pageidavimu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos raštu pateikti paaiškinimus ir duomenis apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokesčius, kaupiamąsias įmokas, atliktus Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir kitus darbus, suteiktas paslaugas, taip pat paaiškinimus ir duomenis apie Administratoriaus funkcijų vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso {toliau citatose ir tekste vadinama – CK}. 4.82 straipsnio l dalį namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga yra bendroji dalinė visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms priklauso pastatų vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai. Vadovaujantis Pavyzdinių nuostatų 5.2 punktu, viena iš administratoriaus funkcijų yra sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą {toliau citatose ir tekste vadinama – Aprašas}, prireikus jį papildyti arba keisti. Apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. {…}.“ „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinė forma (toliau – Aprašo pavyzdinė forma) yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-06-27 įsakymu Nr. Dl-549. Namo Apraše turi būti nurodyti su bendrosiomis namo konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis, bendrojo naudojimo patalpomis susiję pastato patalpos, Aprašo pavyzdinėje formoje nurodyta, kad Namo bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemai, už kurios techninę priežiūrą atsakingas Administratorius, priskiriami nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos. {…}“ (pastaba: Namo Apraše pažymėta: „2. Nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už Namo sienos“; nenurodyta, kad pats Šulinys-1 būtų bendrojo naudojimo objektas); 7.2.2. „Pagal Bendrovės pateiktą Namo vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą, Bendrovės atsakomybės riba yra miesto nuotekų tinklai iki Šulinio-3. Darytina išvada, kad nuotekų tinklai nuo Šulinio-1 iki nuotekų Šulinio 3, įskaitant Šulinį-2, nei Bendrovei, nei Savivaldybei nepriklauso. Pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punktą tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio ir nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamojo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 29 punktas nustato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas ar naudotojas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros, objekto techninę būklę ir jo priežiūros organizavimą.“ 7.3. Dėl Turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros vykdymo: 7.3.1. Savivaldybė „nuotekų tinklus {…} įrašė į bešeimininkių tinklų 2014 m. sąrašą“ („Vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurių savininkai nežinomi, sąrašas (2015 m.) {…} Nuotekų tinklai {…} 12. {…}“; šis Savivaldybės dokumentas – be jo sudarymo datos, registracijos Savivaldybėje numerio); 7.3.2. „Bendrovė pateikė {…} {Savivaldybei} Namo lauko nuotekų tinklų schemą, konstatuodami, kad „įtekėjimas į Šulinį-1 iš Namo yra žemiau negu ištekėjimas ir reikalinga pakelti išvadą iš Pastato“. „VVTAT 2013-12-11 protokole Nr. 3-614 „Dėl vartotojo X prašymo nagrinėjimo“ „X teigia, kad reikia pakelti Namo vidaus tinklus ir tai būtų vienas iš problemos sprendimo būdas, bet jų gali būti ir daugiau.“ Savivaldybės pareigūnų nuomone, „kitų galimybių, kaip spręsti Namo nuotekų šalinimo avarijų priežastis, nėra. Informuojame, kad Bendrovės nuotekų tinklai {…} gatvėje funkcionuoja be sutrikimų. Nuotekų tinklų atkarpa nuo Šulinio-2 iki {…} gatvės nuotekų tinklų paklota optimaliu nuolydžiu, todėl darytina išvada, kad netikslinga perkloti šią nuotekų tinklų atkarpą, bet tikslinga Administratoriui (gyventojų pritarimu) organizuoti nuotekų išvado pakėlimo darbus“; 7.3.3. „Vadovaujantis Pavyzdinių nuostatų 4 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. Dl-888 patvirtintą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedą „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ yra nustatyti darbai (toliau – Darbų sąrašas) būtini namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui. Darbų sąrašo 16 punkte nurodyta, kad namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas atliekami be patalpų savininkų sutikimo mokesčio už techninę priežiūrą lėšomis. Kadangi Namo nuotekų vamzdyno iki Šulinio-1 atnaujinimo darbai (išvado, kuris yra Namo bendrojo naudojimo objektas, pakėlimas) nėra Namo techninės priežiūros darbų sudėtyje, pagal Pavyzdinių nuostatų 8.4 punktą mokesčiai už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, jei šie darbai neapmokami iš lėšų, sukauptų pagal Pavyzdinių nuostatų 8.7 punktą, apskaičiuojami proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai pagal šių darbų pirkimo kainą.“ „Vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymu Nr. 30-637 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų priedo Rekomenduotino daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 2 punktu statinių, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos avarijų ir griūties pavojų likvidavimo darbai organizuojami ir vykdomi skubiai imantis priemonių avarinei būklei likviduoti, gyventojų ir praeivių saugumui užtikrinti, kad būtų pašalinta grėsmė butų ir kitų patalpų savininkams, arti esantiems ar atsitiktinai būnantiems asmenims. {…}.“ „Jeigu nėra sukaupta lėšų ar neapspręstas jų panaudojimas, administratorius privalomuosius remonto darbus vykdo savo lėšomis ir atlikęs darbus paskirsto mokesčius patalpų savininkams proporcingai priklausančiam gyvenamajam plotui.“ Savivaldybės pareigūnų teigimu, „sprendimą dėl nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbų, reikalingų nuotekų tinklų avarijų priežastinis pašalinti Namo patalpų savininkų atsakomybės ribose, turi priimti Namo patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka“; „Administratoriaus veiksmai nėra susiję su esama Namo nuotekų tinklų būkle.“ 7.4. „Dėl nuotekų šalinimo „avariniu būdu“ iš Šulinio-1 apmokėjimo“ – Savivaldybės pareigūnų nuomone, „Administratorius, gavęs iš Namo gyventojų informaciją apie buitinės nuotekynės avariją (Namo patalpų užpylimą nuotekomis), privalėjo atlikti avarinės situacijos likvidavimo darbus, kad persipildžius Šuliniui-1 nuotekos neužpiltų Namo patalpų. Pagal Pavyzdinių nuostatų 8.8 punktą mokestis už šias paslaugas apskaičiuojamas Namo patalpų savininkams proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai, vadovaujantis su paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, o jeigu šią paslaugą teikia administratorius – pagal šių paslaugų sąmatą.“ 7.5. „Dėl Pareiškėjo kreipimosi į Savivaldybę dėl Administratoriaus veiklos įvertinimo. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Savivaldybę dėl Administratoriaus „teikiamos Namo administravimo paslaugos kokybės“ įvertinimo.“ 7.6. Dėl Administratoriaus veiklos priežiūros ir kontrolės pagal Pareiškėjo prašymą: 7.6.1. „Dėl patalpų savininkų apskaitos. {…} Savivaldybės darbuotojus Administratorius informavo, kad mokestis už nuotekų šalinimą „avariniu būdu“ apskaičiuojamas darbų kainą paskirstant visiems Namo patalpų savininkams proporcingai turto dydžiui, ir pateikė priskaitymų Namo patalpų savininkams išklotinę už 2015 m. vasario mėnesį atliktus darbus bei 2013-03-08 Namo patalpų savininkų sąrašą iš Nekilnojamojo turto registro.“ Savivaldybė nustatė, „kad Namo butų ir kitų patalpų plotų suma, kuriems Administratorius apskaičiuoja mokesčius, neatitinka Registro centro butų ir kitų patalpų savininkų plotų sumai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Namo kadastro duomenys patikslinti 2015-03-09 įregistravus patalpų (unikalūs Nr. {…}, Nr. {…}) kadastro duomenis. Administratorius {…} paaiškino, kad planuoja artimiausiu metu atnaujinti Namo patalpų savininkų sąrašą“; 7.6.2. „Dėl Aprašo. Patikrinus Administratoriaus parengtą Aprašą 2011-03-04 Nr. NB-A-11-027-42, nustatyta, kad jo forma ir turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų: Aprašo forma neatitinka aplinkos ministro 2012-06-27 įsakymu Nr. Dl-549 patvirtintos Daugiabučio gyvenamojo namo ir kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos, nėra nurodyti Namo butų ir kitų patalpų savininkai, susiję su Namo bendrojo naudojimo objektais“; 7.6.3. „Dėl informacijos teikimo Namo patalpų savininkams. Pagal Administratoriaus pateiktą informaciją Pareiškėjui į jo kreipimusis į Administratorių buvo atsakyta raštu (į 2012-12-20 prašymą atsakyta 2013-01-03 raštu Nr. NB-RS-13-0035, į 2014-12-05 atsakyta 2014-12-17 raštu Nr. NB-RS-14-1733). Pagal Namo patalpų savininkų 2011-10-10 susirinkimo protokolą Nr. NB- SPG-11-0073, buvo svarstytas klausimas dėl „kanalizacijos tvarkymo“, Administratorius įpareigotas patikrinti kanalizacijos stovį ir teikti informaciją. Šiame susirinkime Pareiškėjas buvo išrinktas Namo įgaliotuoju atstovu, todėl Administratoriaus paaiškinimu visi nuotekų vamzdyno remonto darbų pasiūlymai buvo teikiami Pareiškėjui. Administratorius pateikė 2012-11-16 atsakymą Nr. NB-RS-12-2718 dėl Namo nuotekų tinklų Pareiškėjui ir priedą prie atsakymo Namo 2012-11-06 apžiūros aktą Nr. NB-AA-12-256, kuriame „nustatyta, jog pastato fekalinių nuotekų tinklai yra pakloti rūsyje ir nuolydžio aukštis nesutampa su Bendrovės tinklų aukščiu, Bendrovės tinklai yra aukščiau nuo l iki 1,5 metro. Šalia Pastato yra sumontuoti 2 šuliniai: Šulinys-1 – surinkimo, Šulinys-2 – funkcionuoja kaip persipylimo šulinys. Iš Šulinio-2 fekalinių nuotekų tinklai yra nuvesti į Bendrovės tinklus.“ „Rekomenduojama: tam, kad užtikrinti fekalinių nuotekų tinklų funkcionavimą, reikalinga pastato rūsyje perkloti fekalinių nuotekų kanalizacijos tinklus, pakeliant juos iki reikiamo aukščio, kad sutaptų su Bendrovės tinklų nuolydžiu. Tam reikalingas projektas bei žemės kasimo darbai. Taip pat reikia pakloti naują liniją iš Šulinio-1 iš Namo iki Šulinio-2“. Iš to, kas išdėstyta, manome, kad Administratorius vykdė Namo techninę priežiūrą, teikė Namo patalpų savininkams informaciją apie Namo nuotekų tinklų būklę“; 7.6.4. „Dėl ilgalaikių ir metinių planų, veiklos ataskaitos rengimo ir pateikimo Namo patalpų savininkams“: 1) Vadovaujantis Pavyzdinių nuostatų 7.l punktu, Administratorius privalo pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti patalpų savininkams savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, praėjusių metų ataskaitą (toliau – Ataskaita). Kartu su Ataskaita pateikiami kitų metų darbų planai, nurodomi konkretus darbai, planuojamas lėšų poreikis ir jų šaltiniai. Gali būti pateikta ir kita svarbi informacija, susijusi su administruojamu namu. Ataskaita skelbiama administratoriaus interneto tinklalapyje, jeigu jis tokį turi, pateikiama patalpų savininkams į pašto dėžutes ar elektroniniu paštu. Pagal Pavyzdinių nuostatų 5.4 punktą, Administratorius, remdamasis Namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų, Name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus (toliau – Darbų planai). Darbų planai skelbiami administratoriaus internete tinklalapyje, jeigu jis tokį turi. Darbų planai pateikiami patalpų savininkams (į pašto dėžutes ar elektroniniu paštu). Ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų rašytiniu pageidavimu ar administratoriaus iniciatyva darbų planai ir veiklos ataskaita svarstomi patalpų savininkų susirinkime“; 2) „Administratorius {…} {Savivaldybei} pateikė 2014 m. Ataskaitą. (2015-03-26 Nr. NB-15-000006/57) bei 2015 m. darbų planą (2015-03-30 Nr. NB-15-000007/58) ir informavo, kad jie „nuo 2015-04-15 paskelbti Administratoriaus internetiniame {puslapyje}, paštu patalpų savininkams bus pateikti iki 2015-06-15 su sąskaitomis.“ Savivaldybės pareigūnai konstatavo, „kad tokia Administratoriaus veikla pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl darbų planų ir Ataskaitos terminų ir tvarkos pateikimo Namo patalpų savininkams“; 3) „Pažymime, kad Namo 2015 m. darbų plane yra numatyta preliminari „vamzdynų remonto darbų kaina 3000 Eur“. Kadangi pagal tai, kas pirmiau išdėstyta, Namo bendrosios nuosavybės atsakomybės ribose nuotekų tinklų tolimesnis eksploatavimo klausimas yra aktualus Namo patalpų savininkams, {…} {Savivaldybės pareigūnų} nuomone, Administratorius turėtų inicijuoti Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl sprendimo, susijusio su nuotekų tinklų rekonstrukcija, priėmimo“; 7.6.5. „Dėl sprendimų priėmimo. CK 4.242 straipsnyje nustatyta, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat už turto vertės sumažėjimą. Vadovaujantis CK 4.85 straipsniu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar patalpų savininkams balsuojant raštu. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarka patvirtinta aplinkos ministro 2012-11 -22 įsakymu Nr. D l-961, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas – aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. Dl-895, kuriais privalo vadovautis Administratorius. Pavyzdinių nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais, 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, administratorius šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba Pavyzdinių nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų, balsavimo raštu sprendimus skelbia (nurodo sprendimą patvirtinančio protokolo datą, numerį) namo skelbimų lentoje ir savo internete tinklalapyje.“ Administratorius informavo Savivaldybę, kad „bendrovėje nebuvo registruotas 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų prašymas dėl Namo darbo planų, veiklos ataskaitų ar nuotekynės remonto / rekonstrukcijos darbų organizavimo“; 7.6.6. „{…} Administratoriaus direktorius {…} įpareigotas: „1. Patikslinti Namo patalpų savininkų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir mokesčius skaičiuoti pagal patikslintus duomenis. 2. parengti Aprašą pagal teisės aktų reikalavimus, kad forma ir turinys atitiktų aplinkos ministro 2012-06-27 įsakymu Nr. D l -549 patvirtintą Aprašo pavyzdinę formą, ir Aprašą teikti susipažinti Pareiškėjui. 3. Namo Darbų planus ir Ataskaitas patalpų savininkams pateikti teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Organizuoti Namo patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl Namo bendrosios nuosavybės vamzdyno rekonstrukcijos. 5. Apie įpareigojimų įvykdymą informuoti Departamentą iki 2015-06-30, pateikiant įpareigojimų įvykdymą patvirtinančių dokumentų kopijas.“ 7.7. Bendrovės parengtoje Namo nuotekų tinklų schemoje pažymėta: „Įtekėjimas į šulinį Nr. {…} {Šulinys-1} yra žemiau negu ištekėjimas. Įtekėjimas yra po perdanga, ištekėjimas – virš perdangos. Reikia pakelti išvadą iš pastato.“

8. Iš VVTAT Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 8.1. „VVTAT 2013-10-08 raštu Nr. 4-9638 informavo Bendrovę, kad Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio l dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp Pareiškėjo ir Bendrovės dėl lėšų, sumokėtų už nesuteiktas nuotekų šalinimo paslaugas, grąžinimo ir Komisijos nutarimą. Komisija priėmė sprendimą iš dalies patenkinti Pareiškėjo prašymą ir pasiūlė Bendrovei grąžinti Pareiškėjui už nesuteiktas nuotekų šalinimo paslaugas 187,20 Lt bei pasiūlė užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Komisija įpareigojo Bendrovę iki 2013-10-28 pranešti VVTAT apie Komisijos nutarimo įvykdymą arba atsisakymą jį vykdyti. Taip pat Komisija nutarė skelbti viešai interneto tinklalapyje www.vvtat.lt informaciją, jeigu Bendrovė per nustatytą terminą neįvykdys Komisijos nutarimo grąžinti Pareiškėjui 187,20 Lt bei neužtikrins nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.“ 8.2. „VVTAT 2013-10-31 gavo Bendrovės 2013-10-29 raštą Nr. 6-7734(1.20-04). Susipažinusi su minėtu Bendrovės raštu, VVTAT 2013-11-25 raštu Nr. 4-11238 informavo Bendrovę, kad Bendrovės poziciją atsisakyti grąžinti Pareiškėjui 187,20 Lt už nuotekų šalinimo paslaugas, kaip neturint teisinio pagrindo, vertina kaip atsisakymą vykdyti Komisijos nutarimą. VVTAT informavo Bendrovę, kad, prieš skelbdama viešai VVTAT tinklalapyje apie Komisijos nutarimo neįvykdymą, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu 2013-12-09 10.00 val. organizuos suinteresuotų šalių: Pareiškėjo, Bendrovės, Savivaldybės ir Administratoriaus atstovų susitikimą prie Namo dėl situacijos įvertinimo.“ „{…} 2013-12-09 10.00 val. prie Namo įvyko suinteresuotų šalių susitikimas dėl situacijos įvertinimo. Susitikimo metu VVTAT atstovai įsitikino, jog nuotekos iš Namo nepatenka į centralizuotus miesto nuotekų tinklus ir nuotekų tvarkymo paslauga neteikiama.“ „Iš susitikimo metu gautos informacijos VVTAT įsitikino, kad minėtas Komisijos nutarimas pagrįstas ir vykdytinas, todėl raštu pasiūlė Bendrovei iki 2014-01-14 pranešti VVTAT apie Komisijos nutarimo įvykdymą arba atsisakymą jį vykdyti. Taip pat pažymėjo, kad, gavusi pranešimą, jog per nustatytą terminą Bendrovė neįvykdys Komisijos nutarimo, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, apie tai paskelbs viešai interneto tinklalapyje www.vvtat.lt.” 8.3. „VVTAT 2014-01-16 gavo Bendrovės 2014-01-13 raštą Nr. 6-118(1.20-04), kuriame Bendrovė informavo VVTAT, kad Bendrovė, vadovaudamasi su Pareiškėju 2011-08-23 sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 13773 3 ir 6.1 punktais, nenutrūkstamai tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas Bendrovei nuosavybės teise priklausančiuose vandentiekio ir nuotekų tinkluose, {…}. Bendrovė nurodė, kad mokesčio už nuotekų tvarkymą apskaičiavimas yra numatytas Įstatymo (redakcija iki 2014-11-01) 23 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui, todėl grąžinti Pareiškėjui 187,20 Lt už nuotekų tvarkymo paslaugas Bendrovė neturi teisinio pagrindo.“ 8.4. „VVTAT, gavusi Bendrovės 2014-01-13 raštą Nr. 6-118(1.20-04), vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, apie Komisijos nutarimo nevykdymą paskelbė viešai internete tinklalapyje www.vvtat.lt > Vartotojų teisių pažeidėjai.“

9. Iš TM Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos, paaiškinimų nustatyta: 9.1. „Pirmiausia pastebėtina, kad pagal galiojančias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo {toliau citatose ir tekste vadinama – Įstatymas} 16 straipsnio 4 dalies nuostatas tik viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. {…} Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo planavimą ir organizavimą detaliai reguliuoja Įstatymo 12-13 straipsniai. Kartu atkreiptinas dėmesys į Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareigą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti ne tik nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bet ir bešeimininkę infrastruktūrą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Be to, Įstatymo 16 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, papildomų lėšų už bešeimininkės infrastruktūros eksploatavimą ir remontą iš abonentų ir vartotojų neturi būti prašoma. {…}.“ 9.2. „{…} kartu atkreiptinas dėmesys į CK 4.40 straipsnio l dalies nuostatas, pagal kurias viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip, nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 9 ir 10 dalyse pateiktais statinio, inžinerinio statinio ir inžinerinio tinklo apibrėžimais, nuotekų šulinys laikytinas statiniu. Taigi turėtų būti įvertintina, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kuriuose įrengti konkretūs nuotekų šuliniai. Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies nuostatomis, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją). Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Pagal to paties straipsnio 15 dalies nuostatas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas CK 4.40 straipsnio l dalies nuostatas, manytina, kad pirmiausia turėtų būti įvertinta, ar Jūsų nurodyti nuotekų šuliniai apskritai gali būti laikomi bešeimininkiais.“ 9.3. „Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal bendrą CK 4.49 straipsnio l dalyje nustatytą taisyklę daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, o daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoris šalims galioja ir sukuria atitinkamas teises ir pareigas, nors ir nėra privalomai registruotas (CK 1.75 straipsnis). Jeigu, įvertinus pirmiau nurodytas nuostatas, būtų nustatyta, kad nuotekų šuliniai neturi savininko ar jų savininkas nežinomas, manytina, kad tokių nuotekų šulinių perdavimas savivaldybių ar viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkytojų nuosavybėn turėtų būti vykdomas per jų pripažinimo bešeimininkiais procedūras. Tokia išvada darytina sistemiškai įvertinus galiojančias Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, kuriose numatyti savivaldybių turto įgijimo pagrindai, taip pat CK 4.47 straipsnio nuostatas, numatančias bendruosius nuosavybės teisės įgijimo pagrindus.“

10. Iš RC Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos, paaiškinimų nustatyta: 10.1. „Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos), jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. {…} Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 {…}, 84}.2 punkte detalizuojamas dokumentų, kurie turėtų būti teikiami kadastro tvarkytojui nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar pakeitimo atvejais, sąrašas. Kartu su prašymu ir dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo turi būti pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.“ 10.2. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr. 1263 {…} patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašas (toliau – Sąrašas). Sąrašo 2.3 punkte nurodyta, kad miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991-07-25 pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Sąrašo 6 punkte nurodyta, kad tai gali būti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kiti sprendimai, vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti, statinio priėmimo naudoti komisijų aktai, Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą ir kt. Taip pat pažymime, kad Sąrašo 3 punkte nurodyta, kad įsigyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir dokumentus, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991-07-25, t. y. įsiteisėję teismo ar valstybinio arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai, nuosprendžiai; varžytynių aktai; paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai; bendrovių ir bendrijų turto padalijimo aktai; kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai; privatizavimo dokumentai; įmonių apskaitos dokumentai, kuriuose įrašyti registruotini statiniai; namų knygos, jeigu jose yra įrašai apie statinių savininkus; bendrovių ir bendrijų turto padalijimo aktai, kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai; teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių apžiūros aktai; kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą.“ 10.3. „{…} Bendruoju atveju, norint Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – nuotekų tinklus, VĮ Registrų centro teritoriniam padaliniui kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimo turi būti pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir statybos teisėtumą ir nuosavybės teisių atsiradimą patvirtinantys dokumentai. Jeigu senų statinių valdytojai neturi nei vieno anksčiau išvardyto dokumento, nurodyto anksčiau minėtame Sąraše, kurie būtini įregistruojant nekilnojamąjį daiktą (seną statinį) ir daiktines teises į jį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą, nurodytą Sąrašo 8-9 punktuose. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo VĮ Registrų centro teritoriniam registratoriui – bet kuriame VĮ Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje. {…}. Kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Pateikiami tik dokumentų originalai arba įstatymų nustatyta tvarka pavirtinti jų nuorašai. Teritorinis registratorius (šiuo atveju VĮ Registrų centro Vilniaus filialas), išnagrinėjęs pateiktą prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį bei prie jo pridėtus dokumentus, priims vieną iš sprendimų – įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į nurodytą nekilnojamąjį turtą arba atsisakyti registruoti, nurodant atsisakymo motyvus. Sprendimai priimami kiekvienu atveju individualiai ir priimant sprendimą vertinamos aplinkybės, susijusios su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu, jo formavimu bei daiktinių teisių į jį įregistravimu. Netenkinančius ir, pareiškėjų manymu, jų teises bei teisėtus interesus pažeidžiančius teritorinių registratorių sprendimus galima skųsti Centriniam registratoriui (VĮ Registrų centrui – Vinco Kudirkos g. 18-3, Vilnius) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka, pateikiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį skundą.“ 10.5. RC nuomone, „remiantis ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimais, funkciškai su vamzdynu susiję charakteringi taškai (pvz., vandentiekio ar nuotekų šuliniai ir pan.) negali būti atskiri nekilnojamieji daiktai ir Jūsų paklausime minėti nuotekų šuliniai yra nuotekų tinklo (inžinerinio statinio), nutiesto į pastatą, sudėtinė dalis. Atkreipiame dėmesį, kad nekilnojamųjų daiktų formavimo klausimus sprendžia matininkas ir atsako už parengtuose dokumentuose įrašytus duomenis.“ 10.6. „Pažymėtina, kad konkrečiai įvardyti, kokį dokumentą Savivaldybė turėtų pateikti, kad prašomas turtas nustatyta tvarka būtų įregistruotas kaip Savivaldybės nuosavybė, negalime, nes teisės aktai nenumato individualaus dokumento, kurio pagrindu būtų galima įregistruoti Jūsų paklausime minėtus statinius. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad su paklausimu pateikti dokumentai nepriskiriami prie nei vieno dokumento, kurie nurodyti minėtame Sąraše, bei nepatvirtina Savivaldybės nuosavybės teisių į minėtus statinius.“

11. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015-05-07 išrašo nustatyta: žemės sklypas, {…} (toliau vadinama – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso: {…} – Lietuvos Respublikai (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014-09-17 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-1683 („Įrašas galioja nuo 2014-12-08“); 143/1027 – D (2014-11-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-14769 („Įrašas galioja nuo 2014-12-08“); {…} – E ir F (2014-11-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-14465 („Įrašas galioja nuo 2014-11-24“); {…} – Pareiškėjui ir C (2014-11-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-11531 („Įrašas galioja nuo 2014-11-20“).

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

12. Lietuvos Respublikos įstatymai 12.1. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta: 12.1.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: {…}; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; {…}.“ 12.1.2. 6 straipsnio 1 dalis – vienos iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų yra: „21) statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka“; „30) {…} nuotekų tvarkymo organizavimas“; „42) {…} savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.“ 12.2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (Įstatymas) nustatyta: 12.2.1. 3 straipsnis – „{…} 14. Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. {…}. 22. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros“; 12.2.2. 10 straipsnis – „Savivaldybių: {…}; 8) tarybos organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą; 9) tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; 10) administracijų direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas; {…}; 12) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri {…} nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; {…}“; 12.2.3. 16 straipsnis – „{…} 4. {…} nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam {…} nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, {…}. {…}. 16. Bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms {…} nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir {…} nuotekų tvarkytojai. Papildomų lėšų už bešeimininkės infrastruktūros eksploatavimą ir remontą iš abonentų ir vartotojų neturi būti prašoma. {…}“; 12.2.4. 20 straipsnio 2 dalis – „Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo: {…}; 4) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą {…} nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą {…} nuotekų tvarkymui; {…}.“ 12.3. Civiliniame kodekse (CK) nustatyta: 12.3.1. 4.57 straipsnis – „Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas“; 12.3.2. 4.58 straipsnis – „1. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. 2. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė“; 12.3.3. 4.82 straipsnis – „1. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. {…}. 3. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. {…}. 7. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui“; 12.3.4. 4.83 straipsnio 3 dalis – „Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. {…}“; 12.3.5. 4.242 straipsnis – „1. Administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. {…}. 2. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti {…} trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. {…}.“ 12.4. Dokumentų ir archyvų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Valstybės ar savivaldybių institucijų, {…} vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus ir veiklą sudaryti ir gauti dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose, susisteminti pagal institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentacijos planą, sutvarkyti ir įtraukti į apskaitą.“

13. Kiti teisės aktai 13.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose (Pavyzdiniai nuostatai) reglamentuota: 13.1.1. „5. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: {…}; 5.2. per 3 mėnesius nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, prireikus jį papildo arba keičia. Apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. Aprašą administratorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti jį pakeisti, apmokėdamas su tuo susijusias išlaidas. Nesutarimų atveju ginčą sprendžia teismas. {…}; 5.3. vadovaudamasis teisės aktais, {…}, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, {…}; 5.7. apskaičiuoja {…} mėnesinius mokesčius ir įmokas, {…}“; 13.1.2. „8. Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja šiuos mėnesinius mokesčius ir įmokas: 8.1. už namo bendrosios nuosavybės administravimą {…}; 8.2. už namo {…} techninę priežiūrą {…}; 8.4. už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, jei šie darbai neapmokami iš lėšų, sukauptų pagal šių Nuostatų 8.7 punktą, – pagal šių darbų pirkimo kainą; {…}; 8.6. už namo bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus; {…}; 8.8. už kitas suteiktas paslaugas – vadovaudamasis su paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, o jei šias paslaugas teikia administratorius, – pagal šių paslaugų sąmatą; {…}.“ 13.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta: 13.2.1. „1. {…} Specialios paskirties objektai – apskaitos dokumentuose neapskaityti elektros tinklai, dujotiekiai, vandentiekio inžineriniai tinklai, inžineriniai statiniai ir įrenginiai; objektai, kurių paėmimas, apskaita, saugojimas, realizavimas, grąžinimas ir pripažinimas atliekomis (sunaikinimas) reglamentuojamas kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. {…}“; 13.2.2. „3. „Valstybei perduotinas turtas apskaitomas taip: {…}. 3.2. Bešeimininkis daiktas apskaitomas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės {…} institucija ar įstaiga, {…}, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių {…} nustatyta tvarka raštu praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą {…} savivaldybei {…}, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. {…}“; 13.2.3. „23. {…} Specialios paskirties objektus į apskaitą įtraukia valstybės ar savivaldybės institucija, kurią tai padaryti įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta, kuri institucija privalo įtraukti į apskaitą atitinkamus specialios paskirties objektus, juos į apskaitą privalo įtraukti ta valstybės ar savivaldybės institucija, kurios reguliavimo sričiai priklauso atitinkamų specialios paskirties objektų valdymas, kontrolė ar disponavimas jais. Valstybės ar savivaldybės institucija, įtraukusi specialios paskirties objektą į apskaitą, turi teisę sudaryti atitinkamas sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl specialios paskirties objekto priežiūros, saugojimo ir naudojimo. Valstybės institucija, įtraukusi specialios paskirties objektą į apskaitą, apmoka šio objekto priežiūros, saugojimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. {…}“; 13.2.4. „231. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita atliekama taip: 231.1. Savivaldybių vykdomosios institucijos {…} nuolat sudaro (papildo) visų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus. 231.2. Savivaldybių vykdomosios institucijos {…} sudarytus viešojo naudojimo, administracinių ir gyvenamųjų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus nuolat papildo (tikslina). {…}“; 13.2.5. „341. Siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius“; 13.2.6. „35. {…}. Savivaldybių vykdomosios institucijos {…} dėl jų apskaitytų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, seniūno raštą, patvirtinantį, kad skelbimas 6 mėnesius skelbtas informaciniame stende (gali būti pridedama skelbimo fotofiksacija pirmą ir paskutinę paskelbimo dieną), ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.“ 13.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse (toliau vadinama – Priežiūros ir kontrolės taisyklės) nustatyta: 13.3.1. „5. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas, vadovaudamasis valdytojų sąrašu, organizuoja ir vykdo jų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro: 5.1. kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir užduotį, tačiau ne rečiau kaip kartą per (nurodoma per kiek, 1 ar 2 ) metus; 5.2. patalpų savininkų skundų, prašymų ir pranešimų dėl valdytojų veiklos nagrinėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka ir terminais, ir valdytojų konsultavimas, jų veiklos klausimais; 5.3. neplanuotas kompleksinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo skundo ar pranešimo gavimo dienos“; 13.3.2. „6. Vykdant kompleksinį patikrinimą, tikrinama: {…} 6.3. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – aprašas) sudarymas ir tvarkymas, jo atitiktis teisės aktų reikalavimams – ar aprašas sudarytas, ar jo forma, turinys atitinka teisės aktų reikalavimus; 6.4. daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, planavimas ir lėšų kaupimo organizavimas – ar rengiami ir nustatyta tvarka teikiami patalpų savininkams ilgalaikiai ir metiniai planai, pasiūlymai dėl lėšų kaupimo namui atnaujinti, ar sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį; 6.5. namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimas – ar yra bendrojo naudojimo objektų valdytojo patvirtintos paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklės (išskyrus atvejus, kai bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą), ar paslaugos ir rangos darbai perkami vadovaujantis nustatyta tvarka; 6.6. informacijos patalpų savininkams teikimas pagal teisės aktų reikalavimus – ar laikomasi nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo patalpų savininkams ir skelbimo apie savo veiklą (interneto svetainėje, el. paštu, skelbimų lentoje ir kitais būdais), ar gauta (jei gauta, nurodomas skaičius) skundų dėl informacijos pateikimo patalpų savininkams; {…}.“ 13.4. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintose Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėse nustatyta: 13.4.1. „1.1. Šiomis taisyklėmis nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų {…} vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių (toliau – TIEKĖJAS) ir vandens vartotojų, su kuriais TIEKĖJAS yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (toliau – ABONENTAS). {…}. 1.4. Ginčus tarp TIEKĖJO ir ABONENTO sprendžia teismas“; 13.4.2. „4.2. TIEKĖJAS atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų TIEKĖJUI tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą {…} atsako ABONENTAS“; 13.4.3. „4.4. Vandentiekio ir nuotekų tinklo priklausomybės riba {…} privalo būti nurodyta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje tarp TIEKĖJO ir ABONENTO. {…}.“ 13.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintose Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta: 13.5.1. „6. Vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiūrėdamas {…} nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi šias pareigas: 6.1. eksploatuoti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus {…} nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus taip, kad jie atitiktų šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus; {…}“; 13.5.2. „9. Abonentas (vartotojas) turi šias pareigas: {…}; 9.4. teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (ar) naudojamą nuotakyną ir nuotekų šalinimo įrenginius ir, vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, ne rečiau kaip kartą per dvejus metus išplauti nuotekų šalinimo įrenginius; {…}“; 13.5.3. „29. {…} nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas ar naudotojas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę ir jo priežiūros organizavimą.“

14. Teismų praktika Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015 – „{…} Dėl savivaldybės pareigos užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą prigimties ir pobūdžio Byloje keliamas klausimas dėl to, kokiais atvejais ir sąlygomis savivaldybė privalo spręsti klausimą dėl ne savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei priklausančių inžinerinių tinklų naudojimo ar perėmimo sąlygų. Nagrinėjant šiuos klausimus, pirmiausia būtina atsižvelgti į specifinės savivaldybės pareigos užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą prigimtį ir pobūdį. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad {…} nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „L“ v. UAB ,,K“, bylos Nr. 3K-3-135/2012; 2014-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. BUAB „H“, bylos Nr. 3K-3-424/2014). Lietuvos Respublikоs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas {Įstatymas} (2006-07-01 įstatymas Nr. X-764; remiamasi ginčo santykių metu galiojusia redakcija) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis {…} nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. {…}. Įtvirtinus savivaldybės pareigą rūpintis ir užtikrinti šių viešųjų paslaugų tiekimą, tampa reikšminga ir tai, kad šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – {…} nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. {…} Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) {…}. Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą. {…} jei nustatomos įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant kyla savivaldybės pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų tiekimą, savivaldybė ar šias paslaugas teikiantis jos kontroliuojamas viešasis tiekėjas turi siekti perimti nuosavybėn ar teisėtai naudotis jų funkcijoms vykdyti būtina infrastruktūra, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis ar valia ji buvo sukurta. {…}.“

15. Atsižvelgiant į pirmiau aprašytas aplinkybes, išskirtinos šios skundo dalys: 15.1. dėl nuotekų tvarkymo organizavimo; 5.2. dėl Administratoriaus veiklos kontrolės.

Tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių skundo dalių atskirai.

Skundo tyrimo išvados

Dėl nuotekų tvarkymo organizavimo

16. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1-11 paragrafai) ir išanalizavus teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodytą pažymos 12-14 paragrafuose, konstatuotina: 16.1. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas viešajam nuotekų tvarkymui skirta nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti Savivaldybei arba viešajam nuotekų tvarkytojui (šiuo atveju – Bendrovei; pažymos 12.2.3 papunktis), pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą Bendrovės pareiga Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti ne tik nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bet ir bešeimininkę infrastruktūrą, reikalingą nuotekų tvarkymui (pažymos 12.2.4 papunktis). Įstatymo 16 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir nuotekų tvarkytojai (pažymos 12.2.3 papunktis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta, kad vartotojas (naudotojas) privalo teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (ar) naudojamą nuotakyną ir nuotekų šalinimo įrenginius bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę ir jo priežiūros organizavimą (pažymos 13.5.2. ir 13.5.3 papunkčiai). 16.2. Namo bendrojo naudojimo objektai privalo būti įtraukti į Aprašą, kuriame nurodomas su juo susijusios Namo patalpų savininkų teisės bei pareigos ir kurį Namo patalpų savininkai turi teisę ginčyti teisme (pažymos 13.1.1 papunktis). Nagrinėjamu atveju Turtas (tarp jų ir – Šulinys-1) nėra įtrauktas į Aprašą (pažymos 7.2.1 papunktis), tačiau Apraše pažymėta, kad Namo bendrojo naudojimo objektas yra nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įjungimo į stovo trišakį vietos iki Šulinio-1 (pažymos 7.2.1 papunktis). Taigi, manytina, kad Namo patalpų savininkai teisėtu pagrindu naudoja tik nuotekų tinklus nuo patalpų nuotekų tinklų įjungimo į stovo trišakį vietos iki Šulinio-1 (be Šulinio-1), todėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių nustatyta tvarka (pažymos 16.1 punktas) privalo prižiūrėti šių tinklų techninę būklę, organizuoti jų priežiūrą. 16.3. Šulinys-1 nuosavybės teise nei Bendrovei, nei Savivaldybei nepriklauso (pažymos 4.3.1 ir kt. papunkčiai), Savivaldybė įtraukė jį ir kitus {…} nuotekų tinklus į bešeimininkio turto sąrašą (pažymos 7.3.1 papunktis), taigi, faktiškai Turtas (šiuo atveju – Šulinys-1) yra bešeimininkis, todėl manytina, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis (pažymos 16.1 punktas), jį prižiūrėti bei apmokėti jo remonto sąnaudas turėtų Savivaldybė ir Bendrovė, papildomų lėšų už bešeimininkės infrastruktūros eksploatavimą ir remontą iš abonentų ir vartotojų neturėtų būti prašoma. 16.4. CK nustatyta, kad Administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (pažymos 12.3.5 papunktis). Pagal teisės aktų reikalavimus Administratoriaus kompetencija susijusi tik su Namo bendrojo naudojimo objektų administravimu: jis atsakingas tik už Namo bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimą (pažymos 13.1.1 papunktis), mokesčius Namo bendraturčiams jis turi teisę skaičiuoti tik už Namo bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimo darbus (pažymos 13.1.2 papunktis). Taigi, nagrinėjamu atveju manytina, kad Savivaldybė pateikė neatitinkančią teisės aktų reikalavimų išvadą dėl Administratoriaus veiklos, imantis priemonių nuotekoms iš Šulinio-1, kuris nėra jo administruojamas turtas, pašalinti, teisėtumo (pažymos 7.4 punktas). Manytina, kad Administratorius nėra teisės aktų įgaliotas atlikti nuotekų šalinimo iš Šulinio-1 darbus ir reikalauti, kad Namo bendraturčiai apmokėtų už šiuos darbus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal VVTAT pateiktą informaciją, jos nuomone, tokiu atveju, kai Bendrovė neužtikrina nenutrūkstamo nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo iki vartotojo {Namo}, tačiau pateikia vartotojams sąskaitas už tariamai suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, o Administratorius likviduoja tvindymo nuotekomis padarinius ir sąskaitas už šias paslaugas pateikia vartotojui, iš vartotojo nepagrįstai reikalaujama už nuotekų tvarkymo paslaugas už tuos pačius laikotarpius sumokėti tiek Bendrovei, tiek ir Administratoriui (pažymos 4.1.2 papunktis), turėtų būti nustatyta tvarka išspręstas nuotekų tvarkymo infrastruktūros, {…}, nuosavybės klausimas (pažymos 4.2 punktas). 16.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „{…} savivaldybė {…} turi siekti perimti nuosavybėn ar teisėtai naudotis jų funkcijoms vykdyti būtina infrastruktūra, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis ar valia ji buvo sukurta. {…}“ (pažymos 14 paragrafas). Savivaldybė įrašė Turtą į Vandentiekio nuotekų tinklų, kurių savininkai nežinomi, sąrašą, tačiau iki šiol nepradėtos vykdyti kitos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (pažymos 13.2 punktas) nustatytos procedūros (Seimo kontrolieriui šio tyrimo metu nepateikti duomenys apie tai, jog būtų nustatyta tvarka paskelbta apie tai, kad Turtas įrašytas į bešeimininkio turto sąrašą, kad būtų buvę kreiptasi į teismą dėl Turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo Savivaldybei bei kt.). 16.6. Savivaldybės pareigūnai, nevykdydami Dokumentų ir archyvų įstatymo reikalavimų dėl institucijoje sudarytų dokumentų apskaitos (registracijos; pažymos 12.4 punktas), neužtikrina vietos savivaldos veiklos skaidrumo principo reikalavimų (pažymos 12.1.1 papunktis).

17. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybės pareigūnai nagrinėjamu atveju netinkamai atlieka nuotekų tvarkymo organizavimo funkciją, todėl ši Pareiškėjo skundo dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) dalis pripažintina pagrįsta.

18. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad: 18.1. 2014 metų pabaigoje pasikeitė Žemės sklypo savininkai (pažymos 11 paragrafas), taigi ši aplinkybė turėtų būti įvertinta prieš tęsiant Turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras, atsižvelgus į TM nuomonę, pacituotą pažymos 9.2 punkte; 18.2. Seimo kontrolieriaus nuomone, pasiūlymai dėl nuotekų tinklų iki Šulinio-1 (Namo bendrojo naudojimo objektų) pertvarkymo (pažymos 7.6.3 papunktis ir 7.7 punktas), yra racionalūs ir padėtų išspręsti pasikartojančias Šulinio-1 persipildymo, nuotekų iš jo šalinimo problemas.

Dėl Administratoriaus veiklos kontrolės

19. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1-11 paragrafai) ir išanalizavus teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 12-13 paragrafuose, konstatuotina, kad: 19.1. Administratoriaus veiklos priežiūra ir kontrolė yra viena iš Savivaldybės savarankiškųjų funkcijų (pažymos 12.1 punktas), kuri atliekama AM nustatyta tvarka (pažymos 13.3 punktas). Pareiškėjas nesikreipė į Savivaldybę dėl Administratoriaus paslaugų kokybės patikrinimo (pažymos 7.5 punktas), išskyrus mokesčių už nuotekų šalinimą skaičiavimą (įvertinta pažymos 16 paragrafe); 19.2. Savivaldybė atsižvelgė į Seimo kontrolieriaus prašymą (pažymos 6.2 punktas) ir atliko Administratoriaus veiklos patikrinimą bei pateikė motyvuotas išvadas dėl Administratoriaus veiklos Namo patalpų savininkų apskaitos, Aprašo sudarymo, keitimo, informacijos teikimo Namo bendraturčiams, ilgalaikių ir metinių veiklos planų, veiklos ataskaitos rengimo ir pateikimo Namo patalpų savininkams, Namo patalpų savininkų sprendimo priėmimo organizavimo tvarkos klausimais (pažymos 7.6.1-7.6.5 papunkčiai) atitikimo teisės aktų reikalavimams (pažymos 13.1 punktas), 2015-06-11 pateikė įpareigojimus Administratoriui dėl veiklos kokybės gerinimo ir apie tai informavo Pareiškėją (pažymos 7.6.6 papunktis).

20. Apibendrinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia), darytina išvada, kad šios Pareiškėjo skundo dalies dėl Savivaldybės pareigūnų veiklos (neveikimo) tyrimas nutrauktinas.

III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) miesto nuotekų tvarkymo organizavimo klausimais pripažinti pagrįsta.

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo dalies dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) Administratoriaus veiklos priežiūros ir kontrolės klausimais tyrimą nutraukti.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja: 23.1. imtis priemonių, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų kuo skubiau sprendžiamas Turto nuosavybės klausimas, ir Seimo kontrolieriui bei Pareiškėjui pateikti informaciją apie Turto (ypač Šulinio-1) pripažinimo bešeimininkiu eigą; 23.2. iki oficialaus Turto pripažinimo bešeimininkiu imtis priemonių, kad Administratoriaus veikla atitiktų teisės aktuose nustatytą jo kompetenciją (šuo atveju – administruoti tik Namo bendrojo naudojimo objektus) ir Namo bendraturčiai nemokėtų už to paties laikotarpio nuotekų teikimą bei nuotekų šalinimo iš Šulinio-1 darbus du kartus (Bendrovei ir Administratoriui); 23.3. kontroliuoti Savivaldybės 2015-06-11 įpareigojimų Administratoriui vykdymą ir apie jų vykdymo rezultatus informuoti Pareiškėją bei Seimo kontrolierių; 23.4. Savivaldybės sudarytą Vandentiekio nuotekų tinklų, kurių savininkai nežinomi, sąrašą įtraukti į Savivaldybės sudarytų dokumentų apskaitą Dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašyčiau pranešti iki 2016-01-01.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys